Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistiesiems V. M., A. A., D. Z., jų gynėjams advokatams Raimundui Gargasui, Rimantui Bučmai, R. G. B., nuteistojo A. G. gynėjui advokatui Antanui Danieliui, nuteistojo J. J. (J. J.) gynėjai advokatei V. S., nuteistosios S. K. gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nuteistojo R. K. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, nuteistojo J. V. (J. V.) gynėjai advokatei Laimutei Bagdzevičienei, nuteistojo V. A. gynėjai advokatei Reginai Agrbai, nuteistosios Ž. K. gynėjui advokatui Arūnui Sakalauskui, nuteistojo O. Z. (O. Z.) gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. V. (J. V.), D. Z., A. G., V. M., V. A., J. J. (J. J.) ir civilinio ieškovo UAB „Ž.“ direktoriaus P. R. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo

V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 (treji) metai laisvės atėmimo;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

pagal BK 289 straipsnį – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Už idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias BK 182 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų taisyklę, griežčiausia apimant švelnesnes, ir subendrinta bausmė paskirta – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Už idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje numatytas veikas paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisyklę, griežtesne apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Šios atskirose dalyse subendrintos bausmės, paskirtos už realiąją nusikaltimų sutaptį tarpusavyje sudarančias nusikalstamų veikų grupes, subendrintos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 4 dalies taisyklę, bausmes iš dalies sudedant, ir V. A. paskirta subendrinta už visas šios bylos nusikalstamas veikas bausmė – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Pastaroji bausmė subendrinta su bausme, nustatyta 2021 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi (18 m. 4 mėn. 17 d. laisvės atėmimo), pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 19 (devyniolika) metų 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Į šią bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2021 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio vykdymo pradžios V. A. nepaskirta.

J. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo;

Už idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisyklę, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Ši bausmė subendrinta su paskirtąja už realiąją nusikaltimų sutaptį su pirmomis sudarančią BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pagal BK 63 straipsnio 4 dalies taisyklę, bausmes iš dalies sudedant, ir J. V. subendrinta už visas šios bylos nusikalstamas veikas bausmė paskirta – 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Pastaroji bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2020 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (13 m. laisvės atėmimo), 2020 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2021 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (1 m. laisvės atėmimo) bei 2021 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (12 m. laisvės atėmimo), pagal BK 63 straipsnio 4, 7 ir 9 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 18 (aštuoniolika) metų 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Į šią bausmę įskaitytos bausmių dalys, atliktos pagal 2020 m. birželio 8 d., 2020 m. lapkričio 12 d. (iš dalies pakeistas 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu) ir 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžius.

J. V. dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių veikų padaryme.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio vykdymo pradžios J. V. nepaskirta.

J. J. (J. J.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies), 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vieni) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vieni) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo;

Už idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisyklę, griežtesne apimant švelnesnę, ir J. J. subendrinta už visas šios bylos nusikalstamas veikas bausmė paskirta – 1 (vieni) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Pastaroji bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2020 m. lapkričio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu (6 m. 11 mėn. laisvės atėmimo), pagal BK 63 straipsnio 4, 7 ir 9 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 7 (septyneri) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Į šią bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendį.

J. J. dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių veikų padaryme.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, – panaikinti.

A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies), ir jam paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2019 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu (16 m. 6 mėn. 29 d. laisvės atėmimo), 2020 m. spalio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu (40 parų arešto) bei 2020 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2021 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo) pagal BK 63 straipsnio 4, 7 ir 9 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant ir areštą pakeičiant į laisvės atėmimą, galutinė subendrinta bausmė paskirta – 17 (septyniolika) metų 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Į bausmės laiką įskaitytos jau atliktos bausmių dalys pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. (iš dalies pakeistas 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu), 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. lapkričio 12 d. (iš dalies pakeistas 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu) nuosprendžius bei baudžiamąjį įsakymą.

A. G. dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių veikų padaryme.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio vykdymo pradžios nuspręsta jam neskirti.

D. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje (veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies), ir jam paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu (1 m. 4 mėn. 23 d. laisvės atėmimo), pagal BK 63 straipsnio 4, 7 ir 9 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 1 (vieni) metai 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmės dalis pagal 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį.

D. Z. dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių veikų padaryme.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio vykdymo pradžios nuspręsta jam neskirti.

V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje (veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies), ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje – per visą bausmės vykdymo laiką; neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis – per pirmus 5 (penkis) bausmės vykdymo mėnesius (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktai, 6 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, – panaikinti.

R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 1 (vieni) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Už idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias BK 182 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų taisyklę, griežčiausia apimant švelnesnes, ir subendrinta bausmė paskirta – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Ši bausmė subendrinta su paskirtąja už realiąją nusikaltimų sutaptį su pirmomis sudarančią BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pagal BK 63 straipsnio 4 dalies taisyklę, bausmes iš dalies sudedant, ir R. K. paskirta galutinė subendrinta už visas šios bylos nusikalstamas veikas bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pirmiems 9 (devyniems) probacijos mėnesiams nustatant intensyviąją priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nustatyta, kad R. K. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. privalo būti namuose, kiek tai nesusiję su legaliu darbu. Taip pat nustatytos papildomos pareigos per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktai).

R. K. dėl BK 289 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šios veikos padaryme.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, po to abi panaikinti, asmens dokumentą grąžinti (palikti) nuteistajam R. K..

O. Z. (O. Z.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies), 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vieni) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 1 (vieni) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Už idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisyklę, griežčiausia apimant švelnesnes, ir subendrinta bausmė paskirta – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Ši bausmė subendrinta su paskirtąja už realiąją nusikaltimų sutaptį su pirmomis sudarančia BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta veika pagal BK 63 straipsnio 4 dalies taisyklę, bausmes iš dalies sudedant, ir O. Z. paskirta galutinė subendrinta už visas šios bylos nusikalstamas veikas bausmė – 2 (dveji) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Į šią bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 8 d. 15.30 val. iki 2018 m. vasario 9 d. 14.37 val. (1 para), ją prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo bausmės dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, pirmiems 6 (šešiems) probacijos mėnesiams nustatant intensyviąją priežiūrą. Nustatyta, kad nuteistasis O. Z. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. privalo būti namuose, kiek tai nesusiję su legaliu darbu. Taip pat nustatytos papildomos pareigos per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktai).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, po to abi panaikinti, asmens dokumentą grąžinti (palikti) nuteistajam O. Z..

S. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies), ir jai paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra. Nustatyta, kad S. K. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. privalo būti namuose, kiek tai nesusiję su legaliu darbu. Taip pat nustatytos papildomos pareigos per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktai).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, – panaikinti.

A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje (veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies), ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje – per visą bausmės vykdymo laiką; neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis – per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktai, 6 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, – panaikinti.

Ž. K. pripažinta kaltu padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje (veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies), ir jai paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje – per visą bausmės vykdymo laiką; neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis – per pirmus 4 (keturis) bausmės vykdymo mėnesius (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktai, 6 dalis).

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 8 d. 16.01 val. iki 2018 m. vasario 9 d. 14.35 val. (1 para), ją prilyginant 2 (dviems) laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, – panaikinti.

UAB „Ž.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista: 1) solidariai iš nuteistųjų V. A., A. S., R. K., A. R. ir A. G. – 1400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų) nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo; 2) solidariai iš nuteistųjų V. A., A. S., R. K. ir S. K. – 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų) nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo; 3) solidariai iš nuteistųjų V. A., A. S., J. V. ir R. K. – 11000 Eur (vienuolika tūkstančių eurų) nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo; 4) solidariai iš nuteistųjų V. A., A. S., J. V., R. K., J. J., O. Z., A. R., A. G. ir S. K. – 2500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista solidariai iš nuteistųjų V. A., A. S., J. V., R. K., J. J., O. Z., A. R., A. G. ir S. K. – 3700 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai eurų) patirtų proceso išlaidų advokato, dalyvavusio civilinės ieškovės atstovu byloje, teisinei pagalbai apmokėti UAB „Ž.“ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalis).

Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuteistųjų V. A., A. S., J. V., R. K., A. R., A. G., S. K., J. J. ir O. Z. nuosavybės teisės apribojimą į 22400 Eur vertės jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant pataisos įstaigose saugomus areštuotus jiems priklausančius kilnojamus daiktus, nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio dalių dėl žalų atlyginimo bei proceso išlaidų atlyginimo priteisimo visiško įvykdymo.

Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuteistųjų D. Z., A. A. ir V. M. nuosavybės teisės apribojimą į 22400 Eur vertės jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant pataisos įstaigoje saugomus areštuotus nuteistojo D. Z. kilnojamus daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. S. ir A. R., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. A., J. V., D. Z., A. G., V. M., J. J., O. Z., R. K., A. A., S. K., Ž. K. nuteisti už konkrečių nusikalstamų veikų padarymą, t. y. V. A., atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (dabar – Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius), (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su tuose pačiuose Kybartų pataisos namuose bausmes atliekančiais kaltinamaisiais A. S., J. V., R. K., Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmes atliekančiais A. R., A. G., laisvėje esančiais J. J., O. Z. ir S. K. bei ir kitais byloje nenustatytais asmenimis, iki 2018 m. vasario 6 d. už žadamą piniginį atlygį (dalį) pasiūlė: A. S. su nenustatytu byloje asmeniu – iš neteisėtai laikomo mobilaus ryšio telefono skambinti į atsitiktinius telefono numerius ir apgaule išvilioti prisijungimams prie svetimų elektroninės bankininkystės paskyrų reikalingus duomenis (kodus), J. V., A. R., o per jį A. G., taip pat byloje nenustatytam asmeniui – už piniginį atlygį surasti asmenis, į kurių banko sąskaitas būtų galima pervesti ir išgryninti, taip pat saugiai perduoti dar kitiems asmenims nusikalstamu būdu (sukčiavimu) gautus pinigus, J. J. (pats ir per A. S.) – surasti asmenį laisvėje, kuris nuotoliniu būdu (internetu) galėtų prisijungti prie planuojamų apgauti asmenų banko sąskaitų ir pagal jų, bendrininkų, nurodymus atlikti neteisėtas finansines operacijas, pervedant iš šių sąskaitų pagrobiamas pinigines lėšas į trečiųjų asmenų banko sąskaitas, R. K. (pats) ir O. Z. (per J. J. ir A. S.) – atlikti tokias neteisėtas finansines operacijas, pastariesiems sutikus atlikti tokius bendrininkų vaidmenis, jam, V. A., toliau tiesiogiai ar per kitus bendrininkus organizuojant ir kontroliuojant kitų kaltinamųjų veiksmus, vykdant nusikalstamų veiksmų planą:

1.1. A. S. 2018 m. vasario 6 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino laisvėje buvusiam J. J. į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir už pažadamą piniginį atlygį (dalį) paprašė surasti asmenį laisvėje, kuris per elektroninės bankininkystės paskyras galėtų prisijungti prie ketinamų apgauti asmenų banko sąskaitų ir pagal jo nurodymus atlikti neteisėtas finansines operacijas, patenkindamas šį prašymą kaltinamasis J. J. 2018 m. vasario 7 d. paskambino kaltinamajam O. Z. ir paprašė tai padaryti, kaltinamajam O. Z. sutikus, jo naudojamą telefono numerį kaltinamasis J. J. telefoninio pokalbio metu perdavė kaltinamajam A. S.,

1.2. A. S. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. 10.34 val. iki 2018 m. vasario 8 d. 10.45 val., neteisėtai laikomu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kartus skambino nukentėjusiajam P. R. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam pakaitomis prisistatė policijos pareigūnu M. I. ir įgaliotu banko tarnautoju, melagingai pranešė, kad kėsinamasi neteisėtai prisijungti prie P. R. bei jo vadovaujamos UAB „Ž.“ banko sąskaitų ir pasisavinti jose esančias pinigines lėšas, taip apgaule ir įgytu pasitikėjimu išviliojo prisijungimo prie bendros elektroninės bankininkystės paskyros, susietos su nukentėjusiojo P. R. bei UAB „Ž.“ banko sąskaitomis, vartotojo (naudotojo) vardo, slaptažodžio bei realiu laiku sugeneruotų kodų generatoriumi kodų duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, kuriuos per kitus bendrininkus perdavė kaltinamajam R. K. bei pats telefonu kaltinamajam O. Z. kartu su iš kitų bendrininkų gautais S. B. asmens duomenimis – vardu, pavarde bei banko sąskaitos numeriu,

1.3. V. A. nuo 2018 m. vasario 7 d. 18.29 val. iki 2018 m. vasario 8 d. skambindamas iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam R. K. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė kaltinamajam R. K. iš kaltinamojo A. G. per kaltinamąjį A. R. gautus R. B. ir per nenustatytą byloje asmenį iš kaltinamosios S. K. gautus M. K. asmens duomenis: vardą, pavardę bei numerius šių asmenų bankų sąskaitų, į kurias reikia pervesti sukčiaujant įgyjamus pinigus, nurodė kokio dydžio pinigų sumos turi būti į šias bankų sąskaitas pervestos bei kokia turi būti nurodyta šių pinigų pervedimo paskirtis, t. y. nurodė, jog į R. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 4000 eurų, nurodant pervedimo paskirtį – „už paslaugas“, bei nurodė į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 5000 eurų, nurodant pervedimo paskirtį - „už paslaugas“, be to, nuo 2018 m. vasario 7 d. 18.32 val. iki 2018 m. vasario 8 d. skambindamas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam A. R. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė jam, jog visi sukčiaujant įgyjami pinigai turi būti išgryninti, o jis, t. y. kaltinamasis V. A., šiuos pinigus paskirtys bendrininkų grupės nariams, 2018 m. vasario 8 d. 12:33 val. vykusio telefoninio pokalbio metu, skambindamas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam R. K. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė asmenis su kuriais turi būti pasidalinta dalis sukčiaujant įgytų pinigų,

1.4. R. K. 2018 m. vasario 7 d., laikotarpiu nuo 18:45:46 val. iki 20:14:51 val., neteisėtai panaudojo elektroninės bankininkystės paskyros, susietos su nukentėjusiojo P. R. ir UAB „Ž.“ banko sąskaitomis (mokėjimo priemonės) naudotojo/vartotojo vardą, slaptažodį bei realiu laiku kodų generatoriumi sugeneruotus prisijungimų bei finansinių operacijų patvirtinimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, pažeisdamas banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones, iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir kuriam buvo priskirtas interneto paslaugos vartotojo IP adresas (duomenys neskelbtini), veikusio Kybartų pataisos namuose, neteisėtai prisijungė prie UAB „Ž.“ sąskaitos AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios pervedė 8000 eurų į S. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (a), 4000 eurų į R. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b), 5000 eurų į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (c) bei 3000 eurų į G. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (d),

1.5. O. Z. 2018 m. vasario 8 d. laikotarpiu nuo 9.03 val. iki 9.13 val. daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo elektroninės bankininkystės paskyros, susietos su nukentėjusiojo P. R. ir UAB „Ž.“ banko sąskaitomis (mokėjimo priemonės) naudotojo/vartotojo vardą, slaptažodį bei realiu laiku kodų generatoriumi sugeneruotus prisijungimų bei finansinių operacijų patvirtinimo kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, pažeisdamas banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones, iš mobiliojo ryšio telefono „Huawei VTR-L29 P10“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo priskirtas interneto paslaugos vartotojo IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie UAB „Ž.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios pervedė 9000 eurų į kaltinamojo A. S. nurodytą S. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (a), neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiojo P. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios pervedė 1000 eurų į S. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b), neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiojo P. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios pervedė 600 eurų į R. A. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (c),

1.6. nenustatytam byloje asmeniui iki 2018 m. vasario 7 d. telefonu susisiekus su laisvėje buvusia kaltinamąja S. K. ir pasiūlius už piniginį atlygį surasti banko sąskaitą su didesniu išgryninimo operacijų limitu, į kurią būtų galima pervesti ir su jos ir (ar) sąskaitos savininko pagalba išgryninti nusikalstamu būdu (sukčiavimu) gaunamus pinigus, S. K. trumpąja SMS žinute tam persiuntė šiam asmeniui savo tuometinio sutuoktinio M. K. asmens duomenis – vardą, pavardę bei sąskaitos banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 7 d. laikotarpiu nuo 19.25 val. iki 19.28 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino į M. K. sąskaitą AB ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 5000 eurų, kuriuos tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė byloje nenustatytam asmeniui,

1.7. A. G. iki 2018 m. vasario 7 d. paskambino iš naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė jos leisti pasinaudoti banko sąskaita, nesuvokusiai veiksmų nusikalstamumo R. B. sutikus ir trumpuoju SMS pranešimu atsiuntus jam savo asmens duomenis – vardą, pavardę bei banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jis, kaltinamasis A. G., šiuos duomenis perdavė kaltinamajam A. R., šis – kaltinamajam V. A., tas – kaltinamajam R. K., pastarajam 2018 m. vasario 7 d. iš UAB „Ž.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedus į R. B. banko sąskaitą dalį apgaule įgytų pinigų – 4000 eurų, jis, kaltinamasis A. G., kartu su kaltinamuoju A. R. nurodė šiuos pinigus skubiai išgryninti ir tą pačią dieną apie 24 val. perduoti jų paimti pagal jo, kaltinamojo A. G., nurodymus atvykusiam kaltinamajam V. M., su kuriuo prieš tai, 2018 m. vasario 7 d., apie 21.21 val., telefonu susitarė už piniginį atlygį paimtus pinigus nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir perduoti kaltinamojo A. R. nurodytam nenustatytam byloje asmeniui „taksi“ vairuotojui.

1.8. V. M. po to, kai R. B. 2018 m. vasario 7 d., laikotarpiu nuo 19.24 val. iki 19.25 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate į jos sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus – 4000 eurų, kaltinamojo A. G. nurodymu išgrynino ir tą pačią dieną apie 24.00 val. prie savo namų (duomenys neskelbtini), perdavė jam, suvokdamas, todėl žinodamas, jog perima valdymą ir disponuoja nusikalstamu būdu gautu turtu, už piniginį atlygį vykdydamas susitarimą su kaltinamuoju A. G., perimtus pinigus nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur 2600 eurų šių pinigų dalį 2018 m. vasario 8 d. apie 1.00 val. perdavė (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje byloje nenustatytam asmeniui „taksi“ vairuotojui, o pastarasis šiuos 2600 eurų pagal kaltinamojo A. R. nurodymus tą pačią naktį apie 01.20 val. nuvežė ir prie namo (duomenys neskelbtini), perdavė kaltinamajai Ž. K., toliau jis, kaltinamasis V. M., tą pačią naktį 2.16 val. laiku Kėdainių m. esančiame bankomate į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 1200 eurų, iš kurių tą pačią dieną 1050 eurų pervedė G. J. į jos banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

1.9. A. R. iki 2018 m. vasario 07 d. ieškojo ir per kaltinamąjį A. G. surado asmenį, turintį sąskaitą banke AB „Swedbank“, į kurią galėtų būti pervesti sukčiaujant gaunami pinigai, tai yra R. B., per kaltinamąjį A. G. gautus jos asmens duomenis perdavė kaltinamajam V. A., kartu su kaltinamuoju A. G. kontroliavo R. B. veiksmus, išgryninant į jos banko sąskaitą pervestus sukčiavimu gautus pinigus, taip pat 2018 m. vasario 07 d. jis, kaltinamasis A. R., paskambino iš naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajai Ž. K. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarė, kad ji už žadamą piniginį atlygį priims pinigus iš A. R. nurodyto asmens – byloje nenustatyto „taksi“ vairuotojo, bei paimtus pinigus pagal jo, kaltinamojo A. R., nurodymus išsiuntinės per Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyrių „P.“ ar perduos betarpiškai kitiems asmenims, 2018 m. vasario 8 d. apie 1.00 val. telefonu į Kauno m. Šilainių mikrorajone esančią automobilių stovėjimo aikštelę iškvietė pinigų perėmimui iš kaltinamojo V. M. ir jų pervežimui kaltinamajai Ž. K. nenustatytą byloje „taksi“ vairuotoją bei tam per kaltinamąjį A. G. koordinavo jo susitikimą su kaltinamuoju V. M.. Toliau vykdydamas prisiimtą vaidmenį vykdant bendrai sumanytą nusikalstamą veiką, 2018 m. vasario 7-8 dienomis vykdytų telefoninių pokalbių metu, skambindamas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), informavo kaltinamąjį V. A. apie vykdomos nusikalstamos veikos eigą: 2018 m. vasario 7 d. 18.50 val. nurodė, jog R. B. ir kaltinamoji S. K. pasiruošusios išgryninti bankomatuose pinigus, tos pačios dienos 19.01 val., jog R. B. ir S. K. pasiųstos išgryninti pinigų, tos pačios dienos 19.59 val., kad R. B. bankomate išgrynino 4000 eurų, o S. K. 5000 eurų išgrynins artimiausiu metu, 2018 m. vasario 9 d. 15.37 val. informavo V. A., jog policijos pareigūnai sulaikė kaltinamąją Ž. K.,

1.10. Ž. K. po to, kai 2018 m. vasario 7 d., laikotarpiu nuo 19.24 val. iki 19.25 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate R. B. į jos sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus - 4000 eurų, išgrynino ir tą pačią dieną apie 24.00 val. prie savo namų (duomenys neskelbtini) savivaldybėje perdavė kaltinamajam V. M., kuris 2600 eurų iš jų 2018 m. vasario 8 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje perdavė byloje nenustatytam asmeniui „taksi“ vairuotojui, kuris šiuos pinigus apie 01.30 val. perdavė jai, suvokdama, todėl žinodama, jog perima valdymą ir disponuoja nusikalstamu būdu gautu turtu, už pažadėtą 50 eurų piniginį atlygį, šiuos pinigus priėmė ir iki 2018 m. vasario 8 d. 16:00 val. laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) pažadėjusi pagal A. R. nurodymus dalį šių pinigų – 600 eurų, per Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyrių „P.“ išsiųsti kitiems asmenims, o likusią jų dalį – 2000 eurų, perduoti prie jos namų turėjusiam jų atvykti nenustatytam byloje asmeniui, tačiau šios susitarimo dalies su kaltinamuoju A. R. ji nespėjo iki galo įvykdyti, kadangi pinigai kratos metu iš jos buvo paimti policijos pareigūnų,

1.11. J. V. 2018 m. vasario 7 d., apie 18 val., vykdydamas prisiimtą vaidmenį vykdant bendrai sumanytą nusikalstamą veiką, paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė jos surasti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus, juos išgryninti ir panaudoti pagal jo nurodymus, sutikusi tai padaryti ir nesuvokusi veiksmų nusikalstamumo, S. M. paprašė G. P. leisti jai pasinaudoti AB „Swedbank“ jo turima sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), gavusi pastarojo, nesuvokusio veiksmų nusikalstamumo, sutikimą S. M. G. P. asmens duomenis – vardą, pavardę bei banko sąskaitos numerį, telefonu perdavė jam, kaltinamajam J. V., o pastarasis per kitus bendrininkus – neteisėtas finansines operacijas atlikusiam kaltinamajam R. K.. Po to, kai į šią banko sąskaitą tą pačią dieną buvo pervesta dalis apgaule įgytų pinigų – 3000 eurų, kaltinamasis J. V. toliau telefonu davė nurodymus S. M. dėl disponavimo šiais pinigais, kuriuos vykdydami S. M. ir G. P.: 2018 m. vasario 7 d. 20.02 val. išgrynino 290 eurų bankomate (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 7 d. 20.21 val. išgrynino 1100 eurų bei 2018 m. vasario 8 d. 01.00 val. išgrynino 520 eurų bankomate (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. vasario 7 d. išleido pirkiniams 1084,56 eurų parduotuvėse (duomenys neskelbtini) – „G.“, „M.“ ir „N.“, kuriuos (arbatinukus, šampūnus, 9 blokus cigarečių) bei 400 eurų grynais pinigais 2018 m. vasario 9 d. S. M. autobusų siunta iš Naujosios Akmenės m. išsiuntė (perdavė) kaltinamajam A. A.. Be to, kaltinamasis J. V. iki 2018 m. vasario 7 d. paprašė S. B. surasti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus, juos išgryninti ir panaudoti pagal jo nurodymus, sutikusi tai padaryti ir nesuvokusi veiksmų nusikalstamumo, S. B. telefonu perdavė jam, kaltinamajam J. V., savo asmens duomenis – vardą, pavardę ir numerį AB „Swedbank“ banke turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarasis per kitus bendrininkus – neteisėtas finansines operacijas atlikusiems kaltinamiesiems R. K. bei O. Z.. Po to, kai į šią banko sąskaitą 2018 m. vasario 7 d. buvo pervesta dalis apgaule įgytų pinigų – 8000 eurų, kaltinamasis J. V. toliau telefonu davė nurodymus S. B. dėl disponavimo šiais pinigais, kuriuos vykdydama S. B. pervestus į jos sąskaitą pinigus bankomate (duomenys neskelbtini) m. PPC „A.“ išgrynino ir perdavė byloje nenustatytam asmeniui. Be to, kaltinamasis J. V. iki 2018 m. vasario 7 d. paprašė kartu bausmę Kybartų pataisos namuose atlikinėjusį kaltinamąjį D. Z. už pažadamą turimos skolos jam anuliavimą surasti laisvėje asmenį, kuris sutiktų priimti, pasaugoti, pagal jo nurodymus persiųsti pašto perlaidomis, autobusų siuntomis ar pervesti į banko sąskaitas grynuosius pinigus ar daiktus, sutikęs tai padaryti,

1.12. D. Z., suvokdamas, todėl žinodamas, jog per ieškomą tam asmenį perims valdymą ir disponuos nusikalstamu būdu gautu turtu, už pažadėtą turėtos skolos kaltinamajam J. V. anuliavimą, iki 2018 m. vasario 7 d. iš naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino buvusiam laisvėje savo broliui A. A. į Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė šį už pažadamą piniginį atlygį (dalį) paimti (duomenys neskelbtini) mieste grynuosius pinigus iš jiems nepažįstamų ir byloje nenustatytų asmenų. Kaltinamajam A. A. sutikus tai padaryti, kaltinamasis D. Z. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. telefonu davė kaltinamajam A. A. tolimesnius nurodymus dėl disponavimo iš nenustatytų asmenų pinigais, kuriuos vykdydamas, A. A., suvokdamas, todėl žinodamas, kad jog perima valdymą ir disponuoja nusikalstamu būdu gautu turtu, už pažadėtą piniginį atlygį (dalį) po 2018 metų vasario 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, apie 20 val. prie prekybos centro „M.“, (duomenys neskelbtini), iš byloje nenustatyto vyro perėmė apie 2000 eurų grynų pinigų, prie prekybos centro „M.“, (duomenys neskelbtini), iš byloje nenustatytos moters perėmė apie 2000 eurų grynų pinigų bei (duomenys neskelbtini) iš byloje nenustatytos moters perėmė apie 2200 eurų grynų pinigų, iš viso maždaug 6200 eurų, iš kurių:

1.12.1. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 8 d. 17.37 val. iki 2018 m. balandžio 20 d. 14.31 val. (duomenys neskelbtini) pašte per 8 kartus Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyrių „P.“ persiuntė 1785,60 eurų D. Z. nurodytiems asmenims: I. S., V. V., V. B., R. R., N. A., Ž. S.;

1.12.2. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. 16.59 iki 2018 m. gegužės 27 d. 12.47 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate įnešė į savo sąskaitą AB Swedbank banke Nr. (duomenys neskelbtini), 1420 eurų, kuriuos pagal kaltinamojo D. Z. nurodymus persiuntė V. U. bei nuteistiesiems į Kybartų pataisos namus: G. G., V. L., D. S., E. A., J. S., D. Z., A. M., R. K., D. G., E. T., D. S., M. V.;

1.12.3. 2018 m. vasario 8 d. ir vėliau, byloje tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje (padalinyje), D. Z. nurodymu maždaug 200 eurų išleido „T.“ lažybų punkte bei likusius pinigus 2018 metų gegužės mėnesio pradžioje perdavė byloje nenustatai moteriai (duomenys neskelbtini). Be to, kaltinamasis A. A., už gautą atlygį bloku cigarečių, vykdydamas D. Z. nurodymus, 2018 m. vasario 9 d. UAB „K.“ (duomenys neskelbtini) terminale siuntų autobusais skyriuje (duomenys neskelbtini) pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė siuntinį, jam pagal J. V. nurodymus atsiųstą S. M., kuriame buvo už nusikalstamu būdu įgytus pinigus nupirkti arbatinukai, šampūnai, 9 blokai cigarečių bei apie 400 eurų grynųjų pinigų, pagal D. Z. nurodymus šį siuntinį išskirstė ir dalį daiktų, t. y. apie 400 eurų ir 5 blokus cigarečių, tą pačią 2018 m. vasario 9 d. autobusų siunta išsiuntė O. Š. į (duomenys neskelbtini), o likusius daiktus (duomenys neskelbtini) perdavė byloje nenustatytam asmeniui.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad sutinka su jam paskirta bausme ir priteistu turtinės žalos atlyginimu, tačiau nesutinka su procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – taikymu jam priklausantiems daiktams: televizoriui „Samsung“, kompiuterinių žaidimų aparatui „Xbox“, kortelių skaitytuvui, USB duomenų laikmenai, Mp3 grotuvui. Apeliantas pažymi, kad šių daiktų vertė nuolat kita, nes jie sensta ir genda. Bendra šių daiktų vertė nesiekia 200 Eur, o civilinio ieškinio dydis siekia net 22 400 Eur, todėl laikyti šiuos daiktus areštuotus iki visiško priteistos žalos atlyginimo yra netikslinga. Taikant minėtą procesinę prievartos priemonę, yra pažeidžiama jo teisė sužinoti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje. Nuteistasis nurodo ir tai, kad priteistą ieškinį padengs, kai tik gaus apmokamą darbą. Todėl prašo arešto minėtiems daiktams nebetaikyti arba padaryti taip, kad šie daiktai jam nepriklausytų ir jis galėtų įsigyti kitus analogiškus daiktus.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Z. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir jį dėl minėtos veikos padarymo išteisinti.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes jį nuteisė už veiką, kurios padarymu jis nebuvo kaltinamas, o teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įspėtas dėl galimo kaltinimo pakeitimo, jam nebuvo leista pasisakyti dėl pakeistos veikos kvalifikacijos. Kaltinamajame akte jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 289 straipsnyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad dėl visų jam inkriminuotų veikų jis buvo išteisintas, o veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvo perkvalifikuota į BK 189 straipsnio 1 dalį. Palyginus apkaltinamajame nuosprendyje ir kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, matyti, kad jos iš esmės skiriasi. Teisiamojo posėdžio metu jam nebuvo pranešta, kad inkriminuotos veikos gali būti perkvalifikuotos, t. y. nebuvo nurodyta į kokią nusikalstamą veiką gali būti perkvalifikuota, nesuformuotas naujas kaltinimas, dėl kurio jis būtų galėjęs pasitarti su gynėju ir duoti paaiškinimus.

3.2. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju nei prokuroras, nei nukentėjusysis prašymų pakeisti faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ar perkvalifikuoti veiką nepateikė. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė savo iniciatyva, todėl privalėjo apie jį pranešti kaltinamiesiems ir jų gynėjams, tačiau to nepadarė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime yra išaiškinęs, kad baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą.

3.3. Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą „faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Apie tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-282/2013 ir kt.).

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti, sumažinant jam paskirtą bausmę.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam apylinkės teismo paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis pripažino, kas turėtų lengvinti jo teisinę atsakomybę. Be to, nuteistojo V. M. jis nepažįsta. Į posėdį apeliacinės instancijos teisme turėtų būti iškviesta liudytoja R. B., kadangi pastarąją apklausiant pirmosios instancijos teisme jis nedalyvavo ir negalėjo užduoti jai klausimų.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir jį dėl minėtos veikos padarymo išteisinti.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę. Jis nežinojo, kad R. B. disponavo nusikalstamu būdu gautais pinigais. R. B. jam nesakė iš kur gavo pinigus ir kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Be to, R. B., duodama parodymus, tvirtino, kad ir ji nežinojo, jog į jos banko sąskaitą pervedami nusikalstamu būdu gaunami pinigai. Taigi, jei R. B. apie pinigų kilmę nieko nežinojo, tai kaip jis galėjo apie tai ką nors žinoti.

5.2. Apeliantas skunde pažymi, kad teikia pervežimo paslaugas ir jam dažnai tenka klientams suteikti įvairias paslaugas, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, todėl jis turėtų būti išteisintas, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. A. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti.

6.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir jos dydžiu, taip pat su jam priklausančių daiktų disponavimo apribojimu. Skundo argumentus, prašymus ir prieštaravimus teigia išdėstysiantis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. J. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti.

7.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad sutinka su jam paskirta bausme, taip pat su priteistu civiliniu ieškiniu ir bylinėjimosi išlaidomis, tačiau nesutinka su laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymu jam priklausantiems daiktams. Televizorių „Skymaster“ jam nupirko ir perdavė mama G. J., jo vertė tuo metu buvo 119,99 Eur. Vis dėlto, tai yra elektros prietaisas, kurio vertė nuolat mažėja, todėl taikyti šiam daiktui areštą iki visiško priteisto ieškinio, kurio dydis 22 400 Eur, atlyginimo nėra tikslinga. Neleidžiant jam naudotis televizoriumi, jis negali šviestis, sužinoti, kas vyksta pasaulyje. Todėl prašo leisti jam naudotis šiuo prietaisu, tačiau neleisti juo disponuoti.

8. Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo UAB „Ž.“ direktorius P. R. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti. D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K. pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jiems bausmes, numatytas šio straipsnio sankcijos ribose. Priteisti solidariai iš D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K. civilinį ieškinį UAB „Ž.“ naudai bei proceso išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nustatyti R. K., O. Z., S. K., A. A., V. M. ir Ž. K. pareigą atlyginti iš jų priteistą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą UAB „Ž.“ per teismo nustatytą terminą.

8.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 1 dalį), nepagrįstai kaltinamųjų D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K. veiksmus perkvalifikavo į BK 189 straipsnio 1 dalį (disponavimas nusikalstamu būdu gautu turtu).

8.2. Apeliantas skunde pažymi, kad banko informacinės sistemos nurašyti pinigai buvo pervesti ne į nuteistųjų sąskaitas, tačiau D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K. veiksmais svetimas turtas (UAB „Ž.“ piniginės lėšos) pasiekė kaltininkus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad sukčiavimas yra tam tikras procesas, todėl neteisingai nustatė veikos baigtumo momentą. Apylinkės teismo išvados nuteistųjų D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K. atžvilgiu, kvalifikuojant jų veikas, padarytos neatsižvelgiant į aplinkybę, kad sukčiavimas kaip nusikaltimas yra baigtas ne tada, kai nukentėjusysis netenka turto, o tuomet, kai kaltininkas neteisėtai jį užvaldo.

8.3. Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmiau nurodytų nuteistųjų, liudytojų R. B., S. B., S. M., G. P., R. A., E. S., O. Š. veiksmus inicijavusių, juos kontroliavusių ir jiems vadovavusių (tiesiogiai ar per kitus bendrininkus) nuteistųjų V. A., J. V., A. S., A. R., A. G., J. J., taip pat byloje nenustatyto asmens (labai tikėtina Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuteistojo), iniciavusio kaltinamosios S. K. veiksmus, veiksmų neteisėtumas buvo toks akivaizdus, kad kiekvienas gebantis suprasti savo veiksmus ir galintis juos valdyti (pakaltinamas) ir pagal baudžiamuosius įstatymus privalantis atsakyti asmuo negalėjo nesusivokti, o tuo labiau neįtarti, kad jo atliekami veiksmai yra neteisėti ir uždrausti baudžiamuoju įstatymu. Be to, A. A., V. M., Ž. K. pripažino savo kaltę duodami parodymus ikiteisminio tyrimo pradžioje, dalyvaujant jų gynėjams.

8.4. Apeliantas skunde pažymi, jog apylinkės teismas nuosprendyje detaliai išanalizavo ir V. M. veiksmus, t. y. kad šis taip pat žinojo, jog atlieka veiksmus pataisos įstaigoje kalinčio asmens prašymu bei tai darė už piniginį atlygį (jam paliekamą dalį iš disponuojamų nusikalstamu būdu gautų pinigų). Pirmosios instancijos teismas netgi nurodė kiekvieno iš bendrininkų vaidmenį darant nusikalstamas veikas (nuosprendžio 74 punktas). Apelianto vertinimu, apylinkės teismo nurodyti argumentai prieštarauja teismo padarytų išvadų dėl veikų perkvalifikavimo pagrįstumui. Dalyvaujant tokio pobūdžio sukčiavime, bendrininkui nebūtina žinoti viso kitų bendrininkų sukurto plano, kitų bendrininkų atliekamų konkrečių veiksmų bendram planui įgyvendinti, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent bendrais bruožais suvokti, kad asmuo elgiasi priešingai teisei ir jo veiksmai yra reikalingi, atliekami tam, kad būtų pasiektas visų bendrininkų galutinis tikslas – apgaule užvaldytas svetimas kitų asmenų turtas, šiuo atveju nukentėjusiųjų fizinio ir juridinio asmenų pinigai.

8.5. Apelianto nuomone, nuosprendyje paminėti argumentai patvirtina objektyviųjų bendrininkavimo požymių nuteistųjų D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K. veikose buvimą. Bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales ir susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis. Iš surinktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K. suvokė, kad jie dalyvauja bendroje su kitu ar kitais asmenimis daromoje nusikalstamoje veikoje, kurioje jiems, nežinantiems kokia ir kokiu būdu konkrečiai nusikalstama veika daroma, teko nusikalstamu būdu gautų pinigų išgrynintojų, tai yra padėjėjų, vaidmuo, nes veikiant bendravykdytojų grupėje, nusikaltime dalyvaujantys asmenys veikia iš anksto susitarę, pasiskirstę užduotimis, jų tyčia būna nukreipta apgaule įgyti svetimą turtą, juos jungia sumanymo ir veikimo bendrumas. Atlikdami neteisėtus veiksmus, kaltinamieji suprato, jog kaip padėjėjai dalyvauja nusikalstamų veikų darymo procese, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika, prie kurios kaip bendrininkai prisidėjo nuteistieji, yra baigta, nes išgrynintus pinigus jie perdavė kitiems asmenims, kurie turėjo realią galimybę apgaulės būdu įgytu svetimu turtu naudotis, valdyti ir disponuoti pagal savo valią. Minėti nuteistieji veikė bendrininkų grupėje, nors prie nusikalstamos veiklos prisidėjo skirtingu laiku, apimtimi ir skirtingais veiksmais, tačiau kiekvienas savais veiksmais padėjo pasiekti sukčiavimo rezultatą – užvaldyti svetimą UAB „Ž.“ turtą.

8.6. Skundo autorius taip pat nurodo, jog apylinkės teismas padarė BPK pažeidimą, nes spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, pažeidė BPK 109, 111 straipsnių, reglamentuojančių civilinio ieškinio ir civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje statusą, nuostatas. Civilinis ieškinys turėtų būti solidariai priteistas ir iš D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K., kadangi jie atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus turėtų būti pripažinti padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų nuteistųjų veikų neperkvalifikuoti, t. y. pripažinti kaltais padarius BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, iš jų solidariai su kitais nuteistaisiais turėtų būti priteistos sumos, kuriomis jie nusikalstamai disponavo.

8.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog dėl solidariosios atsakomybės tinkamo taikymo reikia vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124- 648/2016). Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-518/2006, 3K-3-543/2009, 2K-7-49-788/2016).

8.8. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K. aktyviais veiksmais sukčiavimas buvo baigtas, t. y. turtą (pinigus) užvaldė kaltininkai ir tokiu būdu padarytas neįmanomu jų sugrąžinimas teisėtam savininkui UAB „Ž.“. Atitinkamai solidariai su kitais nuteistaisiais priteistinos iš šių nuteistųjų 3700 Eur patirtų proceso išlaidų UAB „Ž.“ atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti. Be to, apylinkės teismas neįvertino, kad nepaskyrus nuteistiesiems (kurie nenuteisti realia laisvės atėmimo bausme) įpareigojimo atlyginti žalą, nebus įgyvendinti BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatyti tikslai, todėl nuteistiesiems R. K., O. Z., S. K. A. A., V. M. ir Ž. K. kartu su bausme turėtų būti nustatyta pareiga atlyginti iš jų priteistą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per teismo nustatytą terminą.

9. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje visų nuteistų apeliantų gynėjai advokatai palaikė savo ginamųjų apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti, nuteistieji D. Z., A. A. ir V. M. pritarė gynėjų išdėstytiems teiginiams, civilinio ieškovo atstovas prašė tenkinti UAB „Ž.“ skundą ir priteisti susidariusias proceso išlaidas, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o civilinio ieškovo skundą tenkinti iš dalies – iš nuteistųjų, pripažintų kaltais pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, priteisti solidariai sumas, kuriomis jie disponavo.

Nuteistųjų J. V., D. Z., A. G., V. M., V. A., J. J. ir civilinio ieškovo UAB „Ž.“ direktoriaus P. R. apeliaciniai skundai atmetami.

10. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir teisės į gynybą užtikrinimo

12. Nuteistieji V. M. ir D. Z. prašo juos išteisinti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu civilinio ieškovo UAB „Ž.“ direktorius prašo ne tik minėtų nuteistųjų, bet ir kitų, apeliacinių skundų nepateikusių, nuteistųjų (A. A. ir Ž. K.) veiksmus kvalifikuoti kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad visiems minėtiems asmenims kaltinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo suformuluotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva perkvalifikavo šią veiką į numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, t. y. teismas pripažino, kad V. M., D. Z., A. A. ir Ž. K. priėmė, laikė, gabeno ir disponavo jiems žinomai nusikalstamu būdu gautą svetimą turtą, tačiau neprisidėjo prie šio svetimo turto užvaldymo apgaulės būdu – neveikė bendrininkų grupėje su kitais nuteistaisiais. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria.

13. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino savo ar kitų naudai. Veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuoja didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės įgijimas, išvengimas ar panaikinimas didelės vertės turtinės prievolės arba sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Esminis sukčiavimo požymis, išskiriantis šią nusikalstamą veiką iš kitų veikų, kuriomis užvaldomas svetimas turtas, yra apgaulė.

14. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ar jo teisėtai naudojamas ir asmuo tai suvokia, paprastai laikomi nusikalstamais, tai nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Jeigu kaltininkas, žinodamas, kad disponuoja nusikalstamu būdu gautu turtu, iškart jo negrąžina teisėtam savininkui arba, nesant galimybės to padaryti, neinformuoja policijos pareigūnų, jo veika atitinka BK 189 straipsnio 1 dalį.

15. Baudžiamajai atsakomybei pagal minėtą straipsnį svarbu tai, kad kaltininkas suvokė, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, ir tai žinodamas, šį turtą jis įgijo, juo naudojosi ar realizavo. Teismo išvada, jog nusikalstamu būdu gautu turtu disponuojantis asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie nusikalstamą turto kilmę, yra susijusi su faktinių aplinkybių tyrimu ir tuo pagrindu atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo tikslu vertinamos tiek objektyvios aplinkybės, apibūdinančios turto perdavimą, pavyzdžiui, turtas parduodamas daug mažesne nei rinkos kaina, jį perduodantis asmuo nedirba ir neturi pajamų, kad galėtų įgyti perduodamą turtą, neatskleidžia informacijos apie turto įsigijimo aplinkybes, nepateikia turto įsigijimo dokumentų, tiek ir subjektyvios aplinkybės: ar tokiu turtu disponuojantis asmuo pagal savo išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, taip pat įvertinęs šio turto perdavimo aplinkybes, turėjo ir galėjo suprasti, kad šis gautas iš nusikalstamos veikos, ar jis elgėsi apdairiai ir rūpestingai.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinis ieškovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad dalyvaujant sukčiavime, bendrininkui nebūtina žinoti viso kitų bendrininkų sukurto plano, kitų bendrininkų atliekamų konkrečių veiksmų bendram planui įgyvendinti, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent bendrais bruožais suvokti, kad asmuo elgiasi priešingai teisei ir jo veiksmai yra reikalingi, atliekami tam, kad būtų pasiektas visų bendrininkų galutinis tikslas – apgaule užvaldytas svetimas kitų asmenų turtas. Tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad V. M., D. Z., A. A. ir Ž. K. bent bendrais bruožais suvokė, jog prisideda būtent prie sukčiavimo vykdymo. Kaip pasireiškė šis minėtų nuteistųjų suvokimas (tiesioginė tyčia), civilinis ieškovas nenurodo. Aplinkybė, jog A. A. ir Ž. K., ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus, dalyvaujant jų gynėjams, pripažino savo kaltę, neįrodo jų atliktų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnį pagrįstumo.

17. A. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad gavęs nurodymą iš nepažįstamo vyro paimti pinigus ir juos išsiuntinėti į skirtingas sąskaitas, suprato, jog vyksta kažkokia nusikalstama veika, tačiau, kas konkrečiai vykdoma, nežinojo, jam niekas nepaaiškino, nors jis daug kartų teiravosi brolio D. Z., ar šis nieko blogo nedaro, ar pinigai yra „švarūs“. A. A. ikiteisminio tyrimo metu iš viso buvo apklaustas penkis kartus (26 t., b. l. 12–14, 33–34, 39–41, 62, 76–78), tačiau nė vienoje apklausoje neįvardijo, jog suprato, kad prisideda būtent prie sukčiavimo vykdymo. Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tris kartus (28 t., b. l. 48–49, 65–66, 83–84), savo kaltę ji pripažino, teigė, kad suprato, jog pinigai, kuriuos jos buvo prašoma paimti ir persiųsti, gali būti nelabai „švarūs“, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Ji suprato, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti bausmės. Ž. K. taip pat pripažino, kad jai yra žinoma, jog iš pataisos namų dažnai vykdomi sukčiavimai, kai nuteistieji, apsimesdami pareigūnais, skambina atsitiktiniams asmenims, sako, kad yra „plaunami“ jų sąskaitose esantys pinigai ir tokiu būdu yra išviliojami prisijungimo prie banko sąskaitų slaptažodžiai. Tačiau, kad ji dalyvavo būtent tokio pobūdžio sukčiavime, nenurodė. D. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė (23 t., b. l. 162–164, 181, 195), o V. M. savo kaltę neigė (27 t., b. l. 28–31, 43–45).

18. Teisminio bylos nagrinėjimo metu visi nuteistieji pripažino jiems inkriminuotų veikų objektyviąsias puses, t. y. pripažino disponavę pinigais, kurių kilmės nežinojo, tačiau neigė subjektyviąją pusę, t. y. kad suvokė, jog dalyvavo sukčiavime ar kitoje nusikalstamoje veikoje. Vis dėlto, įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2013, 2K-3/2014 ir kt.). Šiuo atveju nenustatyta, kad V. M., D. Z., A. A. ir Ž. K. būtų pažinoję sukčiavimo organizatorius ar nukentėjusius asmenis, su jais nebuvo derintas sukčiavimo vykdymo planas, apgaulės pobūdis bei jos naudojimo mechanizmas, siekiamos neteisėtai užvaldyti sumos dydis ir pan. Kaip buvo užvaldyti svetimi pinigai (sukčiavimo, vagystės, turto prievartavimo ar kt. būdu), minėtiems nuteistiesiems nebuvo žinoma, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš nepažįstamų asmenų gaudami nemažas pinigų sumas ir jas vienu ar kitu būdu pervesdami taip pat nepažįstamiems tretiesiems asmenims V. M., D. Z., A. A. ir Ž. K., būdami suaugę, brandūs ir pakankamai gyvenimiškos patirties turintys asmenys, neabejotinai turėjo suvokti, jog šių piniginių lėšų kilmė yra nusikalstama, ko pakanka jų atliktus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

19. Šiame kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas yra baigtas nuo pinigų užvaldymo momento. Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Kai dėl apgaulės suklaidintas nukentėjusysis arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, turtinės teisės (turto) įgijimas apgaule laikomas baigtu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. K., vykdydamas V. A. nurodymus, 2018 m. vasario 7 d., laikotarpiu nuo 18.45 val. iki 20.14 val., neteisėtai prisijungė prie UAB „Ž.“ AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios pervedė 8000 Eur į S. B. banko sąskaitą, 4000 Eur – į R. B. banko sąskaitą, 5000 Eur – į M. K. banko sąskaitą ir 3000 Eur – į G. P. banko sąskaitą, kurie nežinojo apie nusikalstamos veikos vykdymą, tačiau su jais buvo sutarta, jog į jų sąskaitas gauti pinigai turės būti išgryninti ir perduoti nurodytiems asmenims, ką šie ir padarė. Taigi, pervedus pinigus iš nukentėjusio juridinio asmens banko sąskaitos į kitas kaltininkams žinomas (specialiai tam surastas) sąskaitas, sukčiavimą bendrininkų grupėje vykdę asmenys įgijo realią galimybę elgtis su šiais pinigais savo nuožiūra, t. y. sukčiavimo būdu gauti pinigai buvo užvaldyti.

20. Siekdami apsunkinti įvykdytos nusikalstamos veikos išaiškinimą, bendrininkų grupės nariai užvaldytais svetimais pinigais kurį laiką leido disponuoti tretiesiems asmenims, kurie nežinojo apie sukčiavimo įvykdymą, tačiau dalis jų suprato, jog disponuoja nusikalstamu būdu gautais pinigais. D. Z. į nusikalstamą sumanymą buvo įtrauktas J. V., o A. A. į pagalbą pasitelktas savo brolio D. Z.. V. M. buvo surastas A. G., o Ž. K. – A. R.. Vis dėlto, šie asmenys buvo surasti ir atitinkamų paslaugų, siekiant nuslėpti tikrąją pinigų kilmę, jų buvo paprašyta jau po to, kai buvo užvaldyti UAB „Ž.“ priklausantys pinigai. Šiuo aspektu V. M., D. Z., A. A. ir Ž. K. atliktų veiksmų nėra pagrindo vertinti BK 182 straipsnio kontekste. Minėti asmenys neveikė bendrininkų grupėje ir apie vieni kitų atliekamus veiksmus nieko nežinojo (išskyrus D. Z., kuris į nusikalstamos veikos vykdymą įtraukė ir savo brolį A. A.), t. y. jie nepadėjo pasiekti bendro sukčiavimo rezultato. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti civilinio ieškovo reikalavimo D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K. pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jiems bausmes, numatytas šio straipsnio sankcijos ribose.

21. Nuteistieji D. Z. ir V. M. prašo juos išteisinti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, nesant jų veiksmuose minėto nusikaltimo sudėties. Be to, abu apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teisme buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, pažeidęs jų teisę į gynybą, nes apylinkės teismas, savo iniciatyva nusprendęs perkvalifikuoti jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 1 dalį, teisiamojo posėdžio metu apie tai nepranešė ir nesudarė galimybės gintis nuo naujai suformuluoto kaltinimo.

22. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, jog situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kitaip vertintina situacija, kai kaltinamasis nuteisiamas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme. Nors tokiu atveju kaltinamasis žino, kuo yra kaltinamas, turi galimybę gintis nuo kaltinimo (ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus teisinius požymius, tiek jų visumą), jis neprivalo numatyti, kad atskiri baudžiamajame įstatyme nustatyti nusikalstamos veikos požymiai gali būti pakeisti kitokiais arba kad gali būti nustatyti nauji požymiai. Žinodamas tokią galimybę, kaltinamasis galėtų kitaip organizuoti savo gynybą. Vadinasi, apie tai, kad kaltinamasis gali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, įtvirtinantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, teisiamajame posėdyje jam turi būti iš anksto pranešta.

23. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakeitė ne tiek kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes, bet jų teisinį vertinimą, t. y. padarė išvadą, kad D. Z., V. M., A. A. ir Ž. K. veiksmai atitinka ne nusikaltimo nuosavybei – sukčiavimo, o kito nusikaltimo nuosavybei – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo sudėties požymius. Taigi, teismas sunkesnę veiką perkvalifikavo į lengvesnę, kita vertus, nusikalstamos veikos perkvalifikavimas buvo padarytas neįspėjus nuteistųjų ir jų gynėjų iš anksto. Tokiais atvejais šio procesinio pažeidimo pripažinimas esminiu, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų būti kitokia, ar gynyba turėjo galimybę ginčyti naują kvalifikavimą fakto ir teisės aspektu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-7-304-976/2016).

24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantų teisė į gynybą nebuvo suvaržyta. Atkreiptinas dėmesys, kad A. A. ir Ž. K., sutikdami tiek su pirmosios instancijos teismo atliktu jų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, tiek su jiems paskirtomis bausmėmis, apeliacinių skundų aukštesnės instancijos teismui nepateikė. Tuo tarpu D. Z. ir V. M. gynybos linija nepasikeitė, t. y. abu nuteistieji iš esmės pripažino atlikę jiems inkriminuotus veiksmus (objektyviąją nusikalstamos veikos pusę), tačiau neigė suvokę, jog disponuoja pinigais, kurie gauti nusikalstamu būdu (subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas D. Z. be galimai pažeistos jo teisės į gynybą, apylinkės teismui savo iniciatyva perkvalifikavus jo padarytą nusikalstamą veiką į lengvesnę, apeliaciniame skunde nenurodo jokių kitų įrodymų, paneigiančių jo kaltę, analizės. Todėl apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvardija įrodymų visumą, kuria vadovaujantis nustatyta D. Z. kaltė. Visų pirma, tai – nuteistojo J. V. parodymai. Nors ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltės nepripažino, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės neginčijo ir išsamiai papasakojo įvykdyto sukčiavimo aplinkybes. J. V. paaiškino, kad pataisos namuose turėjo telefoną, kurį perdavė kitam nuteistajam, kad šis skambintų ir išviliotų prisijungimų prie elektroninės bankininkystės paskyrų kodus. Išvilioti prisijungimo kodai buvo atnešti jam, jis šiuos perdavė R. K., kuris jungėsi prie nukentėjusiojo ir šio įmonės sąskaitų. Pinigų pervedimams dalį sąskaitų per kitus nuteistuosius surado V. A., o dalį – jis. Po pinigų pervedimo jis šiems asmenims davė nurodymus, kuo skubiau pinigus išgryninti ir perduoti jo pažįstamiems. Po pinigų išgryninimo jis paprašė pagalbos D. Z., kuris jam buvo skolingas, kad šis laisvėje surastų asmenį, galėsiantį paimti ir perduoti įvairius siuntinius, pinigus ir pan. (34 t., b. l. 64–66).

26. Šie J. V. parodymai patvirtina, kad apie įvykdytą sukčiavimą D. Z. nieko nebuvo pasakota, tačiau už skolos anuliavimą paprašyta padaryti paslaugą – surasti asmenį laisvėje pinigų bei daiktų perdavimui. D. Z., pats atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje ir suprasdamas, kad persiunčiami pinigai nebus gauti teisėtai, kreipėsi į asmenį, kuriuo pasitikėjo, t. y. savo brolį A. A.. Atkreiptinas dėmesys, jog pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę iš esmės pripažino ir paaiškino, kad brolio nurodymu tris kartus nuvyko į šio nurodytas vietas ir iš jam nepažįstamų skirtingų asmenų paėmė po tam tikrą pinigų sumą, kurią per P. sistemą persiuntė D. Z. įvardytiems asmenims, taip pat vieną kartą (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje paėmė siuntinį, kuriame buvusių daiktų ir pinigų dalį persiuntė O. Š., o kitą dalį reikėjo atiduoti kažkokiai moteriai. Jis įtarė, jog kažkas yra negerai, tačiau pasitikėjo broliu (34 t., b. l. 60–61).

27. Aptarti parodymai liudija, kad A. A. veikė D. Z. pavedimu, o pastarasis J. V. nurodymu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad vykdydamas nurodymus D. Z. suvokė, jog prisideda prie disponavimo nusikalstamu būdu gautais pinigais. Atkreiptinas dėmesys, kad paslaugos už skolos nurašymą jo paprašė nuteistasis J. V., anksčiau ne kartą teistas už įvairių turtinio pobūdžio nusikaltimų, įskaitant ir sukčiavimą, padarymą. Prašymas paimti ir persiųsti kitiems asmenims pinigus nebuvo vienkartinis, be to, kiekvieną kartą pinigus atnešdavo vis kitas asmuo, kuris nieko nepaaiškindavo apie pinigų kilmę. Tokiu būdu įgyti pinigai būdavo persiunčiami nei D. Z., nei A. A. nepažįstamiems asmenims, kiekvieną kartą buvo nurodomi vis nauji asmenys. Akivaizdu, jog tokie nurodymai (atlikti konkrečius veiksmus, nepaaiškinant kodėl ir kokiu tikslu jie atliekami) bet kuriam asmeniui bent minimaliai atidžiam ir rūpestingam, sukeltų įtarimų apie nusikalstamą pinigų kilmę, kas verstų nutraukti nurodymų vykdymą, tačiau D. Z. norėjo taip elgtis, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas ne abstrakčiai įtarė ar darė prielaidą, jog turtas gali būti gautas iš nusikalstamos veikos, tačiau aiškiai suvokė, jog jis gautas nusikalstamu būdu ir jis šiuo disponuoja su brolio A. A. pagalba.

28. Šią išvadą patvirtina ir A. A. savanoriškai į bylą pateikti susirašinėjimo SMS žinutėmis su D. Z. tekstai. Šiuose susirašinėjimuose užfiksuota, kaip D. Z. prašo A. A. atlikti įvairiems asmenims pinigines perlaidas, taip pat moko, kad šis gali neduoti parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (26 t., b. l. 17–24). Be to, bankinių pavedimų analize (apibendrinta 2020 m. birželio 8 d. tarnybiniu pranešimu (26 t., b. l. 28–29) nustatyta, kad A. A. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. D. Z. per šešis kartus pervedė iš viso 120 Eur, kas rodo, jog pastarasis iš nusikalstamos veikos vykdymo turėjo ir finansinės naudos, t. y. nuteistajam J. V. jis padėjo ne tik dėl galimai turimos skolos anuliavimo, tačiau ir dėl siekio pasipelnyti. Kokiu būdu buvo gauti pinigai, kuriais jis ir jo brolis disponuoja, D. Z. nebuvo svarbu, tačiau jis suvokė, jog jie gauti neteisėtai, todėl apelianto išteisinimui pagrindo nėra.

29. Vertinant nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, jog objektyviai jo atlikti veiksmai nėra ginčijami, tačiau nesutinkama su tyčios nustatymu. Apelianto teigimu, jis nežinojo, kad disponuoja nusikalstamu būdu gautais pinigais. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pinigus gavo iš liudytojos R. B., kuriai jokie kaltinimai nebuvo pareikšti. Taigi, jei ši liudytoja nesuprato, jog perduoda nusikalstamu būdu gautus pinigus, tai neaišku, kaip jis galėjo suprasti, kad perima minėtu būdu gautas lėšas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). R. B. įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo nebuvo pareikšti, todėl apygardos teismas neturi pagrindo vertinti jų baudžiamojo įstatymo kontekste.

30. V. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad įvykių metu dirbo taksi vairuotoju (duomenys neskelbtini). Sulaukė skambučio, žmogus teiravosi, kiek kainuos nuvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), jis atsakė – 80 Eur. Tuomet tas pats asmuo prašė jo nuvažiuoti į konkrečią vietą (duomenys neskelbtini) ir paimti keleivį. Tai buvo moteris, tačiau ji atsisakė vykti kartu, prašė važiuoti vienam ir paimti paketą, sumokėjo 80 Eur. Jam važiuojant nuolat skambino tas pats vyriškis, sakė vykti į (duomenys neskelbtini). Atvykus į nurodytą vietą, jį pasitiko moteris, padavė pinigus, iš viso 3900 Eur, ir nepratarusi nė žodžio nuėjo. Jis toliau bendravo su jam nepažįstamu vyru telefonu, šis nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) ir dalį pinigų perduoti konkrečiam asmeniui, tai buvo taksi vairuotojas. Likusius pinigus jam buvo liepta įnešti į savo sąskaitą ir pervesti nurodytiems asmenims. Jis tą pačią naktį atliko visus nurodymus. Pervedimai į trečiųjų asmenų sąskaitas buvo daromi skirtingomis dienomis. Kad vyksta neteisėti dalykai (nusikaltimas), jis nesuprato, vėliau atsirado kažkoks įtarimas, kad kažkas su tais pinigais negerai (34 t., b. l. 62–64). Ikiteisminio tyrimo metu V. M. taip pat buvo pripažinęs, jog įtarė, kad vyksta kažkas neteisėto, todėl norėjo kuo greičiau atsikratyti gautais pinigais ir daugiau neturėti reikalų su jam skambinusiu vyru (27 t., b. l. 28–31).

31. Nors pirmosios instancijos teismas ne tik perkvalifikavo V. M. padarytą nusikalstamą veiką į lengvesnę, bet ir šiek tiek pakeitė faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, vis dėlto teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie pakeitimai nėra esminiai, tai daugiau patikslinimai (patikslinta, jog nusikalstamu būdu gauti pinigai, perimti iš R. B., buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir dalis jų perduota nenustatytam taksi vairuotojui, taip pat patikslinta pinigų suma, kurią V. M. įnešė į savo banko sąskaitą ir dalį kurios pervedė G. J.), kurie nelemia gynybos krypties keitimo, taip pat šie pakeitimai neturi reikšmės nei veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui. Esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. kad iš R. B. buvo perimta iš viso 3900 Eur, kurie dalimis tiesiogiai „į rankas“ arba banko pavedimu buvo perleisti tretiesiems asmenims, nėra pakeistos ir ginčo dėl jų nėra. Tačiau apeliantas teigia, kad atlikdamas minėtus veiksmus jis nesuvokė besielgiantis neteisėtai, visgi teisėjų kolegija tam nepritaria.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taksi vairuotojas iš vienos vietos į kitą, be abejo, gali vežti ne tik žmones, tačiau ir gyvūnus, daiktus, pinigus ar kitus objektus ir tai baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidžia, vis dėlto, šiuo atveju susiklosčiusi situacija yra kitokia. Teisėjų kolegija sutinka, kad asmuo iškviesti taksi gali ne tik sau, bet ir kitam važiuosiančiam asmeniui. Todėl V. M. neturėjo nustebinti tai, kad jam paskambino vyriškis ir paprašė iš Kėdainių miesto, nurodydamas konkretų adresą, paimti moterį ir nuvežti ją į kitą miestą. Vis dėlto, suklusti nuteistasis turėjo tuomet, kai ši moteris atsisakė kartu su juo važiuoti, tačiau sumokėjo už kelionę ir nurodė toliau vykdyti prieš tai skambinusio vyro nurodymus. Taip pat kilti įtarimų dėl bandymo įtraukti jį į galimai nusikalstamos veikos vykdymą V. M. turėjo ir tada, kai skambinęs vyriškis niekaip nesugebėjo nurodyti konkretaus adreso, kur šis turi važiuoti ir iš ko būtent paimti siuntinį su daiktais (drabužiais). Galiausiai įtarimas turėjo sustiprėti, kai tas pats nepažįstamas vyriškis netikėtai persigalvojo ir nurodė, jog siuntinio su drabužiais nebus, tačiau reikės paimti pinigus, konkreti suma taip pat nebuvo įvardyta.

33. Pažymėtina ir tai, kad atvykus į nurodytą vietą, apeliantą pasitikusi mergina neprisistatė ir iš karto perdavė grynuosius pinigus, kurie nebuvo kaip nors įpakuoti ar pan. Jis suskaičiavo, jog yra 3900 Eur, pasakė šią sumą vyriškiui, skambinusiam telefonu, šis atsakė, jog viskas gerai. Tuomet mergina, nieko nepaaiškinusi, ką toliau reikės daryti su šiais pinigais, pasišalino, o V. M. tęsė bendravimą su jam nepažįstamu nuteistuoju A. G.. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nesidomėjo nei kam priklauso šie pinigai, nei kodėl juos reikia gabenti į kitą miestą vėlų vakarą automobiliu, kai norimam asmeniui galima persiųsti pinigus bankiniu pavedimu. Tokie V. M. veiksmai rodo, kad jis aiškiai suprato, jog perima nusikalstamu būdu gautus pinigus, todėl apie jų kilmę nieko neklausinėjo, taip pat nesidomėjo, kodėl užsakovas šiuos pinigus siekia išskaidyti dalimis ir perduoti kitiems asmenims, arba kodėl pats užsakovas negali nuvežti šių pinigų konkretiems asmenims arba pervesti pavedimu.

34. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas teigė nepažįstantis G. J., tačiau pastarosios banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (5 t., b. l. 66–88) liudija, kad V. M. jai į sąskaitą pinigų pervedė net keturis kartus (2018 m. vasario 8 d., vasario 16 d., kovo 26 d. ir kovo 29 d.), kaskart nurodydamas tą pačią paskirtį „parama“. Nuteistojo banko sąskaitos išrašai (6 t., b. l. 7–8, 15–18) patvirtina, kad „parama“ bei „pagalba“ buvo teikiama ir kitiems su apeliantu jokiais ryšiais nesusijusiems asmenims, kas sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, jog nusikalstamu būdu gautais pinigais V. M. jam inkriminuotu laiku galimai disponavo ne pirmą kartą, todėl gerai žinojo tvarką, kaip reikia vykdyti gaunamus nurodymus (kokius kodinius žodžius įrašyti mokėjimo paskirtyje ir pan.), tokiu būdu gaunant tam tikrą piniginį atlygį.

35. Tai, kad V. M. vykdė būtent nuteistojo A. G. nurodymus, patvirtina jo skambučių išklotinių analizė. Apelianto bendravimas su A. G. fiksuotas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. vasario 17 d. Pirmiausia su apeliantu 2018 m. vasario 7 d., 21.21 val., susisiekė A. G., tuo metu V. M. telefonas veikė (duomenys neskelbtini), kur šis ir gyvena. Po šio pokalbio nuteistojo telefonas ėmė keisti veikimo zonos vietas ir pradėjo judėti K.-M.-V. kryptimi. Prieš pat vidurnaktį V. M. paskambino R. B., toliau apelianto telefonas veikė atvirkštine kryptimi V.-M.-K.-J.. Vykstant link namų, V. M. ir toliau aktyviai bendravo su A. G. (10 t., b. l. 99–104).

36. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. M. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius disponavimo nusikalstamu būdu gautais pinigais požymius, todėl jo išteisinimui pagrindo nėra.

Dėl UAB „Ž.“ civilinio ieškinio ir termino turtinei žalai atlyginti nustatymo

37. Civilinis ieškovas UAB „Ž.“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 111–114) už padarytą nusikalstamą veiką atsakingiems asmenims, prašydamas priteisti 17 400 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu UAB „Ž.“ direktorius P. R. pareikštą ieškinį palaikė ir prašė priteisti jį pilna apimtimi, tačiau apylinkės teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies – neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 2500 Eur, o turtinės žalos atlyginimą solidariai priteisė tik iš tų nuteistųjų, kurie dalyvavo konkrečios pinigų sumos užvaldyme apgaulės būdu, t. y. 1400 Eur priteisė iš nuteistųjų V. A., A. S., R. K., A. R. ir A. G.; 5000 Eur – iš nuteistųjų V. A., A. S., R. K. ir S. K.; 11 000 Eur – iš nuteistųjų V. A., A. S., J. V. ir R. K.. Taigi, apylinkės teismas priteisė visą padarytos turtinės žalos dydį – 17 400 Eur, tačiau iš kiekvieno nuteistojo priteisė tik tą sumą (-as), kurią apėmė jo tyčia.

38. Apeliaciniame skunde civilinis ieškovas neginčija priteistos neturtinės žalos dydžio, taip pat sutinka su priteistos turtinės žalos solidariu paskirstymu nuteistiesiems V. A., A. S., R. K., A. R., A. G., S. K. ir J. V., tačiau teigia, jog turtinės žalos atlyginimas, be minėtų nuteistųjų, solidariai turėtų būti priteisiamas ir iš nuteistųjų D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K.. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Šioje nutartyje jau aptarti motyvai, kodėl D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K. atliktų neteisėtų veiksmų negalima kvalifikuoti kaip sukčiavimo, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja. Nustačius, jog minėti asmenys neprisidėjo prie UAB „Ž.“ turto užvaldymo apgaulės būdu, nėra teisinio pagrindo priteisti iš jų civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą, t. y. jų atliktų veiksmų ir atsiradusios žalos nesieja priežastinis ryšys.

39. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K. veiksmus kvalifikavus pagal BK 189 straipsnio 1 dalį būtų galimybė priteisti iš jų bent jau tas sumas, kuriomis jie neteisėtai disponavo (šią poziciją apeliacinės instancijos teisme palaikė ir prokuroras), tačiau teisėjų kolegija tam nepritaria. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog nė vienas iš minėtų nuteistųjų nusikalstamu būdu gautų pinigų nepanaudojo savo reikmėms, t. y. šie pinigai buvo perduoti grynaisiais arba pavedimu tretiesiems asmenims, sau pasiliekant tik simbolinę sumą (50 ar 100 Eur). Pinigų judėjimą visą laiką kontroliavo sukčiavimą vykdę asmenys, iš kurių solidariai ir priteistas visos padarytos turtinės žalos atlyginimas. Jei civiliniam ieškovui papildomai būtų priteistos pinigų sumos, kuriomis neteisėtai disponavo D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K., tuomet UAB „Ž.“ atsidurtų finansiškai geresnėje padėtyje nei iki nusikalstamos veikos įvykdymo, t. y. neteisėtai praturtėtų, kas neatitiktų patirtos turtinės žalos atlyginimo instituto esmės.

40. Kadangi D. Z., A. A., V. M. ir Ž. K. nėra atsakingi už civiliniam ieškovui padarytą turtinę bei neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo iš jų kartu su kitais nuteistaisiais solidariai priteisti išlaidas, UAB „Ž.“ patirtas atstovo (advokato) teisinei pagalbai apmokėti. Be to, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš kelių nuteistųjų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis. Šiuo atveju nuteistieji V. A., A. S., J. V., R. K., J. J., O. Z., A. R., A. G. ir S. K. turi atlyginti kiekvienas po 411,11 Eur proceso išlaidų, nes iš viso civilinis ieškovas patyrė 3700 Eur išlaidų (ginčo dėl to nėra) (3700 ÷ 9 = 411,11).

41. UAB „Ž.“ atstovas taip pat prašo nustatyti terminą turtinei žalai atlyginti tiems nuteistiesiems, kurie nenuteisti realia laisvės atėmimo bausme, t. y. R. K., O. Z., S. K., A. A., V. M. ir Ž. K.. Šioje nutartyje jau minėta, kad A. A., V. M. ir Ž. K. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra, todėl iš jų nepriteistas ir turtinės žalos atlyginimas. Iš nuteistojo O. Z. civilinis ieškinys taip pat nepriteistas, civilinis ieškovas apeliaciniame skunde neprašo priteisti iš šio nuteistojo turtinės žalos atlyginimo solidariai su kitais nuteistaisiais, todėl nėra pagrindo vertinti ir termino žalai atlyginti nustatymo tikslingumo. Tuo tarpu nuteistiesiems R. K. ir S. K., kurie yra atsakingi už UAB „Ž.“ padarytą turtinę žalą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas, taikant intensyvią priežiūrą ir konkrečias pareigas.

42. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šio straipsnio 5 dalies 1-11 punktuose numatytas pareigas. Baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas įtvirtintas BK 67 straipsnyje, viena iš minėtų poveikio priemonių yra ir turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, pilnamečiui asmeniui atidedant bausmės vykdymą, gali būti paskirta ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė. Vis dėlto, konkrečių poveikio priemonių paskyrimas yra teismo diskrecija.

43. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirdamas BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas turi ją individualizuoti, be kita ko, atsižvelgdamas tiek į nukentėjusiojo interesą garantuotai gauti žalos atlyginimą, tiek į kaltininko turtinę padėtį, atlygintinos žalos dydį, kartu ir realias kaltininko galimybes atlyginti žalą ar tik jos dalį per tam tikrą terminą ir kt. Paskyrus realiai neįgyvendinamą ar proporcingumo principo neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, jos tikslų visuma nebus įgyvendinta.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, termino padarytai turtinei žalai atlyginti nustatymas nuteistųjų S. K. ir R. K. atžvilgiu šiuo atveju būtų neproporcingas, nes jiems pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės ir įpareigojimai yra tarpusavyje suderinti ir pakankami bausmės paskirčiai įgyvendinti. Be to, šių nuteistųjų vaidmuo sukčiavimo vykdyme buvo antraeilis, t. y. jie nebuvo nusikaltimo organizatoriai bei sumanytojai, jų atliktus veiksmus koordinavo kiti nuteistieji. Tuo pačiu pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės nuteistiesiems nepaskyrimas niekaip nepablogina civilinio ieškovo interesų, nes esant solidariajai prievolei, jis gali reikalauti visos prievolės įvykdymo iš bet kurių nuteistųjų (tiek atskirai iš vieno ar kito, tiek bendrai iš visų). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, šis civilinio ieškovo apeliacinio skundo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistajam A. G. paskirtos bausmės

45. Kaip matyti iš nuteistojo A. G. apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, teigdamas, jog pastaroji yra per griežta. Nuteistasis taip pat prašo apklausti liudytoją R. B., nes nedalyvavo ją apklausiant apylinkės teisme, todėl negalėjo užduoti šiai klausimų. Pastarąjį prašymą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas atsiėmė, nurodydamas, jog A. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik bausmės individualizavimo aspektu, todėl minėtos liudytojos apklausa nėra tikslinga.

46. Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltų pasekmių sunkumą (nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), A. G. asmenybę (anksčiau ne kartą teistas, nusikalto būdamas recidyvistu ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatė A. G. laisvės atėmimo bausmės dydį šiek tiek mažesnį nei sankcijos vidurkis, kurį dar labiau mažinti teisėjų kolegija nenustatė pagrindo.

47. Marijampolės pataisos namų Resocializacijos skyriaus pateiktoje nuteistojo charakteristikoje nurodyta, kad A. G. per visą laisvės atėmimo bausmės laiką drausmine tvarka buvo baustas 41 kartą, nė karto neskatintas, pataisos įstaigoje nedirba. Jo asmenybė nebrandi, būdingas asocialus, manipuliatyvus elgesys. Nuteistojo nusikaltimuose egzistuoja pasikartojantys impulsų kontrolės, perdėto agresyvumo ir savitvardos praradimo atvejai. A. G. nėra savikritiškas savo klaidoms, vengia analizuoti savo netinkamą elgesį, jį menkina, perkelia aplinkai, stebima savivokos stoka. Prasmingų tikslų gyvenime nuteistasis nekelia ir nesiekia, todėl yra charakterizuojamas neigiamai (30 t., b. l. 131). Bylos duomenimis šis teistumas A. G. yra septynioliktas, anksčiau jis ne kartą teistas už įvairias turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, įskaitant ir sukčiavimą, t. y. jam būdingas nusikaltimų modelis. Iš ankstesnio patyrimo apeliantas nesimoko, savo nusikalstamo elgesio nekoreguoja, net ir struktūrizuota aplinka teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, nes nuteistasis ir toliau savo interesus iškelia aukščiau kitų visuomenės narių teisių bei interesų. Akivaizdu, jog švelnus baudžiamumas A. G. nėra veiksmingas, todėl nei bausmės rūšies švelninimui, nei jos dydžio mažinimui pagrindo nėra.

48. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu (16 m. 6 mėn. 29 d. laisvės atėmimo), 2020 m. spalio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu (40 parų arešto) bei 2020 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2021 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 17 (septyniolika) metų 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Apeliantas atlikto bausmių bendrinimo neginčija, teisėjų kolegija bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo taip pat nenustatė, juo labiau, kad bausmės buvo bendrinamos nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis).

49. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad A. G. paskirtoji vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kaip ir galutinė subendrinta septyniolikos metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai, todėl apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistajam V. A. paskirtos bausmės

50. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir jos dydžiu, skundo argumentus, prašymus ir prieštaravimus teigė išdėstysiantis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. 2022 m. sausio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi nutarta konvojuoti V. A. į 2022 m. kovo 2 d. Kauno apygardos teisme vyksiantį teismo posėdį, tačiau dėl teismui nežinomų priežasčių V. A. sargybos pristatytas nebuvo. Nutarta bylos nagrinėjimą atidėti, sudarant sąlygas apeliantui dalyvauti teismo posėdyje, tą pačią dieną priimta nuteistojo etapavimo į 2022 m. balandžio 20 d. posėdį nutartis. Į minėtą posėdį V. A. buvo pristatytas, tačiau jokių prašymų neišsakė. Pirmininkaujančiai teisėjai išdėsčius bylos esmę, pagarsinus apeliacinių skundų argumentus ir pasiteiravus dėl pranešimo papildymo, V. A. jokių pastabų ar papildymų neišdėstė. 2022 m. birželio 7 d. posėdyje nuteistasis nedalyvavo, nes buvo konvojuotas į kitame teisme vykusį teismo posėdį. Kitas posėdis buvo numatytas 2022 m. rugsėjo 28 d., tačiau 2022 m. rugsėjo 26 d. teisme gautas nuteistojo prašymas į numatytą posėdį jo nepristatyti (37 t., b. l. 91). Taigi, apeliantas atsisakė dalyvauti jo apeliacinio skundo nagrinėjime ir jokių papildomų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskundimo motyvų nenurodė nei žodžiu, nei raštu.

51. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį bausmės individualizavimo aspektu, teisėjų kolegija BK 54, 61 straipsnių reikalavimų pažeidimų nenustatė. Bylos duomenimis nuteistasis buvo nusikalstamų veikų sumanytojas, planuotojas ir vadovas, t. y. jo indėlis sukčiavimo ir su juo susijusių nusikaltimų (neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos, neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimas ir kt.) vykdyme buvo didžiausias ir reikšmingiausias. V. A. sistemingai vykdo turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, įskaitant sukčiavimus elektroninėje erdvėje, šis teistumas jam jau trisdešimt penktas. Nors apeliantas pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę, kas įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatytos ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Laisvės atėmimo vietų Resocializacijos skyriaus pateiktoje nuteistojo charakteristikoje nurodyta, kad šioje ligoninėje jis gydosi nuo plaučių tuberkuliozės ir negali dirbti. Bausmės atlikimo metu užfiksuoti šimtas šešiasdešimt penki pataisos įstaigos vidaus tvarkos bei režimo reikalavimų pažeidimai, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 12 d. (charakteristikos surašymo data) fiksuota trylika drausmės pažeidimų. Nuo 2020 m. lapkričio 23 d. V. A. perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę, o nuo 2020 m. gruodžio 21 d. įrašytas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą. Į taikomas socialinės reabilitacijos ir drausminio poveikio priemones V. A. reaguoja vangiai, kaip į neišvengiamą prievolę, todėl yra charakterizuojamas neigiamai (30 t., b. l. 142).

52. Apelianto ankstesnė kriminalinė praeitis ir aptartas elgesys bausmės atlikimo metu patvirtina, kad jokių pozityvių išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nedaro, nuteistojo asmenybė yra pavojinga visuomenei, todėl švelninti jam paskirtos bausmės pagrindo nėra. Nusikalstamų veikų vykdymas yra tapęs jo gyvenimo būdu, kurio koregavimui V. A. nededa visiškai jokių pastangų. Nepaisant itin neigiamos nuteistojo charakteristikos, apylinkės teismas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrino apeliantui palankesniu daliniu, o ne visišku bausmių sudėjimo principu. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirtoji trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už penkių nusikalstamų veikų padarymą yra ne per griežta ir proporcinga atliktų neteisėtų veiksmų apimčiai. Šią bausmę bendrinant su Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatyta bausme (18 m. 4 mėn. 17 d. laisvės atėmimo), baudžiamojo įstatymo pažeidimų nenustatyta. Bendrinimas atliktas bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant palyginti nedidelę (1 m. 13 d.) skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinė bausmė paskirta – 19 metų 5 mėnesiai laisvės atėmimo, kas atitinka BK 63 straipsnio 7 dalies nuostatas. Esant aptartoms aplinkybėms, V. A. apeliacinis skundas dėl netinkamo bausmės individualizavimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo nuteistųjų turtui

53. Apeliantai J. V., V. A. ir J. J. nesutinka su procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – taikymu jiems priklausantiems daiktams. Nuteistųjų teigimu, areštuotų daiktų vertė nėra didelė ir jie toliau nuvertėja. Be to, neleidžiant naudotis televizoriais, jie negali sužinoti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, tokiu būdu pažeidžiama jų teisė šviestis, sužinoti gyvenimo aktualijas.

54. BPK 116 straipsnis numato, jog proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

55. Bylos duomenimis 2020 m. gegužės 22 d. prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas šiam nuteistojo V. A. turtui: televizoriui „E-Star“, kompiuterių žaidimų aparatui „Sony PS-3“, sumuštinių keptuvei „MPM“, elektriniam virduliui „Adler model“ ir rankiniam laikrodžiui „Brietling“ (16 t., b. l. 38–39). 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas elektriniam virduliui ir sumuštinių keptuvei nepratęstas. 2020 m. kovo 3 d. prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas šiam nuteistojo J. V. turtui: televizoriui „Samsung“, kompiuterinių žaidimų aparatui „Xbox 360“, kortelių skaitytuvui „Hamma“, USB duomenų laikmenai „Samsung“ ir MP3 grotuvui (20 t., b. l. 57–58). 2020 m. kovo 3 d. prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas nuteistojo J. J. turtui – televizoriui „Skymaster“ (23 t., b. l. 19–20). Minėtam turtui taikomi apribojimai buvo tęsiami ikiteisminio tyrimo teisėjo ir bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nutartimis. Skundžiamu nuosprendžiu šiems daiktams taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas iki nuosprendžio dalių dėl priteistų žalų atlyginimo ir proceso išlaidų atlyginimo visiško įvykdymo.

56. BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Tuo atveju, kai civilinis ieškinys tenkinamas ir priteistai sumai ar konfiskuotino turto vertei esant iš esmės panašiai (ar mažesnei) kaip ir turto, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įprastai pratęsia šios priemonės taikymą iki teismo sprendimo įvykdymo, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra adekvati bei proporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų pagal civilinius ieškinius sumų dydžiui. Šiuo atveju areštuoto turto vertė yra ženkliai mažesnė nei priteisto civilinio ieškinio dydis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nebuvo laikytasi proporcingumo principo (minėtas principas būtų pažeistas, jei areštuoto turto vertė būtų žymiai didesnė nei priteisto ieškinio dydis). Atkreiptinas dėmesys, kad nė vienas apeliantas nėra net minimaliai pradėjęs dengti priteistą ieškinį. Padaryta žala nėra atlyginta, todėl pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra išnykęs. Nuteistųjų patiriami nepatogumai, negalint žiūrėti televizoriaus ar žaisti kompiuterinių žaidimų, nenusveria civilinio ieškovo teisės gauti žalos atlyginimą.

57. Atkreiptinas dėmesys, jog geranoriškai neįvykdžius teismo sprendimo, jį priverstinai vykdo antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnis), viena kurių yra išieškojimas iš skolininko turto. Tokiu būdu antstolis realizuotų apeliantams priklausančius areštuotus daiktus, nelaukdamas, kol šie dar labiau nuvertės. Tuo pačiu pažymėtina, jog daiktai, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nepatenka į turtą, į kurį, vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatomis, negali būti nukreiptas išieškojimas. Todėl apeliantų skundai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems A. G., V. M., R. K., J. V., J. J., D. Z., O. Z., A. A., Ž. K. ir S. K. (36 t., b. l. 86, 155, 181; 37 t., b. l. 21, 35, 67, 74, 81, 97, 110), nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš minėtų pažymų matyti, kad A. G. teisinę pagalbą teikė advokatas Antanas Danielius ir valstybės naudai prašoma priteisti suma yra 213,33 Eur, V. M. teisinę pagalbą teikė advokatas Raimundas Gargasas ir valstybės naudai prašoma priteisti suma yra 148,33 Eur, R. K. teisinę pagalbą teikė advokatė Neringa Grubliauskienė ir valstybės naudai prašoma priteisti suma yra 113,27 Eur, J. V. teisinę pagalbą teikė advokatė Laimutė Bagdzevičienė ir valstybės naudai prašoma priteisti suma yra 945 Eur, J. J. teisinę pagalbą teikė advokatė V. S. ir valstybės naudai prašoma priteisti suma yra 300 Eur, D. Z. teisinę pagalbą teikė advokatė Ramunė G. B. ir valstybės naudai prašoma priteisti suma yra 328,33 Eur, O. Z. teisinę pagalbą teikė advokatė Alvyda Rima Medišauskienė ir valstybės naudai prašoma priteisti suma yra 276,67 Eur, A. A. teisinę pagalbą teikė advokatas Rimantas Bučma ir valstybės naudai prašoma priteisti suma yra 835 Eur, Ž. K. teisinę pagalbą teikė advokatas Arūnas Sakalauskas ir valstybės naudai prašoma priteisti suma yra 482,01 Eur, S. K. teisinę pagalbą teikė advokatė V. N. ir valstybės naudai prašoma priteisti suma yra 211,67 Eur.

59. 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu buvo pateiktas UAB „Ž.“ atstovo advokato E. J. prašymas iš civilinių atsakovų solidariai priteisti civilinio ieškovo naudai 1210 Eur, kuriuos sudaro išlaidos už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme (36 t., b. l. 192), taip pat pateikti mokėjimą patvirtinantys dokumentai (36 t., b. l. 193–194).

60. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje turi dalyvauti gynėjas. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas ir sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, apeliacinėje instancijoje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą (skundus) byla buvo nagrinėjama ir koks yra apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Šiuo atveju nuteistieji R. K., O. Z., A. A., Ž. K. ir S. K. apeliacinių skundų nepateikė, civilinio ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš šių nuteistųjų nepriteisiamos, taip pat neatlyginamos UAB „Ž.“ patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

61. Nuteistieji A. G., V. M., J. V., J. J. ir D. Z. pateikė apeliacinius skundus ginčydami tam tikrus nuosprendžio teisėtumo aspektus, tačiau visų jų skundai yra atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Duomenų, kad minėtų nuteistųjų materialinė padėtis būtų itin sunki, apeliacinės instancijos teismui pateikta nebuvo, todėl iš jų priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Vis dėlto, įvertinus spręstų klausimų sudėtingumą bei advokatų teiktos pagalbos apimtį, daliai nuteistųjų šios išlaidos mažintinos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį siauriausiu aspektu (tik dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo jų turtui) ginčijo J. V. ir J. J., todėl iš jų valstybės naudai priteisiamos sumos mažintinos iki 80 Eur. Didesnėje apimtyje (dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo ir bausmės individualizavimo) nuosprendį ginčijo A. G., todėl iš jo valstybės naudai priteisiama 100 Eur suma. Plačiausiai nuosprendžio teisėtumą prašė patikrinti nuteistieji D. Z. ir V. M. (ginčijo kaltės įrodytumą, prašydami juos išteisinti), todėl valstybės naudai iš V. M. priteisiama suma nemažintina, t. y. priteisiama 148,33 Eur suma (pagal pažymą, pateiktą iki teismo posėdžio), tuo tarpu iš D. Z., atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų sudėtingumą, priteisiama suma mažintina iki 150 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų J. V. (J. V.), D. Z., A. G., V. M., V. A., J. J. (J. J.) ir civilinio ieškovo UAB „Ž.“ direktoriaus P. R. apeliacinius skundus atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš nuteistųjų V. A., A. S., J. V., R. K., J. J., O. Z., A. R., A. G. ir S. K. lygiomis dalimis – iš kiekvieno po 411,11 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų 11 ct) civilinio ieškovo UAB „Ž.“ naudai pastarojo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Kitą 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, iš nuteistųjų R. K., O. Z., A. A., Ž. K. ir S. K. nepriteisti.

Iš J. V. ir J. J. priteisti po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų), iš A. G. – 100 Eur (vieną šimtą eurų), iš D. Z. – 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), iš V. M. – 148,33 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 33 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis, dėl jų gynimo apeliacinės instancijos teisme.

UAB „Ž.“ patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme iš nuteistųjų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.