Utenos apylinkės teismo nutartis

2023-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-241-758/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-203-758/2023Nutartis · 2023-06-23Utenos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-07-28Panevėžio apygardos teismas
  3. T-241-758/2023Nutartis · 2023-08-07Utenos apylinkės teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-07
Bylos Nr.
T-241-758/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25320-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintautas Būga
Advokatai
Raimonda Venckutė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-241-758/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25320-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 2.1.14. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 7 d.Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Gintautas Būga išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo 2023-02-10 nuosprendžiu V. Š. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nukentėjusioji šioji byloje R. V..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2022-08-04 sprendimu Nr. ATS-2022-08560 baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai R. V. buvo paskirtas atstovė advokatė Raimonda Venckutė.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2023-06-19 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-04-27 teikimas Nr. ADP-2023-07488, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistosios V. Š. priteistina suma už nukentėjusiajai R. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą Utenos apylinkės teisme sudaro 219,49 Eur.

Teikimas paliekamas nenagrinėtas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjo išėjimo į pasitarimų kambarį), toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017). Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į teismą kreiptis laiku – gynėjas nukentėjusiajai R. V. buvo parinktas 2022-08-04, o teismo posėdis teisme vyko 2023-01-18, nuosprendis paskelbtas 2022-02-10. Šį terminą teismas laiko pakankamu prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo paruošti ir pateikti. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas negali būti nagrinėjamas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos normos taikomos tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikime nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017 pasisakyta, kad nukentėjusysis baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs kelionės išlaidų apskaičiavimą, tačiau nebuvo jo pagrindęs rašytiniais įrodymais, todėl kasacinės instancijos teismas pripažino, kad tokiu atveju klausimas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali būti išspręstas nukentėjusiajam kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo taip pat gali būti sprendžiamas BK 361 straipsnio tvarka tuo atveju, kai šis klausimas buvo iškeltas bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo tinkamai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant teisme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė jokių duomenų apie patirtas proceso išlaidas, todėl, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, tokių išlaidų priteisimo klausimas negali būti sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi, 292 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą palikti nenagrinėtą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams.

Teisėjas Gintautas Būga