Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-458-387-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
1A-458-387-2014
Teisminio proceso Nr.
1-95-1-00274-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Vitalija Norkūnaitė, Leonarda Gurevičienė
Nuteistasis
A. A.
Advokatai
Saulius Urbonavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-458-387/2014Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00274-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.;1.1.8.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vitalijos Norkūnaitės,sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,nuteistajam A. A.,gynėjai advokatei Violetai Bazienei,nukentėjusiosios atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014-03-10 nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant A. A. pareigą dirbti. Vadovaujantis BK 67 str. A. A. paskirt baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.

2012 m. spalio 12 d. apie 18 val.43 min. Širvintų rajone, Širvintų kaime, Draugystės gatvėje A. A. vairavo automobilį Audi A4 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Keldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nesilaikydamas gyvenvietėse transporto priemonėms leidžiamo 50 km per valandą greičio, A. A. važiavo apie 110 km per valandą greičiu. Išvažiavęs į priešingos krypties kelio važiuojamąją dalį, ties gyvenamuoju namu Nr.42 partrenkė iš priekio į važiuojamąją dalį išėjusį M. I., mirtinai jį sužalodamas. A. A., vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9, 133 ir 135 punkto reikalavimų, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. A. prašo pakeisti 2014-03-10 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendį; paskirti jam mažesnę nei 2 metų laisvės atėmimo bausmę; bausmės vykdymą atidėti mažesniam – vienerių metų, laikotarpiui; neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones arba ją skirti ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Nurodo, kad pripažino savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, labai gailisi dėl padaryto įvykio. Pagal savo galimybes atlygino nukentėjusiajai V. I. padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, neatsisako pagalbą teikti ir ateityje. Tačiau mano, jog dėl eismo įvykio kaltas buvo ne tik jis, bet ir nukentėjusysis M. I., t. y. jų kaltė buvo abipusė. Apeliantas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, yra ypač svarbus tinkamas priežastinio ryšio nustatymas. Nustačius, kad kelių eismo taisykles pažeidė keli eismo dalyviai, būtina nustatyti kiekvieno jų pažeidimų įtaką eismo įvykio kilimui. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas vertino tik jo padarytus KET pažeidimus, nepasisakydamas apie žuvusiojo M. I. padarytus pažeidimus. Pasak apelianto, ši aplinkybė yra esminė nustatant jo atsakomybės klausimą ir jam paskirtos bausmės dydį.

Apelianto teigimu, apylinkės teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad šalia gatvės buvo pėsčiųjų takas, kuriuo, vadovaujantis KET 43, 44 p. p., ir privalėjo eiti M. I.. Be to, teismas atsisakė tenkinti apelianto prašymus dėl eksperto J. R., pateikusio specialisto išvadą Nr. M 1339/12(01) apklausos bei M. I. medicininių dokumentų išreikalavimo, tikslu nustatyti, ar M. I. neturėjo įgimtos ligos, galėjusios įtakoti greitą jo mirtį. Tą apeliantas prašo padaryti apeliacinės instancijos teismo.

Apeliantas prašo teismo įvertinti visas bylos aplinkybes bei paties nukentėjusiojo neatsargų elgesį, skirti jam mažesnę nei 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant pareigą dirbti.

Apeliantas pažymi, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nesiderina su jam paskirtu įpareigojimu dirbti, kadangi jis dirba krautuvo vairuotoju ir netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks ir darbo. Be to, jo šeima – žmona ir du mažamečiai vaikai, liks be pajamų. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę arba sumažinti jos terminą iki vienerių metų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas advokatas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad A. A. prašo patikrinti bylą jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės aspektu, tuo pačiu akcentuodamas, jog bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo tinkamai išspręstas priežastinio ryšio klausimas, kas, pasak apelianto, turi esminės reikšmės nustatant jam skirtinos bausmės dydį.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Širvintų rajono apylinkės teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino, padarė pagrįstą išvadą, kad A. A. vairuodamas automobilį pažeidė KET, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, bei paskyrė proporcingą bei pastarosios veikos pavojingumą atitinkančią bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 281 str. 5 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nusikaltimo sudėties konstatavimui be kitų objektyvių požymių būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t.y. žmogaus mirties. Tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtiname priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Pažymėtina, kad padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė teisingą bei bylos medžiagą atitinkančią išvadą, jog esminė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo A. A. veiksmai, vairuojant automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šią teismo išvadą patvirtina ne tik 2013-02-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2857(12), bet ir liudytojos D. S. parodymai bei eksperto I. G. paaiškinimai.

Taip teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja D. S. parodė mačiusi kaip pro jos namą dideliu greičiu pralėkė A. A. vairuojama mašina. Pastaroji aplenkė prieš liudytojos namą stovėjusias mašinas ir toliau lėkė kairiąja eismo juosta, nors faktiškai jau turėjo persirikiuoti į savo kelio pusę. Paskui staigiai pradėjo stabdyti ir pasigirdo garsas „bum“ (b. t. 2, b. l. 42).

2013-02-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2857(12) yra konstatuota, kad prieš pat stabdymo pėdsakų susidarymą automobilis Audi A4 v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo 110 km/h greičiu, t. y. A. A. viršijo gyvenvietėse didžiausią leistiną 50 km/h važiavimo greitį. Eksperto išvadoje yra nurodoma, kad tokiu greičiu važiuojančio automobilio stabdymo kelias yra apie 98,2 metrai, o važiuojant leistinu 50 km/h greičiu sustabdymo kelias buvusioje situacijoje yra apie 29 metrai. A. A. buvusioje kelio situacijoje, važiuodamas didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu ir reaguodamas vairuojamos transporto priemonės stabdymu toje pačioje vietoje, kaip ir reagavo stabdymu važiuodamas apskaičiuotu 110 km/h greičiu, būtų sustabdęs vairuojamą transporto priemonę dar iki įvykio vietos aplinkoje likusių stabdymo pėdsakų pradžios ir tokiu būdu būtų išvengęs pėsčiojo M. I. partrenkimo. Taigi, specialistas padarė vienareikšmišką išvadą, jog A. A., pradėdamas stabdyti toje pačioje vietoje, kurioje stabdymu reagavo, važiuodamas 110 km/h greičiu, važiuodamas leistinu greičiu, turėjo techninę galimybę automobilį sustabdyti, dar neprivažiavęs pėsčiojo M. I., ir jo nepartrenkti, o viršijęs leistiną greitį, techninę galimybę prarado, kas ir buvo pėsčiojo partrenkimo priežastis. Byloje nėra duomenų, kad buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiojo M. I. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tokiu būdu techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo A. A. veiksmai, vairuojant automobilį Audi A4 v.n. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 29-33).

Savo pateiktą išvadą specialistas I. G. patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pažymėdamas, jog teigti, kad tarp nukentėjusiojo M. I. veiksmų ir kilusių padarinių (jo paties mirties) yra priežastinis ryšys, nėra jokio pagrindo (b. t. 2, b. l. 44). Specialisto teigimu, važiuodamas leistinu, 50km/val. greičiu, A. A. būtų laiku sustabdęs jo vairuojamą transporto priemonę, tokiu būdu išvengdamas pėsčiojo partrenkimo.

Esant šioms aplinkybėms, byloje laikytina neginčytinai įrodytu, jog A. A. padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, kadangi analogiškoje situacijoje apeliantui laikantis KET reikalavimų, o nukentėjusiajam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Byloje nustatyta, kad A. A. daugiau nei dvigubai viršijo leistiną važiavimo greitį, važiavo priešpriešine eismo juosta, kas ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Šiuo atveju ta aplinkybė, jog M. I. ėjo ne pėsčiųjų taku, bet kelkraščiu, niekaip neįtakojo atsiradusių padarinių. Jam elgiantis analogiškai, o A. A. laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Apeliaciniame skunde A. A. taip pat akcentuoja apylinkės teismo atsisakymą tenkinti jo prašymus dėl eksperto J. R., pateikusio specialisto išvadą Nr. M 1339/12(01) (b. t. 1, b. l. 22-27), apklausos bei M. I. medicininių dokumentų išreikalavimo, tikslu nustatyti, ar M. I. neturėjo įgimtos ligos, galėjusios įtakoti greitą jo mirtį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apelianto duomenimis, nukentėjusiajam M. I. vaikystėje buvo atlikta širdies operacija.

BPK 284 str. numatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, iškilus neaiškumams dėl pateiktos specialisto išvados, apklausti šią išvadą davusį specialistą teismo posėdyje. Pažymėtina, kad tai nėra teismo pareiga, tad ta aplinkybė, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo apklausiamas specialistas J. R. tik patvirtina, jog teismo vertinimu pateikta specialisto išvada buvo pakankamai aiški ir išsami. Šiai nuomonei pritaria ir bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjusi teisėjų kolegija. Aptariamoje specialisto išvadoje yra labai aiškiai nurodoma, jog M. I. mirė dėl autoįvykio metu patirto krūtinės sumušimo, pasireiškusio dešinio prieširdžio plyšimu, kraujosruvomis plaučių vartuose, ūminiu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, vidaus organų mažakraujyste (b. t. 1, b. l. 27). Pažymėtina, kad be krūtinės sumušimo, tapusio M. I. mirties priežastimi, pastarajam taip pat buvo nustatyti daugybiniai sumušimai bei žaizdos įvairiose kūno vietose, kairio šlaunikaulio galo lūžis. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo manyti, jog staigios nukentėjusiojo mirties priežastimi galėjo tapti kažkokia įgimta liga. Juo labiau, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šią apelianto versiją. Taip nukentėjusiojo brolio T. I. ir žmonos V. I. teigimu, M. I. neturėjo jokių sveikatos problemų.

Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad specialisto išvados Nr. M 1339/12(01) darymo metu, buvo atliktas ne tik išorinis, bet ir vidinis lavono tyrimas. Aprašydamas mirusiojo M. I. širdies būklę, specialistas nurodė, jog jo širdis standi; plautinėse arterijose trombų nėra; vainikinių arterijų šakojimosi tipas mišrus, jų vidiniame paviršiuje aterosklerozinių pakitimų nėra; širdies ertmės neišplėstos, tuščios; širdies ir stambiųjų kraujagyslių vožtuvai nepakitę; sausgyslinės gijos ir speniniai raumenys išreikšti gerai; endokardas skaidrus, blyškiai rausvas, nesustorėjęs; širdies raumuo standus; širdies ramunes kairysis skilvelis be matomų židinių pakitimų; aortos vidinis paviršius gelsvas, lygus (b. t. 1, b. l. 25-26). Taigi jokių įgimtų M. I. širdies ydų, galėjusių turėti įtakos jo mirčiai, tyrimo atlikimo metu nustatyta nebuvo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas paskyrė A. A. teisingą bei adekvačią jo padarytai veikai 2 metų laisvės atėmimo bausmę, atidėdamas jos vykdymą 2 metų laikotarpiui. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į įvykdytos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, A. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę (kaltininkas anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai) bei pagrįstai paskyrė A. A. žymiai mažesnę už šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį bausmę. Pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai A. A. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, parenkant bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę, nustatydamas tik šio termino ribas – nuo 1 iki 3 metų. Teismų praktikoje, bausmės vykdymo atidėjimo terminas paprastai priklauso nuo skiriamos bausmės dydžio, padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių sunkumo, galimybės pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus. Nagrinėjamoje byloje A. A. yra paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių, tačiau dėl jos kilo itin sunkūs, nepataisomi padariniai – nukentėjusiojo mirtis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas apylinkės teismo buvo parinktas tinkamai, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-247/2013, 2K-302/2012, 2K-467/2011 ir kt.).

Skundžiamu nuosprendžiu A. A. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, kurią jis prašo panaikinti arba sutrumpinti jos taikymo terminą iki 1 metų. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai (nes nuteistasis vairuodamas automobilį šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus) ir teisėtai A. A. uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, tinkamai parinkdamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Bylos medžiaga nustatyta, kad A. A. sistemingai pažeidinėjo KET. Vien laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2012 m. kaltininkas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus net 10 kartų, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, eismo įvykio padarymą esant neblaiviam, vairavimą transporto priemonės, kai tokia teisė yra atimta, greičio viršijimą (b. t. 1, b. l. 88-97). Akivaizdu, kad A. A. taikytų administracinių nuobaudų tikslai jo atžvilgiu pasiekti nebuvo. Jis ir toliau pažeidinėjo KET, kas galų gale sąlygojo nusikalstamos veikos padarymą, dėl kurios kilo itin sunkūs, nepataisomi padariniai. Pažymėtina, kad vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad šios baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas iš esmės užkerta kelią tinkamai vykdyti A. A. teismo paskirtą įpareigojimą dirbti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltininkas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis turi kažkokių sveikatos problemų, kurios galėtų sutrukdyti jam įsidarbinti, tad atariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nelaikytinas kliūtimi tinkamai atlikti jam teismo paskirtą įpareigojimą.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2014-03-10 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p.,

nutarė:

Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algimantas ValantinasTeisėjai Leonarda GurevičienėVitalija Norkūnaitė