Utenos apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dominykai Kirdeikei, Daivai Drazdauskienei, Rasai Fedinienei, Aurelijai Vitkevičienei, Vaidai Umbrasienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustato:

1.1 K. S. 2022-07-16, apie 21.00 val(duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu vieną kartą kaire ranka trenkė nepilnamečiui N. P., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinį skruostą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam N. P. dėl dešinio skruosto paraudimo ir patinimo sukeldamas fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis K. S. teismo posėdžio metu kaltu parodė, kad 2022-07-16, apie 21 val., paskambinęs sūnus G. S. pranešė, jog buvo užpultas, liudytojai iškvietė policiją. Nuvykęs su šeima į įvykio vietą matė praskelta nosimi sūnų, beieškantį akinių. Su sūnumi G. pasiaiškino, kas įvyko ir kartu su jaunesniu sūnumi D. išvažiavo ieškoti užpuoliko. Automobilį paliko prie koplyčios ir ėjo palei ežerą. Sutiko tris jaunuolis, tarp kurių vienas buvo rožiniu džemperiu. Sūnus G. pasakojo, jog užpuolikas buvo rusvu džemperiu, todėl susidarė nuomonė, jog sutiktas asmuo yra kaltininkas. Bendraujant su sutiktais jaunuoliais, liepė palaukti policijos. Sūnų sumušęs L. P. buvo neblaivus, agresyvus. Prie minėtų jaunuolių kompanijos prisijungė dar mergina ir vaikinas, t.y. E. S. ir D. B., vėliau prisijungė dar keli jaunuoliai, tame tarpe buvo N. P.. Netrukus į įvykio vietą atėjo žmona su nukentėjusiu sūnumi. Kol laukė policijos, iš jaunuolių liejosi keiksmažodžiai, įžeidžiantys žodžiai, jaunuoliai elgėsi agresyviai, buvo apsupę jį ratu. Vienu momentu N. P. priėjo prie jo arčiau, veidą kišo labai arti, elgėsi agresyviai. Norėdamas jaunuolį sustabdyti nuo galimo didesnio konflikto, kairės rankos delnu atstūmė N. nuo savęs. Tai nebuvo smūgis, nebuvo stiprus kontaktas, tiesiog prilaikė jo veidą, jį atstumdamas. N. neišreiškė jokio skausmo nuo pastūmimo, tik pasakė, kad rašys pareiškimą. Tai ragino daryti ir kiti N. draugai. Atvykus policijos pareigūnams, pastariesiems pasakė „daviau ausų“. Šis išsireikšimas buvo kaip moralizavimas, nes jokio smūgio nesudavė, tik atstūmė. Matė kaip N. krumpliais ištisai trynė žandą, o draugas D. B. aktyviai ragino rašyti pareiškimą, sakydamas, jog dabar jo brolį sulaikys, tai reikia rašyti pareiškimą. Nuvykus į policiją, N. elgėsi agresyviai, nuolat šaipėsi, tyčiojosi iš jų. Pareiškimas dėl jo atstūmimo buvo parašytas tik po to, kai byla dėl sūnaus G. sumušimo pasiekė teismą, todėl mano, jog tai yra kerštas.

2.2. Kaltinamasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-07-16 paskambinęs sūnus G. S. pranešė, kad jį ką tik netoli Utenos Dauniškio ežero užpuolė ir sumušė neblaivus jaunuolis. Sūnui liepęs likti įvykio vietoje ir laukti, o pats kartu su sutuoktine Z. S. ir sūnumi D. S., išvažiavo į sūnaus nurodytą įvykio vietą. Netoli PC „Aušra“ pamatė G. S.. Šis buvo pasimetęs, susigūžęs, ant veido, nosies srityje, matėsi kraujosruva, ieškojo savo akinių. Sūnus pasakė, kad jį užpuolęs ir sumušęs jaunuolis vilkėjo rožinį džemperį ir kartu su draugais nuėjo link fontano. Ieškodamas sūnų sumušusio jaunuolio iš praeivių sužinojo, kad sūnaus apibūdintas vaikinas nuėjo link koplytėlės, esančios prie Dauniškio ežero. Kartu su D. S. nuvažiavo prie koplytėlės. Čia pamatė einančius tris jaunuolius, iš kurių vienas vilkėjo rožinį džemperį, tai buvo L. P.. Priėjęs prie jų ir bendraudamas su L. P. klausė, kodėl jis užpuolė ir sumušė jo sūnų. Jaunuolis neigė sumušęs sūnų, iškeikė jį necenzūriniais žodžiais. Iš jo elgesio ir manierų suprato, kad pastarasis apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir kad taikiai su juo išsiaiškinti įvykio aplinkybių nepavyks, todėl paprašė jaunuolio kartu su juo palaukti policijos pareigūnų. Į prašymą šis nereagavo, nesustojo ir ėjo link Dauniškio ežero paplūdimio. Kartu su D. S. eidami jiems iš paskos pamatė, kaip prie jų priėjo mergina ir vaikinas. Netoli paplūdimyje įrengtos persirengimo kabinos prie jaunuolių prisijungė dar 4-5 jam nepažįstami jaunuoliai. Jaunuoliams sustojus, jis pradėjo su jais bendrauti. Tuo metu priėjo sutuoktinė su sūnumi G. S.. Bendraujant su jaunuoliais, iš jų savo elgesiu labai išsiskyrė vienas jaunuolis, kaip vėliau sužinojo – N. P.. Pastarasis elgėsi neadekvačiai, mojavo rankomis, šaukė, grasino jam, sutuoktinei ir sūnums, iškeikdamas necenzūriniais žodžiais aplinkinių akyse žemino jį, sutuoktinę ir sūnus. Bendraudamas su N. P. pamatė, kaip jaunuoliai jį apsupo ir agresyviai nusiteikęs N. P. priėjęs prie jo pradėjo mojuoti rankomis, po to prikišęs prie jo veidą pradėjo šaukti ir grasinti sakydamas „ką tu kurva, piderai nori, pamatysi kas tau bus“. Supratęs, kad žodinis konfliktas dėl agresyvaus N. P. elgesio gali peraugti į muštynes, dar kartą prie pat jo veido N. P. prikišus savo veidą pasijautė nesaugiai ir bijodamas, kad N. P. gali galva jam suduoti smūgius į veidą, siekdamas apsaugoti save nuo galimo smurto, kairės rankos delną įrėmęs į N. P. dešinį skruostą atstūmė jį nuo savęs. Atstumdamas nuo savęs agresyviai nusiteikusį N. P. tikslo sukelti jam fizinį skausmą neturėjo ir nenorėjo, taip pasielgė norėdamas apsaugoti save nuo galimo smurto. Po pastūmimo N. P. nuo jo atsitraukė, bet jokiu veiksmu ar garsu neišreiškė (nesušuko, nesuriko), kad po pastūmimo buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis nebuvo pargriuvęs ar suklupęs. N. P. pradėjo šaukti, kad jam bus „pizda, nes jis yra nepilnametis, tuoj atvažiuos mentai, rašys zajavą“. Po keleto minučių į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams jis kartu su G. S. jiems paaiškino sūnaus sumušimo aplinkybes bei nurodė asmenį, sumušusį jo sūnų. Bendraujant su policijos pareigūnais N. P. priėjęs prie pareigūnų skundėsi ir kaltino, kad jis sumušė jį, rodė jiems savo veidą. Policijos pareigūnas, apžiūrėjęs N. P. veidą, jam atsakė, kad jokių sužalojimų ar kitų smurto žymių ant jo veido ir kūno nemato, bet jei N. P. blogai jaučiasi pasiūlė jam iškviesti greitosios medicinos darbuotojus. Išgirdęs tai, N. P. medikų pagalbos atsisakė, daugiau jiems nesiskundė. Dėl sūnaus sumušimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (tomas 2, b.l. 11-14, 99-101, 113).

2.3. Nukentėjusysis N. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. tvarka) parodė, kad 2022 m., vasaros metu, apie 21.00 val., prie Dauniškio ežero esančios koplyčios, jam būnant su draugais - J. Š. ir D. B., prie jo priėjo vyriškis, (duomenys neskelbtini), vardu K.. Pastarasis kalbėdamas du kartus pastūmė J. Š., po to kalbėdamas su juo delnu sudavė vieną smūgį jam į kairę veido pusę, į žandą. Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Stovėjo nuo jo apie 2 m atstumu. Kodėl jam vyriškis trenkė, nežino. K. buvo nemandagus, keikėsi. Po vyriškio suduoto smūgio nenugriuvo, tik išsigando, pasidarė baisu, iškvietė policiją. Po vyriškio suduoto smūgio žandas buvo pamėlynavęs, bet neilgam. Po įvykio, tą pačią dieną, kreipėsi pas medikus. Po smūgio jį supykino, skaudėjo. Tai buvo smūgis, ne pastūmimas. Atvykę pareigūnai matė sužalojimus, tačiau sakė, kad nieko nėra. Medikų niekas nesiūlė iškviesti, jiems išvis neįdomu buvo. Būnant policijoje vaikų teisių atstovas sakė, kad yra sužalojimai. K. jis nieko nesakė ir nedarė, pats prie jo nesiartino (tomas 1, b.l. 128-130).

2.4. Specialisto išvadoje Nr. G3771/2022(01) nurodyta, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose gydytojas N. P. nustatė veido sumušimą, jį pagrįsdamas skruosto patinimu, paraudimu ir skausmingumu. Kadangi tai ne objektyvūs simptomai, kurie būdingi daugumai patologinių būklių ir atsižvelgiant į tai, nekonstatuoti sužalojimai: kraujosruvos, nubrozdinimais ir panašiai, šis gydytojo nepagrįstas objektyviais sužalojimais veido sumušimas, kaip sužalojimas nevertinamas, todėl daroma išvada, kad N. P. pateiktuose medicininiuose dokumentuose sužalojimų nenustatyta (tomas 1, b.l. 46-48).

2.5. Iš specialisto išvados Nr. G 65/2023(01) matyti, kad pagal nustatytus medicininiuose dokumentuose esančius įrašus (raudonis, veido patinimas) nukentėjęs N. P. galėjo justi ir jautė fizinį skausmą (tomas 2, b.l. 18-20).

2.6. Iš teismo konsultacinės specialisto išvados Nr. 0018/23 matyti, jog pateiktame vaizdo įraše Nr. 2022_0716_213942_007, laike nuo 01:56 iki 02:20, vizualiai jokie pakitimai nepilnamečio dešiniajame skruoste nematomi. Ant tiriamojo veido tokių patinimų, kurie būdingi suduodant ranka į dešinįjį skruostą, nematoma. Vaizdo įraše Nr. 2022_0716_213942_007, laike nuo 01:28 iki 01:40, N. P. trindamas savo dešinįjį skruostą su ranka ir pirštais neturėjo sukelti savo dešinio skruosto raudonio, veido patinimo, nes tas patinimas būtų gerai matomas. Specialisto išvadoje Nr. G p65/2023(01) pateikta išvada, jog N. P. galėjo jausti ir jautė fizinį skausmą, yra prieštaraujanti išvadai Nr. G 3771/2022(01), nes iš viso buvo išsakyta abejonė dėl galimos traumos - nustatė veido sumušimą, jį pagrįsdamas dešinio skruosto patinimu, paraudimu ir skausmingumu, tačiau tai ne objektyvūs simptomai, kurie būdingi daugumai patologinių būklių. Vienkartinis stūmimas rankos delnu nuo savęs kitą asmenį, delnui kontaktuojant su kito asmens skuostu, jeigu stumiamas asmuo nesusvyruoja, nenuvirsta, nenugriūna, neišleidžia jokio garso, neturėtų sukelti skausmo, nes nėra fiksuota jokio sužalojimo (tomas 3, b.l. 118-125).

2.7. Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022-07-16, apie 21 val., paskambinęs sūnaus N. P. draugas D. B. pasakė, kad suaugęs vyras trenkė sūnui į veidą, teiravosi, ar kviesti policiją. Liepė kviesti policiją ir sūnaus laukė sugrįžtančio į namus. Jam sugrįžus, matė ant veido paraudimą, patinimą. Sūnus jai paaiškino, jog suaugęs vyras be priežasties jam sudavė delnu į veidą ir jam skauda, svaigsta galva. Dėl to sūnų nuvežė į gydymo įstaigą. Žino, jog prieš šį įvykį kitas jos sūnus L. trenkė kaltinamojo sūnui, dėl ko kaltinamasis ieškojo jos kito sūnaus. Dėl N. P. sukelto fizinio skausmo pareiškimą parašė tik 2022-09-13, manė, kad kaltinamasis atsiprašys.

2.8. Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2022-07-16, apie 21-22 val., paskambinęs sūnaus N. P. draugas pasakė, kad jos sūnui suaugęs vyras trenkė į veidą. Iš pokalbio suprato, kad tai įvyko prie Užpalių g. esančios koplyčios, Utenos m. Sūnaus draugas pasakė, kad jie laukia policijos pareigūnų. Pati į įvykio vietą nevažiavo, laukė sūnaus namuose. Apie 23.00 val. į namus atvyko vaikų teisių apsaugos darbuotojai kartu su policijos pareigūnu ir sūnumi N. P.. Bendraudama su sūnumi matė ant jo dešinio skruosto paraudimą. Sūnus jai pasakė, kad vyriškis, vardu K., jam sudavė ranka vieną smūgį į veido sritį, į dešinį skruostą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Išvykus policijos pareigūnui ir vaiko teisių specialistams ji N. P. pristatė į Utenos ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Medikai, apžiūrėję jos sūnų, nustatė veido sumušimą. Gydytojai medikamentų nepaskyrė. Žino, kad tą pačią dieną kilo konfliktas tarp jos kito sūnaus L. P. ir K. sūnaus, kurio metu jos sūnus sudavė smūgius pastarojo sūnui, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. N. P. tame konflikte nedalyvavo. Dėl šio įvykio į policijos pareigūnus kreipėsi po dviejų mėnesių, kadangi turi teisę tai daryti (tomas 1, b.l. 68-69).

2.9. Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2022-07-16, apie 21.00 val., paskambinęs brolis G. S. pasakė, kad jį prie Dauniškio ežero, Utenos m., sumušė nepažįstamas vaikinas. Kartu su tėvais nuvažiavę prie Dauniškio ežero rado brolį, kuris buvo pasimetęs, susigūžęs, ant veido, nosies srityje, matėsi kraujosruva ir kraujo žymės. Brolis sakė, kad vaikinas, kuris jį užpuolė ir sumušė, dėvėjo rožinės spalvos džemperį ir nuėjo su draugais link fontano. Eidamas kartu su tėvu K. S. nurodyta kryptimi ieškoti brolio skriaudiko sutiko nepažįstamus jaunuolius. Pastarųjų paklausus, ar matė vaikiną, vilkintį rožinį džemperį, jie nurodė, kad nurodytą jaunuolį su draugais matė einantį link koplytėlės. Kartu su tėvu automobiliu nuvažiavo prie koplytėlės, kur pamatė einančius tris jaunuolius, iš kurių vienas dėvėjo rožinės spalvos džemperį. Priėjus prie jaunuolių matė ir girdėjo, kaip tėvas, bendraudamas su rožinės spalvos džemperiu dėvinčiu jaunuoliu, paklausė, dėl kokių priežasčių jis užpuolė ir sumušė jo sūnų. Šis neigė sumušęs G. S., jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Bendraujant su jaunuoliais prie jų priėjo vaikinas ir mergina, po to dar 4-5 jaunuoliai. Tėvui bendraujant su jaunuoliais priėjo ir motina Z. S. su broliu G. S.. Bendraujant vienas jaunuolis - N. P. labai išsiskyrė savo elgesiu, jis elgėsi neadekvačiai, mojavo rankomis, šaukė, grasino tėvui, jį iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jį su broliu išvadino „ačkarikais, duchais, lochais“. Matė, kaip agresyviai nusiteikęs N. P. priėjęs prie K. S. mosavo rankomis, po to prikišęs veidą prie tėvo veido šaukė ir grasino sakydamas: „ką tu, kurva, piderai, nori, pamatysi, kas tau bus“. Tėvas, bijodamas, kad N. P. gali galva jam suduoti smūgius į veidą, įrėmęs kairės rankos delną į N. P. dešinį skruostą atstūmė jį nuo savęs. Po pastūmimo N. P. pradėjo džiaugtis ir šokinėti sakydamas, kad dabar rašys „zajavą“. Atvykusiems pareigūnams N. P. skundėsi, kad buvo sumuštas, bet medikų pagalbos atsisakė. Po to nurimo ir pradėjo juoktis. Pristatytas į policijos komisariatą N. P. vėl elgėsi neadekvačiai, juokėsi, keikėsi, išvadino jį „ačkariku“. Jokių sužalojimų ant N. P. veido nematė (tomas 1, b.l. 160-163).

2.10. Liudytoja Z. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022-07-16, apie 21 val., paskambino sūnus G. S. ir pranešė, jog jį užpuolė, sumušė, sudaužė akinius. Kartu su vyru K. S., sūnumi D. S. nuvyko į įvykio vietą, prie A. Bertašiaus ir A. Baranausko sankryžos, kur buvo G.. Jam buvo prakirsta nosis, sudaužyti akiniai, buvo išsigandęs, pasimatęs. G. aiškino, kad jį užsipuolė jaunuolių grupelė ir vaikinas su rožiniu megztiniu jam sudavė bei parodė kryptį, kur minėti jaunuoliai nuėjo. Vyras K. S. ir sūnus D. S. nuėjo nurodyta kryptimi sulaikyti šiuos asmenis. Su G. liko laukti vietoje, nes ten buvusi liudytoja nurodė, jog apie įvykį pranešė policijai. Po kiek laiko paskambinus D. sužinojo, jog yra prie koplyčios ir kad rado užpuolikus. Su sūnumi G. nuėjo iki nurodytos vietos. Iš tolo matė 7-8 jaunuolių grupelę, kurie buvo agresyviai nusiteikę, apsupę vyrą K. S.. Priėjus arčiau, jaunuoliai keikėsi, įžeidinėjo juos, spjaudėsi, agresyviai elgėsi, mosikavo rankomis. Paskambinusi policijai, paragino greičiau atvažiuoti, nes jaunuoliai atrodė apsvaigę, elgėsi agresyviai. Tada vienas iš jaunuolių, kaip vėliau sužinojo G. sumušusio vaikino brolis – N. P., lindo į veidą, akis, keikėsi, spjaudėsi. Vienu momentu, kai jis priartėjo savo veidu, praktiškai spjaudėsi į veidą, vyras jį nuo savęs kaire ranka stumtelėjo, gal kiek prisilietė į dešinio veido sritį. N. reakcijos jokios nebuvo, kad skaudėtų, nebuvo nugriuvęs, tik džiaugėsi, kad rašys pareiškimą dėl jo pastūmimo. Šalia buvo jaunuoliai, ypatingai D. B., ragino N. rašyti pareiškimą, sakydamas „dabar ir tu N. rašyk pareiškimą, nes ant tavo brolio rašys, tai ir tu rašyk“. Stovėjo visą laiką šalia vyro ir matė, jog jokio smūgio nebuvo, nuo pastūmimo jokio skausmo ar paraudimo taip pat nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams ir nurodžius G. sumušusį jaunuolį, N. atkišo veidą policijos pareigūnui, liepė pažiūrėti, nes neva jam jį sumušė. Policininkas apžiūrėjo veidą, bet ant veido jokių sužalojimų nebuvo, pasiūlė iškviesti pagalbą, tačiau jis atsisakė. Atvykus policijos pareigūnams N. visą laiką šaipėsi, juokėsi, atsisakė pareigūnams pateiktį tėvų duomenis. Pareigūnai įsisodino L. P. bei paėmė N. P., nes jo tėvai neatvažiavo jo pasiimti, todėl vežė į policiją ir laukė kol atvyks vaikų teisių specialistai. Būnant policijos komisariate, kol rašė pareiškimą, N. visą laiką tyčiojosi, šaipėsi, rodė nepadorius gestus. Kadangi pareiškimą dėl N. sumušimo motina parašė praėjus dvejiems mėnesiams po įvykio, kai byla dėl G. buvo sumušimo perduota teismui, mano, jog taip yra kerštas jos šeimai.

2.11. Liudytoja Z. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2022-07-16, apie 20.00 val., būnant namuose, sutuoktiniui K. S. paskambinęs sūnus G. S. pasakė, kad jį prie Dauniškio ežero užpuolė ir sumušė nepažįstamas vaikinas. Ji kartu su sutuoktiniu ir kitu sūnumi D. S. išvažiavo pas sūnų. Atvažiavus prie perėjos pamatė sūnų G. S.. Šis buvo pasimetęs, susigūžęs, ant veido, nosies srityje, matėsi kraujosruva ir kraujo žymės, sūnus dairėsi, ieškojo savo akinių. Sūnus pasakė, kad jį užpuolęs ir sumušęs vaikinas dėvėjo rožinės spalvos džemperį ir su draugais nuėjo link fontano. Ji su D. S. ir pažįstama S. G., kuri jai papasakojo, jog matė kaip buvo sumuštas jos sūnus ir apie šį įvykį pranešė policijos pareigūnams, liko laukti policijos pareigūnų, o K. S. su kitu sūnumi sėdo į automobilį ir išvyko ieškoti to asmens. Kartu su sūnumi nuėjo link prie koplyčios. Priėjusi prie koplyčios pamatė sutuoktinį D. S. bei aplink juos stovinčią grupę jaunuolių. Priėjusi prie jų pastebėjo neblaivų vaikiną su rožinės spalvos megztiniu. Jaunuolis vartojo necenzūrinius žodžius jos ir jos šeimos narių atžvilgiu. Bendraudami su jaunuoliais įspėjo, kad dėl sūnaus sumušimo yra pranešta policijos pareigūnams ir paprašė jų palaukti. Pastarieji elgėsi agresyviai. Matė ir girdėjo, kaip vienas iš jų, kaip vėliau sužinojo – N. P., elgėsi labai agresyviai, mosavo rankomis, keikė K. S., įžūliai kišo savo veidą link jos ir sutuoktinio bei šaukė. Pastarasis ją iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, pagrasino sakydamas „pažiūrėsim, dar susitiksim, pamatysi, kas tau bus“. N. P. vėl kišant savo veidą link jos sutuoktinio veido K. S., nenorėdamas, kad žodinis konfliktas peraugtų į muštynes, kairės rankos delnu atstūmė jaunuolį nuo savęs, bet jokių smūgių jaunuoliui nesudavė. Sutuoktiniui atstūmus jaunuolį šis pradėjo šaukti sakydamas, kad „rašys zajavą“, kad jis yra nepilnametis, skųsis vaikų teisių apsaugos specialistams. Atvykus policijos pareigūnams jaunuolis nenurimo ir toliau elgėsi agresyviai ir nemandagiai. Dėl sūnaus G. S. sumušimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl mano, kad nepilnamečio N. P. motina į policijos pareigūnus kreipėsi po šio įvykio praėjus dviem mėnesiams dėl to, kad kito sūnaus atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šiuo metu byla yra teisme (tomas 1, b.l. 53-56, 100-102).

2.12. Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022-07-16, apie 21 val., išėjo pasivaikščioti. Ties prekybos centru „Aušra“ ėjo link perėjos, kai jį užsipuolė jam nepažįstamas asmuo, dabar žino, jog tai buvo L. P. ir trenkė jam du kartus į veidą. Tada su mergina ir dar vienu vaikinu L. P. nuėjo link Dauniškio ežero. Paskambinęs tėvui pranešė, jog jį užpuolė. Atvažiavo mama, tėtis ir brolis D.. Tėvas ir brolis D. nuėjo ieškoti užpuoliko. Mama liko su juo, kartu buvusi kita liudytoja apie įvykį pranešė policijai. Po kiek laiko mama paskambino D. ir sužinojo, jog užpuolikus sulaikė prie koplyčios. Su mama ėjo link nurodytos vietos. Iš tolo girdėjo riksmus, matė 7-8 jaunuolių grupelę. Iš jaunuolių elgesio suprato, kad jie neblaivūs, buvo galima užuosti alkoholio kvapą. Priėjus arčiau, į mamos užduodamus klausimus jaunuoliai atsakinėjo keiksmažodžiais ir įžeidžiančiais žodžiais. Jaunuoliai elgėsi agresyviai, judėjo link jų, vieni rankas laikė kišenėje, kiti rankomis mosikavo. Vienas iš jaunuolių, kaip vėliau paaiškėjo – N. P. ėjo agresyviai link tėčio, kai priėjo arti, tėtis kairės rankos delnu nuo savęs stumtelėjo į dešinę veido sritį, kad jis laikytųsi atstumo. Po šio veiksmo, N. P. neišreiškė jokio skausmo, nenugriuvo, pradėjo džiaugtis, kad jį stumtelėjo. Džiaugėsi ir kiti jaunuoliai, ragino N. rašyti pareiškimą. Atvykus policijos pareigūnams jis parodė užpuoliką, matė kaip N. priėjęs prie pareigūnų rodė žandą, į kurį neva tėtis trenkė. Pareigūnas pasakė, jog jokio sužalojimo nemato, pasiūlė kviesti medikus, bet N. P. atsisakė medikų. Nuvykus į policijos komisariatą N. P. ir dar vienas jaunuolis, nuolat juokėsi, šaipėsi.

2.13. Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2022-07-16, apie 21.00 val., A. Baranausko g., prie PC „Aušra“, jis buvo sumuštas nepažįstamo vaikino, kaip vėliau sužinojo – L. P.. Po įvykio paskambino tėčiui K. S. ir pranešė, kad buvo užpultas ir sumuštas, nurodė, kurioje vietoje lauks. Iš karto po sumušimo prie jo priėjusi nepažįstama moteris – S. G., pasakė, kad matė, kaip jis buvo sumuštas, todėl apie šį įvykį pranešė policijos pareigūnams. Atvažiavus tėvams K. S. ir Z. S. bei broliui D. S. apibūdino, kaip atrodė L. P.. Tėtis ir brolis išvyko ieškoti jį sumušusio asmens. Jis su mama ir S. G. liko laukti policijos. Netrukus mama paskambinusi broliui D. S. sužinojo, kad jis su tėčiu rado jo užpuoliką netoli koplyčios. Jis su mama nuėjo link koplyčios. Atėjęs prie koplyčios pamatė jį užpuolusį L. P. bei nepažįstamų, agresyviai besielgiančių, 7-8 jaunuolių grupę. Vaikinai buvo apsupę tėvą ir brolį, elgėsi grėsmingai. Jų šeimą jaunuoliai iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jam po ką tik patirto užpuolimo tai sukėlė stresą, baimę ir nerimą. Ypatingai agresyviai elgėsi vienas iš jaunuolių, kaip vėliau sužinojo – N. P.. Pastarasis, agresyviai nusiteikęs, priartėjo prie tėvo per rankos atstumą. Pamatęs tai K. S. kairės rankos delnu į dešinę veido sritį stumtelėjo jį nuo savęs, kad N. P. atsitrauktų ir išlaikytų bent minimalų atstumą. Pastumtas N. P. nė kiek nesutriko, nesušuko, nenugriuvo, nesusiėmė už neva sumuštos vietos, nerodė jokių požymių, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Priešingai, N. P. apsidžiaugė šaukdamas, jog K. S. sumušė nepilnametį ir kad dabar rašys „zajavą“ ir tėtį „mentai“ pasodins. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams jis nurodė jį užpuolusį ir sumušusį L. P.. Tuo metu N. P. pareigūnams skundėsi, kad jį sumušė K. S.. Policininkas kelis kartus apžiūrėjęs N. P. veidą pasakė, kad nemato jokių sumušimų žymių ir pasiūlė pakviesti greitąją med. pagalbą, tačiau N. P. medikų pagalbos atsisakė (tomas 2, b.l.48-51).

2.14. Liudytoja S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022-07-16, apie 21 val., ėjo su vaikais pasivaikščioti prie Dauniškio ežero. Ties A. Baranausko ir A. Bertašiaus gatvių sankryža, netoli pėsčiųjų perėjos matė trijų jaunuolių grupelę. Vienas vaikinas iš šios jaunuolių grupelės, prasilenkdamas su priekyje einančiu vaikinu, sudavė jam į veidą. Pažino, jog nukentėjęs yra G. S.. Iškvietė policijos pareigūnus ir priėjo prie G. S., kuris ieškojo akinių, buvo kruvinas. G. S. pasakė, kad apie įvykį pranešė tėvams. Bekalbant su G., atvažiavo jo tėvai, kuriems papasakojo, ką matė. Tuomet G. tėvas K. S. ir jo brolis D. S. nubėgo ieškoti jaunuolių. Matė, kad trijų jaunuolių grupelė susitiko kitą jaunuolių grupelę ir nuėjo mediniu taku palei ežerą. Dar kiek pabendravus su G. ir jo motina Z. S. nuėjo link namų. Einant namo, paskambino Z. ir paklausė, ar galėtų paliudyti, ką matė policijos pareigūnams. Grįžo į įvykio vietą, prie Dauniškio ežero, netoli koplyčios, kur matė jaunuolių grupelę, tačiau iš jų niekas nebuvo sužalotas. Jaunuoliai elgėsi agresyviai, keikėsi, spjaudėsi, buvo apsupę K. S.. Tuo metu policijos pareigūnų dar nebuvo, matė tik S. šeimą ir jaunuolių grupelę. Vienas iš jaunuolių, t.y. N. P. buvo neramus, kabinėjosi, girdėjo kaip K. S. sakė, jog rašys pareiškimą dėl to, kad trenkė nepilnamečiui. K. S. jokių smūgių nesudavė, ranką atkišęs į priekį, priliesdamas petį, ramino N. P.. Negirdėjo jokio pliaukštelėjimo, smūgių į veidą. Vienintelis sužalotas įvykio vietoje buvo G. S.. Po K. S. raminimo N. P. pasakė, jog rašys pareiškimą.

2.15. Liudytoja S. G. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2022-07-16, apie 21.00 val., eidama pėsčiųjų taku, vedančiu link Dauniškio ežero, netoli A. Baranausko g. 48, Utenos m., pastato, matė kaip buvo sumuštas priekyje jos ėjęs vaikinas, kaip vėliau sužinojo – G. S.. Pastarąjį sumušė vaikinas, dėvėjęs rožinės spalvos džemperį – L. P., kuris po įvykio nuėjo link kitoje Dauniškio ežero pusėje esančios koplyčios. Ji apie šį įvykį pranešė policijos pareigūnams. Laukdama atvykstančių policijos pareigūnų priėjo prie G. S.. Matė, kad jis sužalotas, jaunuolis buvo pasimetęs ir labai išsigandęs, ieškojo ant žemės akinių. Jai bendraujant su G. S. atvažiavo jos pažįstami K. ir Z. S. bei jų sūnus D. S.. Išklausę sūnaus pasakojimo K. S. kartu su D. S. nubėgo link minėtos koplyčios. Kiek vėliau atėjusi prie koplyčios pamatė stovinčius K. S., Z. S. ir du jų sūnus. Matė, kaip apsuptas 8-10 jaunuolių K. S. bandė su jais kalbėtis, siūlė jiems nusiraminti, palaukti policijos pareigūnų ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes, bet jaunuoliai elgėsi agresyviai, vartojo įvairius keiksmažodžius tiek K. S., tiek netoli jo stovėjusių šeimos narių atžvilgiu. Bendraudama su Z. S. staiga išgirdo šaukiant jaunuolius ir raginant jai nepažįstamą, kartu su jais buvusį jaunuolį, rašyti „zajavą“, kaip suprato, kad jaunuoliai pradėjo kaltinti K. S. sumušus vieną iš jaunuolių. Būdama įvykio vietoje ji nematė, kad K. S. būtų sudavęs smūgius kuriam nors iš jaunuolių ar grasinęs panaudoti fizinį smurtą. Nematė, kad konflikto metu būtų buvę sužaloti jaunuoliai. (tomas 2, b.l. 42-44).

2.16. Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad jam kartu su L. P. būnant prie koplyčios, esančios prie Utenos Dauniškio ežero, atėjo N. P., po to priėjo vaiko, kurį sumušė L. P., tėvas. Vyriškis L. P. klausė, kodėl sumušė jo sūnų. L. P. sakė, kad nieko nemušė. Tuomet į jų pokalbį įsiterpė N. P., kuris vyriškiui kažką pasakė. Dėl to supykęs vyriškis dešinės rankos delnu trenkė N. P. į kairę veido pusę. Iš delno per visą veidą trenkė. Jis staigiai trenkė per veidą. Žandas buvo visas raudonas. L. P. nuo to vyriškio stovėjo toliau, buvo tarpas, gal 4 žingsniukai. Tas vyriškis žengė žingsnį ir trenkė į žandą. Iki to sudavimo N. P. nieko nedarė. N. P. sakė, kad jam skauda kairę veido pusę. Vyriškis po suduoto smūgio N. P. neatsiprašė (tomas 1, b.l. 166-169).

2.17. Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022-07-16, apie 21 val., eidama iš darbo susitikti su draugu D. B., matė kaip pažįstamas L. P. prasilenkdamas su jai nepažįstamu vaiku, kaip dabar žino – G. S., jam trenkė. Pribėgusi prie jų, L. atsitraukė nuo minėto vaikino. Pati nuėjo susitikti su D. B.. Susitikus su juo, ėjo aplink Dauniškio ežerą, link koplyčios. Maždaug už 15 m., priekyje matė einančius O. D., L. P., N. P., J.. Praėjus koplyčią prasilenkė su K. S. ir jo sūnumi. Kilo įtarimas, kad jis tikriausiai yra to berniuko, kuriam sudavė L., tėvas. Įvykio vietoje K. S. bandė su minėtais jaunuoliais išsiaiškinti, kas užpuolė jo sūnų. Tuomet ji D. B. papasakojo, ką matė, t. y., jog L. P. užsipuolė jaunuolį. Kol ji kalbėjo su D. B. matė, jog K. S. iš emocijų trenkė N. P.. Iš pradžių jie vienas priešais kitą kalbėjosi, stovėjo 1 m atstumu. Nemano, jog tai buvo atsistūmimas nuo N.. Po suduoto smūgio matė ant N. žando paraudimą. Prieš suduodant smūgį šio paraudimo nebuvo. Po ko N.s paprašė duoti telefoną ir paskambinti jo mamai, buvo piktas. Atvažiavusiems policijos pareigūnams N. rodė veido paraudimą, sakė, kad jam trenkė K. S.. Nepamena, ar tuo metu N. minėjo, jog jam skauda.

2.18. Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2022 m. liepos mėn., tikslios datos nepamena, baigusi darbą, maždaug apie 20-21 val., kartu su draugu D. B. nuo J. Bartašiaus g., Utenoje, eidami link prie Dauniškio ežero esančios koplyčios, pamatė einančius N. P., jo brolį L. P. bei dar vieną nepažįstamą jaunuolį. Bendraudama su L. P. sužinojo, kad jis prieš kelias minutes konfliktavo su jam nepažįstamu jaunuoliu, kad apie konfliktą yra informuoti policijos pareigūnai. Išsiskyrus su L. P. pamatė kaip automobiliu atvažiavo pažįstamas (duomenys neskelbtini) K.. Pastarasis prasilenkęs su ja nuėjo link L. ir N. P.. Girdėjo, kaip tarp jų kilo ginčas. Priėjusi prie jų girdėjo K. sakant, kad buvo užpultas jo sūnus ir jis įtaria, kad kažkas iš tuo metu šalia koplytėlės buvusių jaunuolių galėjo sumušti jo sūnų. K. pasakė, kad dėl šio įvykio yra iškviesti policijos pareigūnai ir paprašė visų palaukti iki atvyks pareigūnai. Tarp K. ir N. P. buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio metu prie K. buvo priėjusi jo sutuoktinė su sūnumi. Matė, kaip konflikto metu K. rankos delnu sudavė vieną smūgį N. P. į skruostikaulį ir kad po smūgio paraudo N. P. skuostas. Dėl to supykęs N. P. pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus ir priėjęs prie jos paprašė telefono, iš kurio paskambinęs 112 iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, ji po apklausos sugrįžo į namus (tomas 1, b.l. 84-85).

2.19. Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022-07-16 val., apie 21 val., ėjo kartu su E. S. pasitikti N. P., L. P., O. D., J., iš viso 5-6 asmenų. Susitiko prie koplyčios, prie Dauniškio ežero. Tuo metu nežinojo, jog prieš tai L. P. buvo sudavęs kaltinamojo sūnui. Tik iš E. S. pasakojimo suprato, kad L. P. buvo neblaivus, eidamas sudavė vaikinui į veidą, sudaužė akininius, ji tai matė, buvo liudytoja kitoje byloje. Einant susitikti su draugais matė priešais einantį K. S. ir jo sūnų. Kai susitiko su draugais, matė, jog S. šeima kalbėjosi su jo draugais, vieni ant kitų rėkė, pykosi, po to matė kaip K. S. užsimojęs kaire ranka trenkė N. P.. Smūgis nebuvo stiprus, kad galėtų nukristi. N. buvo susinervinęs, keikėsi, nes jam trenkė K. S.. Po šio smūgio sužalojimų ant N. P. veido nematė, gal buvo kiek paraudęs skruostas, bet negali pasakyti, ar tas paraudimas buvo nuo K. S. smūgio. N. nieko nesakė, kad jam skaudėtų. Negali pasakyti, ar tai buvo smūgis, ar atstūmimas. Prieš smūgio sudavimą N. P. galėjo būti arčiau priėjęs prie K. S..

2.20. Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2022-07-16, apie 20.00 - 21.00 val., jam būnant su drauge E. S. kavinėje „Elfai“, su juo per „Messenger“ programą susisiekė N. P. ir pasiūlė susitikti prie koplyčios, esančios prie Dauniškio ežero. Prie Dauniškio ežero paplūdimio pamatė grupę jaunuolių, tarp kurių buvo jo draugai: L. P., N. P., O. D., J. Š., kurie buvo apstoję K. S.. Iš tolo girdėjo, kad tarp jų vyksta žodinis konfliktas. Priėjęs prie draugų suprato, kad konfliktas vyksta dėl L. P. sumušto K. S. sūnaus. Girdėjo, kaip K. S. sakė, kad yra iškviesti policijos pareigūnai ir prašė visų palaukti pareigūnų. Girdėjo ir matė, kaip jo draugai K. S. sutuoktinės atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, po to K. S. priėjęs prie N. P. kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį jam į dešinį skruostą. Po jo smūgio N. P. negriuvo, tik atsitraukė nuo K. S. ir supykęs pasakė, kad jis apie šį įvykį praneš policijos pareigūnams. Ką N. P. kalbėjo su bendrojo pagalbos centro darbuotojais, nežino, pokalbio negirdėjo. Matė paraudimą ant N. P. dešinio skruosto (tomas 1,b.l. 105-106).

2.21. Liudytojas O. D. teismo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį nieko nepamena, Neatsimena, ar K. S. sudavė N. P..

2.22. Liudytojas O. D. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2022-07-16, vakare, jam būnant su draugais prie Dauniškio ežero, prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris prašė niekur neiti ir sulaukti policijos pareigūnų. Stovėdamas prie N. P. matė, kaip vyriškis sudavė vieną smūgį ranka pastarajam į veido sritį. Po suduoto smūgio pamatė ant N. P. veido sutinimą. Atvykus policijos pareigūnams jam ir kartu su juo buvusiems draugams buvo nustatyti blaivumai. Kadangi jis buvo blaivus, pareigūnai jam leido eiti į namus (tomas 1, b.l. 110).

2.23. Liudytoja G. R. teismo posėdžio metu parodė, jog nagrinėjame byloje apklausė liudytoją O. D., parodymus užrašė pagal jo pasakojimą. Po to O. D. protokolą perskaitė, pasirašė.

2.25. Liudytoja M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022-07-16, apie 21 val., gavus pranešimą, kartu su kolega T. G. nuvyko į įvykio vietą, Utenos m., prie Dauniškio ežero. Įvykio vietoje buvo 7 jaunuolių kompanija, K. S. šeima ir dar viena liudytoja. Aiškinantis įvykio aplinkybes, kolega T. G. bendravo su K. S. šeima, o ji aiškinosi su jaunuoliais. Kadangi N. P. nurodė, kad jam trenkė, nustatinėjo asmenybes, neblaivumus. N. P. ir J. Š. buvo nepilnamečiai, nedavė tėvų kontaktinių duomenų, todėl juos atsivežė į policijos komisariatą. Įvykio vietoje buvęs G. S. nurodė, jog jį sumušė L. P., todėl šį asmenį sulaikė. Tuo metu N. P. aiškino, kad jam trenkė „(duomenys neskelbtini)“, davė „į snukį“, o jei sulaikom jo brolį, reikia sulaikyti ir K. S.. Pati ant N. P. veido jokių sužalojimų, paraudimų nematė, jis taip pat neminėjo, kad jam skauda, blogai jaučiasi. Vėliau bendraujant su kolega T. G., šis paaiškino įvykio aplinkybes, jog jaunuolių grupelė konfliktavo su K. S. šeima, puolė K. S., šis norėjo atstumti tuos asmenis, kad nesiartintų ir galbūt dėl to galėjo būti tas smūgis N. P.. N. P. įvykio vietoje vaidino „kietą“, elgėsi iššaukiančiai, agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kiti jaunuoliai buvo gana ramūs, tik D. B. vis sakė „va gavo į snukį“ ir skatino N. P. rašyti pareiškimą, sakydamas „tau (duomenys neskelbtini) davė į snukį, rašyk pareiškimą“. Kadangi N. P. buvo nepilnametis, pats rašyti pareiškimą negali, prašė pateikti tėvų kontaktinius duomenis, tačiau jų nepateikė, todėl pakvietė vaikų teisių specialsites. Girdėjo, kaip D. B. kažkam skambino, kaip suprato, vienam iš N. P. tėvų.

2.26. Liudytoja M. G. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2022-07-16, 21.26 val., iš Utenos apsk. VPK OVS specialisto buvo gautas pranešimas apie tai, kad link Dauniškio ežero nuėjo 5 asmenų jaunimo kompanija, kurie agresyviai elgiasi, puola praeivius, vienas iš jų - raudonu džemperiu. Vykstant į įvykio vietą, 21.37 val., gavo dar vieną pranešimą apie tai, kad prie Dauniškio ežero sulaikė vaiko užpuoliką, kuris skriaudė vaiką, laukia prie koplyčios. Atvykus Sudeikių g. 48, Utena, pasitikęs vyriškis - K. S. parodė, kad buvo sumuštas jo sūnus G. S., kad tarp kitos kartu buvusios asmenų grupės yra asmuo, sumušęs jo sūnų, t. y. L. P.. Įvykio vietoje buvo nustatytos visų asmenų tapatybės bei patikrinti jų blaivumai. Įvykio vietoje buvo N. P., J. Š., D. B., E. S., O. D. ir A. R.. Minėti asmenys išgirdę, kad K. S. dėl sūnaus sumušimo rašys pareiškimą, pradėjo raginti ir nepilnametį N. P. rašyti pareiškimą dėl sumušimo. Nepilnametis N. P., paskatintas draugų, parodė, kad įvykusio konflikto metu K. S. ranka trenkė jam į veidą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Bendraudama su N. P. jokių sužalojimų ant jo veido ir kūno nepastebėjo. N. P. buvo paprašyta pateikti tėvų kontaktinius duomenis, kad susisiekus su jais spręsti klausimą dėl pareiškimo priėmimo. N. P. pasakė, kad susisiekti su tėvais jis neturi galimybės ir atsisakė pateikti tėvų kontaktinius duomenis. Bendraujant su K. S. pastarasis parodė, kad su asmenimis bendravo aiškindamasis įvykio aplinkybes iki atvyks policijos pareigūnai tam, kad asmenys nepasišalintų. Neblaivių ir agresyviai nusiteikusių jaunuolių kompanija jį fiziškai pradėjo pulti, dėl ko jis panaudodamas fizinę jėgą, kaire ranka, atstūmė nuo savęs vieną iš jaunuolių, kaip paaiškėjo N. P., taip išvengdamas sužalojimų ir konflikto. Kadangi nebuvo galimybės susisiekti su N. P. tėvais, į įvykio vietą buvo iškviesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobilioji komanda. Įvykio vietoje nesulaukus vaiko teisių tarnybos specialistų L. P. ir N. P. buvo pristatyti į Utenos aps. VPK tarnybines patalpas. Vaiko priėmimo - perdavimo aktu N. P. buvo perduotas vaikų teisių specialistams. Po to, dalyvaujant vaiko teisių specialistams, N. P. buvo perduotas tėvams (tomas 1, b.l. 72-74).

2.27. Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jam paskambinęs kolega T. G. paprašė atvykti į policijos komisariatą ir išvežioti nepilnamečius į namus. Pats įvykio nematė, jame nedalyvavo. Vežant nepilnamečius į namus, jokių akivaizdžių sužalojimų nematė, N. P. neatrodė apsiverkęs, kad jam būtų reikalinga pagalba. N. P. pažįsta iš kitų įvykių, atvežus į namus, jo mama pradėjo klausinėti apie įvykį. Matėsi, jog ji jau žinojo kažką apie įvykį, sakė, kad jos sūnus sumuštas, todėl jai pasiūlė vaiką nuvežti į priėmimo skyrių.

2.28. Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Reagavo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Nagrinėjamoje byloje jis su kolega G. S. buvo iškviesti į komisariatą tam, kad paimti du nepilnamečius vaikus ir juos pristatyti į namus kartu su vaikų teisių specialistėmis. Pristatant nepilnamečius į namus, jokių sužalojimų nematė, abu nepilnamečius pažįsta iš ankstesnių įvykių. Nepilnamečiai nesiskundė skausmu, jokių paraudimų ant veido nematė. Pristačius N. P. į namus, mama atrodė nepatenkinta, klausinėjo apie įvykį, tačiau patys įvykio nematė, pasiūlė paklausinėti sūnaus.

2.29. Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. liepos mėn., budėjo su kolege ir gavo iškvietimą atvykti į policijos komisariatą, nes yra du neblaivūs nepilnamečiai. Nuvykus į policijos komisariatą, ten buvęs vienas iš nepilnamečių N. P. pasakė, kad yra nukentėjęs, nurodė, jog nuo trenerio gavo per veidą. Paprašė policijos pareigūnų, kad tai užfiksuotų, bet policijos pareigūnai supyko, aiškino, kad nepilnamečiai yra žinomi nusikaltėliai. Iš pradžių į namus pristatė neblaivų nepilnametį, po to L. P.. Būnant pas L. P. namuose užpildė vaiko situacijos vertinimo anketą, ji bendravo su L. P., kuris aiškino, jog gavo per veidą nuo trenerio. Ant N. P. veido matė raudonį, dešinės pusės žandas buvo paraudęs, N. P. sakė, jog jam žandą peršti.

2.30. Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2022-07-16, jai dirbant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos aps. vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąją specialiste, apie 21.00 val., per „Flit“ programėlę iš policijos pareigūnų gavo pranešimą dėl neblaivaus nepilnamečio J. Š.. Apie 22.00 val. atvykus į policijos komisariatą, koridoriuje pastebėjo sėdinčius du, jai nepažįstamus, nepilnamečius, kaip vėliau paaiškėjo J. Š. ir N. P.. Bendraudama su jais suprato, kad J. Š. yra apsvaigęs nuo alkoholio, N. P. buvo blaivus. Pastarasis sakė, kad jam sudavė į veidą ir tai pakartojo kelis kartus, tačiau, kas jam sudavė smūgius į veidą, N. P. neminėjo. Bendraudama su N. P. pastebėjo paraudimą ant jo dešinio skruosto. Apie tai buvo informuotas policijos pareigūnas, kuris priėjęs prie N. P. jį apžiūrėjo ir pasakė, kad nemato jokio paraudimo ant veido ir nepaaiškinęs įvykio aplinkybių pasišalino. Po to bendraujant su tuo pačiu policijos pareigūnu jam buvo paaiškinta, kad be policijos palydos negali pristatyti nepilnamečių į namus, todėl pareigūnas iškvietė kitą policijos ekipažą. Atvykus policijos ekipažui abu nepilnamečiai buvo perduoti tėvams. Apie 23.45 val. perduodama N. P. tėvams girdėjo, kaip jis tėvams papasakojo, kad apie 21.00 val., prie Dauniškio ežero esančios koplyčios, buvo kilęs konfliktas, kurio metu jam (duomenys neskelbtini) sudavė ranka vieną smūgį į veido sritį. Išgirdusi tai, dėl šio įvykio N. P. tėvams pasiūlė kreiptis į Utenos ligoninės priėmimo skyrių, kad būtų užfiksuoti nepilnamečio sužalojimai (tomas 1, b.l. 78-80).

2.31. Liudytoja S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus specialiste. Įvykio nematė, tačiau po įvykio gavo budinčių kolegų paliktą informaciją apie galimai panaudotą smurtą prieš vaiką, t.y. N. P.. Pati vertino N. P. situaciją pagal galiojantį vaiko situacijos aprašą, su N. P. nebendravo. N. P. šeima jai žinoma iš anksčiau, šeimai buvo paskirtas atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojais, kuris reguliavo šeimai paslaugas ir siūlė pagalbą. Taip pat dėl paties N. P. netinkamo elgesio anksčiau yra gavusi pranešimų.

2.32. Liudytoja S. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2022-07-18, ryte, atvykusi į darbą - Utenos aps. vaiko teisų apsaugos skyrių, gavo užduotį įvertinti nepilnamečio N. P. situaciją dėl 2022-07-16, apie 23.00 val., Utenos apsk. VTAS gauto pranešimo dėl galimo N. P. vaiko teisių pažeidimo. Vaiko situacijos anketa jau buvo pradėta pildyti 2022-07-16 Utenos VTAS budėtojos G. G. ir I. J.. Anketoje buvo užfiksuota N. P. nuomonė apie įvykusį konfliktą, tai pat pateikta informacija, jog apie įvykusį konfliktą informuoti policijos pareigūnai ir nepilnamečio N. P. tėvai, kuriems buvo perduotas nepilnametis. Pabaigusi pildyti anketą nurodė, kad N. P. reikalinga psichologo konsultacija. Su vaiko situacijos vertinimo anketa pasirašytinai supažindino N. P. tėvus. Apie 2022-07-16 vakare įvykusį konfliktą sužinojo tik atvykusi į darbą ir pildydama anketą. Paties nukentėjusiojo N. P. nematė (tomas 1, b.l. 89-91).

2.33. Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti USB laikmenoje pateikti šeši 2022-07-16 vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuoti pokalbiai tarp policijos pareigūnų ir K. S. bei kitų įvykio dalyvių, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Vaizdo ir garso įraše, pavadinimu, 2022_0716_213942_007 užfiksuota, kaip policijos pareigūnams tarnybiniu automobiliu atvykus prie Dauniškio ežero, Sudeikių g., Utenos m., esančios koplyčios juos pasitikęs K. S. paaiškina, kad sūnus G. S. buvo užpultas gatvėje ir sumuštas. K. S. ranka rodydamas į netoli jo stovinčių jaunuolių grupę nurodo, kad čia dalyviai, kuriuos sulaikė. Bendraudamas su policijos pareigūnais K. S. nurodė: „iškart pasakysiu - gavo trupučiuką ausų“. Tuo metu prie jo priėjęs N. P. dešine ranka rodydamas į dešinį skruostą, kuris paraudęs, sako „o mane nepilnametį“, bet jį pertraukia K. S. sakydamas „nieks tavęs nemušė, gavai „ausų“, nes keikeisi, rėkavai čia, keikeisi, rėkavai čia“. Tuo metu prie K. S. prieina dar vienas jaunuolis – O. D.. Pamatęs jį K. S. teigia „pažiūrėkit, vėl tas pats, neblaivūs ir elgesys, elgesys“. Bendraudamas su N. P. K. S. nurodo „nieks jūsų neauklėjo, vaikinai, nieks jūsų neauklėjo“. N. P. K. S. paklausus „kam tu man trenkei?“, šis atsako: „nieks tau netrenkė“. N. P. dešine ranka rodydamas į savo dešinį skruostą sako „tikrai, nesimato? dar foto yra padaryta“. Vėliau vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip šalia stovintis D. B. N. P. sako „N., N., rašyk ir tu pareiškimą, kad nepilnamečiui trenkė į snukį“. Išgirdęs tai N. P. prieina arčiau policijos pareigūno ir dar kartą dešine ranka rodydamas į savo dešinį skruostą paklausia „niekas netrenkė?“, o K. S. jam atsako: „jei būčiau trenkęs, nelabai čia kas būtų likę“. N. P. nurodo: „iš delno trenkei“. Šalia stovintis D. B. ranka rodydamas į dešinę N. P. veido pusę klausia policijos pareigūno „žiūrėkit, nesimato ant veido?“. Policijos pareigūnas atsako, kad „aš tai nieko nematau, kas čia yra, nematau aš čia jokių sužalojimų“ (tomas 1, b.l. 22-23, tomas 2, b.l. 21-25).

2.34. Iš Utenos aps. VPK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. R. tarnybinio pranešimo matyti, jog atlikus E. S. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių analizę nustatyta, jog iš E. S. priklausančio abonentinio numerio Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-06-16, 21:22:23 val., užfiksuotas išeinantis skambutis Nr. 112, celės 700A, adresu (duomenys neskelbtini), aprėpties zonoje (tomas 1, b.l. 34-36).

2.35. Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas ID 92034769357, įkeltas į policijos registruojamų įvykių registrą. Apžiūros protokole užfiksuota, kaip pranešėjas – N. P. BPC darbuotojui nurodo, kad prie Utenos m. esančio Dauniškio ežero, kur koplyčia, pranešėją muša, reikalinga policija (tomas 3, b.l. 176).

2.36. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kvalifikuojant veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka to, jog kaltininkas, suduodamas smūgius nukentėjusiam asmeniui, sukeltų jam fizinį skausmą.

2.37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog K. S. kaltinime nurodytu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam N. P.. Pats kaltinamasis K. S. nors ir neigia kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo, bet pripažįsta, jog siekiant nukentėjusįjį nuraminti ir sustabdyti nuo tolimesnių agresyvių veiksmų kairės rankos delnu atstūmė į veidą N. P.. Jo teigimu, nukentėjusysis nesiskundė skausmu, ant jo veido nebuvo jokių sužalojimų, todėl jis negalėjo sukelti kaltinime nurodytų pasekmių – fizinio skausmo. Tokios pačios pozicijos dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo posėdžio metu laikėsi byloje apklausti kaltinamojo šeimos nariai, t. y. liudytojai Z. S., G. S., D. S. bei liudytoja S. G.. Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padariniai byloje nustatomi remiantis nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis. Ištirtų įrodymų, t.y. nukentėjusiojo, liudytojų V. P., E. S., D. B., J. Š., I. J. parodymais, O. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadoje Nr. G 65/2023(01) konstatuotu N. P. veido raudoniu, patinimu, dėl ko nukentėjusysis galėjo ir jautė fizinį skausmą, visuma leidžia daryti išvadą, jog visgi nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Fizinio skausmo suvokimas yra subjektyvus kiekvieno žmogaus suvokimas, skausmą patyręs asmuo nebūtinai turi išsakyti iš karto jam sukeliamus jausmus. Todėl kaltinamojo argumentas, jog nuo panaudoto veiksmo - atstūmimo delnu į veidą, nukentėjusysis negalėjo patirti fizinio skausmo, nes nenukrito, nematė sužalojimų, neišsakė savo potyrių, yra nieko nepagrįstas. Natūralu, jog panaudojant didesnę jėgą būtų kilę sunkesni padariniai. Byloje apklausti liudytojai D. B., E. S., J. Š., O. D. (parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu), tiesiogiai dalyvavę įvykyje, skirtingai nurodė nei kaltinamasis ar jo šeimos nariai bei paaiškino, jog kaltinamasis sudavė smūgį delnu, o ne atsistūmė. Be to, vaizdo įrašuose užfiksuota, kai atvykus policijos pareigūnams, K. S. prisipažino, jog nukentėjusiajam „davė ausų“. Po šio smūgio ant N. P. veido išliko raudonis ir patinimas, kurie konstatuoti specialisto išvadoje Nr. Nr. G 65/2023(01). Specialistas nurodo, jog dėl to N. P. galėjo jausti ir jautė fizinį skausmą. Abejoti šios išvados objektyvumu teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu gynėjo pateiktą konsultacinę medicininę išvadą Nr.0018/23 teismas vertina kritiškai, kadangi jose padarytos išvados remiantis vaizdo medžiaga, kuri nėra visiškai kokybiška ir negali atspindėti nei raudonio, nei patinimo. Visgi, iškart po įvykio medicininiuose dokumentuose aprašytos tiesiogiai, iš arti gydytojo matytos ant nukentėjusiojo veido likusios žymės (raudonis, patinimas) ar potyriai (skausmingumas), teismo vertinimu, yra patikimesni. K. S. padaryta nusikalstama veika, kuomet jis, norėdamas sustabdyti nukentėjusįjį, delnu sudavė jam į veidą ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam N. P., buvo padaryta netiesiogine tyčia. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, t. y. sukelti skausmo nukentėjusiajam N. P. ir nesiekė, bet sąmoningai leido padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju kaltinamasis K. S., delnu suduodamas nukentėjusiajam į veidą, turėjo suvokti ir suvokė savo veiksmus. Taigi, byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog kaltinamasis K. S. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam N. P., o tokie jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

3.1. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis N. P. nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi agresyviai, tyčiojosi iš kaltinamojo ir jo šeimos narių, vartojo necenzūrinius žodžius, taip elgdamas artėjo prie kaltinamojo, išlaikydamas artimą, žmogui nepriimtiną atstumą, kas neabejotinai laikytina provokuojančiu elgesiu. Todėl kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3.2. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas du kartus už KET pažeidimus, neįrašytas į psichiatro priklausomybių įskaitas, yra dirbantis, darboviečių charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

3.3. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

3.4. Šiame kontekste pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

3.5. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

3.6. Nagrinėjamu atveju K. S.veiksmai buvo gana spontaniški, kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus, be to, šios veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys. Atsižvelgiant į kaltinamojo K. S.panaudoto smurto nukentėjusiojo N. P. atžvilgiu intensyvumą, aplinkybes, sukeltus padarinius, įvykio priežastis, lėmusias smurto panaudojimą, paties nukentėjusiojo veiksmus, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės požiūrio ir reakcijos į nusikalstamą veiką (dėl šios veikos kreipėsi į policiją praėjus keliems mėnesiams, manė, jog K. S. atsiprašys, o neatsiprašius kreipėsi į policiją) daroma išvada, kad K. S. netiesiogine tyčia padaryti veiksmai, nors formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę, nes baudžiamoji atsakomybė – paskutinė ir griežčiausia teisinė priemonė, todėl jos taikymas negali būti formalus. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam N. P.buvo sukeltas fizinis skausmas, teismas pripažįsta, kad K. S.veiksmai pažeidė nukentėjusiojo kūno neliečiamumą, tačiau vien ši aplinkybė savaime neužkerta kelio padarytą nusikaltimą pripažinti mažareikšmiu. Sutiktina, kad bet koks poveikis asmens kūnui, net ir nedidelio skausmo sukėlimas, yra reikšmingas, tačiau, įvertinus tai, kad nukentėjusiajam nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, neliko liekamųjų reiškinių, darytina išvada, jog nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, kad K. S. negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

3.7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog K. S.padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų reikalaujanti baudžiamojo pobūdžio priemonių (lot. ultima ratio) taikymo. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo K. S.padaryta nusikalstama veika pripažįstama mažareikšme ir kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu.

4.1. K. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

5.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 21,32 Eur sumai (tomas 1, b.l.65-66).

5.2. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016).

5.3. Turtinės žalos dėl K. S. veiksmų patyrė ne nukentėjusysis, o medicininę pagalbą jam suteikusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Civilinės ieškovės patirtos išlaidos yra objektyvios ir turi būti atlygintos nepriklausomai nuo to, kaip baudžiamojo įstatymo prasme įvertinti kaltininko veiksmai. Byloje nustačius, jog kaltinimas sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, jam kyla pareiga atlyginti civilinės ieškovės patirtas išlaidas.

5.4. Nagrinėjamu atveju, K. S. smurtinio pobūdžio veiksmai yra įrodyti, fizinis skausmas nukentėjusiajam sukeltas būtent šio asmens, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo paslaugų pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 21,32 Eur Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai.

6.1. K. S. ir jo gynėjas pateikė prašymą atlyginti K. S. išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikė išlaidas, kurios sudaro 5348,12 Eur, pagrindžiančius dokumentus (tomas 3, b.l. 139-161).

6.2. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens išteisinimo atveju teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

6.3. Nagrinėjamu atveju, teismas pripažino, jog K. S. padarė nusikalstamą veiką bei pritaikius BK 37 straipsnio nuostatas dėl veikos mažareikšmiškumo atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl taikyti BPK 106 str. 3 d. nuostatas nėra pagrindo, o prašymas atlyginti K. S. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atmestinas.

7.1. CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, išklotinėmis, apklausos įrašais (tomas 1, b.l. 25, 36, 130, 163, 169, 193, tomas 2, b.l. 25), paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

K. S., pritaikius BK 37 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir iš K. S. priteisti 21,32 Eur Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

CD laikmenas palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.