Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6886-800/2015 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei N. K. dėl uzufrukto panaikinimo ir atsakovės N. K. priešieškinį ieškovui A. K., trečiajam asmeniui Kauno miesto 5-ojo notaro biuro notarei R. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių įrodymų.

Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo į bylą priimti naujus rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė jo teigimu iškilo vėliau, po teismo sprendimo priėmimo ir kurie paneigia atsakovės argumentus dėl 2000 Lt paskolos grąžinimo V. G.. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog ieškovas iš jos pažįstamo V. G. pasiskolino 2000,00 Lt, kuriuos už sūnų grąžino atsakovė. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas V. G.. Apeliantas nurodo, kad šių asmenų teiginius paneigia jo prašomi priimti į bylą mokėjimų kvitai. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio (priešieškinio) reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (priešieškiniu). Esant poreikiui įrodymai gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 str.). Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi šalys turi tinkamai vykdyti savo reikalavimų pagrindimo ir įrodinėjimo pareigą nuo pat ieškinio (priešieškinio) pareiškimo. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2016). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė į bylą 2012 m. kovo 29 d. paskolos sutartį pagal kurią V. G. paskolino ieškovui A. K. 2000 Lt. Apelianto teigimu jo paskoliniai santykiai su V. G. nesusiję su ginčo dalyku ir neturėjo būti analizuojami teismo sprendime. Tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino reikšminga vertinant ieškovo finansinę padėtį. Todėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, po teismo sprendimo priėmimo.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad prašomi priimti nauji rašytiniai įrodymai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir galėjo būti pateikti, tačiau sutinka su apelianto argumentais, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, po teismo sprendimo priėmimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė N. K. procesiniuose dokumentuose nei savo, nei ieškovo finansinės padėties neįrodinėjo aplinkybe dėl 2000 Lt paskolos grąžinimo V. G. už ieškovą. Kaip jau nutartyje minėta, 2012 m. kovo 29 d. paskolos sutartį pagal kurią V. G. paskolino ieškovui A. K. 2000 Lt į bylą 2015 m. rugsėjo 22 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė atsakovės atstovė. Kolegijos nuomone nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, jog aplinkybių, susijusių su paskolos grąžinimu, vertinimas teismo sprendime jam buvo siurprizas, suponavęs būtinybę apeliacinės instancijos pateikti naujus įrodymus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto teikiamus naujus įrodymus į bylą ir juos įvertins (CPK 314 str.).Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas motinos ir sūnaus. Dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotojo geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais, atliktais prieš dovanotoją. Reikalavimas panaikinti uzufruktą grindžiamas CK 4.144 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų uzufruktoriaus pareigų tinkamai rūpintis uzufrukto objektu pažeidimu.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė N. K. 2011 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovui A. K. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, kad apdovanotasis A. K., kaip turto savininkas, sutinka, jog dovanotojai N. K. būtų nustatytas uzufruktas jos gyvenimo trukmei iki gyvos galvos, suteikiant teisę naudotis minėtu butu. Uzufruktorė N. K. sutiko su nustatyto uzufrukto teise minėtam turtui ir įsipareigojo vykdyti uzufruktoriaus pareigas, numatytas CK 4.144 straipsnyje (Dovanojimo sutarties 6.2 p.). Dovanojimo sutarties 7.2 punkte šalys pareiškė, kad ši sutartis sudaryta laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys buvo priverstos sudaryti šį sandorį (I t., b. l. 10–16). Ieškovas ieškinį dėl uzufrukto panaikinimo grindžia aplinkybėmis, kad netrukus po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė iš ginčo buto išsikėlė, prie buto išlaikymo neprisideda, uzufrukto objektu nesirūpina. Todėl, jo vertinimu, dovanojimo sutartyje nustatyta uzufrukto sąlyga turi būti panaikinta. Atsakovė N. K. priešieškinyje nurodo, kad netrukus po ginčo buto padovanojimo ieškovui, jis pradėjo prieš atsakovę smurtauti, bute tapo nebeįmanoma gyventi, todėl ji išsikėlė gyventi pas dukrą. Atsakovės vertinimu, tokie ieškovo veiksmai yra griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Byloje šalys neginčija, kad iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo buvo susidarę nemažas įsiskolinimas už butui suteiktus komunalinius patarnavimus. Ieškovas teigia pagal galimybes skolinius įsipareigojimus sumažinęs. Šias aplinkybes patvirtina AB „Kauno energija“ išrašyta sąskaita už 2011 m. liepos mėnesį, kurioje skola kreditoriui tuo metu sudarė 8923,90 Lt (I t., b. l. 119). AB „Kauno energija“ 2015 m. sausio 29 d. rašte nurodyta, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-7764-475/2012 iš ieškovo A. K. yra priteista 9512,49 Lt skola ir 5 procentai metinių palūkanų. Rašte nurodyta, kad iš priteistos skolos A. K. AB „Kauno energija“ yra sumokėjęs 3707,32 Lt ir nurodytą dieną ieškovo skola yra 5806,17 Lt (1681,58 Eur). Taip pat šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti mokėjimo kvitai (I t., b. l. 24–38). Be to, tiek atsakovė, tiek ieškovas nurodė, kad jiems bute gyvenant kartu, atsakovė prisidėdavo prie mokesčių už butą mokėjimo. Tačiau išsikėlusi gyventi kitur, atsakovė prie mokesčių mokėjimo neprisideda.CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Aiškindamas šias įstatymo nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2011; kt.). Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-334/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. K. v. J. K. , bylos Nr. 3K-3-350/2013).Atsakovė priešieškinio argumentus įrodinėja savo ir liudytojų paaiškinimais, Šančių policijos nuovados pažyma, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, fotonuotraukomis. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad jos sūnus A. K. iki 2011 m. atliko bausmę nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Ieškovas yra ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimus, santykiai tarp motinos ir sūnaus visada buvo įtempti, tačiau atsakovė turėjo viltį, kad ateityje ieškovas pasikeis. Pagrindą tikėti sūnumi, atsakovei sudarė iš pataisos namų rašyti gražūs laiškai, pažadai pradėti naują gyvenimą. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos ieškovas su savo motina elgėsi gražiai, jai padėjo, todėl atsakovė N. K. patikėjo, kad ieškovas pasikeitė. Įkalbėta sūnaus nuvyko pas notarą sudaryti ginčo buto dovanojimo sutartį. Po dovanojimo sutarties sudarymo, ieškovas ėmė motiną žeminti, vadinti necenzūriniais žodžiais, vartoti prieš ją smurtą. Atsakovė, supratusi, kad nebegali gyventi kartu su savo sūnumi viename bute dėl grėsmės jos gyvybei ir sveikatai po kelerių mėnesių po dovanojimo sutarties sudarymo išsikėlė gyventi kitur. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ieškovas iš pataisos namų grįžo 2011 metais. Tuo metu su atsakove kartu gyveno jos sugyventinis. Ieškovas, būdamas nepilnamečiu, kartu su atsakovės sugyventiniu vartodavo alkoholį, dėl to atsakovė sugyventinį iš buto iškeldino. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, ieškovas buvo paslaugus, teigė gavęs 9 tūkst. litų pašalpą, kurią galėtų investuoti į butą, tačiau tam atsakovė turėtų padovanoti jam ginčo būtą. Iš gautos pašalpos ieškovas bute remonto darbų neatliko, o didžiąją dalį gautų pinigų išleido pramogoms. Praėjus mėnesiui po dovanojimo sutarties sudarymo, ieškovas pradėjo bute viską laužyti, gadinti, teigdamas, kad darys kapitalinį remontą. Tačiau vėliau atsakovė suprato, jog ieškovas butą suniokojo tyčia, kad atsakovei nebūtų įmanoma jame gyventi. Atsakovės dukrai išvažiavus dirbti į užsienį, ieškovas pradėjo su atsakove elgtis nederamai. Pirmiausia atėmė telefoną, kad atsakovė negalėtų su niekuo susisiekti, pasitarti. Konfliktas su sūnumi iškilo dėl ieškovo ketinimų parduoti ginčo butą, o atsakovę palikti be būsto. 2014 m. atsakovei gyvenant pas dukrą, atvažiavęs ieškovas, išsivedė atsakovę į koridorių, ją smaugė, mušė. Policijos tuo metu nekvietė, bet su dukra po įvykio nuvažiavo į policijos nuovadą parašyti pareiškimą. Ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė turinti problemų su alkoholiu, posėdžio metu neigė. Aplinkybę dėl 2003 m. atimtų motinystės teisių už nuolatinį girtavimą atsakovė pateisino, susitarimu savo mama, kad pastaroji tokiu būdų gautų globą. Atsakovė, gavusi didesnę pašalpą, prie buto išlaikymo prisidėdavo, o persikėlusi gyventi kitur, pinigų buto išlaikymui sūnui nebeduodavo (2015 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 36 sek. – 1 val. 43 min. 58 sek.).Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės dukra ir ieškovo sesuo. Santykiai su mama nuo vaikystės buvo geri, o su ieškovu santykiai niekada nebuvo geri. 2003 metais atsakovei buvo apribotos motinystės teisės, nes taip sugalvojo močiutė, tačiau mama visą laiką rūpinosi vaikais. Liudytojai išvykus į užsienį, tarp mamos ir brolio kilo konfliktas. Apie tai liudytoja nežinojo, nes iš atsakovės buvo atimtas telefonas. Tik grįžusi iš užsienio, sužinojo, kad atsakovė padovanojo savo butą ieškovui. Iki dovanojimo sutarties sudarymo ginčo butas atrodė tvarkingai, jame buvo visi baldai. Po dovanojimo ieškovas visą butą suniokojo, jame tapo nebeįmanoma gyventi. Ieškovas bandė daryti remontą, pakeitė langus ir duris, o visą kitą sugriovė. Ginčo bute negyvena ir pats ieškovas. Liudytoja patvirtino aplinkybę, kad ieškovas buvo atėjęs pas atsakovę, kai mama gyveno dukters bute, išsivedė mamą į koridorių, vartojo prieš ją smurtą, dėl ko liudytoja su mama nuvyko į policijos nuovadą parašyti pareiškimą. Ieškovas atvykdavo pas atsakovę paprašyti pinigų cigaretėms, alkoholiui. Liudytojai buvo žinoma, kad ieškovas iš atsakovės sugyventinio pasiskolino 2000 Lt, kuriuos grąžino atsakovė (2015 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 47 min. 28 sek. – 2 val. 2 min. 45 sek.).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. S. paaiškino, kad yra atsakovės dukters J. S. vyras. Nurodė, kad 2014 m. vasarą pas juos buvo atvykęs ieškovas A. K., į koridorių išsivedė atsakovę pasikalbėti. Liudytojo vertinimu, jis buvo neblaivus. Po pokalbio su ieškovu, liudytojas ant atsakovės kaklo pastebėjo smaugimo žymes, tuomet nuvežė ją į Šančių policijos nuovadą parašyti pareiškimą. Kuo baigėsi tyrimas, jam nežinoma. Dėl ginčo buto paaiškino, kad jame gyventi sąlygų nėra, nes viskas išgriauta. Girdėjo atsakovės teiginius, kad ieškovas iš nepilnamečių kolonijos grįžo pasitaisęs, gavo pašalpą, kurią žadėjo panaudoti buto remontui, tačiau tam butas turi priklausyti ieškovui. Liudytojas iš kalbų žinojo, kad ieškovas smurtaudavo prieš atsakovę (2015 m. lapkričio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 30 sek. – 11 min. 7 sek.).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. G. paaiškino, kad su atsakove kartu gyveno Panemunėje, jos bute (duomenys neskelbtini) ginčo bute tam tikrą laiką gyveno ir ieškovas, kuris dėl nesuprantamų priežasčių nuolat provokavo muštynes. Tuo metu butas buvo tvarkingas, jame buvo visi baldai, galima buvo tik sienas perdažyti ir parketą perlakuoti. Atsakovė gyvendama su ieškovu buvo jo sužalota, nes pastarasis reikalavo perrašyti butą jam. Ši aplinkybė liudytojui žinoma iš atsakovės. Atsakovė po sumušimo buvo nuvažiavusi į medicinos įstaigą, tačiau kviesta policija dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Ieškovas puldinėjo tiek mamą, tiek liudytoją, grasindamas juos nužudyti. Dėl to liudytojas buvo nuvykęs į policiją, bet ten patarė kreiptis į teismą. Ieškovas prieš atsakovę smurtavo, mušdavo ją, privertė perrašyti butą. Ieškovas bute pradėjo daryti remontą, bet viską paliko neužbaigęs darbų. Atsakovė pinigus buto išlaikymui perduodavo ieškovui. Taip pat patvirtino, kad ieškovas buvo pasiskolinęs iš liudytojo 2000 Lt, kuriuos grąžino atsakovė. Liudytojas nurodė žinąs, kad atsakovės pajamos sudarė 280 Lt per mėnesį bedarbio pašalpa (2015 m. lapkričio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 4 sek. – 25 min. 35 sek.).Apeliantas nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti mokėjimų kvitai paneigia tiek atsakovės paaiškinimus, tiek liudytojo parodymus, susijusius su paskolos grąžinimu ir patvirtina aplinkybę, jog dalį skolos V. G. grąžino jis pats. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pateiktuose mokėjimų kvituose nurodyta, jog paskola grąžinama, ne V. G., bet UAB „General Financing“. Tokiu būdu šie įrodymai nepatvirtina apelianto argumentų, jog dalį paskolos V. G. grąžino ieškovas.Teismo posėdžio metu ieškovas A. K. paaiškino, kad atlikus bausmę, jam buvo skirta beveik 10 tūkst. litų dydžio įsikūrimo išmoka. Tuo metu už buto mokesčius buvo susidariusi apie 13 tūkst. litų dydžio skola, butas buvo areštuotas. Ieškovas su močiute T. N. už atsakovę antstoliui sumokėjo 1500 Lt skolą, kad antstolis panaikintų buto areštą ir atsakovė galėtų padovanoti butą ieškovui. Atsakovė 2011 m. birželio 30 d. padovanojusi ieškovui butą, jame gyveno kelis mėnesius, kas kelintą mėnesį duodavo po 20 – 30 litų mokesčiams. Ieškovas mokėdavo komunalinius mokesčius, 3600 Lt panaudojo buto remontui, pakeitė langus, lauko duris, sumontavo PVC gaminius. Už 2200,03 Lt buvo nupirkta statybinių medžiagų, kurios panaudotos buto remontui. Ieškovas patvirtino, kad grįžęs iš pataisos namų visą laiką dirbo, jo mėnesinės pajamos nuo 2011 metų apie 1000 Lt. Nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. nedirbo, gyveno iš 520 Lt dydžio stipendijos ir našlaičio pašalpos. Atsakovė iš ginčo buto 2011 metais išsikeldavo ir vėl sugrįždavo. Konfliktas su mama iškilo dėl jos girtavimo su sugyventiniu, kurį ieškovas išvarė iš buto. Ieškovas tvirtino, kad ginčo bute gyvena, jame veikia visos komunikacijos. Koridoriaus patalpa sutvarkyta, o kambariai dar remontuojami. Dujinę viryklę išmontavo, nes ja nesaugu naudotis dėl dujų nuotėkio. Kriauklė taip pat buvo sena, netinkama naudotis, todėl išmontuota. Tinkami naudojimui baldai buvo palikti. Įsiskolinimas už komunalinius mokesčius dar nelikviduotas. Ieškovas taip pat nurodė, kad iš atsakovės globėjai buvo priteistas išlaikymas vaikams, tačiau išlaikymo ji neteikė. Po 2012 m. atsakovė prie buto išlaikymo visiškai neprisidėjo. Ieškovas atsakovės nurodytas aplinkybes apie naudojamą smurtą prieš ją neigė, argumentuodamas tuo, jog atsakovė nesikreipė į policiją. Paaiškino, kad ginčo bute yra pradėjęs remontą, tačiau dėl ribotų finansinių galimybių remonto negali užbaigti. Tualeto patalpoje sumontuotas naujas unitazas, koridoriuje sudėtos laminuotos grindys (2015 m. lapkričio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 4 sek. – 50 min. 55 sek.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. A-2606 ieškovui A. K., buvo skirta 9750 Lt vienkartinė išmoka įsikurti asmenims, kuriems buvo įsteigta globa (rūpyba) (I t., b. l. 17). Po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo Kauno miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 9 d. su UAB „Nerman“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Nerman“ įsipareigojo pristatyti ir sumontuoti užsakyme – sąmatoje išvardintus PVC gaminius, šarvo duris, adresu Smetonos al. 55-52, Kaune, už 3600 Lt (I t., b. l. 18–20). Kauno miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 26 d. iš UAB „Senukų prekybos centras“ taip pat nupirko įvairių apdailos medžiagų, statybinių medžiagų, už 2209,03 Lt (I t., b. l. 21–22). Tai, kad ginčo bute buvo panaudotos visos savivaldybės nupirktos medžiagos patvirtino tiek ieškovas, tiek atsakovė. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ginčo bute 2011 m. rudenį buvo pradėjęs remonto darbus. Ginčo byloje nėra, kad ieškovui savivaldybė skyrė lėšų buto atnaujinimo darbams ir ieškovas pradėjo butą remontuoti. Tačiau akivaizdu, kad remonto darbai nėra baigti ir šiuo metu nevyksta. Ginčo bute gyventi praktiškai nėra galimybės (virtuvės įranga išmontuota, nėra dujinės viryklės, kriauklės, vonia išgriauta, kambariuose nėra baldų). Iš byloje pateiktų šalių nuotraukų matyti, kad bute yra įstatytos naujos lauko durys, sumontuoti nauji langai, suremontuotas koridorius. Tačiau antstolio M. P. 2015 m. rugsėjo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad virtuvė, kambariai ir vonia nėra suremontuoti (I t., b. l. 129–132, 135–139). Nors ieškovas tvirtina, kad šiame ginčo bute gyvena, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios būklės, kokia ji užfiksuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, bute gyventi praktiškai neįmanoma.CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Atsakovė ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovas prieš savo motiną nuolat vartojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Į bylą yra pateikta Šančių policijos nuovados pažyma, kurioje nurodyta, kad 2014 m. gegužės 20 d. nuovadoje buvo gautas N. K. pareiškimas apie tą dieną įvykusį konfliktą tarp jos ir ieškovo dėl buto (I t., b. l. 94). Šis įvykis buvo užregistruotas, tačiau duomenų apie atliktą tyrimą ir šiuo klausimu priimtą procesinį sprendimą byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 30 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu tarp šalių santykiai buvo geri, tačiau netrukus po dovanojimo sutarties sudarymo šalys pradėjo konfliktuoti. Tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieškovo smurtą prieš atsakovę byloje nėra, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų paaiškinimais, kurie nuosekliai patvirtino, jog ieškovas prieš savo motiną smurtavo. Atsakovė į policijos pareigūnus dėl smurto nesikreipė, išskyrus vienintelį kartą 2014 m. vasarą, kai po konflikto su ieškovu ant atsakovės kaklo liudytojai J. S. ir S. S. pastebėjo smaugimo žymes. Dėl šio įvykio atsakovė savo dukters ir jos sutuoktinio paskatinta parašė pareiškimą policijai. Taip pat nustatyta, kad būtent ieškovas sudarė atsakovei nepalankias gyvenimo sąlygas, dėl ko ji buvo priversta išsikelti gyventi kitur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip smerktini geros moralės požiūriu.Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus priėjo analogiškos išvados kaip ir pirmosios instancijos teismas, kad po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo šalys konfliktavo. Kolegija taip pat sutinka su tikėtina pirmosios instancijos teismo išvada, kad konfliktų metu ieškovas smurtavo prieš savo motiną – atsakovę. Atsakovei, realiai baiminantis dėl savo sveikatos ir gyvybės, teko iš ginčo buto išsikelti. Atsižvelgusi į tai, kad ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovei yra nustatytas uzufruktas jos gyvenimo trukmei iki gyvos galvos, tačiau nesant realios galimybės gyventi dovanotame bute dėl ieškovo naudojamo smurto dovanotojos atžvilgiu, dėl bute sudarytų gyvenimui netinkamų sąlygų, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti atsakovės sūnaus – ieškovo veiksmus prieštaraujančiais gerai moralei, kadangi būtent dėl ieškovo veiksmų atsakovė negali naudotis uzufruktoriaus teisėmis (CK 4.143 str.).Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2011 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartimi atsakovei N. K. nustatyto uzufrukto naudotis padovanotu sūnui butu iki gyvos galvos panaikinimo, teigdamas, jog atsakovė netinkamai vykdo uzufruktoriaus pareigas, nemoka mokesčių, nesirūpina buto priežiūra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas prieš tai nustatė, kad atsakovė ginčo bute negali gyventi ir jį prižiūrėti dėl paties ieškovo veiksmų – naudojamo atsakovės atžvilgiu smurto ir sudarytų netinkamų buitinių gyvenimo sąlygų. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog nėra pajėgus finansiškai išlaikyti tokio dydžio buto, todėl ketina jį parduoti ir įsigyti mažesnį būstą (I t., b. l. 5). Taigi nustatyta, kad ieškovas siekia panaikinti uzufruktą tikslu parduoti dovanų gautą butą, o tai reiškia, jog ieškovui pardavus ginčo butą atsakovė liktų be gyvenamojo būsto. Kitaip tariant, ieškovo kreipimasis į teismą dėl uzufrukto panaikinimo, sudaro pagrindą išvadai, kad jis ketina atsakovę, nors ir teisiniu būdu, iškeldinti iš padovanoto buto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas nepateisino atsakovės lūkesčių, nes ji padovanojo sūnui butą, tikėdamasi jame gyventi iki gyvenimo pabaigos, tačiau šiuo atveju susiklostė situacija, kad dėl ieškovo veiksmų atsakovė gali iš viso netekti gyvenamojo būsto.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti teisiškai reikšmingi faktai, kad ieškovas prieš savo motiną naudojo smurtą, sudarė nepalankias sąlygas gyventi bute, siekis iškeldinti atsakovę iš padovanoto būsto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos, sudaro pagrindą pripažinti ieškovo veiksmus savo motinos atžvilgiu prieštaraujančiais gerai moralei ir sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimo sandorį, t. y. ieškovo veiksmus pripažinti atitinkančiais pirmiau nurodyto išimtinio CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygas.Taigi, įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, padarytomis išvadomis, kad egzistuoja CK 6.472 straipsnyje nustatytos sąlygos ginčijamą 2011 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartį panaikinti. Todėl plačiau pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų dėl uzufrukto panaikinimo nėra poreikio, kadangi panaikinus ginčijamą dovanojimo sutartį, kartu panaikinamas ir uzufruktas, o nuosavybės teisės į ginčo butą grąžinamos atsakovei.Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė praleido CK 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą dovanojimo sutarčiai ginčyti, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime šiuo klausimu nepasisakė. Kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Prašymo taikyti ieškinio senatį ieškovas pirmosios instancijos teisme nepareiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo klausimu sprendime nepasisakė, nes priešingu atveju tai reikštų pareikštų reikalavimų bei atsikirtimų ribų peržengimą nesant įstatymo numatytos išimties. Kadangi prašymas taikyti ieškinio senatį nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, todėl jis negali būti pareikštas apeliacinės instancijos teisme, nes tai draudžia CPK 312 straipsnis. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus, ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų (II t., b. l. 36–39), todėl teismui nusprendus atmesti ieškovo apeliacinį skundą, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovės N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.