- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-12
- Bylos Nr.
- e2A-165-232/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00593-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Vidas Stankevičius, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- UAB „EiTiNit“
- Ieškovas
- UAB „POWBAM fasadai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „EiTiNit“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „POWBAM fasadai“ ieškinį atsakovui UAB „EiTiNiT“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „POWBAM fasadai“ dokumentinio proceso tvarka pateikė ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „EiTiNiT“ 4 098,51 Eur skolą, 931,55 Eur delspinigių, 8,05 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teise iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 141 Eur žyminį mokestį ir 544,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Nurodė, kad 2015-04-10 ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr.15/04/10, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti sutartyje nurodytas prekes pirkėjui, o pirkėjas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas Sutartyje numatytą kainą per nustatytą terminą t.y. šalys susitarė dėl ilgalaikio prekių pirkimo – pardavimo. Pagal šią Sutartį ieškovas laikotarpyje nuo 2015-05-30 iki 2015-12-30 atsakovui pateikė prekių už bendrą 68 032,18 Eur sumą. Dalį šios sumos atsakovas sumokėjo, o dalies – 4 098,51 Eur nesumokėjo, nors paskutinių prekių apmokėjimas baigėsi 2016-01-09. Vadovaujantis Sutarties 2.2 ir 4.3.2. p., ieškovas tinkamai ir pagal atsakovo užsakymus tiekęs prekes turi teisę reikalauti apmokėjimo už atsakovui tiektas prekes, o atsakovas privalo už jas sumokėti. Prekių perdavimą atsakovui ir jo pareigą atsiskaityti su ieškovu patvirtina paties atsakovo pasirašytas 2016-01-18 aktas dėl skolų suderinimo. Pagal Suatrties 2.4 p. iš atsakovo priteistina 931,55 Eur delspinigių suma. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-06-20 preliminariu sprendimu ieškovo UAB „POWBAM fasadai“ reikalavimus patenkino visiškai, iš atsakovo UAB „EiTiNiT“ ieškovo UAB „POWBAM fasadai“ naudai priteisė 4 098,51 Eur skolos, 931,55 Eur delspinigių, 8,05 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 030,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teise 2016-06-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų: 57 Eur žyminio mokesčio ir 544,50 išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei grąžino ieškovui UAB „POWBAM fasadai“ 84 Eur žyminio mokesčio.Dėl priimto preliminaraus sprendimo atsakovas UAB „EiTiNiT“ pateikė teismui prieštaravimus. Atsakovas iš dalies sutiko su ieškovo reikalavimais, prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 404,47 Eur skolos; ieškinio reikalavimą dėl 1 694,10 Eur skolos ir delspinigių priteisimo pagal PVM sąskaitą-faktūrą (serija POW Nr. 00428) atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nesutiko su ieškovo išrašyta ir pateikta atsakovui apmokėjimui PVM sąskaita-faktūra POW Nr.00428, teigdamas, kad ieškovas atsakovui neperdavė šioje PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytų prekių, o atsakovas prekių iš ieškovo neatsiėmė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų pateikęs ieškovui prekių užsakymą dėl PVM sąskaitoje – faktūroje POW Nr.00428 nurodytų prekių. Pažymėjo, kad 2016-01-18 skolų suderinimo aktas nepasirašytas atsakovo įgalioto asmens (atsakovo įmonės direktoriaus), aktas pasirašytas tik atsakovo įmonės buhalterės, kuri netikrino ar prekės pagal išrašytą sąskaitą –faktūrą iš tikrųjų buvo teikiamos. Atkreipė dėmesį, jog nuo 2015-12-23 iki 2013-02-07 atsakovo įmonė nedirbo, be to negalėjo įsigyti PVM sąskaitoje-faktūroje POW Nr.00428 nurodytų prekių, nes neturi tinkamų sandėliavimo patalpų. Pažymėjo, kad 2015-12-30 PVM sąskaitos-faktūros POW Nr.00428 nėra pasirašęs nei ieškovas, nei atsakovas. 2016-09-22 teismo posėdyje ieškovas pateikė naujus įrodymus – krovinio važtaraštį Nr.15/06/03/01.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu paliko nepakeistą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-06-20 preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo UAB „EiTiNiT“ ieškovo UAB „POWBAM fasadai“ naudai priteista 4 098,51 Eur skolos, 931,55 Eur delspinigių, 8,05 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 030,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teise 2016-06-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų: 57 Eur žyminio mokesčio ir 544,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei grąžinta ieškovui UAB „POWBAM fasadai“ 84 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo UAB „EiTiNiT“ ieškovo UAB „POWBAM fasadai“ naudai 363 Eur atstovavimo išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovo pateiktas krovinio važtaraštis Nr. 15/06/03/01 patvirtina, kad 2015-12-30 PVM sąskaitoje-faktūroje (serija POW Nr. 00428) nurodytas prekes atsakovas gavo. Prekių gavimo faktą liudija atsakovo atstovo parašas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas reikštų ieškovui pretenzijas dėl prekių kainos, kokybės ir pan. Be to 2016-01-18 skolų suderinimo aktu ginčijamą sąskaitą-faktūrą 1 694,10 Eur sumai atsakovas pripažino bei įtraukė ją į savo buhalterinę apskaitą. Skolų suderinimo aktas yra patvirtintas atsakovo atstovės vyr. buhalterės T. T. parašu. Galutinę sąskaitos sumą ieškovas netgi pakoregavo atsižvelgdamas į vyr. buhalterės T. T. pastabas. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės visiškai paneigia atsakovo atstovo teiginį, kad ginčijama sąskaita-faktūra nebuvo įtraukta į atsakovo buhalterinę apskaitą. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimai yra visiškai pagrįsti jo pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad ieškovas pagal sutartį perdavė prekes atsakovui, tačiau atsakovas netinkamai vykdė sutartį, pažeidė savo sutartinę prievolę nustatytu laiku už pateiktas prekes visiškai neatsiskaitydamas. Atsakovas pateiktais įrodymais ieškovo aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys, nenuginčijo, savo prieštaravimų leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė. Todėl teismas preliminaraus sprendimo dalį dėl 4 098,51 Eur skolos priteisimo paliko nepakeista.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „EiTiNiT“ prašo panaikinti 2016-09-23 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų pateikęs ieškovui prekių užsakymą dėl PVM sąskaitoje – faktūroje POW Nr.00428 nurodytų prekių. Ieškovas neperdavė atsakovui nurodytoje PVM sąskaitoje-faktūroje pažymėtų prekių, o atsakovas nurodytų prekių iš ieškovo neatsiėmė. PVM sąskaitoje –faktūroje POW Nr.00428 nėra jokio pirkėjo atstovo parašo patvirtinančio apie prekių atsiėmimą iš ieškovo, o iš važtaraščio Nr.15/06/03/01 turinio taipogi nėra galimybės neginčytinai nustatyti kokios prekės, koks jų kiekis bei kada ir kam buvo perduoti. Pažymėjo, jog skolų suderinimo aktas yra pasirašytas tik atsakovo įmonės buhalterės, kuri netikrino ar prekės pagal išrašytą sąskaitą faktūrą iš tikrųjų buvo teikiamos. Šiuo parašu buhalterė patvirtino tik 2016-01-18 skolų suderinimo akto gavimo faktą, kad suderinimo aktas galiotų jis turi būti taipogi patvirtintas ir įmonės direktoriaus parašu. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovo prašymą iškviesti liudytojus E. A. ir T. T., kurių parodymais atsakovas norėjo gintis nuo ieškovo pateikto teismo posėdžio metu naujo įrodymo – važtaraščio Nr.15/06/03/01 – patvirtinančio ieškovo reikalavimą, suvaržė atsakovui galimybę gintis, remtis savo įrodymais nuo pateiktų ieškovo reikalavimų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą ir neteisingai išsprendė šalių ginčą. Ieškovas UAB „POWBAM fasadai“ atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą. Nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, kurių pagrindu teisingai nustatytos faktinės aplinkybės, sprendimas tinkamai teisiškai argumentuotas. Ginčijamu atveju 2015-12-30 PVM sąskaita faktūra POW Nr.00428 yra išrašyta už apeliantui pateiktas prekes 2015-06-16 krovinio važtaraščio Nr.15/06/03/01 pagrindu. Krovinio važtaraštyje prekių gavimo faktą patvirtino apelianto atstovas E. A., kuris buvo nuolatinis apelianto atstovas priimant iš ieškovo prekes (šio asmens įgaliojimų pripažinimą patvirtina tai, kad apeliantas priėmė ir apmokėjo prekes kitų jo pasirašytų dokumentų pagrindu). Tokiu būdu, apelianto atstovo parašas krovinio važtaraštyje pilnai atitinka sutarties 4.2 p. nuostatas dėl prekių gavimo fakto patvirtinimo. Tiek sąskaitoje faktūroje, tiek krovinio važtaraštyje yra nurodoma, kad apeliantui yra pateiktas dekoratyvinis tinklas ACRYLIT bei juostele. Prekių kodų ir jų kiekio matavimų nesutapimai paaiškinami tuo, kad ieškovo įmonė, būtent 2015 m. keitė PVM sąsakitų faktūrų skaitmeninio formavimo programas, o krovinio važtaraščio formatas liko nepakeistas. Pats bendrinis prekės pavadinimas liko identiškas abiejuose dokumentuose. Sąskaitoje faktūroje prekių kiekis nurodomas kilogramais, o važtaraštyje kibirais. Bendras perduoto apeliantui dekoratyvinio tinklo ACRYLIT kiekis yra 79 kibirai arba 1825 kilogramai. Tiek dėl nurodytos PVM sąskaitos faktūros, tiek dėl kitų neapmokėtų sumų apeliantas ir ieškovas yra sudarę 2016-01-18 skolų suderinimo atą, patvirtinantį skolos sumas tiek visumoje, tiek pagal atskirus mokestinius dokumentus. Be to apeliantas gavęs ginčijamą sąskaitą faktūrą iki teisminio proceso pradžios nepareiškė nei žodžiu, nei raštu jokių pretenzijų dėl prekių negavimo ar klaidingai išrašytos sąskaitos.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad prekių pagal 2015-12-30 PVM sąskaitą faktūrą (serija POW Nr. 00428) išrašytą sumai 1 694,10 Eur, negavo, o iš važtaraščio Nr.15/06/03/01 turinio nėra galimybės neginčytinai nustatyti kokios prekės, koks jų kiekis bei kada ir kam buvo perduoti; 2016-01-18 skolų suderinimo aktas nepasirašytas įmonės direktoriaus, todėl negaliojantis. Nagrinėjamu atveju iš esmės kilo ginčas dėl 2015-12-30 PVM sąskaitos-faktūros (serija POW Nr. 00428) 1 694,10 Eur sumai pagrįstumo ir apmokėjimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-04-10 ieškovas UAB „POWBAM fasadai“ ir atsakovas UAB „EiTiNiT“ sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15/04/10, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti prekes (statybines medžiagas) atsakovo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir atsiskaityti už jas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prekių perdavimo momento, nurodyto pardavimo dokumentuose (Sutarties 1.1., 2.2 p.). Pagal Sutarties 4 p. reglamentuojantį prekių priėmimą- perdavimą, užsakytas prekes pirkėjas atsiima savo transportu iš pardavėjo sandėlio arba šalių susitarimu pristato pardavėjas (Sutarties 4.1. p.), pirkėjo išrinktos ir užsakytos prekės perduodamos betarpiškai pirkėjo atstovui, kuris patvirtina tinkamų prekių gavimo faktą savo parašu pirkimo dokumentuose ir nuo to momento tampa visiškai atsakingas už priimtas prekes. Prekių priėmimo – perdavimo aktą atitinka abiejų šalių pasirašyta PVM sąskaita faktūra, jeigu nesudaromas kitas dokumentas (Sutarties 4.2. p.). Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo pagrindė rašytiniais įrodymais - 2015-04-10 prekių pirkimo – pardavimo sutartimi, 2015-06-16 krovinio važtaraščiu, 2015-12-30 PVM sąskaita faktūra, 2016-01-18 skolų suderinimo aktu ir kt. Pagal 2016-01-18 skolų suderinimo aktą Nr. 1 ieškovas tiekė atsakovui prekes nuo 2015-05-30 iki 2015-12-30 bei išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitas-faktūras bendrai 68 032,18 Eur sumai. Tarp šalių kilo ginčas dėl 2015-12-30 PVM sąskaitos-faktūros (serija POW Nr. 00428) 1694,10 Eur sumai, likusią dalį skolos atsakovas pripažįsta. PVM sąskaita-faktūra (serija POW Nr. 00428) atsakovui pateikta už įsigytą dekoratyvinį tinką ir deformacinę išsiplėtimo juostą. Apeliantas teigimu jam nekyla pareiga atsiskaityti pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą, kadangi joje nurodytų prekių atsakovas negavo. Pagal LR CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.Pažymėtina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno atskiro įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir visus juos įvertinęs padarė atitinkamas išvadas. Kolegijos nuomone, sprendime yra išsamiai ištirti ir įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, tiek rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. Kolegija neturi pagrindo vertinti byloje pateiktų įrodymų kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas. Nustatyta, kad atsakovui prekės buvo tiekiamos 2015-04-10 prekių pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Pagal Sutarties 4.2. p. prekės perduodamos pirkėjo atstovui, kuris patvirtina tinkamų prekių gavimo faktą savo parašu pirkimo dokumentuose, prekių priėmimo – perdavimo aktą aitinka šalių pasirašyta PVM sąskaita faktūra, jeigu nesudaromas kitas dokumentas. Byloje pateikta 2015-12-30 PVM sąskaita faktūra POW Nr.00428 atsakovui už įsigytą dekoratyvinį tinklą ir deformacinę išplėtimo juostą, kad šią sąskaitą atsakovas gavo, byloje ginčo nėra. Krovinio važtaraštis Nr.15/06/03/01, pasirašytas atsakovo atstovo, kuris patvirtino sąskaitoje nurodytų prekių gavimą. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, ieškovo direktoriaus M. Ž. paaiškinimų, kad sąskaitos už 2015-06-16 važtaraštyje nurodytas ir atsakovui pristatytas prekes nebuvo išrašytos per klaidą, ši klaida ištaisyta vėliau, pateikus atsakovui sąskaitą už pristatytas polistireno ploštes, kurią atsakovas apmokėjo, bei ginčijamą sąskaitą už pristatytą dekoratyvinį tinklą ir deformacinę išsipėtimo juostą, kuri liko neapmokėta. Į 2016-01-18 skolų suderinimo aktą įtraukta ginčijama sąskaita-faktūra 1 694, 10 Eur sumai, skolų suderinimo aktas pasirašytas atsakovo atstovės buhalterės T. T. parašu. Atsižvelgiant į nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pateikti rašytiniai įrodymai, visgi suteikia pagrindo išvadai, kad pardavėjas (ieškovas) perdavė pirkėjui (atsakovui) prekes, nurodytas minėtoje PVM sąskaitoje – faktūroje, todėl pirkėjas (atsakovas) turėjo pareigą sumokėti už jam perduotas prekes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas išreiškė nesutikimą su sąskaitoje nurodyta skola bei pretenzijas dėl prekių negavimo, tik po to, kai ieškovas pareiškė ieškinį teisme. Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, kad skolų suderinimo aktas pasirašytas neturinčio atitinkamų įgaliojimų asmens (buhalterės T. T.), nėra patvirtintas direktoriaus parašu, todėl negaliojantis. Kaip matyti iš atsiliepimo turinio, apeliantui yra žinoma apie 2016-01-18 skolos suderinimo aktą, apeliantas nenurodė jokių argumentų, įrodymų apie tai, kad skolų suderinimo aktas nebuvo suderintas su įmonės vadovu G. T. (apeliantu), kita vertus apeliantas žinodamas apie asmens neturinčio atitinkamų įgaliojimų akto pasirašymą, nesiėmė jokių veiksmų, kad apgintų bendrovės interesus ir šį aktą ginčytų, nenurodė, kad šis aktas pasirašytas neįgalioto atstovo iki pat bylos iškėlimo teisme. Atsakovui nepateikus jokių argumentų dėl 2016-01-18 skolos suderinimo akto neteisingumo, taip pat nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių minėto akto teisingumą, minėtas skolos suderinimo aktas laikytinas vienu iš tinkamu įrodymų, patvirtinančiu ieškovo reikalavimą. Apeliantas nepaneigė įrodymais pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog krovinio važtaraštis pasirašytas atsakovo atstovo, ieškovo teigimu E. A. buvo nuolatinis apelianto atstovas priimant iš ieškovo prekes.Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (LR CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.200 straipsnis 6.205 straipsnis 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (LR CK 6.123 straipsnis). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (LR CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, pažeidė savo sutartinę prievolę nustatytu laiku už pateiktas prekes visiškai neatsiskaitydamas, todėl ieškovui iš atsakovo pagrįstai priteista ginčijama skola.Kiti apeliacinio skundo argumentai apie teismo netenkintą apelianto prašymą iškviesti ir apklausti liudytojais E. A. ir T. T. bei civilinio proceso principų pažeidimą yra nepagrįsti, procesinių teisių pažeidimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenustatyta. Apeliantas, 2016-06-29 gavęs preliminarų sprendimą, jau 2016-08-26 pateikdamas prieštaravimus (atsiliepimą) turėjo galimybę pateikti prašymą liudytojais apklausti jo nurodomus asmenis, jeigu manė, kad šių asmenų paaiškinimai galėtų būti reikšmingi byloje, atsižvelgiant į tai, kad skolų suderinimo aktas pasirašytas 2016-01-18, krovinio važtaraštis 2015-06-16. Be to apeliantas iš esmės konkrečiai nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes galėtų paliudyti šie asmenys. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad manydamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl E. A. ir T. T. apklausos liudytojais, pasinaudodamas CPK 314 straipsnio nuostatomis, galėjo prašyti šiuos asmenis apklausti liudytojais nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), tačiau tokio prašymo nepareiškė.Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, ištyrė visumą byloje nustatytų aplinkybių, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, visapusiškai įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos, ieškovui iš atsakovo priteistina 200 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „EiTiNiT“ (į.k. 301127669) ieškovo UAB „POWBAM fasadai“ naudai 200 Eur (du šimtus eurų) apeliacinėje instancijoje išlaidų.