Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-07-24 · Civilinė byla Nr. 2-552/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-24
Bylos Nr.
2-552/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Aron Group“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Dirbita“
Civilinė byla Nr. 2-552/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aron Group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-1069-259/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Dirbita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Aron Group“ dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Dirbita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Aron Group“, prašydamas pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė 2007 m. rugsėjo 17 d. šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.07/04 ir šią sutartį nutraukti, taikyti restituciją bei priteisti iš atsakovo 150 000 Lt negrąžintą avansą, 1 562,34 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. gegužės 23 d. nutartimi šį prašymą patenkino: areštavo atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, jų nesant – pinigines lėšas, bendrai 151 562,34 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, tačiau leidžiant areštuotu turtu naudotis, o iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą teismas pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar jo negalimumo tikimybė preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Teismo nuomone, šioje byloje atsakovui yra pareikštas turtinis reikalavimas dėl labai didelės sumos priteisimo. Teismas nurodė, kad nepritaikius šių priemonių, atsakovas gali savo vardu turimą turtą perleisti kitų asmenų nuosavybėn.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Aron Group“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Ieškinio sumos dydis negali būti priežastis areštuoti atsakovo turtą, nes pagal CPK 144 straipsnio pirmąją dalį, vienintelė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priežastis yra pavojus, jog jų nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovas nenurodė konkrečių pagrindų ir aplinkybių, galinčių sukelti pagrįstą abejonę, jog nesiėmus minėtų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Atsakovas yra veikianti, komercinę veiklą vykdanti bendrovė, ieškinio suma jam nėra labai didelė. Atsakovas yra pajėgus sumokėti ieškovui reikalaujamą sumą ieškinio patenkinimo atveju. Be to, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas gali savo turtą slėpti.Ieškovas piktnaudžiauja savo teise taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, jog nutartis turi būti pateikta ieškovo pasirinktam antstoliui, tačiau ieškovas skundo padavimo dienai antstolio nepasirinko, todėl, esant arešto žymai Nekilnojamojo turto registre, atsakovui yra apribota teisė disponuoti visu nekilnojamuoju turtu. Tokiu būdu ieškovas siekia pakenkti atsakovo įmonės prestižui, paralyžiuoti jo veiklą. Nepagrįsti teiginiai, kad atsakovas nevykdo prievolės grąžinti ieškovo sumokėtą avansą, nes ieškovas iki ieškinio padavimo nereikalavo atsakovo grąžinti sumokėtus pinigus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Dirbita“ prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Remiasi iš esmės teismo nutartyje išdėstytais argumentais. Nurodo, kad ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, ką patvirtina teismų praktika. Taip pat teigia, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turimą turtą, jo rūšis ir vertę, veiklos rezultatus, įstatinio kapitalo dydį, todėl teismo nutartis pagrįsta. Ieškovas nurodo, kad vykdant skundžiamą teismo nutartį buvo areštuoti atsakovui priklausantys žemės sklypas ir keli lengvieji automobiliai. Šis turtas nėra susijęs su pagrindine atsakovo vykdoma veikla, todėl realu, kad atsakovas lengvai galėtų tokį turtą perleisti tretiesiems asmenims ir taip išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Be to, teismas leido naudotis areštuotu turtu, todėl areštas atsakovo veiklos netrikdo. Ieškovo nuomone, nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise, nes ieškovas skundžiamą teismo nutartį pateikė antstoliui vykdyti daug anksčiau nei atsakovas pateikė nagrinėjamą atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Apelianto argumentas, kad didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįstas. CPK144 straipsnio pirma dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šių priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje preziumuojama, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir tuomet, kai yra kilęs ginčas dėl didelės sumos pinigų, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-48/2008; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-51/2008). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Apeliantas teisingai nurodo, kad taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma ūkine veikla, gaunamu pelnu, o taip pat su atsakovo turimais įsipareigojimais. Nustačius, kad konkretaus atsakovo atžvilgiu ieškinio suma yra didelė, galima daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškinio sumos kaina jo atžvilgiu yra nedidelė. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti savalaikis, t. y. jos taikomos kai iškyla grėsmė busimam teismo sprendimo įvykdymui, nes kitu atveju vėlesnis tokių priemonių taikymas gali būti bereikšmis, bei į tai, kad ieškovas negali savarankiškai gauti atsakovo finansinę būklę apibrėžiančių dokumentų, teismas ieškinio sumos dydį vertiną atsižvelgdamas į bendrą pragyvenimo lygį (CPK 3 str. 6 d.). Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas gali paneigti teismo išvadą apie didelę ieškinio sumą paduodamas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos šios priemonės, pateikdamas įrodymus, paneigiančius teismo nutarties nepagrįstumą (CPK 306 str. 1 d. 3 p., 338 str.). Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinio suma apelianto atžvilgiu nėra didelė, todėl teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šiam teiginiui pagrįsti apeliantas nepateikia jokių įrodymų (CPK 7 str. 2 d., 42 str., 5 d., 12, 178 str.). Todėl atmestinas apelianto argumentas, jog teismas neteisingai įvertino ieškinio sumos dydį atsakovo finansinės būklės atžvilgiu.

Apelianto argumentas, kad byloje nėra konkrečių įrodymų, jog nepritaikius laikinąsias apsaugos priemones, busimas teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, yra nepagrįstas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-315/2006). Apeliantui nepaneigus, kad ieškinio suma yra didelė (kuri vertinama kaip pakankamas pagrindas konstatuoti grėsmę busimam teismo sprendimo įvykdymui), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 144 straipsnio nuostatų, vertindamas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Apeliantas teigia, jog ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi atskirojo skundo padavimo dienai (2008 m. birželio 9 d.), nepasirinko antstolio, kuris įvykdytų teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir dėl šios priežasties atsakovui apribota teisė disponuoti visu nekilnojamuoju turtu esant arešto žymai Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apelianto argumentas išeina už apeliacijos nagrinėjimo ribų, nes minimos aplinkybės nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalyku ir dėl jų teismas nėra pasisakęs skundžiamoje nutartyje, kurios teisėtumas bei pagrįstumas yra tikrinamas. Dėl paminėto, teisėjų kolegija šio klausimo nenagrinėja, paaiškindama, kad pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teisėjų kolegija šioje nutartyje taip pat nepasisako dėl atskirojo skundo argumento, susijusio su avanso grąžinimu, kadangi šis klausimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kaip žinoma, ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, o skundžiamoje nutartyje šis klausimas nebuvo nagrinėtas, todėl tai nėra šio apeliacinio proceso dalyku (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 338 str., 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartį.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasMarytė Mitkuvienė