Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2024 m. vasario 22 d., apie 20.29 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip J. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamosios J. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pastebėtina, kad šios teisės normos dispozicija nėra blanketinė, todėl iš J. G. pareikšto kaltinimo, kaip perteklinis, šalintinas jai inkriminuotas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 14 punkto, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. neteista (1 t., b. l. 69–70), todėl nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, be kita ko, laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė, todėl nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 ir 3 dalys). J. G. jau pirmosios apklausos metu visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus apie automobilio vairavimą būnant neblaiviai, taip pat gailėjosi padariusi nusikaltimą, savo elgesį vertindama kaip netinkamą ir neatsakingą, akivaizdžiai išgyvendama dėl padarytų veiksmų (1 t., b. l. 45–46; 2 t., b. l. 91). Nusikaltimu žala nepadaryta. Minėta, J. G. neteista; per pastaruosius penkerius metus keturis kartus bausta už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu – tris kartus už stovėjimą vietoje, kurioje pagal KET draudžiama stovėti ir vieną kartą už nustatyto greičio viršijimą 15 km/val., pastarąjį administracinį nusižengimą padarė paskutinį, 2022 m. rugpjūčio 18 d., paskirtas baudas sumokėjo (1 t., b. l. 71–74); dirba (1 t., b. l. 76; 2 t., b. l. 62–64); Je. Gr. ir daugiabučio gyvenamojo namo kaimynų apibūdinama teigiamai, rūpinasi garbaus amžiaus sunkiai sergančia motina ir Je. Gr., kuri taip pat sunkiai serga ir yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 36–37, 47–48, 52, 53, 65, 84, 85–86, 87–89, 91–92); po įvykio atestuota pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą (2 t., b. l. 69). Visa tai J. G. asmenybę apibūdina iš esmės teigiamai, o padarytą nusikaltimą leidžia vertinti daugiau kaip atsitiktinį. Nors J. G. bausta administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transportu, tačiau pakankamai seniai, nedaug kartų, nusižengimai tipiniai ir, palyginti, nešiurkštūs, paskirtos nuobaudos įvykdytos. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad J. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Je. Gr. pateikė prašymą perduoti J. G. jos atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 36–37). Apklausiama Je. Gr. J. G. poelgį vertino kategoriškai neigiamai, parodė, kad apie įvykį sužinojo kitą dieną iš J. G., jog jos daug apie tai kalbėjo ir J. G. pažadėjo alkoholio apskritai nevartoti (2 t., b. l. 92). Iš bylos medžiagos matyti, kad Je. Gr. neteista (2 t., b. l. 42); vieną kartą bausta administracine tvarka už stovėjimą nesilaikant kelio ženklų reikalavimų, tačiau apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nusižengimą iš tikrųjų padarė jos tėvas, nes ji dėl ligos transporto priemonių nevairuoja, – iš pirmo žvilgsnio tai atitinka byloje esančius jos sveikatos būklę apibūdinančius duomenis (serga (duomenys neskelbtini), dėl to (duomenys neskelbtini) ir kt.) (2 t., b. l. 43, 47–48, 92; teisiamojo posėdžio garso įrašo 32.10–32.25 min.); yra įgijusi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą (2 t., b. l. 40, 92); dirba, nežiūrint jai nustatyto riboto, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) procentų dydžio darbingumo lygio (2 t., b. l. 41, 52, 53); asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ prezidento ir daugiabučio gyvenamojo namo kaimynės charakterizuojama teigiamai, akcentuojant jos gebėjimą rasti bendrą kalbą su žmonėmis ir įkvėpti kitus (2 t., b. l. 39, 40). Je. Gr. ir J. G. parodymai (2 t., b. l. 91–92) pagrindžia, kad jas sieja giminystės ryšiai, jos gyvena šalia, dažnai bendrauja, nes J. G. rūpinasi Je. Gr.; J. G. paprastai įsiklauso į Je. Gr. nuomonę; Je. Gr. realiai svarsto, kaip teigiamai paveikti J. G., kaip pavyzdį nurodė siekį ją įtraukti į minėtos asociacijos, kuri yra orientuota į pagalbą (duomenys neskelbtini) ir kurios narė pati yra, veiklą; Je. Gr. išreiškė tvirtą įsitikinimą tuo, kad J. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nedvejodama sutiko sumokėti tokio dydžio užstatą, kokį teismas nustatytų. Atsižvelgiant į visa tai, Je. Gr. yra verta teismo pasitikėjimo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad J. G. gali ir turi būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją Je. Gr. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyta, kad J. G. vairavo automobilį būdama neblaivi; jai nustatytas 2,14 ir 2,35 promilės neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės neblaivumas) ir yra artimas sunkiam (2,51 ir daugiau promilių neblaivumas); iš bylos medžiagos matyti, kad automobilį J. G. vairavo judriomis sostinės (duomenys neskelbtini) gatvėmis (1 t., b. l. 8, 26), darbo dieną, po 20 val., kai eismas vis dar išlieka pakankamai intensyvus, pakankamai ilgą atstumą, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną; pavojingai manevravo, į tai atkreipė neabejingo piliečio dėmesį, kuris Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją (1 t., b. l. 8, 26). Viena vertus, tai rodo didesnį, palyginti su rūšiniu, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kita vertus, minėta, J. G. asmenybė vertintina iš esmės teigiamai, todėl šios aplinkybės viena kita atsveria. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad laidavimo terminas nustatytinas atitinkantis vidurkį (dveji metai).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

J. G. yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimą J. G. padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones (1 t., b. l. 78–79, 82), todėl jai gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Minėta, aplinkybės, apibūdinančios padaryto nusikaltimo pavojingumą ir J. G. asmenybę, bendrai paėmus nėra vien tik teigiamos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad J. G. turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Byloje pozicijos išsiskyrė dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino: prokuroras šį terminą prašė nustatyti dvejiems metams, o J. G. ir jos gynėja – vieneriems metams.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino nustatymas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, 12 punktas). Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminą, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, apibūdinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 15 punktas).

Nekartodamas padaryto nusikaltimo pavojingumą ir J. G. asmenybę apibūdinančių duomenų, teismas papildomai atkreipia dėmesį į dvi aplinkybes. Pirma, netgi po atestacijos pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą (2 t., b. l. 69), apklausiama teisme (2 t., b. l. 91), kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 45–46), J. G. ir toliau bando sumenkinti padaryto nusikaltimo pavojingumą, akcentuodama savo gerą savijautą, sėdant už vairo ir automobilyje įjungtą šildymą, tariamai dėl kurio padidėjo jos neblaivumo laipsnis. Antra, iš J. G. teisme duotų parodymų (2 t., b. l. 91, 94) negalima nepastebėti, kad pagrindine priežastimi, dėl kurios pasikeitė jos ikiteisminio tyrimo metu buvusi pozicija dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b. l. 46) ir buvo pateiktas prašymas reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, tapo tai, jog J. G. iš gynėjos sužinojo, kad jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atveju egzistuoja tikimybė, jog uždraudimo naudotis specialia teise terminas bus sutrumpintas, o automobilis nebus konfiskuotas, nes teismo diskrecijos ribos bus platesnės. Būtent šiais tikslais, orientuotais išimtinai į savo ir artimųjų materialinę ir asmeninę gerovę, yra persmelkti J. G. teisme duoti parodymai, visiškai pamirštant visuomenės interesą į saugaus eismo užtikrinimą. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad J. G. iki šiol nepakankamai įsisąmonino padaryto nusikaltimo pavojingumą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo trumpinti teismo baudžiamuoju įsakymu buvusį nustatytą ir prokuroro siūlomą nustatyti uždraudimo naudotis specialia teise terminą, kuris ir taip yra mažesnis už vidurkį (treji metai). Nors tai J. G. ir jos artimiesiems sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau tai yra natūrali J. G. neatsakingo, nusikalstamo elgesio pasekmė, apie kurią ji iš anksto buvo informuota baudžiamajame įstatyme, tačiau tai nesulaikė jos nuo nusikaltimo padarymo. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad teisę vairuoti kelių transporto priemones turi ir vairuoja J. G. sutuoktinis-Je. Gr. brolis (1 t., b. l. 91), ir, sprendžiant iš Je. Gr. parodymų apie jai paskirtą administracinę nuobaudą – Je. Gr. tėvas (teisiamojo posėdžio garso įrašo 32.10–32.25 min.), jau nekalbant apie sostinėje išvystytą susiekimą viešuoju transportu, įskaitant pavežimo paslaugas, todėl J. G. ir jos artimųjų interesai gali būti užtikrinti ir kitais būdais.

J. G. skirtinos baudžiamojo poveikio – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. vasario 26 d., kai jai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 49–52).

Dėl turto konfiskavimo.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (5 dalis).

J. G. yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl jai gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nustatyta, kad nusikaltimą J. G. padarė vairuodama automobilį, būnant neblaiviai; be automobilio panaudojimo nurodytu būdu nusikaltimas negalėtų būti padarytas, todėl jis laikytinas BK uždraustos veikos priemone. Minėta, aplinkybės, apibūdinančios padaryto nusikaltimo pavojingumą ir J. G. asmenybę, bendrai paėmus nėra vien tik teigiamos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad J. G. turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Byloje pozicijos išsiskyrė dėl turto konfiskavimo formos: prokuroras prašė automobilį priverstinai neatlygintinai paimti valstybės nuosavybėn, o J. G. ir jos gynėja – iš J. G. išieškoti jo vertės dalį atitinkančią pinigų sumą.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirmiausia privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatyta galimybė konfiskuoti pačią BK uždraustos veikos priemonę, kodėl jos vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra tikslingesnis. Tai vertinamojo pobūdžio nuostata, todėl aiškinant ją visų pirma turi būti atsižvelgiama į turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. BK uždraustos veikos priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, o konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu užtikrinami prevenciniai tikslai – kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Taigi konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Pagrindą išvadai, kad konfiskuotiną turtą konfiskuoti būtų netikslinga, todėl turi būti išieškota jo vertę atitinkanti pinigų suma, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, jog konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Konstatuodami, kad konkrečiu atveju konfiskuotiną turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismai savo sprendimus turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nusprendęs išieškoti konfiskuotino turo vertę atitinkančią pinigų sumą teismas turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023, 20 punktas; 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 12 punktas; 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 12–13 punktai).

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. G. ir jos sutuoktiniui: automobilis įgytas santuokoje, J. G. nėra sudariusi vedybų sutarties, su sutuoktiniu veda bendrą ūkį (1 t., b. l. 34; 2 t., b. l. 70–77, 91). Nors apklausiama teisme (2 t., b. l. 91) J. G. parodė, kad automobilį sau įgyti norėjo sutuoktinis, tačiau taip pat nurodė, kad jis taupė ir už automobilį sumokėjo iš papildomo uždarbio („chaltūrų“). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Atsižvelgiant į tai, pajamos, iš kurių J. G. sutuoktinis sumokėjo už automobilį, taip pat laikytinos jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. ir J. G. turtu. Automobilis perduotas saugoti J. G. (1 t., b. l. 57–67), priežasčių, dėl kurių jo negalima paimti, nėra.

J. G. ir jos gynėja pirmiausia nurodė, kad teismų praktika dėl turto konfiskavimo formos parinkimo yra įvairi.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pagrindu Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. J. G. ir jos gynėja selektyviai vadovaujasi trimis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis 2018 metais, kurios teismų praktikos neatspindi (2 t., b. l. 61, 94). Aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, kad pagal bendrą taisyklę kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022; 2022 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-303/2022; 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022; 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021; 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-788/2020 ir kt.).

Be to, J. G. ir jos gynėja akcentuoja, kad automobilis reikalingas, nes J. G. vežioja motiną, kuri yra garbaus amžiaus, sunkiai serga, Je. Gr., kuri taip pat sunkiai serga, (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti išimtį ir vietoje turto konfiskavimo išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija. Tai, kad automobilis naudojamas rūpinantis artimaisiais, nevertintina kaip išskirtinė aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023, 20 punktas; 2023 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-594/2023, 22 punktas). Minėta, kad J. G. artimųjų interesai gali būti užtikrinti ir kitais būdais.

J. G. ir jos gynėja taip pat nurodo, kad automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė: jo vertė yra didelė, tų pačių tikslų galima pasiekti automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimu ir papildomai įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pažymėtina, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 15 punktas). Taip pat paminėtina, kad, iš vienos pusės, teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas padarytą nusikaltimą ir J. G. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kaip tik, aiškiai neteisingas būtų J. G. ir jos gynėjos siūlomos automobilio vertės, kuri svyruoja tarp 19 900 ir 21 712 Eur (1 t., b. l. 37; 2 t., b. l. 70–75), dalį atitinkančios vos 3 980 Eur dydžio pinigų sumos išieškojimas. Iš kitos pusės, negalima nepastebėti, kad J. G. darbo užmokestis yra nedidelis, sudaro (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (2 t., b. l. 62–64), be to, netgi pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroro siūlytą galutinę 40 MGL dydžio (2 000 Eur) baudą J. G. prašė leisti savanoriškai sumokėti per dvejų metų laikotarpį, nes pinigų neturi (1 t., b. l. 85–91; 2 t., b. l. 14–18), todėl J. G. ir jos gynėjos prašymas skirti piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemones, turint tikslą pasilikti sau automobilį, iš pirmo žvilgsnio, prasilenkia su J. G. galimybe jas įvykdyti.

Pakartotina, kad aplinkybės, apibūdinančios padaryto nusikaltimo pavojingumą ir J. G. asmenybę, paėmus bendrai nėra vien tik teigiamos, ypač svarbu tai, jog J. G. iki šiol nepakankamai įsisąmonino padaryto nusikaltimo pavojingumą. Tai, vėlgi, neleidžia daryti išvados, kad konfiskuoti automobilį būtų netikslinga. Be to, pažymėtina, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 14 punktas). Nagrinėjamu atveju tokių, išskirtinių aplinkybių teismas nenustatė.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad J. G. turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, priverstinai neatlygintinai paimant jį valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 425 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis,

nusprendžia:

J. G., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją Je. Gr., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai neatlygintinai paimant jį valstybės nuosavybėn.

J. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio 2024 m. vasario 23 d. nutarimu J. G. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės į automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

J. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas prie bylos 1 tomo viršelio) perduoti VĮ „Regitra“.

J. G. išaiškinti, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Je. Gr. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.