- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-1664-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20134-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui D. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1410,51 Lt aplinkai padarytos žalos. Nurodė, kad 2013 m. spalio 8 d. patikrinus atsakovei priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad mechanizmų pagalba minėtame sklype esančios kalvos gruntas buvo nustumtas į daubą nenuimant derlingojo dirvožemio sluoksnio, tuo sunaikinant 778 m² žolinės augmenijos plotą. 2014 m. kovo 6 d. patikrinimo metu buvo patikslinta, jog gyvenamosios paskirties žemės sklype buvęs kalvos gruntas nustumtas ant nenuimto derlingojo dirvožemio sluoksnio.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesuprantama kuo remiantis 2014 m. kovo 6 d. patikrinimo akte padaryta išvada, kad žemės sklype tik dalis nustato derlingojo dirvožemio sluoksnio saugoma, kad kalvos gruntas nustumtas į daubą ant nenuimto derlingojo dirvožemio sluoksnio. Šio akto ji nepasirašė. Jos užsakymu 2014 m. gegužės 21 d. atestuota UAB „Geoaplinka“ atliko Žemės sklypo kontrolinius inžinerinius geologinius tyrimus ir nustatė, kad po piltinu gruntu gręžinių vietose nenukasto dirvožemio sluoksnio nerasta, nustatyti į dvi krūvas sustumto derlingo dirvožemio kiekiai – 230 m². Tyrimo rezultatuose nurodyta, kad paskaičiavus plotą nuo kurio galėjo būti nukastas ir į krūvas sustumtas dirvožemis gaunama 1150 m², daugiau nei ieškinyje nurodyto neva sunaikinto dirvožemio plotas. Ieškovas nepateikė įrodymų pagrįsti aplinkybei, kad nebuvo išsaugota dalis derlingojo dirvožemio sluoksnio. Atsakovė paaiškino, kad norėjo nedidelėje dauboje pasidaryti daržą, kurioje buvo smėlis, todėl su ekskavatoriumi derlingą sluoksnį nuėmė, susandėliavo ir dabar nori tą derlingą sluoksnį užpilti, taip padaryti sau daržą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės tesimas 2014 m. lapkričio 3 d. ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemė sklypas su statiniais. Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros inspektorius 2013 m. spalio 8 d. atsakovei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad jai priklausančiame žemės sklype, be parengtos ir suderintos dokumentacijos, mechanizmų (buldozerio) pagalba esanti kalva nukasta (nustumta) ir jos gruntu užpilta dauba, pažeista LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 16 str., 17 str., Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 6 p. Atsakovei buvo surašytas administracinis nurodymas pagal ATPK 51² str. 1 d. 2014 m. sausio 16 d. Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros buvo surašytas patikrinimo aktas, kuris pasirašytinai įteiktas atsakovei. 2014 m. kovo 6 d. buvo atliktas dar vienas patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas. Nustatyta, kad žemės sklype esantis kalvos gruntas nustumtas į daubą žemės ūkio paskirties žemės sklype ant nenuimto dirvožemio sluoksnio. Nustatyta, kad 2014 m. kovo 6 d. patikrinimo metu atsakovė nedalyvavo, aktas jai buvo pasirašytinai įteiktas 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus r. savivaldybės administracijos 2014-03-24 raštu ieškovui buvo pateikta Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo 2014-03-14 parengta matavimo schema, kuria nustatyta, jog sunaikintos žolinės augmenijos plotas – 778 m², nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti žemės tūrio, nes nėra buvusio reljefo duomenų.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad atsakovei priklausančiame sklype esantis kalvos gruntas buldozeriu buvo nustumtas į daubą žemės ūkio paskirties žemės sklype kadastrinis Nr. 4103/0200:1231 (savininkė D. D.) ant nenuimto dirvožemio sluoksnio. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas J. S. paaiškino, kad 2014 m. kovo 6 d. patikrinimo metu atsakovė nedalyvavo, nes tuo metu buvo darbe, jis negirdėjo, kaip atsakovė patvirtino užpylusi dirvožemį. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, jog atsakovės sklype be nustatyta tvarka perengtos ir suderintos dokumentacijos, buvo atliktas žemės paviršiaus lyginimas. 2013 m. spalio 8 d. paaiškinime atsakovė nurodė, jog sklype buvo dauba, ji nusprendė nuo kalniuko žemę nustumti tam, kad ją sulyginti, padaryti ariamą žemę. Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsakydama į ieškovės prašymą išduoti leidimą kasimo darbams nurodė, kad žemė sklype statiniai nestatomi, o sklype esančioms kalvoms išlyginti statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Atsakovė neneigia, jog kalvos gruntas buvo nustumtas į daubą, tačiau nurodo, jog dauboje nebuvo dirvožemio, nes jis buvo nuimtas ir saugomas sklype. Atsakovės į bylą pateikto UAB „Geoaplinka“ atlikto Kontrolinio inžinerinio geologinio tyrimo išvadose nurodyta, kad po piltiniu gruntu gręžinių vietose nenukasto dirvožemio sluoksnio nerasta. Teismo posėdyje liudijęs gręžimo darbus atlikęs S. T. parodė, kad viename gręžinyje visiškai nerado dirvožemio, o kitame buvo šiek tiek, kažkur 2-3 cm. Augalų liekanų buvimo tyrimo metu jie nenustatė. Pažymėjo, kad tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad krūvose sustumto dirvožemio kiekis sudaro iki 230 m³. Paskaičiavus plotą, nuo kurio galėjo būti nuskastas ir į krūvas sustumtas dirvožemis, imant maksimalų storį, gaunama 1150 m², daugiau, nei ieškovo paskaičiuotas 778 m² daubos plotas. Teismo posėdžio metu UAB „Geoaplinka“ vyriausiasis geologas K. S. parodė, jog susandėliuotose krūvose vyravo tiems kraštams būdingas dirvožemis. Jie nustatė, jog šalia sklypo nepaliestoje vietoje dirvožemis yra apie 15 cm. Atlikę gręžinius nustatė, kad dirvožemis užpiltas nebuvo, nes jo nerado. Teismas darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog atliekant žemės kasimo darbus dauboje buvo derlingas dirvožemio sluoksnis, kuris buvo užpiltas gruntu. Tai, jog viename iš gręžinių buvo rasta 2-3 cm dirvožemio lęšiai, kai tyrimus atlikusio K. S. parodymais ir teismui pateiktoje išvadoje nustatyta, jog toje vietovėje neliestas dirvožemio sluoksnis siekė apie 15 cm, taip pat nesudaro pagrindo spręsti jos atsakovės veiksmais gamtai (žolinei augmenijai) buvo padaryta žala, nes tiek ieškovo aktuose, tiek specialisto išvadoje nustatyta, kad apie 230 m³ dirvožemio yra saugoma ieškovės sklype. Šios dirvožemio užpylimo aplinkybės nepatvirtina, nei 2013 m. spalio 8 d. atsakovės paaiškinimas, nei 2014 m. vasario 7 d. patikrinimo aktas. Atsakovė nurodė, jog 2014 m. kovo 6 d. patikrinimo metu nedalyvavo. Ieškovo atstovas posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Ieškovui neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos gamtai (žolinei augmenijai) padarymo fakto, ieškovo reikalavimas dėl 1410,51 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
1) Pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieštaringa UAB „Geoaplinka“ išvada, kurioje pasakoma, jo gręžimo vietoje (gręžinys Nr. 2) buvo aptikta derlingojo dirvožemio lęšių, tuo tarpu toje pačioje išvadoje (Tyrimų išvados, 4 lapas) klaidingai konstatuojama, jog nenukąsto dirvožemio sluoksnio nerasta. Žemės savininkai ir naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę, šiuo atveju žemės ūki paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį.
Nustatinėjant faktines aplinkybes D. D. sklype, dalyvavo Vilniaus RAAD Vilniaus agentūros vedėjas M. B., vedėjo pavaduotojas T. B., vyriausiasis specialistas J. S., Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja J. K., vyriausiasis specialistas J. S. 2014 m. kovo 6 d. patikrinime buvo nustatyta, kad gruntas nustumtas į daubą ant nenuimto dirvožemio sluoksnio, o dėl žalos aplinkai paskaičiavimo buvo kreiptasi į atestuotą instituciją - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių. Teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Geoaplinka“ atliktais matavimais.
2) Konstitucinio Teismo bei kitų teismų formuojama doktrina įtvirtina ypatingą aplinkos, kaip fundamentalaus teisinio gėrio, svarbą, o civilinių santykių aspektu — išskirtinumą.
3) Kadangi Tyrimą iniciavo atsakovė, bylinėjimosi išlaidos už atliktą tyrimą neturi būti atlyginamos iš Vilniaus RAAD lėšų. Ieškovas įgyvendina viešąjį interesą valstybės jam pavestoje veiklos srityje. Ieškovas pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ar ne, jo apsisprendimas ne visada gali sutapti su teismo vertinimu, kuris sprendžia, ar kiekvienu konkrečiu atveju atsakovui kyla civilinė atsakomybė. Negali būti sudaromos sąlygas (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai) apriboti Vilniaus RAAD teisę ir pareigą reikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. Ieškovas turi būti atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su juo nesutinka, prašo atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
1) Ieškovas nurodo, kad atsakovė, dalyvavusi 2014 m. kovo 6 d. patikrinime, laisva valia pripažino faktą, kad derlingas dirvožemio sluoksnis buvo nuimtas tik nuo tos vietos, kuri buvo patogi technikai privažiuoti, taigi dauboje derlingas dirvožemio sluoksnis nuimtas nebuvo. Tokia ieškovo išvada nepagrindžiama jokiais įrodymais. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, patikrinimo metu atsakovė nedalyvavo, jos parašo patikrinimo akte nėra, šis aktas nebuvo įteiktas. Faktiškai patikrinimas buvo atliktas 2014 m. kovo 14 d., LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra surašė patikrinimo aktą Nr. VR-8.10-46, jis įteiktas atsakovei. Akto įteikimas nepatvirtina, kad jį atsakovė pripažino.
2) Ieškovas skunde nurodė, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta, kokio storio augalinis sluoksnis gali būti laikomas „derlinguoju dirvožemio sluoksniu“. Teisme apklaustas UAB „Geoaplinka“ darbuotojas S. T. parodė, kad dirvožemiu laikytinas ne mažesnis kaip 10 cm sluoksnis, atlikus gręžimus augalų ar šaknų liekanų nerasta. UAB „Geoaplinka“ darbuotojas K. S. parodė, kad šiame krašte, kur buvo atliekamas tyrimas, maksimalus dirvožemio sluoksnis gali būti 15-20 cm, nustatė, kad šalia sklypo dirvožemio sluoksnis 15 cm, gręžinių vietose dirvožemio nerasta, jis buvo nuimtas, technikos pagalba nuimant dirvožemį gali išlikti dirvožemio liekanų, nes fiziškai neįmanoma nuimti dirvožemį iki paskutinio lašo. Tai kad gręžinių vietose buvo rasta tik dirvožemio lęšių, patvirtina, kad dirvožemio sluoksnis buvo nuimtas.
3) Ieškovas nurodo, kad skaičiuodami žalą įvertino, jog už kelių metrų tame pačiame žemės sklype augo žolinė augmenija, buvo susiformavęs derlingasis dirvožemio sluoksnis, tuo tarpu iš daubos derlingojo dirvožemio sluoksnio nenuėmę dėl techninių aplinkybių. Liudytojas S. T. parodė, kad gręžinių vietose nebuvo rasta nei augalų, nei šaknų liekanų. Jeigu gruntu užpiltose vietose nebūtų nuimtas dirvožemio sluoksnis ir augtų žolinė augmenija, tai gręžimo metu būtų aptiktos augalų ir šaknų liekanos. Tačiau jų neaptikta, kas patvirtina, jog gręžinių vietose, žolinė augmenija neaugo ir gruntu nebuvo užpilta.
4) Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos už UAB „Geoaplinka“ tyrimų atlikimą susijusios su bylos nagrinėjimu, kadangi UAB „Geoaplinka“ tyrimų išvadomis buvo įrodinėjamos bylai reikšmingos aplinkybės. Todėl teismas pagristai priteisė iš ieškovo 847 Lt išlaidų už geologinių tyrimų atlikimą ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl naikinti sprendimą nėra jokio pagrindo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sutinka su pirmos instancijos teismo teisės normų aiškinimu ir taikymu, bei su visais pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais. Iš esmės apeliantas skunde atkartoja tas pačias aplinkybes, kokias detaliai išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė pirmos instancijos teismas.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė D. D. 2014 m. kovo 6 d. patikrinime nedalyvavo, priešingų įrodymų apeliantas nepateikia (CPK 178 str.). Sutiktina, jog realiai patikrinimas įvyko 2014 m. kovo 14 d. (Patikrinimo aktas Nr. VR-8.10-46), kuris ir buvo įteiktas atsakovei.
Pirmos instancijos teismas turėjo teisę remti UAB „Geoaplinka“ išvada, kaip rašytiniu įrodymu, bei tinkamai šią išvadą įvertino. Atmestinas apelianto argumentas, kad patikrinime nustatinėjant faktines aplinkybes atsakovės žemės sklype, turėjo reikšmę dalyvavusių Vilniaus RAAD darbuotojų užimamos pareigos ir/ar jie turėjo tam reikiamų specialių žinių ir tai lėmė teisingų duomenų nustatymą. Teismas, vertindamas ieškovo įrodymus, juos vertina kompleksiškai su kitais byloje esančiais duomenimis. LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovo patikrinime dalyvavo asmenys, užimantys įstaigoje pareigas, ir/ar jie turi specialių žinių, nereiškia, kad patikrinimo metu nustatyti duomenys, yra teisingi.
Ieškovas neįrodė, kad atsakovė, jai priklausančiame žemės sklype, nukasdama esančią kalvą (nustūmė) ir jos gruntu ant nenuimto dirvožemio sluoksnio užpylė daubą, tokiu būdu sunaikino žolinės augmenijos 778 kvadratinių metrų plotą, taip padarydama žalą gamtai (CPK 178 str.). Kaip pripažino apeliantas, teisės aktuose nėra įtvirtinta, kokio storio augalinis sluoksnis gali būti laikomas „derlinguoju dirvožemio sluoksniu“. Apklaustas liudytoju S. T. (UAB „Geoaplinka“ darbuotojas paaiškino, kad dirvožemiu laikytinas ne mažesnis kaip 10 cm sluoksnis, šiuo atveju atlikus gręžimus, augalų ar šaknų liekanų nerasta. Liudytojas K. S. (UAB „Geoaplinka“ darbuotojas) paaiškino, kad šiame krašte, kur buvo atliekamas tyrimas, maksimalus dirvožemio sluoksnis gali būti 15-20 cm, bei nustatė, kad šalia sklypo dirvožemio sluoksnis 15 cm, gręžinių vietose dirvožemio nerasta, jis buvo nuimtas, technikos pagalba nuimant dirvožemį gali išlikti dirvožemio liekanų, nes fiziškai neįmanoma nuimti dirvožemį iki paskutinio lašo. Tai, kad gręžinių vietose buvo rasta tik dirvožemio lęšių, patvirtina, kad dirvožemio sluoksnis buvo nuimtas. Apeliantas paneigiančių duomenų nepateikė. Todėl teisingai pirmos instancijos teismas vertino, kad esant aplinkybei, jog užpiltose vietose nebūtų nuimtas dirvožemio sluoksnis ir augtų žolinė augmenija, tai gręžimo metu būtų aptiktos augalų ar šaknų liekanos. Tyrimo metu nustatyta, kad krūvose sustumto dirvožemio kiekis sudaro 230 m³, paskaičiavus plotą, nuo kurio galėjo būti nukastas ir į krūvas sustumtas dirvožemis, imant jo maksimalų storį (20 cm), gaunasi 1150 m², t.y. daugiau nei ieškovas nurodė (778 m² ). Pirmos instancijos teismas pagristai vertino ir padarė teisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos gamtai (žolinei augmenijai) padarymo fakto, todėl ieškinį pagrįstai atmetė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant ieškinį. Atsakovei pateikus įrodymus, jog ji turėjo bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme,1100 Lt (318,58 EUR) už advokato pagalbą ir 847 Lt (245,30 EUR) už geologinių tyrimų atlikimą, šios išlaidos, kaip susijusios su bylos nagrinėjimu, pagrįstai buvo priteistos iš ieškovo, nors jis ir yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Atmestini apelianto argumentai, kad jis kreipėsi į teismą ginant viešą interesą, ir/ar jis ateityje galimai bus suvaržytas, reiškiant tokio pobūdžio ieškinius teismui. Civilinio proceso kodeksas nenumato atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų, kurios akivaizdžiai susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisimo ieškovo, kuris vykdydamas jam pavestas funkcijas, turi teisę ir pareigą reikšti ieškinius teismui. Be to, tai nereiškia, kad ieškovo reiškiami reikalavimai, visada turi būti patenkinami, ir jis neturėtų pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantas) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokių išlaidų pagrindimo nepateikia, todėl prašymas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.