Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-539-634/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-12
Bylos Nr.: 1A-539-634/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-61517-2018-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrius Endriukaitis, Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis: R. K.
Civilinis ieškovas: V. B.
Advokatai: Laimius Platūkis, Girius Ivoška

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-539-634/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61517-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei – Valaitei,nuteistajam R. K. ir jo gynėjui advokatui Laimiui Platūkiui,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. atstovui advokatui Giriui Ivoškai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Laimio Platūkio ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. B. atstovo advokato Giriaus Ivoškos apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 284 straipsnį – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. K. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas R. K. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 30 d. 20.00 val. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 11.05 val. išbūtas laikas (viena diena).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymas R. K. atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 284 straipsnį – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant įpareigoti per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė R. A. – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė R. A. subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir R. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė –1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymas R. A. atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė R. A. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš R. A. ir R. K. solidariai priteista 119,30 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

V. B. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir jam iš R. A. ir R. K. priteista po 2 399,21 Eur proceso išlaidų.

Priimtas nukentėjusiojo D. K. atsisakymas nuo civilinio ieškinio ir procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. A. ir R. K. nuteisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu už tai, kad jie 2018 m. gruodžio 30 d. nuo 19.43 val. iki 19.49 val. viešoje vietoje, matant pro šalį einantiems ir automobiliais važiuojantiems asmenims, Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, įvažiavime į 16-o ir 18-o namų kiemą, šalia kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Alytuje, (duomenys neskelbtini), po to, kai pro šalį ėję nukentėjusieji D. K. ir V. B. replikavo ant (duomenys neskelbtini) namo sienos besišlapinančiam R. K., tyčia, veikdami kartu, priėjo prie V. B., kuriam R. K. sudavė vieną smūgį ranka į galvą, po to sugriebė už drabužių ir stumdė, o R. A. sudavė smūgį V. B. į galvą, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės; R. A. ir R. K., tęsdami nusikalstamus veiksmus kartu, bendrais veiksmais ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam V. B. sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą, kaklą, krūtinės ląstos dešinę pusę, dešinę ranką ir dešinę koją, mušdami jį rankomis ir spardydami kojomis, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl nosies kaulų lūžimo, kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies vokų, kaktos, kairės pusės nosies, kairės pusės kairiame skruoste, kaklo kairėje pusėje, dešinėje poraktikaulinėje srityje ir dešiniame žaste, odos nubrozdinimo dešiniame kelyje, kraujosruvos viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje; prie jų priėjus D. K., laikančiam rankose kirvį ir norinčiam apginti mušamą V. B., R. A. D. K. atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius, o R. K. užpuolė D. K., sudavė jam vieną smūgį ranka į galvą kairės ausies srityje, tuo sukeldamas D. K. fizinį skausmą, pagriovė D. K. ant žemės ir stengėsi atimti kirvį; D. K. ištrūkus ir įsėdus į savo automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietą, R. A. kartu su R. K. prišoko prie automobilio, kelis kartus spyrė į automobilio dureles, jas atidarė ir, sugriebę D. K. už striukės, jo atžvilgiu vartodami necenzūrinius žodžius, keikdamiesi tempė nukentėjusįjį D. K. iš automobilio, plėšė rankose laikomą kirvį, R. A. sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankomis nukentėjusiajam D. K. į galvą, tuo sukėlė jam fizinį skausmą; R. K., atėmęs iš D. K. kirvį, kelis kartus užsimodamas juo grasino ant grindinio gulinčiam V. B.; šiuo savo įžūliu ir agresyviu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą. Tai yra padarė nusikaltimas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1. nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, vaizdo įrašai patvirtina ir tai, jog kaltinamieji R. K. ir R. A. šalia kavinės „(duomenys neskelbtini)“, matant pašaliniams asmenims, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius D. K. ir V. B..

2.2. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. K. padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuriais pasikėsinta į viešąją tvarką, dviejų žmonių sveikatą, kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba. Taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina tai, kad tyčinius nusikaltimus padarė, veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas įvertinęs, jog R. K. teisiamas pirmą kartą, už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė jam laisvės apribojimą, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismas, įvertinęs kilusių pasekmių sunkumą, patenkinamą kaltinamojo asmenybę, tai, jog praeityje nebuvo nusikaltęs, bausmių dydį nustatė mažesnį nei įstatymo numatytas jų dydžio vidurkis. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi.

2.3. Teismas sprendė, kad nukentėjusiojo V. B. nurodytas jo patirtos 119,30 Eur turtinės žalos dėl apsilankymo pas gydytojus 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. sausio 18 d. ir gydytojų suteiktų paslaugų apmokėjimo yra pagrįstas teismui pateiktais šias išlaidas patvirtinančiais dokumentais, taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. šios sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos būtent dėl kaltinamųjų jam padaryto sužalojimo. Teismas vertino, kad tarp kaltinamųjų nusikalstamo veikimo ir šios atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir V. B. priteisė 119,30 Eur solidariai iš R. A. ir R. K. jų bendrais kaltais nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. Teismas atsižvelgęs, jog kaltinamųjų neteisėtais veiksmais V. B. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, buvo atlikta nesudėtinga nosies kaulų atstatymo operacija, likę fiziniai sužalojimai sugijo savaime, bylos duomenimis, jokių ilgalaikių pasekmių nėra, nusikalstama veika padaryta tyčia, nukentėjusysis buvo užpultas ir sužalotas grupėje veikusių dviejų asmenų, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendė, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, iš R. A. ir R. K. solidariai priteisiant nukentėjusiajam V. B. neturtinei žalai atlyginti 3 000 Eur

2.4. Teismas priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, atsižvelgė į tai, kad baudžiamoji byla buvo pakankamai sudėtinga ir gana didelės apimties, nukentėjusiajam teko rinkti įvairius dokumentus užsienio valstybėje, jis pats dėl sudėtingo atvykimo iš gyvenamosios vietos į teismo posėdžius nedalyvavo didesnėje dalyje, todėl buvo atstovaujamas įgaliotų atstovų, taigi teisinė pagalba šioje byloje jam buvo neabejotinai reikalinga, o dėl ilgai trukusio bylos nagrinėjimo buvo gana daug posėdžių. Tačiau taip pat atsižvelgė ir į tai, kad dėl paties nukentėjusiojo laiku ir tinkamai nepateiktų dokumentų, netinkamai parengto ir vis tikslinto civilinio ieškinio bylos nagrinėjimas užtruko papildomai ir buvo neabejotinai be reikalo apsunkintas. Teismas konstatavo, jog prašoma atlyginti atstovavimo suma yra per didelė, todėl vadovaudamasis ir protingumo ir sąžiningumo principais, V. B. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkino tik iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų R. A. ir R. K. už nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. atstovavimą teisiamajame posėdyje iš viso 2 500 Eur, tai yra po 1 250 Eur iš kiekvieno kaltinamojo.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Laimis Platūkis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl R. K. nuteisimo ir priimti R. K. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo palikti nenagrinėtą nukentėjusiojo V. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės, neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo.

3.1. Skunde nurodo, jog nė vienas iš teismo nurodytų įrodymų atskirai, nei teismo nurodyti įrodymai visumoje, nepatvirtina, kad nuteistasis R. K. dalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, todėl R. K. nuteistas nepagrįstai.

3.2. Pasak gynėjo, abiejų nukentėjusiųjų parodymai jau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, jie painiojosi aplinkybėse įvykių, kiekvieną kartą nurodė vis skirtingas įvykio aplinkybes nors tarp apklausų buvo praėjusios vos kelios dienos, taigi tokių jų parodymų negalima laikyti patikimais ir tokiais įrodymais iš principo negali būti grindžiamas nuosprendis.

3.3. Teigiama, kad pareigūnai nei buvo įvykio vietoje, nei matė paties konflikto aplinkybių, konfliktuojančių asmenų, tačiau savo tarnybiniame pranešime neaišku kokiais informacijos šaltiniais remiantis, jau įvardija net ir konkrečius asmenis, su vardais ir pavardėmis, kurie sudavė smūgius nukentėjusiesiems. Patys nukentėjusieji savo pareiškimuose-protokoluose tos pačios dienos, nėra konkrečių asmenų įvardiję, nenurodę nei vardų, nei pavardžių. Gynėjo manymu, S. T. kaip ir kitų pareigūnų tarnybiniai pranešimai negali būti laikomi įrodymu, nes juose nurodytų aplinkybių ir šaltinių negalima patikrinti kitais įstatyme leistinais būdais.

3.4. Toliau nurodo, jog įvykio vietoje šviesos nebuvo tiek daug, kad būtų galima atpažinti asmenis. Pasak gynėjo, kavinės langai su menama įvykio vieta niekaip negali būti siejami, nes konflikto vieta yra kavinės pastato šoninėje dalyje, kur kavinės langų apšvietimas nepatenka; žiedinė sankryža taip pat randasi atokiau nuo konflikto vietos, todėl automobilių šviesos negalėjo apšviesti įvykio vietos. Skunde pažymima, kad teismo posėdžių metu iš peržiūrėtų filmuotos medžiagos vaizdų, nebuvo galima identifikuoti nė vieno asmens ir tai yra objektyviai patvirtinta bylos nagrinėjimo metu. Nors nė viename iš vaizdo įrašų negalima identifikuoti nė vieno asmens, teismas nuosprendyje visus nežinomuosius įvardija pavardėmis, tame tarpe įvardija ir R. K., ir smulkiai aprašo kiekvieno iš vaizduose esančių asmenų veiksmus. Pasak gynėjo, tokia teismo spėjimų ir panašumų forma nustatytos faktinės aplinkybės byloje negali būti laikomos patikimais įrodymais R. K. kaltei pagrįsti. Pažymi, kad BPK 192 straipsnis nustato asmens parodymo atpažinti tvarką. Kituose teisės šaltiniuose, kitokios tvarkos nėra numatyta, taigi tiek ikiteisminio tyrimo įstaiga, tiek ir teismui, šie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai yra privalomi. Taip pat skunde nurodoma, kad 2019 m. sausio 4 d. tyrėjui G. N. pateikta vaizdo stebėjimo kamerų fiksuota medžiaga dėl 2018 m. gruodžio 30 d. nuo 19.00 val. iki 20.30 val. Alytaus mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje įvykusio įvykio, tačiau nėra jokio 2019 m. sausio 4 d. vaizdo įrašo išėmimo protokolo, neaišku nei kas pateikė, vyksta neprocesinė apyvarta dėl dokumentų išreikalavimo, kas, pasak gynėjo, reiškia, kad vaizdo įrašas išimtas be jokio procesinio dokumento, aiškiai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir BPK 20 straipsnio prasme, todėl šis įrodymas byloje negali būti laikomas įrodymu, netgi ir tuo atveju, jeigu jis ir būtų informatyvus.

3.5. Skundo autoriaus teigimu, liudytojų D. K., R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, A. B., V. K. parodymai, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, specialisto ir ekspertizės akto išvados, nepatvirtina, kad R. K. tą vakarą turėjo bet kokį kontaktą tiek su V. B., tiek su D. K.. Nurodo, jog liudytojo R. B. parodymus dėl įvykio aplinkybių negalima vertinti patikimais, kadangi liudytojas turi teisinį suinteresuotumą, nes yra D. K. giminaitis, be to, pats nieko nematė, o parodymai duoti pagal nukentėjusiųjų pasakojimus. Toliau pažymi, jog liudytoja A. B. apklausų metu nenurodė mačiusi ar galėtų atpažinti asmenį, kuris dalyvavo muštynėse; V. K. parodymai neinformatyvūs ir su R. K. negali būti siejami; A. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, bei bylos nagrinėjimo teisme metu apie konflikto aplinkybes nieko informatyvaus nenurodė.

3.6. Nurodo, kad teismui nepagrįstai byloje esantys duomenys nesukėlė jokių abejonių, kad tie sužalojimai buvo padaryti būtent 2018 m. gruodžio 30 d. ir kad juos padarė R. K., nors byloje esantys duomenys yra prieštaringi vieni kitiems, įskaitant ir medicininius duomenis, tačiau šie prieštaravimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti. Iš 2019 m. sausio 18 d. epikrizės, išduotos skubios pagalbos skyriaus (duomenys neskelbtini) ligoninės Norvegijoje, matyti, kad V. B. apžiūrėtas 2019 m. sausio 16 d., diagnozė – nosies kaulų lūžis; 2019 m. sausio 18 d. operuotas (duomenys neskelbtini) ligoninės ausų-nosies ir gerklės ligų skyriuje. Tačiau šių dokumentų atsiradimo aplinkybės, šių dokumentų prieštaringas turinys, gynybai kelia didelių abejonių, ar šie dokumentai yra autentiški ir byloje gali būti laikomi įrodymais. Jie buvo pateikti suinteresuoto bylos baigtimi asmens, o ne gauti tiesiogiai iš pradinio jų šaltinio t. y. iš ligoninės, pagal ikiteisminį tyrimą atlikusios institucijos ar teismo reikalavimą, tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu šių klausimų nekėlė. Teigiama, kad iš pradinių medicininių dokumentų ir V. B. apžiūros, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nosies kaulų lūžius, nėra. Nosies lūžis fiksuojamas tik pateiktuose papildomuose medicininiuose dokumentuose, iš kurių matyti, kad V. B. apžiūra atlikta 2019 m. sausio 16 d. t. y. praėjus aštuoniolikai dienų po įvykio. Iš karto po sumušimo, V. B. skausmais nosies srityje nesiskundė, ką ir pats nurodė tiek ligoninės personalui, tiek jį apžiūrėjusiam ekspertui, todėl kilo abejonės, pateiktų papildomų medicininių dokumentų pagrįstumu ir jų objektyvumu; dar daugiau, kilo abejonės ar laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. sausio 16 d. V. B. apžiūros, jis nebuvo sužalotas visiškai kitomis aplinkybėmis, ar nosies lūžis atsirado būtent 2018 m. gruodžio 30 d. suduotų smūgių išdavoje, ar galėjo atsirasti vėlesniu laiku. Pažymi, kad ekspertas S. J. neturi radiologo kvalifikacijos, todėl negali tinkamai ištirti pateikto KT tyrimo, ekspertas teikdamas išvadą vadovavosi tik pateikta 2019 m. sausio 18 d. epikrize, o KT tyrimas nebuvo tinkamai įvertintas, todėl pateiktos eksperto išvados kelia pagrįstų abejonių. Pažymi ir tai, kad pateikti medicininiai duomenys ir atlikti medicininiai tyrimai atlikti ne Lietuvos Respublikoje. Byloje yra prieštaringi medicininiai dokumentai dėl nosies lūžio, ir šie prieštaravimai nebuvo pašalinti ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

3.7. Skunde nurodo, jog D. K. buvo apklaustas tris kartus ir visi jo parodymai dėl įvykio aplinkybių yra skirtingi, taigi tokių liudytojo parodymų negalima laikyti patikimais. Liudytojas 2019 m. gruodžio 30 d. posėdžio metu patvirtino, kad civilinį ieškinį jam surašė tyrėja, kai atnešė kirvį ir striukę apžiūrai, kas, pasak gynėjo, patvirtina, kad ikiteisminį tyrimą atlikusios institucijos darbuotojai buvo šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi. Teigiama, kad teismas nepagrįstai smūgių sudavimą D. K. sieja išskirtinai tik su paties D. K. parodymais. Nurodo, kad įvertinus nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą jų laikyti patikimais negalima, o objektyviais medicininiais duomenimis nei suduotų smūgių faktas, nei smūgių kiekis nebuvo nustatytas specialistų. Nukentėjusysis ekspertui nurodė skausmingumą čiuopiant dešinio skruostikaulio srityje ir kairės ausies kaušelio-kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje bei krūtinės ląstos kairėje pusėje srityje ties vidurine pažastine ir VI-VIII šonkaulių lygyje, kai tuo tarpu apklausos protokoluose nukentėjusysis nurodęs smūgių sudavimą į kitas vietas, kas atsispindi ir kaltinime, o tik, gynėjo manymu, patvirtina, kad nukentėjusysis sakė netiesą ir tokiais savo veiksmais klaidino tiek ikiteisminio tyrimo įstaigą, tiek teismą. Skunde pažymimi, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką ir nustatytą teisinį reguliavimą negali kaltinimas būti grindžiamas vieninteliu įrodymų šaltinių, kaip kad šiuo atveju nukentėjusiojo D. K. subjektyviais parodymais, nukentėjusiojo liudijimai turi būti patvirtinti ir kitais byloje surinktais įrodymais, taip išeliminuojant bet kokią galimybę piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai apkaltinti asmenis.

3.8. Teigiama, kad teismas nuosprendyje sistemiškai nevertino nukentėjusiųjų elgesio konflikto vietoje. Pasak gynėjo, dėl šio įvykio visuomenės rimtis nebuvo pažeista, eismas nebuvo sutrikdytas, niekas iš apklaustųjų jokių nepatogumų nepatyrė, jų laisvalaikis nebuvo sugadintas, toje vietoje veikusio baro veikla nesutriko, jis veikė įprastu režimu, klientų srautas nesumažėjo, laisvalaikis nebuvo sugadintas; praeiviams šis įvykis ir jokių nepatogumų nesukėlė, taigi kvalifikuoti veikos pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nėra pagrindo. Pažymi, jog tik objektyviai byloje nustačius V. B. nosies lūžimo faktą, veika gali būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. B. atstovas advokatas Girius Ivoška prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkintas V. B. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – V. B. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti jam iš R. A. ir R. K. po 3 361,71 Eur proceso išlaidų. Taip pat prašo priteisti iš R. K. ir R. A. solidariai atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą – 200 Eur plius PVM.

4.1. Skunde nurodo, kad nors teismas tiksliai nenurodė, kokius paties nukentėjusiojo laiku ir tinkamai nepateiktus dokumentus turi omenyje, tačiau pažymi, jog dalį dokumentų nukentėjusysis, kuris gyvena ne Lietuvoje, o Norvegijos Karalystėje, turėjo surinkti iš Norvegijos Karalystės sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų institucijų (t. y. ne iš Europos Sąjungos valstybės įstaigų) ir parengtus ne viena iš Europos Sąjungos oficialių kalbų, taip pat pateikti apostilizuotus šių dokumentų vertimus, o tai, pasak atstovo, neturėjo esminės įtakos nei teismo posėdžių skaičiui, nei atstovavimo išlaidų padidėjimui. Teigiama, kad teismas už dokumentų iš Norvegijos Karalystės pateikimo vilkinimą nukentėjusiajam netgi skyrė piniginę baudą (50 Eur), todėl net ir nekvestionuojant, kad šiuo atveju dokumentų ir jų vertimų pateikimas įvyko po teismo nustatytos dokumentų pateikimo termino paskutinės dienos, atstovo manymu, dalies atstovavimo išlaidų nepriteisimas šiuo atveju atliko pakartotinio nubaudimo už vilkinimą pateikti dokumentus funkciją, o tai pažeidžia dvigubo baudimo už padarytą pažeidimą principą.

4.2. Atstovas teigia, jog nors teismas nurodė, kad dėl „netinkamai parengto ir vis tikslinto civilinio ieškinio bylos nagrinėjimas užtruko papildomai ir buvo neabejotinai be reikalo apsunkintas“, tačiau pažymi, kad rengti ir tikslinti civilinį ieškinį yra civilinio ieškovo teisė ir diskrecija, t. y. proceso įstatymai nenustato ir neriboja, kiek kartų civilinis ieškovas turi teisę tikslinti civilinį ieškinį, juo labiau, kad šiuo atveju nebuvo pažeisti civilinio ieškinio pateikimo ar tikslinimo terminai, nė vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas tik tam, kad V. B. pateiktų patikslintą ieškinį, be to, galutinis civilinio ieškinio tekstas buvo parengtas ir teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kai bylos nagrinėjimas buvo baigtas tik 2022 m., t. y. esant pakankamai laiko ir teismui, ir kitiems proceso dalyviams susipažinti su civilinio ieškinio argumentais ir priedais.

4.3. Skundo autoriaus manymu, teismas konstatavęs, kad šiuo atveju prašoma atlyginti atstovavimo suma yra per didelė, akivaizdžiai nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nukentėjusiojo V. B. patirtų atstovavimo išlaidų dydį lėmė baudžiamosios bylos sudėtingumas ir didelė apimtis, susidariusi dėl būtinybės nukentėjusiojo atstovui dalyvauti įvairiuose įrodymų tyrimo veiksmuose, kuriuos inicijavo nuteistųjų gynėjai ir kurių būtinybę teismo procese iš esmės lėmė tai, kad nuteistieji atsisakė duoti parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat aplinkybė, kad nukentėjusiajam, kuris gyvena Norvegijos Karalystėje, dėl sudėtingo atvykimo iš gyvenamosios vietos į teismo posėdžius teko neišvengiamai pasitelkti Lietuvos teisininkų pagalbą, todėl neabejotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti nukentėjusiajam visą atstovavimų išlaidų sumą, t. y. 4 425 Eur.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Laimio Platūkio apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. B. atstovo advokato Giriaus Ivoškos apeliacinis skundas tenkinamas.

6. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino R. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su atstovavimo išlaidų priteisimu.

Dėl nuteistojo R. K. kaltės

7. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, rėmėsi duomenimis, kurie negali būti pripažinti įrodymais, taip padarydamas nepagrįstas išvadas dėl R. K. kaltės.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo R. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra įrodyta. Pripažindamas R. K. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu R. K. veikos pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų požymius.

9. Pats R. K. kaltės nepripažino, nesutiko duoti parodymus. Iš apeliacinio skundo matyti, kad R. K. savo kaltę siekia paneigti teigdamas, kad nė vienas iš teismo nurodytų įrodymų atskirai, nei teismo nurodyti įrodymai visumoje, nepatvirtina, kad nuteistasis R. K. dalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Skunde nurodo, kad liudytojų D. K., R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, A. B., V. K. parodymai, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, specialisto ir ekspertizės akto išvados, nepatvirtina, kad R. K. tą vakarą turėjo bet kokį kontaktą tiek su V. B., tiek su D. K.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

10. Nukentėjusysis V. B. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po lauke šalia kavinės išsakytos pastabos R. K. sudavė kumščiu smūgį jam į nosį, V. B. pajuto skausmą, apsvaigo ir nugriuvo ant grindinio, paskui atsistojo ir abu su R. K. susikibo, R. K., abiem rankomis suėmęs už drabužių ties krūtine V. B., pradėjo jį tampyti. V. B. pajuto stiprius smūgius iš šono į galvą, bet nematė, kas juos sudavė, vėl nugriuvo ant nugaros, pajuto daugybę smūgių į galvą, į šonus, bet nematė, kas sudavė, nes rankomis užsidengė galvą. Jis parodė manantis, kad buvo spardomas dviejų žmonių, nes smūgiai buvo iš abiejų pusių. Spardomas nebuvo atsidengęs galvos, o kai jį nustojo spardyti, V. B. bandė stotis, norėjo eiti link automobilio, bet gavo smūgius į galvą, vėl buvo spardomas ir daugiau nieko neatsimena, atsibudo jau sėdėdamas D. K. automobilio gale, kai į jį švietė policininkas. Po šių smūgių V. B. kraujavo iš nosies ir iš lūpų, buvo stipriai sumuštas, buvo sumušta visa galva, sulaužyta nosis, pamėlynavę, ištinę šonai, rankos, galva. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas tą pačią įvykio dieną (1 t., b. l. 121-122), V. B. parodė, kad išėję iš kavinės, pamatė, kad šalia jos lauke du vyriškiai šlapinasi, po D. K. dėl to pasakytos pastabos tie vyriškiai juos puolė, vienas iš jų – tamsaus gymio, aukštas, stambesnio kūno sudėjimo, su barzduke, kirto kumščiu V. B. į veidą, po to abu vyriškiai puolė mušti V. B. rankomis ir kojomis, po smūgių V. B. su D. K. pabėgo ir užsidarė šio automobilyje, tie vyriškiai pribėgę pradėjo traukti nukentėjusiuosius iš automobilio, V. B. abu ištraukė ir pradėjo spardyti. Parodė, kad turbūt prarado sąmonę, ją atgavo tik greitosios pagalbos automobilyje. Teigė, kad atpažintų abu jį mušusius vyrus, antrasis iš jų buvo šviesaus gymio, vidutinio ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, vilkėjo mėlyna striuke. Papildomai apklausiamas 2019 m. sausio 4 d., parodė, kad jis, išėjęs iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ir eidamas paskui D. K. link šio automobilio, apie 1 m nuo šaligatvio pamatė ant pastato sienos besišlapinantį vyriškį, kurį dėl to sugėdino ir ėjo toliau link automobilio. R. B. tada turėjo eiti jiems iš paskos. Nurodė, kad neprisimena ir negali pasakyti, kad toje vietoje tuo metu buvo du vyriškiai. Jam paėjus kelis žingsnius, tas vyriškis jį pasivijo ir, kažką pasakęs, trenkė kumščiu į veidą. V. B. nuo to netikėto stipraus smūgio nugriuvo ant akmeninio grindinio, paskui atsistojo ir norėjo tam vyrui suduoti atgal – apsiginti. Tuo metu pajautė vieną paskui kitą sekusius kokius keturis smūgius į veidą, nuo jų apsvaigo, vėl nugriuvo ant grindinio, o tada pajautė smūgius kojomis į galvą, šonus, daugiausia spardoma buvo galva, kurią buvo užsidengęs rankomis. Pagal tai, kad vienu metu juto suduodamus smūgius iš skirtingų pusių ir į skirtingas vietas, mano, kad jį spardė ne mažiau kaip du žmonės, smūgių buvo daugiau nei dešimt. Spardomas prarado sąmonę, atsipeikėjo jau sėdėdamas automobilyje, prie jo buvo priėjęs policijos pareigūnas ir klausė, ar reikia medikų pagalbos. Buvo nuvežtas į ligoninės Priėmimo skyrių, iš kurio išėjo pats, Ligoninės gatve einantį jį policijos pareigūnai pasivijo ir nuvežė į policijos komisariatą. Ten jis rado D. K. ir R. B., su kuriais kalbėjo apie įvykį, iš D. K. sužinojo, kad juos abu sumušė vyriškiai, prieš tai kavinėje sėdėję prie baro priešais juos – vienas buvo tamsaus gymio su barzdele, o kitas buvo tas, kuris šlapinosi ant sienos (1 t., b. l. 123-124).

11. Nukentėjusysis D. K. apylinkės teisme parodė, kad iš kavinės išėję į lauką, ėjo link D. K. automobilio, D. K. ėjo pirmas, iš paskos vienas prie kito ėjo V. B. ir R. B.. Tuo metu R. A. lauke rūkė, o R. K. už „(duomenys neskelbtini)“ kavinės kampo šlapinosi. Šiam D. K. praeidamas pasakė pastabą, R. K. kažką suburbėjo, bet D. K. nuėjo toliau, V. B. eidamas irgi R. K. kažką pasakė. Tada R. K. vijosi V. B., pribėgęs jam ranka trenkė į galvą, lyg pataikė, D. K. tuo metu jau sėdėjo automobilyje ir per aprasojusį langą nepamatė. V. B., kuris tuo metu buvo per vidurį tarp pastatų, trenkė atgal, bet nepataikė, nes buvo girtas. R. B. pradėjo juos raminti. R. K. gal du kartus smūgiavo V. B., nematė, ar pataikė. Nuo kavinės durų atbėgo R. A. ir kirto ranka V. B. gal į galvą, ir šis nuo smūgio nukrito aukštielninkas prie laiptelių, prie kelio žiedinės sankryžos. Tada gulintį V. B. abu nuteistieji rankomis mušė kur papuolė. D. K., pamatęs mušant V. B., išlipo iš automobilio, iš bagažinės pasiėmė „Fiskars“ firmos kirvį, kurio ašmenys buvo dėkle, ir ėjo link V. B. į R. A., norėdamas nuteistuosius pagąsdinti, kad šie pasitrauktų nuo V. B.. Kai D. K. pasiėmė kirvį, R. A. tuo metu stovėjo, o R. K. V. B. daužė tik rankomis, tuo metu jo gal nespardė. D. K. priėjo per 5-6 m nuo V. B., užsimojo kirviu į R. A., lyg liepė V. B. paleisti. R. A. jam pasakė: „Ach tu, pydere, su kirviu“ ir pradėjo vytis D. K., o šis bėgo į mašiną. Jį iš paskos pavijo R. K. ir kirto į sprandą, bet dėl girtumo nepataikė, D. K. tik pajuto, kad lyg jam trenktų per pakaušį, R. K. per jį persivertė, tuo pačiu pargriaudamas ir D. K.. Šis griuvo ant grindinio akmenų gal per 1 m nuo automobilio. Tada atbėgo R. A.. D. K. su kirviu rankoje nušliaužė į mašiną, įsėdo į vairuotojo vietą, bet nespėjo užsirakinti, nuteistieji atplėšė jo laikomas dureles, griebė už kirvio ir, už jo laikydami, D. K. tempė, R. A. kirto ranka į veidą D. K., jį daužė, pataikė į galvą prie ausies, į kaktą, gavo tris smūgius į galvą, joje trijose vietose buvo guzai. D. K. paleido jų tempiamą kirvį. Tuo metu, kai nuteistieji jį vijosi, V. B. gulėjo, D. K. nematė, kada jis atsikėlė ir priėjo prie mašinos, nes tuo metu nuteistieji iš jo lupo kirvį. Antrą kartą V. B. nukrito prie mašinos, bet negali pasakyti, nuo kieno smūgio, griuvimo momento nematė, bet mano, kad V. B. negalėjo nukristi vien tik nuo girtumo. D. K. paleidus kirvį, šį paėmė R. K. ir juo užsimojo prieš V. B., kuris tuo metu gulėjo priekyje automobilio, o R. A. pasakė: „ne“. Tada V. B. prišliaužė iki mašinos ir įlipo pro galines duris, o nuteistieji V. B. tempė iš mašinos, bet neištraukė. R. B. skambino policijai. Išgirdę policijos sirenas, nuteistieji kažkur nubėgo. Apsaugos darbuotojas atvyko dar prieš policiją, jis vieną iš tų asmenų sulaikė. Įvykio metu D. K. vilkėjo raudoną striukę, R. B. buvo mėlynu trumpu paltu, V. B. vilkėjo juodą striukę. Mašinoje buvo V. B. kraujas, ant akmenų buvo kruvina, V. B. visas veidas buvo kruvinas, kraujas bėgo iš nosies, sakė, kad gavo gerą smūgį į nosį. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas iš karto po įvykio 2018 m. gruodžio 30 d., D. K. parodė, kad iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ išėjo kartu su V. B. ir R. B., pats ėjo pirmas, kiti truputį atsiliko. Girdėjo, kaip V. B. nepažįstamam šviesaus gymio vyriškiui mėlynais džinsais, kuris šlapinosi ant sienos, pasakė pastabą. Tas vyriškis atsisuko į V. B., trenkė smūgį V. B. į veidą, tuo metu pribėgo dar vienas tamsaus gymio, tamsiai apsirengęs vyras ir jie abu puolė mušti V. B., o šiam nukritus, jį spardė, kol V. B. nejudėjo. Nustoję spardyti, vyrai pamatė D. K. ir puolė bėgti į jį, D. K. bandė įlipti į automobilį, bet nespėjo, vyrai jį griebė, šviesus vyras trenkė D. K. į veidą, paskui dar kelis smūgius pakaitomis sudavė abu vyrai. Tuo metu, kai D. K. mušė, V. B. atsistojo ir atėjo prie D. K. automobilio ir į jį įsėdo, tą pamatę, vyrai puolė V. B. traukti, bet negali pasakyti, ar ištraukė. Nematė, kaip vyrai dingo, atvažiavusi apsauga vieną iš tų vyrų sulaikė ir perdavė policijos pareigūnams (1 t., b. l. 140-141). Papildomai apklaustas 2019 m. sausio 9 d., D. K. parodė, kad tuo metu, kai jis su V. B. ir R. B. išėjo iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, matė, kad kairėje pusėje nuo kavinės durų kažkas rūkė, mano, kad du žmonės. Praėjęs kavinės pastato kampą, pastebėjo, kad ten ant sienos šlapinasi aukštas, šviesiais, trumpai kirptais plaukais, virš kaktos pliktelėjęs vyriškis, kuris vilkėjo šviesiais rūbais, lyg mėlynos spalvos striuke. Pasakęs besišlapinančiam pastabą dėl kultūros, D. K. nuėjo prie savo automobilio, išgirdo, kaip iš paskos einantis V. B. taip pat besišlapinančiam vyriškiui pasakė kažką apie jo elgesį. Įvyko kažkoks susižodžiavimas, girdėjo, kad R. B. lyg ramino juos. D. K. atsisėdo į savo automobilį už vairo ir pamatė, kad tas besišlapinęs vyriškis ranka kirto V. B. į veidą, R. B. stovėjo šalia, juos skyrė. V. B. po jam suduoto smūgio jau ėjo link mašinos, tačiau tas vyriškis jį pasivijo ir iš nugaros dar kartą ranka kirto V. B. į galvą, jie abu susikibo ir nugriuvo ant žemės netoli namo, prie kurio stovėjo D. K. automobilis, kampo priešais automobilį. Tada prie jų pribėgo dar vienas tamsaus gymio vyriškis su barzda, prieš tai stovėjęs lauke netoli įėjimo ir rūkęs. Pribėgęs vyras ėmė gulintį V. B. mušti, smūgiavo rankomis, po to spardė. Vyriškis, kuris šlapinosi, tuo metu atsikėlė nuo žemės ir tada jie dviese mušė ant žemės gulintį V. B.. Buvo tamsu, todėl negali pasakyti, kiek ir į kur V. B. suduota smūgių. R. B. stovėjo netoliese, kartojo, kad vyrai baigtų, bet arčiau nėjo, V. B. negynė. D. K., pamatęs, kad V. B. muša dviese, išlipo iš automobilio ir iš jo bagažinės pasiėmė kirvį „Fiskars“, kurio ašmenys buvo su apsauga, jos nenuėmė, nieko nenorėjo sužaloti, tik pagąsdinti, kad baigtų mušti V. B.. Laikydamas kirvį rankoje, priėjo arčiau prie jų ir pasakė, kad paliktų V. B. ramybėje. Vyriškis su barzda pirmas pamatė D. K., nes jis nuo V. B. jau buvo pasitraukęs, o tas kitas dar buvo pasilenkęs prie V. B. ir, atrodo, jį mušė. Vyras su barzda pasakė: „ai, tu su kirviu“, pavadino „pideru“, o tas kitas vyriškis, palikęs V. B., puolė prie D. K., jį pasivijo, netoli automobilio sudavė vieną smūgį ranka į galvos kairę pusę kažkur prie ausies, po to sugriebė D. K. už striukės ir jie pagriuvo, vyras iš jo bandė atimti kirvį. Besivartant D. K. pavyko ištrūkti, jis įsėdo į automobilį už vairo, užsidarė dureles, bet nespėjo užsirakinti. Tada abu V. B. mušę vyrai prišoko prie automobilio, kelis kartus spyrė į vairuotojo pusės priekines dureles, jas bandė vienas per kitą atsidaryti, kai atidarė, bandė D. K. ištraukti, sugriebę už striukės, tempė laukan, stengėsi atimti kirvį, kurį D. K. turėjo rankose, vyras su barzda rankomis jam smūgiavo į galvą. D. K., sėdinčiam automobilyje, buvo suduoti dar du trys smūgiai į galvą. Vyrai vienas per kitą keikėsi ir D. K. vadino necenzūriniais žodžiais, reikalavo greičiau dingti iš ten. Vyras, kuris šlapinosi ant sienos, atėmė kirvį ir nuėjo link V. B., kuris vis dar gulėjo ant žemės, užsimojo kirviu ir norėjo smogti, bet tas su barzda sugriebė jam už rankos, o po to jie dingo. Kur jie nuėjo, V. K. nematė, nes, būdamas automobilyje, ieškojo savo telefono, tuo metu pasigedo dar ir piniginės. Telefoną radęs nukritusį tarp sėdynių, paskambino 112 pranešė, kad sumuštas žmogus ir kad dingo jo piniginė. Laukiant policijos, V. B. sėdėjo automobilyje gale, o D. K. vaikščiojo po kiemą ir ieškojo savo piniginės, ją rado po savo automobiliu, o savo kirvį rado po vienu iš ten stovėjusių automobilių. Vyriškių jam suduoti smūgiai sukėlė skausmą, sumušimų vietas dar tebejaučia, nors jokių mėlynių ar kitų žymių ir nėra. Įvykio metu buvo apgadinta jo nauja striukė, tai yra jos užtrauktukas, išsitampė rankovės ir jų kamšalas, pamušalas, ji susipurvino. Bandydami atidaryti duris ir jį ištempti iš automobilio, vyrai sulaužydami sugadino vairuotojo durų rankenėlę su spynele, dėl to dabar mechaniškai negalima užrakinti ar atrakinti durų. Dar buvo nulaužta plastmasinė automobilio stiklo apdaila, einanti prie kairės pusės automobilio statramsčio. Parodė, jog galėtų atpažinti vyriškį, kuris šlapinosi ant sienos ir vėliau mušė V. B., o iš D. K. bandė atimti kirvį, nes įsidėmėjo to vyriškio veido bruožus, praplikimą. Kitas vyras buvo tamsaus gymio, su barzda, tamsiomis didelėmis akimis, jo burna buvo didelė, matėsi, kad jis ne lietuvių tautybės, mano, kad galėtų ir jį atpažinti. V. B., kuris jau buvo įsėdęs į automobilio galą, tie patys vyrai taip pat bandė ištraukti iš automobilio, tačiau negali nurodyti, kuriuo momentu viso įvykio eigoje tai vyko, kadangi neprisimena.

12. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole 2019 m. sausio 9 d. užfiksuota, kad nukentėjusysis D. K. iš jam parodytų atpažinti šešių vyriškių fotonuotraukų pagal veido bruožus, plaukus atpažino R. K. kaip tą asmenį, kurį apklausoje įvardino kaip „šviesų, pliktelėjusį“, tai tas pats asmuo, kuris 2018 m. gruodžio 30 d. šlapinosi ant kavinės „(duomenys neskelbtini)“ sienos, o po to mušė Virginijų, iš D. K. bandė atimti kirvį (1 t., b. l. 151-153).

13. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole 2019 m. sausio 9 d. užfiksuota, kad nukentėjusysis D. K. iš jam parodytų atpažinti šešių vyriškių fotonuotraukų, pagal veido bruožus, akis, nelietuvišką gymį atpažino R. A. kaip tą asmenį, kurį apklausoje įvardino kaip tamsaus gymio su barzda. Šis vyras 2018 m. gruodžio 30 d. prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ mušė Virginijų ir D. K., bandydamas ištraukti iš automobilio (1 t., b. l. 154-156).

14. Liudytojas R. B. parodė, kad nukentėjusysis D. K. yra jo pusbrolis, V. B. yra jo pažįstamas. Grįžęs Kalėdoms, jis su D. K. ir V. B. vakare buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, juos automobiliu „Škoda“ atvežė D. K.. R. B. ir V. B. buvo neblaivūs, D. K. alkoholio negėrė. Prie stalų sėdėjo daug žmonių, jų nepažinojo. Iš kavinės išėjo visi trys ir ėjo link automobilio, kuris stovėjo įvažiavime, prie kito pastato. V. B. pamatė šviesų žmogų, kuris šlapinosi, dėl to jam pasakė pastabą, taip prisikabino prie to žmogaus ir įvyko konfliktas. Pats liudytojas nematė, ar tas žmogus šlapinosi, buvo tamsu, teritorija nebuvo apšviesta. Sunku atsakyti, kuris pirmas priėjo prie kurio, jie gal kartu priėjo vienas prie kito. Matė, kad V. B. ir tas žmogus pradėjo konfliktuoti, jie pradėjo rankomis stumdytis, keiktis, o liudytojas nuėjo toliau, link „(duomenys neskelbtini)“. Nematė, kuris pirmas pastūmė kitą, nežiūrėjo į juos. Abu buvo vienodai agresyviai vienas prieš kitą nusiteikę. Konflikto metu matė vieną asmenį, negali pasakyti, kuris asmuo tai buvo. Nematė, ar kuris iš jų buvo nukritęs. Nežino, kas dalyvavo konflikte, nematė, kad jo pusbrolis konfliktuotų, kitų konfliktuojančių asmenų nematė. Priėjo tik tada, kai atvažiavo policija. Jis nemėgsta kištis į konfliktus, gal rūkė vaikščiodamas. Konflikte buvo naudojami pašaliniai daiktai, tai buvo kirvis, jį gal D. K. naudojo. Liudytojas pats to kirvio nematė. Su D. K. po įvykio nuvažiavo į policiją, nematė, kad jo striukė būtų suplėšyta, jis buvo visas sveikas. Nežino, ar ten buvo V. B., nepamena, ar šis prieš liudytojo apklausą grįžo iš ligoninės į komisariatą. Liudytoją po įvykio apklausė du kartus, jis pirmos apklausos metu buvo neblaivus, antrą kartą apklausė blaivų. Apklausiamas policijos pareigūnų, aplinkybes nurodė pagal D. K. ir V. B. pasakojimą, su jais kalbėjo prieš savo apklausą. Neskaitė, ką protokole užrašė tyrėjas, pasirašė protokolą. Pasirašydamas iš įpratimo nenaudoja lietuviškų raidžių, nes dirba užsienyje, dokumentuose pasirašo be varnelių ant š, č. Pasakojo tai, ko jo klausė, išsigalvoti nieko neišsigalvojo. Nežino, pagal ką nurodė visas detales. Jis išvaizdą nurodė pagal tai, ką kavinėje matė, o matė ten R. A.. Antros apklausos protokolo neskaitė. Kai davė parodymus, su R. prieš ar po įvykio neteko bendrauti. Vardą „R.“ jam pasakė V. B., su kuriuo jis buvo susitikęs kitomis dienomis, tada V. B. atrodė sumuštas, buvo „fanarų“. Su D. K. gal nebuvo susitikęs. Su jais dabar nebendrauja, nes šie nenori su juo bendrauti. Nuteistieji liudytojui nepažįstami, su jais jis prieš teismo posėdį bendravo šiaip sau, nemano, kad čia jie kalti.

15. Liudytoja A. B. parodė, kad ji žiemą, gruodžio ar sausio mėnesį pavakare su vyru važiavo iš Alytaus, vairavo vyras, o ji sėdėjo šalia. Išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) g., kur yra žiedinė sankryža, pamatė, kad įvažiavime tarp kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ir namo vaikinai netoli gatvės spardo gulintį žmogų. Ten labai atvira vieta, viskas gerai matėsi, buvo sniego, dar visiškai sutemę nebuvo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, viską prisiminė geriau ir smulkiau, patvirtina tada duotus savo parodymus. Prie gulinčio ant žemės žmogaus stovėjo dviese, spardė vienas žemesnio ūgio ir apvalesnis žmogus, stovėjęs nugara į gatvę, šalia jo, per ištiestos rankos atstumą stovėjo aukštesnis vyriškis. Vyras pasakė, kad ji skambintų policijai. Sujaudinta paskambino 112, budėtojas pasakė, kad apie įvykį jau pranešta. Liudytoja su vyru nuvažiavo tolyn. Ji, pamačiusi, kad spardo žmogų, pasijuto žiauriai, įvykis jai sukėlė emocinius išgyvenimus, pasijuto labai blogai emociškai, pradėjo labiau plakti širdis, pajuto paniką, baimę ir atsakomybę. Ką surašė tyrėja, liudytoja neskaitė, pasirašė. Gali būti, kad jai atrodė, jog dviese spardo vieną, galvojo, gal jie bendrininkai. Sustojusių žiūrėti automobilių nebuvo, nes vyko eismas. Matė praeinančius žmones, jie buvo pavieniai, jų buvo iki trijų, ne daugiau. Dėl įvykio ji nekeitė savo planų, nuvažiavo namo.

16. Liudytoja kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ savininkė A. V. parodė, kad ji 2018 m. gruodžio pabaigoje kavinėje matė, kad nuteistieji sėdėjo prie baro, nukentėjusieji sėdėjo truputį toliau, salėje buvo ir daugiau žmonių. Viduje konfliktų nepastebėjo. Po kiek laiko vyrai buvo išėję į lauką. Gal vadybininkas V. K. atėjęs pasakė, kad lauke įvyko konfliktas, lyg kad vyksta muštynės. Liudytoja išėjo į lauką, bet prie durų nieko nevyko, todėl paėjo į aikštelės pusę. Kiemelyje tarp kavinės ir kito pastato, kur yra kirpykla, į prie pastato pastatytą automobilį buvo pasirėmęs R. K. ir pasilenkęs kažką aiškino vairuotojui, automobilio durelės buvo pradarytos. Balso tonas buvo ganėtinai ramus, konflikto ar barnio, muštynių nepastebėjo. Neatkreipė dėmesio, ar jis laikė ką nors rankose, tik girdėjo žmones sakant, kad buvo naudojami kirviai. Neatsimena, ar kirvį rankose laikė R. K.. Ant grindinio gulint nieko nematė. R. A. nematė. Žmonių susibūrimo tarp pastatų nebuvo. Atrodo, kad tikrai buvo tik vienas asmuo ir vairuotojas. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, viską prisiminė geriau, patvirtina perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 184-185), šios apklausos protokolą ji perskaitė, surašytas buvo teisingai.. Liudytoja išsigando, kad žmonės neišeitų neatsiskaitę, todėl iškvietė apsaugą. Šviesus vyras grįžo į barą. Liudytoja paprašė, kad jis atsiskaitytų. Kai atėjo apsauga, R. K. elgėsi agresyviau, bet atsiskaitė. Nenori, kad pas juos vyktų konfliktai, kadangi buvo nemažai žmonių, todėl kvietė apsaugą. Kai atvyko policija, tada žmonės kavinėje pradėjo žiūrėti pro langus, kas vyksta. Jos baras nepatyrė žalos, dėl šio įvykio žmonės iš kavinės neišsiskirstė.

17. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole 2019 m. sausio 10 d. užfiksuota, kad liudytoja A. V. iš jai parodytų atpažinti šešių vyriškių fotonuotraukų pagal veido bruožus atpažino R. K. kaip tą vyriškį, kurį, duodama parodymus, nurodė kaip 2018 m. gruodžio 30 d. sėdėjusį prie baro klientą, kurį išsivedė apsaugos darbuotojas, žino, kad jį vadina „R.“, jį liudytoja lauke matė su kirviu (1 t., b. l. 186-188).

18. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole 2019 m. sausio 10 d. užfiksuota, kad liudytoja A. V. iš jai parodytų atpažinti šešių vyriškių fotonuotraukų pagal veido bruožus atpažino R. A. kaip klientą, 2018 m. gruodžio 30 d. buvusį prie baro kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tik tą vakarą jis atrodė kelias dienas nesiskutęs, su barzdele (1 t., b. l. 189-191).

19. Liudytojas V. K. parodė, kad jis 2018 m. gruodį, įvykio dieną, jis 8-17 val. dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini) vadybininku, o vėliau atvyko su drauge į kavinę išgerti. Automobilį pasiliko kavinės vidiniame kieme. Eidamas pamatė, kad lauke netoli kavinės, vidiniame kieme, dešinėje pusėje ant žemės, ant grindinio, priekyje lyg sidabrinės spalvos universalo tipo automobilio grūmėsi du vyrai, o dar vienas stovėjo. Asmuo, kuris stovėjo, kirvio tikrai neturėjo. Atrodo, netoli kavinės, kairėje pusėje ant akmenuoto keliuko stovėjo vyras, daugiau asmenų nepamena. Vyrų, kurie grūmėsi, niekas neskyrė. Liudytojas tiesiog pro juos praėjo, nuėjo į kavinę, ten niekam nieko nesakė, kas vyksta lauke. Girdėjo, kad buvo sakoma, jog išėjo vyrai ir nesusimokėjo, tačiau vėliau grįžo ir atsiskaitė. Gal barmenė iškvietė policiją, matė, kad buvo atvažiavusi ir greitoji, ir apsauga. Gal atvykusi apsauga paprašė, kad vyrai susimokėtų. Nežino, ar grįžę susimokėti asmenys buvo tie patys, kurie dalyvavo muštynėse, bet taip gali būti, nes jie buvo išėję į lauką. Kai pamatė muštynes, gal nesukėlė jam tai neigiamų emocijų. Policijoje apklaustas atsiminė geriau, sakė tiesą, perskaitė savo apklausos protokolą, parodymai buvo užfiksuoti teisingai. Patvirtina teisme perskaitytus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 171-172).

20. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole 2019 m. sausio 17 d. užfiksuota, kad liudytojas V. K. iš jam parodytų atpažinti šešių vyriškių fotonuotraukų pagal veido bruožus atpažino R. K. kaip vyriškį, kurį jis apklausoje įvardino, kaip šviesų, praplikusį, kuris 2018 m. gruodžio 30 d. prieš atvykstant saugos tarnybos darbuotojui, grįžo į barą ir susimokėjo už save ir draugus (1 t., b. l. 175-177).

21. Liudytojas E. V. parodė, kad 2018 m. dirbo saugos tarnyboje „Ekskomisarų biure“, prieš 20 val. iš saugos tarnybos pulto gavo pranešimą, kad paspaustas pavojaus mygtukas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Atvykęs automobilį „Duster“ pastatė kavinės kiemelyje. Šalia kavinės durų vaikštinėjo aukštas vyras, 40-45 metų, jokių žymių ant jo veido nematė, jis elgėsi normaliai. Tai buvo ne D. K.. Liudytojui užėjus į kavinę, savininkė paprašė išvesti iš kavinės R. K.. Šis sėdėjo vienas, buvo neblaivus, rūbai buvo tamsūs, šlapi, purvini, atrodė, kad jis buvo griuvęs. R. K. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, buvo nepatenkintas, kad bus išvestas į lauką, tarp jo ir liudytojo brendo nedidelis konfliktas. Jie ėjo į lauką, R. K. agresyvėjo, buvo perspėtas, kad panaudos dujas. Liudytojas panaudojo dujas. Po kelių minučių atvyko policijos automobilis, pareigūnai sulaikė R. K. ir iškvietė greitąją. Vieną nukentėjusįjį matė sėdint ant automobilio galinės sėdynės, jam ant veido buvo kraujosruvos. Suprato, kad įvyko muštynės.

Žemesnės instancijos teismas

22. Kitų objektų apžiūros protokole su fotolentele 2019 m. sausio 29 d. užfiksuota R. Č. pateikto vaizdo įrašo pavadinimu „cam3_30-12-2018__19-43-00_19-55-59__CAM3“ apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašo pradžia užfiksuota 2018 m. gruodžio 30 d. 19:40:29. Įraše matomas įvažiavimas į kiemą tarp (duomenys neskelbtini) ir 18 namų Alytuje, dalis kiemo (akmeninio grindinio) ir dalis žiedinės sankryžos, kuria važiuoja automobiliai. Vaizdo kameros fiksuojamas kiemas neapšviestas. Jis epizodiškai apšviečiamas (duomenys neskelbtini) gatve pravažiuojančių automobilių. Kieme, lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) namui, matyti du vienas paskui kitą stovintys automobiliai, jų valstybiniai numeriai nesimato. Šalia (duomenys neskelbtini) g. 18 namo, priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę matyti stovintis „Škoda“ markės automobilis, matomas jo galinis valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Vaizdo įraše 19:40:57 matyti iš automobilio, stovinčio šalia (duomenys neskelbtini) namo, išlipantys asmenys, kurie nueina (duomenys neskelbtini) namo kryptimi. 19:42:04 žiedine sankryža važiuojančiam automobiliui apšvietus kiemą, matyti keturi perskirti (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte esantys langai, pro kuriuos matyti sklindanti šviesa bei priekinė dalis automobilio, stovinčio paskui „Škoda“ markės automobilį (Foto Nr. 1). 19:42:53 matyti nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės atvažiuojantis automobilis, kuris rodo dešinį posūkį ir suka į filmuojamą kiemą. Automobilio šviesoms apšvietus, matyti du asmenys šalia (duomenys neskelbtini) namo kampo. Vienas asmuo stovi ant šaligatvio, kitas už automobilio su bagažine ant stogo (Foto Nr. 2). 19:43:26 matyti nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės ateinantys dar trys asmenys. Du asmenys eina vienas šalia kito, o trečias truputį atsilikęs už jų. Dešiniau einantis vyras šlubuoja. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, galima teigti, kad tai D. K., šalia jo V. B., o atsilikęs - R. B.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apylinkės teismas, įvertinęs vaizdo įraše užfiksuotus duomenis bei kitus įrodymus, turėjo daryti konkrečias išvadas, kokie asmenys fiksuoti vaizdo įraše, o ne apibūdinti tuos asmenis kaip „galimai“ vieną ar kitą proceso dalyvį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vaizdo įrašu bei teisminio proceso metu apklaustų asmenų parodymais, konstatuoja, jog asmenys, matomi vaizdo įraše gali būti patikimai identifikuojami. Aukščiau minėtiems asmenims pasirodžius kieme, sumirkčioja automobilio „Škoda“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galinių posūkių žibintai (Foto Nr. 3). 19:43:30 matyti visi penki vyriškiai. Konstatuotina, kad asmuo, esantis arčiausiai automobilio „Škoda“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) yra D. K.; asmuo, esantis ties automobilio su stogo bagažine kairės pusės - V. B., už automobilio su stogo bagažine - R. K.; ant pėsčiųjų perėjos - R. B.. Ties (duomenys neskelbtini) namo kampu stovi asmuo (apžiūros protokole įvardintas kaip „vaikinas1“) (Foto Nr. 4). 19:43:38 matyti, kaip D. K. prieina prie automobilio „Škoda“ vairuotojo durelių (Foto Nr. 5). 19:43:42 matyti trys asmenys, R. B. ištiesęs ranką stovi prie asmens, įvardinto „vaikinas1“. Už R. B. yra V. B. (Foto Nr. 6). 19:43:52 matyti, kaip keturi asmenys, R. K., V. B., R. B. ir „vaikinas1“, stovi vienas šalia kito, o vaizdo įraše iš kairės (iš kiemo) eina trys asmenys (du vaikinai ir moteris) (Foto Nr. 7). 19:43:57 matyti septyni asmenys. Užfiksuotas momentas, kai R. K. dešine ranka trenkia V. B. į galvą; R. B. stovi prie jų, trys asmenys, nesusiję su įvykiu, ties jais. „Vaikinas1“ stovi prie automobilio su stogo bagažine (Foto Nr. 8). 19:43:58 užfiksuota, kaip R. K. rankomis sugriebia V. B. (Foto Nr. 9). Matyti, kaip R. B. ir „vaikinas1“ eina link galimai R. K. ir V. B. (asmenys išeina iš vaizdo kameros fiksuojamos teritorijos link (duomenys neskelbtini) g. 18 namo). Vaizdo įraše nuo 19:44:21 iki 19:44:33 matyti, kaip D. K. išlipa iš „Škoda“ automobilio ir eina kryptimi, kuria nuėjo R. K., V. B., R. B. ir „vaikinas1“. Vaizdo įraše matosi, kad D. K. dėvima striukė yra su gobtuvu, ant kurio matyti juostelė. Eidamas D. K. sustoja priekyje automobilio „Škoda“, po to apsisukęs bėga atgal link automobilio, o paskui jį, kaip vėliau iš vaizdo įrašo matyti, bėga galimai R. K.. Jis pasiveja D. K. ir, sugriebęs jį už striukės, pargriauna ant žemės. Vaizdo įraše 19:44:34 matyti automobilio „Škoda“ kairėje pusėje du besigrumiantys asmenys - R. K., palinkęs virš gulinčio ant grindinio D. K.. Dar du asmenys ties automobilio „Škoda“ priekiu - „vaikinas1“, dešine ranka suduodantis smūgį V. B. (Foto Nr. 10). Vaizdo įraše nuo 19:44:35 iki 19:44:46, apšvietus kiemą žiedine sankryža važiuojančių automobilių šviesomis, matyti, kad D. K. guli ant žemės, o jam atsikelti, tempdamas už gobtuvo, neleidžia R. K.. R. K. mėgina D. K. iš kairės rankos ištraukti laikomą, kaip vėliau vaizdo įraše matyti, daiktą, panašų kirvį. Vaizdo įraše 19:44:37 matyti du besigrumiantys asmenys - D. K., sėdintis ant grindinio, šalia stovintis R. K., tampantis D. K. už striukės gobtuvo. Automobilio „Škoda“ priekyje pasilenkęs rūkantis asmuo - „vaikinas1“ (Foto Nr. 11). Maždaug po 6 s „vaikinas1“ atsistoja ir rūkydamas stovi prie ant žemės gulinčio asmens - V. B.. Vaizdo įraše laikotarpyje nuo 19:44:47 iki 19:45:03 matyti, kaip D. K., laikomas R. K., atsistoja nuo žemės ir, eidamas atbulas, atsisėda į automobilio „Škoda“ vairuotojo vietą, iš paskos prieina ir stovi R. K.. 19:44:57 matyti priešais automobilį „Škoda“ ant žemės gulintis asmuo - V. B., o nuo jo einantis, rankoje laikydamas cigaretę, „vaikinas1“ (Foto Nr. 12). „Vaikinas1“, priėjęs prie R. K., iš kairės rankos ant žemės išmeta cigaretę ar jos nuorūką. Matyti, jog „vaikinas1“, stovintis prie automobilio „Škoda“ vairuotojo durelių, dėvi striukę ar džemperį su gobtuvu, striukė yra atsegta, pro ją matomas džemperis, kurio priekyje yra kažkoks vaizdas, užrašas ar ornamentas (Foto Nr. 13). „Vaikinas1“ yra su barzdele. Vaizdo įraše laikotarpyje nuo 19:44:36 iki 19:45:03 matyti, kaip pro (duomenys neskelbtini) namo kampą išeina asmuo. Apšvietus žiedine sankryža važiuojantiems automobiliams šviesomis, matyti, kad asmuo žiūri į kiemą tarp (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) g. 18 namo ir apsisukęs nueina atgal už (duomenys neskelbtini) namo. Vaizdo įraše laikotarpyje nuo 19:45:04 iki 19:45:28 matyti, kaip iš dešinės vaizdo kameros fiksuojamo vaizdo pusės rūkydamas ateina R. B., kuris atsistoja prie šalia ant žemės priešais automobilį „Škoda“ gulinčio V. B.. Tuo metu „vaikinas1“ ir R. K. iš automobilyje sėdinčio D. K. rankų ištraukia laikytą daiktą, panašų į kirvį, ir R. K. 19:45:12, priėjęs prie ant žemės gulinčio V. B., užsimoja rankoje laikomu daiktu, panašiu į kirvį, tačiau dėl neapšviesto vaizdo tolimesnių jo veiksmų nėra galimybės nustatyti. Žiedine sankryža važiuojančiam automobiliui apšvietus šviesomis, matyti, kaip R. K. 19:45:21 dar kartą užsimoja rankoje laikomu daiktu, panašiu į kirvį, prieš ant žemės gulintį V. B. ir kartu su „vaikinu1“ nueina į šalį, link (duomenys neskelbtini) namo, o tuo metu, t. y. 19:45:24 matyti nuo žemės besikeliantis V. B., šalia jo rūkydamas stovi R. B.. Vaizdo įraše laikotarpyje nuo 19:45:29 iki 19:45:57 matyti, kaip D. K. išlipa iš automobilio ir pasilenkęs kažką pasiima nuo žemės, o tuo metu prie jo prieina „vaikinas1“ ir R. K. su rankoje laikomu daiktu, panašiu į kirvį. 19:45:42 R. K. pakelia dešinėje rankoje laikomą daiktą, panašų į kirvį, prieš automobilyje sėdintį D. K..19:45:48 matyti, kaip nuo žemės atsistoja V. B., šalia kurio stovi ir rūko R. B., o nuo D. K., sėdinčio automobilyje, nueina „vaikinas1“ ir R. K.. 19:45:53 iš automobilio išlipa ir 19:45:57 atgal į jį atsisėda D. K..19:45:59 vaizdo įrašas užstringa ir iškart rodomas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas laikas 19:46:18, matyti, kaip V. B. ant galinės kairės pusės automobilio „Škoda“ sėdynės sodina „vaikinas1“ ir R. K.. Matyti, kaip įsijungia automobilio „Škoda“ stabdžių žibintai (Foto Nr. 14). 19:46:27 matyti keturi asmenys, t. y. R. K., rankoje laikantis daiktą, panašų į kirvį, einantis link R. B., kuris eina nuo (duomenys neskelbtini) g. 18 namo pusės, prie automobilio „Škoda“ kairės pusės einantis „vaikinas1“, ties (duomenys neskelbtini) namo kampu moteris (Foto Nr. 15). 19:46:31 „vaikinas1“ atidaro automobilio „Škoda“ priekines vairuotojo pusės dureles ir pasilenkia prie už vairo sėdinčio D. K.. 19:46:40 prie „vaikino1“ ateina galimai R. K. su rankoje laikomu daiktu, panašiu į kirvį.19:46:47 „vaikinas1“ ir R. K. nueina nuo „Škoda“ automobilio. 19:47:05 prie R. B. prieina vienas iš asmenų, t. y. „vaikinas1“ arba R. K.. 19:47:18 „vaikinas1“ nueina už (duomenys neskelbtini) g. 18 namo. Vaizdo įraše nuo 19:47:40 iki 19:48:24 matyti, kaip iš automobilio „Škoda“ išlipa D. K., kuris prie kairės ausies laiko kažkokį daiktą, galimai mobilaus ryšio telefoną, ir pasilenkęs nuo žemės kažką pasiima ir įsideda į galinę kelnių kišenę. 19:48:29 matyti, kaip D. K. į automobilio „Škoda“ bagažinę įdeda daiktą, panašų į kirvį, o ant galinės automobilio sėdynės sėdintis V. B. yra atidaręs galines dešinės pusės dureles (Foto Nr. 16) ir po to jas vėl uždaro. 19:49:08 matyti, kaip D. K. prieina prie R. B., stovinčio priešais automobilį ant pėsčiųjų perėjos (Foto Nr. 17). 19:49:27 matyti, kaip į kiemą atvažiuoja saugos tarnybos automobilis „Dacia“ (Foto Nr. 18). 19:54:04 matyti, kaip atvažiuoja ir prie (duomenys neskelbtini) namo kampo sustoja automobilis, kuris įjungia šviesos signalus (nustatyta, jog tai policijos tarnybinis automobilis), matyti, kaip 19:55:29 du policijos pareigūnai ir asmuo su daiktu, panašiu į vaizdo fiksavimo kamerą, prieina prie D. K., o šalia stovi R. B.. Vienas policijos pareigūnas atidaro automobilio „Škoda“ galines vairuotojo pusės dureles ir žibintuvėliu pašviečia į automobilio vidų, kur V. B.. 19:55:41 vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 38-50). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad „vaikinas1“ ir „vyriškis Nr. 1“ yra būtent kitas nuteistasis - R. A.. Vaizdo įrašas bei fotolentelė peržiūrėti teisiamajame posėdyje.

23. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole 2019 m. sausio 14 d. užfiksuota, kad, pareigūnui žodžiu pareikalavus, O. A. pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašais, darytais 2018 m. gruodžio 30 d. Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) g. 18 namo (1 t., b. l. 51-54).

24. Apžiūros protokole su fotolentele 2019 m. vasario 4 d. užfiksuota O. A. pateiktų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad diske yra trys įrašai, kurių viename užfiksuoti vaizdai yra (duomenys neskelbtini) namo prieigos bei žiedinė sankryža ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių). Kituose dvejuose įrašuose užfiksuoti vaizdai kameros, kuri nukreipta į (duomenys neskelbtini) gatvę. Peržiūrint įrašą, pavadinimu „Ch_20181230193010.mp4“, matoma (duomenys neskelbtini) namo prieigos, (duomenys neskelbtini) namo dalis bei žiedinė sankryža, kurioje susikerta keliai, einantys nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) gatvės, bei kelias, vedantis į kiemą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų. Vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas 2018 m. gruodžio 30 d. nuo 19:30:10 val. Yra tamsus paros metas. Gatvė, minėta sankryža, pastatai apšviečiami šalia važiuojamosios kelio dalies įrengtų šviestuvų (stulpų) bei pravažiuojančių automobilių. Žiūrint vaizdo įrašą, atkreipiamas dėmesys į (duomenys neskelbtini) numeriu ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtus pastatus, jų prieigas ir kelią, vedantį į kiemą tarp minėtų pastatų. Vaizdo įraše užfiksuota: 19:31:30 automobilis išvažiuoja iš minėto kiemo ir nuvažiuoja (duomenys neskelbtini) gatve link miesto centro. 19:32:05 automobilis išvažiuoja iš minėto kiemo ir nuvažiuoja (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) tilto. 19:36:15 moteris eina nuo (duomenys neskelbtini) tilto link baro ,,(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų. 19:38:10 iš (duomenys neskelbtini) g. 18 namo išeina du asmenys ir nueina (duomenys neskelbtini) gatve link miesto centro. 19:39:50 nuo žiedinės sankryžos į kiemą tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir 18 įvažiuoja tamsios spalvos automobilis su ant stogo įrengta talpa (stogo bagažine). 19:40:20 iš kiemo vienas paskui kitą išeina du asmenys, kurie nueina į kavinę ,,(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Prie šios kavinės įėjimo durų yra pastatytos kalėdinės eglutės su girliandomis, kurios šviečia, ir matyti, kuomet atidaromos kavinės durys. 19:40:45 iš kiemo išvažiuoja automobilis ir nuvažiuoja (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) tilto. 19:41:10 asmuo išeina iš kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir eina į kiemą tarp pastatų ((duomenys neskelbtini) ir 18). 19:41:48 asmuo vaikšto prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. 19:43:15 prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ matyti keletas asmenų, kurie eina į kiemą, esantį tarp (duomenys neskelbtini) ir 18 namų. Jų identifikuoti nėra galimybės dėl apšvietimo stokos bei didelio atstumo. 19:43:25 į kiemą įvažiuoja automobilis. 19:44:35 keletas asmenų išeina iš kiemo tarp (duomenys neskelbtini) ir 18 namų ( link žiedinės sankryžos), kai kurie iš jų galimai susikibę. Veiksmų eigos dėl didelio atstumo nustatyti nėra galimybės, tačiau įvykiai vyksta greitesniu tempu (galimas konfliktas tarp asmenų). Identifikuoti asmenų nėra galimybės. 19:45:00 asmenys sueina į minėtą kiemą, kur įvykiai nestebimi. Vienas iš asmenų stovi ties įvažiavimu į minėtą kiemą ir rūko. 19:47:10 matosi ties įvažiavimu į kiemą stoviniuojantys asmenys, kažkuris iš jų rūko. 19:47:30 nuo stoviniuojančio būrelio žmonių eina asmuo (vyriškis Nr. 1) (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) tilto. Eina šaligatviu šalia pastato Nr. 18. Matosi, kad tai vyriškis tamsių trumpai kirptų plaukų, ovalaus veido, su tamsia barzdele. Jis eidamas valosi rankas, jas trindamas vieną į kitą, taip pat pasižiūri į dešinės rankos krumplius ( FOTO Nr. 1). Eidamas vis atsisuka link asmenų grupės, nuo kurios atėjo. Jis atsisuka atgal į tą pusę, nuo kurios eina, tai daro tris kartus - vieną kartą per kairį petį, per dešinį petį (FOTO Nr. 2) ir vėl per kairį petį. Jis dar kaire ranka pamoja į tą pusę, nuo kurios nueina. Vyriškis dėvi striukę, kuri atsegta ir matyti megztinis ar džemperis su ornamentais (FOTO Nr. 3 ir Nr. 4). Ant striukės kairės rankovės matosi kitos spalvos emblema. 19:47:56 užfiksuotas einantis vyriškis (vyriškis Nr. 2) ta pačia kryptimi, kaip ir vyriškis Nr. 1, t. y. link (duomenys neskelbtini) tilto, tik kitu šaligatviu, esančiu arčiau važiuojamosios kelio dalies. Eidamas atsisuka taip pat link (duomenys neskelbtini) namo, nuo kurio eina. Jis yra ovalaus veido, šviesių trumpų plaukų, praplikęs (FOTO Nr. 5 ir Nr. 6). Jis dėvi striukę ar džemperį, kuris yra atsegtas. 19:48:07 vyriškis Nr. 2 grįžta atgal link (duomenys neskelbtini) namo. 19:49:55 matyti į kelią tarp (duomenys neskelbtini) ir 18 namo įvažiuojantis šviesios spalvos automobilis (galimai saugos tarnybos). 19:53:10 prie kelio, vedančio į minėtą kiemą (prie (duomenys neskelbtini) g. 18 namo kampo), stoviniuoja asmuo. 19:54:50 prie keliuko atvyksta tarnybinis policijos automobilis su įjungtais šviesos signalais bei matyti keli stoviniuojantys žmonės. Dėl įjungtų policijos automobilio šviesų bei įjungtų įspėjamųjų policijos signalų vaizdo kokybė suprastėja ir įrašas baigiasi 20:00 val. Peržiūrimas failas pavadintas „Ch 12_20181230193010.mp4“ Jame vaizdas fiksuojamas nuo 19:30:10, matoma (duomenys neskelbtini) g. 18 namo dalis, (duomenys neskelbtini) gatvės dalis ir (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa link (duomenys neskelbtini) gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvėje matomas vaizdas - tai prie šaligatvio stovintys automobiliai: pirmasis mikroautobusas „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) toliau šviesios spalvos mikroautobusas, kuris yra su stogo bagažine, dar toliau už jų stovi lengvieji automobiliai, kurių valstybinių numerių nesimato. Vaizdo įraše matomi automobiliai, važiuojantys (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) tilto, taip pat (duomenys neskelbtini) gatve retkarčiais pravažiuojantys automobiliai. Vaizdo įrašas baigiasi 19:37:02. Kitas vaizdas, stebimas faile, pavadintame „Ch12_20181230193702.mp4“ nuo 19:37:02, užfiksuotas kameros, filmuojančios (duomenys neskelbtini) gatvės dalį (anksčiau aprašytas). 19:47:54 matyti nuo (duomenys neskelbtini) g. ateinantis vyriškis Nr. 1, kuris, pasukęs link (duomenys neskelbtini) gatvės, nulipa nuo šaligatvio, užeina ant važiuojamosios kelio dalies (asfalto), norėdamas aplenkti pirmąjį stovintį mikroautobusą „Mercedes Benz“. Už šio automobilio prasideda akmenuota kelio dalis (grindinys). Vyriškis Nr. 1, aplenkęs šį automobilį, grįžta ant šaligatvio ir pradeda bėgti. Jis bėga (duomenys neskelbtini) gatve, dešiniąja puse. Nubėgantis vyriškis matosi, kol baigiasi vaizdo kameros matomumo laukas. Įrašas baigiasi 20:00 val. (1 t., b. l. 55-63). Vaizdo įrašai bei fotolentelė peržiūrėti teisiamajame posėdyje.

25. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiasis tyrėjas G. N. 2019 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens nustatymo nurodė, kad, atliekant objektų (vaizdo įrašų) apžiūras, apžiūros protokoluose Nr. IBPS-V-2867670 ir Nr. IBPS-V-2887272 užfiksuotas asmuo, pavadintas „vaikinas1“ ir „vyriškis Nr. 1“ yra R. A., gimęs 1980 m. (1 t., b. l. 64).

26. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo J. M. 2019 m. sausio 7 d. rašte Nr. SD-151(59.6) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriui į 2018 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. IBPS-S-658000 (1 t., b. l. 30) nurodyta, kad 2019 m. sausio 4 d. Alytaus AVPK KP ONTS vyriausiajam tyrėjui G. N. pateikta vaizdo stebėjimo kamerų fiksuota medžiaga dėl 2018 m. gruodžio 30 d. nuo 19.00 val. iki 20.30 val. Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio (1 t., b. l. 113).

27. Apžiūros protokole su fotolentele 2019 m. vasario 12 d. užfiksuota iš Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus gautoje CD laikmenoje esančių dviejų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašas „_027Azuoliukas 1 K IP_2019 m. sausio 2 d. treciadienis 135201 d8eb57c“ nufilmuotas kamera, įrengta Alytaus mieste ant gatvės apšvietimo stulpo (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia pastato Nr. 31, jame matyti žiedinė sankryža, esanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, matoma dalis kelio – žiedinės sankryžos išvažiavimo, vedančio į kiemą tarp (duomenys neskelbtini) ir 18 namų, vaizdo įraše viršutiniame dešiniame kampe matyti data ir laikas 2018-12-30 19:52:41. Šiame vaizdo įraše matomi žiedinėje sankryžoje važiuojantys automobiliai. 19:52:46 matomas vyriškis Nr. 1 (toliau – R. K.), ateinantis nuo (duomenys neskelbtini) pastato, pereinantis šaligatvį ir atsistojantis ant žalios vejos, esančios prie sankryžos važiuojamosios dalies. Paskui jį ateina vyriškis Nr. 2 (toliau – apsaugos darbuotojas). 19:53:00 R. K. nulipa nuo vejos ir eina link pėsčiųjų perėjos, įrengtos prie žiedinės sankryžos ((duomenys neskelbtini) gatvės). Nuo jo per kelis metrus stovi apsaugos darbuotojas. Prie apsaugos darbuotojo nuo keliuko, vedančio į kiemą tarp (duomenys neskelbtini) ir 18 namų prieina vyriškis – R. B. (žinoma iš kitos šio ikiteisminio tyrimo medžiagos). R. K., stovėdamas ant šaligatvio prie minėtos pėsčiųjų perėjos, laiko dešinę ranką prie ausies (galimai kalba telefonu). 19:53:58 R. K. nueina atgal ant šaligatvio (ant perėjos užlipęs nebuvo). 19:54:03 matomas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuojantis tarnybinis policijos automobilis su skiriamaisiais ženklais, kuris sustoja ties įvažiavimu į kiemą tarp (duomenys neskelbtini) ir 18 namų, įjungiami policijos šviesos signalai ir iš tarnybinio automobilio išlipa 3 policijos pareigūnai, du iš jų prieina prie R. K.. 19:55:00 R. K. palydimas prie tarnybinio policijos automobilio, prie jo stovi policijos pareigūnas. 19:55:41 įrašas baigiasi. Kitas vaizdo įrašas „_028Azuoliukas 2 S IP_2019 m.sausio 2 d. treciadienis135550 4ccd917“ užfiksuotas kameros, įrengtos Alytaus mieste ant gatvės apšvietimo stulpo prie (duomenys neskelbtini) g. 31 namo, kamera nukreipta tos pačios žiedinės sankryžos link, matomi šalia gatvės esantys pastatai, (duomenys neskelbtini) g. 14 namo, (duomenys neskelbtini) namo dalys, kitoje kelio pusėje esančio restorano „(duomenys neskelbtini)“ dalis. Vaizdo įrašas prasideda 2018 m. gruodžio 30 d. nuo 19:44:57 (nurodytas ekrano kairiame viršutiniame kampe). 19:50:03 matomas (duomenys neskelbtini) gatve nuo miesto centro važiuojantis apsaugos automobilis, kuris, įvažiavęs į žiedinę sankryžą, išvažiuoja pirmame išvažiavime į kiemą tarp (duomenys neskelbtini) ir 18 namų. Tuo metu matomi du asmenys, stoviniuojantys prie (duomenys neskelbtini) esančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo durų. Lauke prie įėjimo durų yra girliandomis papuošta kalėdinė eglutė. 19:50:32 matomas į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ įeinantis apsaugos darbuotojas, 19:51:57 matomas apsaugos darbuotojas, išeinantis iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ į lauką ir vaikštantis ant šaligatvio ties įėjimu į kavinę. 19:52:10 apsaugos darbuotojas vėl įeina į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. 19:53:26 apsaugos darbuotojas išeina iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, paskui jį išeina vyriškis Nr. 1 – R. K., kuris pereina per šaligatvį ir atsistoja ant vejos netoli važiuojamosios dalies (žiedinės sankryžos). Toliau veiksmas vyksta kaip ir ankstesniame vaizdo įraše. Vaizdo įrašas baigiasi 19:57:59 (1 t., b. l. 114-119). Vaizdo įrašas bei fotolentelė peržiūrėti teisiamajame posėdyje.

28. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto S. J. 2019 m. sausio 2 d. išvadoje Nr. G1223/2018(06) nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2018 m. gruodžio 31 d. 12.40 val., baigtas 2019 m. sausio 2 d. Išvadoje konstatuota, kad D. K. kūno paviršiuje, apžiūrint 2018 m. gruodžio 31 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių, bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma esant bylos medžiagos duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą. Apžiūros metu D. K. nurodė skausmingumą čiuopiant dešinio skruostikaulio srityje ir kairės ausies kaušelio - kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje bei krūtinės ląstos kairėje pusėje ties vidurine pažastine linija ir VI-VIII šonkaulių lygyje (1 t., b. l. 85).

29. VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktoje Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, forma Nr. 110/a, 2018 m. gruodžio 30 d. užfiksuota, kad įvykio vieta – Alytuje, (duomenys neskelbtini), baras „(duomenys neskelbtini)“, brigados atvykimo laikas į įvykio vietą – 20.09 val., V. B. nustatyta preliminari diagnozė „akies voko ir periokulinės srities sumušimas“. Kortelės 2 skiltyje nurodyta, kad sumuštas veidas, pacientas buvo užpultas, tai atsitiko dabar (mažiau nei prieš 6 val.), asmuo truputį kraujuoja, bet nestipriai, visiškai sąmoningas, sužalojimas galvoje, 5 skiltyje Sužalojimo/skausmo vieta pažymėta skausmas, sutinimas veide. Nurodyta, kad „mušė nepažįstami du asmenys, pacientas neblaivus“. Iki GMP automobilio atėjo pats, pervežtas į artimiausią ligoninę. GMP brigados vadove nurodyta A. Ž., priėmęs į ligoninę asmuo – slaugytoja I. M., pristatymo į ligoninę laikas – 20.22 val. (1 t., b. l. 82-83).

Žemesnės instancijos teismas

30. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto S. J. 2019 m. vasario 1 d. išvadoje Nr. G1221/2018(06) nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2018 m. gruodžio 31 d. 9.55 val., baigtas 2019 m. vasario 1 d., apžiūrėtas V. B.. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad dešinės akies vokuose, ties vidiniu vokų plyšio kampu, 3,5x3 cm violetiniai mėlyna kraujosruva, kairės akies vokuose, pereinant į kaktos kairę pusę, kairį skruostą ir nosies kairę pusę, 12x8 cm netolygiai intensyvi violetiniai mėlyna kraujosruva, kairės akies vokai ir kairys skruostas patinę, yra veido asimetrija. Viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje tamsiai raudona kraujosruva. Nurodo skausmingumą čiuopiant kairio momens – smilkinio srityje. Kaklo kairėje pusėje, 6 cm nuo kaklo vidurinės linijos ir 4 cm žemiau apatinio žandikaulio kampo 2x2 cm violetiniai melsva kraujosruva, dešinio kelio išoriniame paviršiuje 1,5x2 cm odos nubrozdinimas šviesiai rudu, standžiu, su oda lygiu paviršiumi, dešinio žasto priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 1,5x2,5 cm, dešinėje poraktikaulinėje srityje 1,5x1,5 cm violetiniai mėlynos kraujosruvos. Nurodo skausmingumą čiuopiant ir judesių metu kairio peties sąnario srityje. Daugiau sužalojimų kūno paviršiuje nėra, ambulatorinio gydymo dokumentai iki 2019 m. vasario 1 d. nepateikti, 2019 m. vasario 1 d. vyriausiosios tyrėjos R. J. 2019 m. sausio 28 d. rašte nurodyta, kad tyrimo metu gauta duomenų, jog greitoji pagalba V. B. pristatė į Alytaus S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, bet iš ligoninės gautas raštas, kad informacijos apie V. B. gydymą neturi. Išvadoje konstatuota, kad V. B. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies vokų - kaktos kairės pusės - nosies kairės pusės - kairio skruosto srityje, kaklo kairėje pusėje, dešinėje poraktikaulinėje srityje ir dešiniame žaste, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą, kaklą, krūtinės ląstos dešinę pusę, dešinę ranką, dešinę koją kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2018 m. gruodžio 30 d.) ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (suduodant smūgius rankomis ir kojomis). Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 73).

31. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019 m. vasario 1 d. specialisto S. J. išvadoje Nr. pG 267/2019 (06) konstatuota, kad V. B. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies vokų - kaktos kairės pusės - nosies kairės pusės - kairio skruosto srityje, kaklo kairėje pusėje, dešinėje poraktikaulinėje srityje ir dešiniame žaste, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimų visuma kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Specialisto 2018 m. gruodžio 31 d. išvados Nr. G 1221/2018(06) akte duotos išvados 1 punktą, aptariantį teismo medicininę diagnozę, bei išvados 5 punktą, aptariantį sveikatos sutrikdymo masto kvalifikaciją nurodoma laikyti negaliojančiais, kadangi išvada buvo duota nesant duomenų apie nukentėjusiojo tolimesnį ištyrimą, gydymą (2 t., b. l. 125-126).

32. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės, kurią atliko (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K., teismo medicinos ekspertė J. M. – Č., turinti gydytojos radiologės specialybę, ir vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., baigtos 2021 m. gegužės 13 d., akto Nr. PEKG 28/2021 (01) išvadoje nurodyta, kad: 1. V. B. po 2018 m. gruodžio 30 d. įvykio nustatyta: kraujosruvos akių vokuose, viršutinės lūpos kairėje pusėje, kaklo kairėje pusėje, dešinėje poraktikaulinėje srityje, dešiniame žaste, nosies kaulų fragmentinis lūžis, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. Sužalojimus patvirtina tiriamojo pirminė eksperto S. J. apžiūra 2018 m. gruodžio 31 d., veido fofonuotraukos su matoma nosies kaulinės dalies impresija, patvirtinanti buvusį lūžimą (b. b. 5 t., b. l. 82-83), Norvegijoje atliktos galvos ir veido kaulų KT tyrimas, epikrizė apie Norvegijoje atliktą nosies kaulų repozicijos operaciją (b. b. t. 4, b. l. 187). 2. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais nagrinėjamo įvykio metu 2018 m. gruodžio 31 d. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl nosies kaulų lūžio, atskirai kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. 4-5. Tyrimui pateiktose veido kaulų kompiuterinės tomografijos vaizduose (tyrimas atliktas 2019 m. sausio 16 d.) – stebimas fragmentinis kairio nosikaulio lūžis su minimaliu impresiniu poslinkiu, dešinio nosikaulio vidurinio trečdalio lūžis su poslinkiu per visą kaulo storį į dešinę – lūžiai yra apvalėjančiais lūžgalių kraštais, kas parodo jų pradinę konsolidaciją (stadiją, kuomet vyksta lūžgalių kraštų lizė bei lūžgalių tarpo platėjimas). Remiantis radiologiniu vaizdu, lūžis galėjo būti padarytas ir nurodomu laiku, t. y. 2018 m. gruodžio 30 d. Tyrime taip pat stebimas nosies pertvaros S formos nedidelis pakrypimas – radiologiškai pasisakyti, ar pertvara pakrypusi dėl traumos, ar įgimtai, nėra galimybės. V. B. yra patvirtintas nosies kaulų fragmentinis lūžis, kuris vertinamas kaip vienas sužalojimas, nors lūžio linijų yra keletas (jam padaryti galėjo pakakti ir vieno trauminio poveikio. Nosies kaulų lūžis atitinka pagal senumą nagrinėjamą įvykį 2018 m. gruodžio 30 d.; nėra duomenų, kad lūžis buvo padarytas anksčiau ar vėliau šios datos. 6. Nosies kaulinės dalies deformacija (impresija) matoma nukentėjusiojo veido nuotraukoje, atliktoje 2019 m. sausio 2 d., t. y. po 3-jų dienų po traumos, kiek atslūgus minkštųjų audinių patinimui. 7. Nėra pateikta medicininių duomenų apie V. B. nosies pertvarkos dabartinę būklę (laikotarpiu nuo traumos iki nosies repozicijos operacijos nosies pertvara buvo iškrypusi) (6 t., b. l. 63-67).

33. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. K. kaltės padarius BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus nusikaltimus, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų V. B. ir D. K., liudytojų R. B., A. B., V. K., A. V. parodymais, vaizdo įrašais, teismo medicinos specialisto ir ekspertų išvadomis, bei kitais rašytiniais bylos duomenimis ir šiuos duomenis pagrįstai pripažino neabejotinai įrodančiais, kad R. K. byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis sukėlė D. K. fizinį skausmą; savo įžūliu ir agresyviu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką; ir nukentėjusiajam V. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokią išvadą teismui leido daryti viso proceso metu dėl esminių šiai bylai aplinkybių pakankamai nuoseklūs ir neprieštaringi nukentėjusiojo V. B. parodymai apie tai, kad R. K. sudavė jam smūgį į veidą, su šiuo jis susikibo, buvo tampomas suėmus už drabužių ties krūtine, vėl gavo stiprius smūgius į galvą, nugriuvo ant grindinio, buvo spardomas dviejų vyrų, nes smūgius jautė iš abiejų pusių (tą patvirtina ir jam nustatytų sužalojimų lokalizacija tiek kairėje, tiek dešinėje kūno pusėje, taip pat specialisto apžiūros metu nurodytas skausmingumas abiejose kūno pusėse), jį mušė du vyrai, vienas iš jų – šviesaus gymio, tai yra R. K., kitas – tamsaus gymio su barzdele – R. A.; bei pakankamai nuoseklūs ir neprieštaringi nukentėjusiojo D. K. parodymai apie tai, kad R. K. ir R. A. jam sudavė smūgius, kad R. K. jį parvertė ant akmeninio grindinio. Nukentėjusiojo V. B. nurodytos aplinkybės atitinka ir įvykio metu blaivaus buvusio D. K. parodymai, R. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, dalimi – liudytojų A. B., V. K. parodymai. Tiek nukentėjusiųjų, tiek minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės neprieštarauja ir kitiems bylos įrodymams – ikiteisminio tyrimo metu iš R. Č., O. A. ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos gautuose vaizdo įrašuose užfiksuotiems duomenims, specialisto ir ekspertizės akto išvadose užfiksuotiems duomenims, kurių visuma patvirtina tiek fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusiuosius faktą, tiek tai, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusysis D. K. jautė fizinį skausmą, o nukentėjusiajam V. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei tai, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Vertinamu atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad R. K. viešoje vietoje, bendrai veikdamas su R. A. nukentėjusiajam D. K. sukėlė fizinį skausmą; savo įžūliu ir agresyviu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jis pagrįstai dėl šių veikų pripažintas kaltu.

Dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų vertinimo

34. Apelianto gynėjo manymu, abiejų nukentėjusiųjų parodymai jau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, jie painiojosi aplinkybėse įvykių, kiekvieną kartą nurodė vis skirtingas įvykio aplinkybes nors tarp apklausų buvo praėjusios vos kelios dienos, taigi tokių jų parodymų negalima laikyti patikimais ir tokiais įrodymais iš principo negali būti grindžiamas nuosprendis.

35. Kaip matyti skunde nurodoma, jog nukentėjusiųjų parodymai turėtų būti traktuojami kaip nepatikimi ir prieštaringi. Grįsdamas tokį skundo argumentą, nuteistojo gynėjas nurodo ir kokie konkretūs teiginiai tai patvirtina. Vis tik apeliacinės instancijos teismas su tokiu parodymų vertinimu nesutinka ir konstatuoja, jog nurodyti teiginiai jų parodymų prieštaringumo neatskleidžia ir R. K. kaltės nepaneigia. Gynėjas išskiria tik atskirus nukentėjusiųjų parodymų fragmentus, juos savaip, nuteistajam palankia linkme interpretuoja, visiškai neatsižvelgdamas į bendrą jų kontekstą. Toks įrodymų vertinimas yra negalimas, parodymais grindžiant išvadas dėl asmens (ne)kaltumo privalo būti įvertinta jų visuma, bendras kontekstas, jie taip pat turi būti palyginti su kitais bylos duomenimis, kadangi priešingu atveju gali būti padarytos neteisingos išvados.

36. Nors V. B. iškart po įvykio parodė, kad jam smūgį į veidą sudavė tamsaus gymio vyriškis su barzdele, kad paskui buvo ištrauktas iš automobilio ir spardomas, o vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme parodė, kad tai R. K. sudavė jam smūgį į veidą, po šio smūgio jis nukrito, paskui atsistojo ir susikibo su R. K., tada pajuto stiprius smūgius į veidą ir nugriuvo, tačiau jau nenurodė, kad buvo ištrauktas iš automobilio, sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, jog jo parodymai dėl šių aplinkybių nebuvo nuoseklūs, kadangi, įvykio metu V. B. buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, be to, stipriai sumuštas, taigi jo parodymai dėl to, kuris – tamsaus ar šviesaus gymio asmuo pirmas sudavė į veidą, taip pat po kurio smūgio nugriuvo ant žemės, dėl to, kuriuo momentu buvo spardomas – ištrauktas iš automobilio ar ne, galėjo būti ir netikslūs, tačiau iš esmės šio nukentėjusiojo parodymus, kad R. K. sudavė jam smūgį į veidą, su šiuo jis susikibo, buvo tampomas suėmus už drabužių ties krūtine, vėl gavo stiprius smūgius į galvą, nugriuvo ant grindinio, buvo spardomas dviejų vyrų, nes smūgius jautė iš abiejų pusių (tą patvirtina ir jam nustatytų sužalojimų lokalizacija tiek kairėje, tiek dešinėje kūno pusėje, taip pat specialisto apžiūros metu nurodytas skausmingumas abiejose kūno pusėse), jį mušė du vyrai, vienas iš jų – šviesaus gymio, tai yra R. K., kitas – tamsaus gymio su barzdele – R. A., patvirtina įvykio metu blaivaus buvusio D. K. parodymai, R. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, dalimi – liudytojų A. B., V. K. parodymai bei vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, specialisto išvados ir ekspertizės akto išvados. Nors apylinkės teisme V. B. parodė nematęs R. A. įvykio metu, kaip minėta, jis tiek pagal iškvietimą atvykusiam policijos pareigūnui S. T. bei vėliau tyrėjai G. S. iškart po įvykio parodė, kad buvo mušamas R. K. ir jo tamsaus gymio draugo.

37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. K. parodymais. D. K. įvykio metu buvo blaivus, todėl jis turėjo galimybę žymiai geriau suvokti vykstančius įvykius ir juos įsiminti, nei stipriai neblaivus V. B. ar taip pat išgėręs alkoholio liudytojas R. B.. D. K. parodymai negali būti laikomi nepatikimais dėl to, kad jie neatitiko dalies V. B. parodymų. Sutiktina, jog D. K. parodymai viso proceso metu išliko iš esmės nepakitę ir buvo nuoseklūs, visiškai logiški, detalūs ir yra vieni pagrindinių duomenų, patvirtinančių jo ir V. B. atžvilgiu nuteistųjų naudotą fizinį smurtą. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai nurodyta, jog tai, kad pirmoje apklausoje jis nenurodė, kad buvo išsitraukęs kirvį, D. K. paaiškino, kad tą jam liepė pirmas apklaustas R. B., bet antros apklausos metu šis nukentėjusysis papasakojo detaliau visas aplinkybes, jo vėlesni parodymai tik papildė ir detalizavo pirminius parodymus ir tuos antros apklausos metu duotus parodymus iš esmės atitiko ir apylinkės teisme duoti parodymai. Būtent jo parodymai labiausiai atitinka ir vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis. Apygardos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo vertinimui, jog jokio prieštaringumo nėra ir tame, kad paskambinęs į BPC, D. K. nurodė ne tai, kad buvo sužaloti, o tik dingo jo piniginė, tačiau iš garso įrašo akivaizdu, kad D. K. pranešė pirmiausia tai, kad juos užpuolė kažkokie juodaodžiai, ir tada jau nurodė, kad dingo ir jo piniginė. Bylos duomenimis, iškart po įvykio D. K. buvo labai susijaudinęs, išsigandęs, todėl akivaizdu, kad šio skambučio metu jis visų įvykio aplinkybių detaliai ir nenurodė.

38. Apeliaciniame skunde liudytojų D. K., R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, A. B., V. K. parodymai, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, specialisto ir ekspertizės akto išvados, nepatvirtina, kad R. K. tą vakarą turėjo bet kokį kontaktą tiek su V. B., tiek su D. K.. Nurodo, jog liudytojo R. B. parodymus dėl įvykio aplinkybių negalima vertinti patikimais, kadangi liudytojas turi teisinį suinteresuotumą, nes yra D. K. giminaitis, be to, pats nieko nematė, o parodymai duoti pagal nukentėjusiųjų pasakojimus. Toliau pažymi, jog liudytoja A. B. apklausų metu nenurodė mačiusi ar galėtų atpažinti asmenį, kuris dalyvavo muštynėse; V. K. parodymai neinformatyvūs ir su R. K. negali būti siejami; A. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, bei bylos nagrinėjimo teisme metu apie konflikto aplinkybes nieko informatyvaus nenurodė. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojo R. B. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai buvo prieštaringi ir neatitiko jo pirminių parodymų bei nukentėjusiųjų parodymų apie įvykio faktines aplinkybes. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino šių parodymų prieštaringumą, atsižvelgęs į tai, kad būtent prieš pat teismo posėdį, kuriame liudytojas R. B. buvo apklaustas, jis tiesiogiai bendravo su nuteistaisiais, nors, kaip pats aiškino, jie nėra pažįstami. Apylinkės teisme R. B. duoti parodymai dėl konflikto iniciatorių, dėl to, kad nematė, ar tas šviesus žmogus, kuriam V. B. pasakė pastabą, šlapinosi, dėl to, kad V. B. ir tas šviesus žmogus pradėjo stumdytis, o R. B. nuėjo toliau ir į juos nežiūrėjo, jog neatsimena kitų asmenų, priėjusių prie jų kompanijos, jog konflikto metu matė tik vieną asmenį, negali pasakyti, kuris iš nuteistųjų ten buvo, jog nematė kirvio konflikto metu, neatitiko jo net dviejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kai, jo paties vėlgi teigimu, tada jis pasakodamas nieko neišsigalvojo, o būtent tų apklausų metu jis įvykį nupasakojo pakankamai detaliai ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai kaip tik patvirtino ir nukentėjusiojo D. K. duotus parodymus. Nors teisme liudytojas teigė, kad jis parodymus policijoje davė pagal V. B. ir D. K. žodžius, nes su jais kalbėjo prieš savo pirmą apklausą, antros apklausos metu buvo blaivus ir nurodė aplinkybes iš bendrų kalbų ir to, ką pats matė, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino tai, kad iškart po įvykio V. B. buvo nuvežtas ligoninėn, ten pristatytas 20.22 val. (1 t., b. l. 82-83), iš ten jis pasišalino 20.30 val. (5 t., b. l. 103), paskui policijos pareigūnų atvežtas į komisariatą ir protokolą-pareiškimą pasirašė apie 21.06 - 21.09 val. (1 t., b. l. 1-2), apklaustas 21.11 – 21.21 val., po apklausos buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jam dar pasirašytinai išaiškintos nukentėjusiojo teisės, o tai neabejotinai irgi užtruko tam tikrą laiką, tuo tarpu R. B. apklaustas 21:39 – 21.53 val., D. K. apklaustas 22.08 – 22.21 val., prieš pradedant apklausas kiekvienam iš jų dar buvo pasirašytinai išaiškintos liudytojo (nukentėjusiojo) teisės ir pareigos, todėl sutiktina su apylinkės padaryta išvada, kad pirmos apklausos metu nebuvo laiko R. B. derinti savo parodymus su nukentėjusiaisiais, o jų papildomos apklausos buvo atliktos skirtingomis dienomis. R. B. buvo apklaustas pirmiau nei D. K., vėliau jie buvo papildomai apklausti skirtingomis dienomis. Abu savo apklausų protokolus R. B. pasirašė, nurodydamas, kad juos perskaitė, surašyti teisingai. R. B. teisme nurodytas aplinkybes, kad jis įvykio metu konflikto nelabai matė, nežiūrėjo, buvo nuėjęs toliau, nematė, kad jo pusbrolis su kuo nors konfliktuotų, kitų konfliktuojančių asmenų be V. B. ir to asmens, kuriam šis pasakė pastabą, nematė, paneigia ir R. Č. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad įvykio metu R. B. buvo arti konfliktavusių asmenų ir neabejotinai turėjo viską matyti. Taigi teismas pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie patvirtino nukentėjusiojo D. K. parodymus apie pastarojo ir V. B. atžvilgiu abiejų nuteistųjų naudotą fizinį smurtą ir konfliktą sukėlusį asmenį.

Žemesnės instancijos teismas

40. Liudytoja A. B., kuri ir apylinkės teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, pravažiuodama pro kavinę „(duomenys neskelbtini)“, mačiusi įvažiavime tarp kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ir namo asmenį, spardantį ant grindinio gulintį žmogų. Teisme ji teigė, kad gulintį asmenį spardė vienas žemesnis, stambesnio kūno sudėjimo žmogus, šalia ištiestos rankos atstumu stovėjo aukštesnio ūgio žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 11 d. ši liudytoja parodė (1 t., b. l. 194-195), kad matė, jog spardomas žmogus gulėjo ant šono, susirietęs, veidu į gatvę, žmogus, kuris jį spardė, buvo už jo irgi veidu į gatvę, o dar vienas, stovėjęs šalia gulinčio, buvo nugara į gatvę. Taigi šios liudytojos parodymai patvirtino D. K., V. B. parodymus, R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. B., nuo smūgių nugriuvęs ant grindinio netoli gatvės, buvo nuteistųjų spardomas. Liudytojo V. K. parodymai taip pat patvirtina D. K., V. B. parodymus, R. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad V. B. buvo pargriautas ant grindinio priekyje automobilio ir grūmėsi su dar vienu vyru, o šalia stovėjo dar vienas vyriškis. Šis liudytojas apylinkės teisme parodė, kad eidamas į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, matė, kad lauke netoli kavinės, vidiniame kieme, dešinėje pusėje ant grindinio, priekyje lyg sidabrinės spalvos universalo tipo automobilio grūmėsi du vyrai, o dar vienas stovėjo, stovintis asmuo kirvio neturėjo. Atrodo, kad netoli kavinės, kairėje pusėje ant akmenuoto keliuko stovėjo vyras. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 7 d. (1 t., b. l. 171-172), V. K. parodė, kad tuo metu, kai atvykęs į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ prieš 20 val. ir pasistatęs automobilį kavinės vidiniame kieme tarp (duomenys neskelbtini) ir 18 namų, ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, matė, kad dešinėje įvažiavimo į kiemą pusėje, prie 18 namo priešais ten stovėjusį automobilį ant žemės voliojosi, grūmėsi du vyriškiai, arčiau kavinės, už kokių 4-5 m nuo jų buvo sustoję keli vyriškiai, žiūrėjo, kas vyksta, į grumtynes niekas nesikišo. Šis liudytojas matomas ir R. Č. pateiktame vaizdo įraše, su dar dviem asmenimis praeinantis pro įvažiavime konfliktuojančius asmenis tuo metu, kai R. K. buvo sudavęs smūgį V. B. ir jį tampė, suėmęs už rūbų, o vėliau V. B. buvo suduoti smūgiai, nuo kurių jis nukrito priešais D. K. automobilį. Liudytoja A. V. apylinkės teisme parodė, kad jai dirbant kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, lyg vadybininkas V. K. pasakė, kad vyksta muštynės, ji išėjo į lauką ir matė, kad kiemelyje tarp kavinės ir kito pastato, kur yra kirpykla, į prie pastato pastatytą automobilį buvo pasirėmęs R. K. ir pasilenkęs kažką aiškino vairuotojui, automobilio durelės buvo pradarytos. R. K. balso tonas buvo ganėtinai ramus, neatsimena, ar R. K. rankose laikė kirvį. Ji muštynių nepastebėjo, ant grindinio gulint nieko nematė. Tačiau liudytoja parodė, kad ji geriau atsiminė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ir patvirtino tada duotus ir teisme perskaitytus parodymus (1 t., b. l. 184-185), kad, kai jai iš lauko įėję asmenys pasakė, kad lauke vyksta muštynės, ji išėjo į kiemą ir matė, kad kieme prie automobilio, kuris stovėjo ant įvažiavimo į kiemą arčiau gretimo namo, stovi vyriškis. To automobilio vairuotojo durelės buvo atidarytos, už vairo sėdėjo vyriškis, o prie jo stovėjęs vyriškis viena ranka buvo atsirėmęs į automobilį, kitoje rankoje laikė kirvį. Jai atrodė, kad vairuotojas su tuo vyru barasi, nes kalbėjo pakeltu tonu piktai, atrodo, kad tuo metu automobilyje sėdėjo ir daugiau žmonių. Vyriškis, kuris rankoje laikė kirvį, buvo be striukės, tas vyriškis vėliau grįžo į kavinę, žino, kad jį vadina „R.“ arba „Paršu“, atvykus apsaugai, šiam vyriškiui pasakė, kad jis atsiskaito ir išeina, nes nenorėjo, kad jis pasiliktų kavinėje, vyriškis, pamatęs apsaugos darbuotoją, susinervino, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo apsaugos darbuotoją, todėl apsauginis su vyriškiu išėjo į lauką. Paskui matė, kad buvo atvykę policija, medikai. Taigi ši liudytoja matė R. K. su kirviu rankoje prie atidarytų automobilio durelių šalia D. K., sėdinčio automobilyje, ir piktai, pakeltu tonu kalbant, o tai atitinka D. K. parodymus apie tai, jog nuteistieji atėmė iš jo kirvį, bandė jį traukti iš automobilio, taip pat R. Č. pateiktame vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, kur matyti, kad R. K. stovi prie atidarytų D. K. automobilio vairuotojo durelių, laikydamas rankoje daiktą, panašų į kirvį.

41. Aukščiau nurodytos aplinkybės visiškai paneigia gynėjo argumentus dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo. Teismas daro išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nevertinti liudytojo R. B. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, o liudytojų A. B., V. K. A. V. parodymai tik patvirtino nukentėjusių parodymus.

Dėl pareigūnų tarnybinių pranešimų vertinimo

42. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pareigūnai nei buvo įvykio vietoje, nei matė paties konflikto aplinkybių, konfliktuojančių asmenų, tačiau savo tarnybiniame pranešime neaišku kokiais informacijos šaltiniais remiantis, jau įvardija net ir konkrečius asmenis, su vardais ir pavardėmis, kurie sudavė smūgius nukentėjusiesiems. Patys nukentėjusieji savo pareiškimuose-protokoluose tos pačios dienos, nėra konkrečių asmenų įvardiję, nenurodę nei vardų, nei pavardžių. Gynėjo manymu, S. T. kaip ir kitų pareigūnų tarnybiniai pranešimai negali būti laikomi įrodymu, nes juose nurodytų aplinkybių ir šaltinių negalima patikrinti kitais įstatyme leistinais būdais.

43. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais gynėjo argumentais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Kaip matyti iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. P. 2019 m. sausio 7 d. tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 23-24), į įvykio vietą 19.53 val. pirmame atvykusiame policijos ekipaže buvo policijos pareigūnai M. R. ir S. T., o pastarojo policijos pareigūno 2018 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl viešosios tvarkos pažeidimo nurodyta, kad jam su kolega atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko R. K., kuris paaiškino, kad jam pripurškė dujų asmuo, su kuriuo konfliktavo, R. K. buvo pristatytas ir į policijos komisariato patalpas 2018 m. gruodžio 30 d. 20.50 val. (1 t., b. l. 23-24). Taigi S. T. vienas pirmųjų atvyko į įvykio vietą ir ten rado R. K., kurį, kaip sudavusį smūgius V. B., ir nurodė nukentėjusysis, būtent R. K. policijos pareigūnas 2018 m. gruodžio 30 d. 20.00 val. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą (2 t., b. l. 1). Netgi ir pats R. K., 2018 m. gruodžio 31 d. apklaustas įtariamuoju, parodė, kad jis 2018 m. gruodžio 30 d. apie 20 val. su R. A. buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ Alytuje, (duomenys neskelbtini), pabuvę kavinėje, nusprendė išeiti į lauką, ten stovėjo daug žmonių, buvo didelis sąmyšis (2 t., b. l. 9-10). Taigi minėti tarnybiniai pranešimai nors ir nėra tiesioginiai įrodymai, tačiau jie tik patvirtina nukentėjusiųjų parodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo sutikti su gynėjo argumentais.

Dėl vaizdo įrašų

44. Toliau skunde gynėjas nurodo, jog įvykio vietoje šviesos nebuvo tiek daug, kad būtų galima atpažinti asmenis. Pasak gynėjo, kavinės langai su menama įvykio vieta niekaip negali būti siejami, nes konflikto vieta yra kavinės pastato šoninėje dalyje, kur kavinės langų apšvietimas nepatenka; žiedinė sankryža taip pat randasi atokiau nuo konflikto vietos, todėl automobilių šviesos negalėjo apšviesti įvykio vietos. Skunde pažymima, kad teismo posėdžių metu iš peržiūrėtų filmuotos medžiagos vaizdų, nebuvo galima identifikuoti nė vieno asmens ir tai yra objektyviai patvirtinta bylos nagrinėjimo metu. Nors nė viename iš vaizdo įrašų negalima identifikuoti nė vieno asmens, teismas nuosprendyje visus nežinomuosius įvardija pavardėmis, tame tarpe įvardija ir R. K., ir smulkiai aprašo kiekvieno iš vaizduose esančių asmenų veiksmus. Pasak gynėjo, tokia teismo spėjimų ir panašumų forma nustatytos faktinės aplinkybės byloje negali būti laikomos patikimais įrodymais R. K. kaltei pagrįsti. Pažymi, kad BPK 192 straipsnis nustato asmens parodymo atpažinti tvarką.

45. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apie nukentėjusiojo D. K. parodymų patikimumą galima spręsti iš byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotų duomenų, o R. B. teisme nurodytos aplinkybės, kad jis įvykio metu konflikto nelabai matė, nežiūrėjo, buvo nuėjęs toliau, nematė, kad jo pusbrolis su kuo nors konfliktuotų, kitų konfliktuojančių asmenų be V. B. ir to asmens, kuriam šis pasakė pastabą, nematė, paneigė būtent R. Č. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad įvykio metu R. B. buvo arti konfliktavusių asmenų ir neabejotinai turėjo viską matyti. Tai, kad vaizdo kamerų užfiksuotuose vaizdo įrašuose nėra aiškiai užfiksuoti nuteistųjų veidai, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas savo išvadas rėmė tik spėlionėmis, kaip kad teigia nuteistojo gynėjas. Visos teismo išvados atliktos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, logiškai vertinant įvykių seką tarpusavyje, todėl nėra pagrindo abejoti šia pirmosios instancijos teismo išvada, dėl ko nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Tai, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lūkesčių, nereiškia, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

46. Taip pat skunde nurodoma, kad 2019 m. sausio 4 d. tyrėjui G. N. pateikta vaizdo stebėjimo kamerų fiksuota medžiaga dėl 2018 m. gruodžio 30 d. nuo 19.00 val. iki 20.30 val. Alytaus mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje įvykusio įvykio, tačiau nėra jokio 2019 m. sausio 4 d. vaizdo įrašo išėmimo protokolo, neaišku nei kas pateikė, vyksta neprocesinė apyvarta dėl dokumentų išreikalavimo, kas, pasak gynėjo, reiškia, kad vaizdo įrašas išimtas be jokio procesinio dokumento, aiškiai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir BPK 20 straipsnio prasme, todėl šis įrodymas byloje negali būti laikomas įrodymu, netgi ir tuo atveju, jeigu jis ir būtų informatyvus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vaizdo įrašas ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 31d. raštu, adresuotu Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, J. M., paprašius Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjai I. B. (1 t., b. l. 30-31), kuriai šio skyriaus viršininkės rezoliucija buvo pavesta tęsti šį ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 10). Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo J. M. 2019 m. sausio 7 d. rašte Nr. SD-151(59.6) nurodyta, kad vaizdo stebėjimo kamerų fiksuota medžiaga pateikta vyriausiajam tyrėjui G. N. 2019 m. sausio 4 d. (1 t., b. l. 113). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti ir apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nėra pagrindo abejoti šio vaizdo įrašo gavimo teisėtumu, kadangi šiame rašte įrašo pateikimo data galėjo būti tiesiog suklysta, nurodant dieną.

Dėl nukentėjusiojo V. B. medicininių dokumentų pagrįstumo

47. Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas L. Platūkis skunde teigia, jog apylinkės teismui nepagrįstai byloje esantys duomenys nesukėlė jokių abejonių, kad tie sužalojimai buvo padaryti būtent 2018 m. gruodžio 30 d. ir kad juos padarė R. K., nors byloje esantys duomenys yra prieštaringi vieni kitiems, įskaitant ir medicininius duomenis, tačiau šie prieštaravimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti. Nosies lūžis fiksuojamas tik pateiktuose papildomuose medicininiuose dokumentuose, iš kurių matyti, kad V. B. apžiūra atlikta 2019 m. sausio 16 d. t. y. praėjus aštuoniolikai dienų po įvykio. Iš karto po sumušimo, V. B. skausmais nosies srityje nesiskundė, ką ir pats nurodė tiek ligoninės personalui, tiek jį apžiūrėjusiam ekspertui, todėl kilo abejonės, pateiktų papildomų medicininių dokumentų pagrįstumu ir jų objektyvumu; dar daugiau, kilo abejonės ar laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. sausio 16 d. V. B. apžiūros, jis nebuvo sužalotas visiškai kitomis aplinkybėmis, ar nosies lūžis atsirado būtent 2018 m. gruodžio 30 d. suduotų smūgių išdavoje, ar galėjo atsirasti vėlesniu laiku. Pažymi, kad ekspertas S. J. neturi radiologo kvalifikacijos, todėl negali tinkamai ištirti pateikto KT tyrimo, ekspertas teikdamas išvadą vadovavosi tik pateikta 2019 m. sausio 18 d. epikrize, o KT tyrimas nebuvo tinkamai įvertintas, todėl pateiktos eksperto išvados kelia pagrįstų abejonių. Pažymi ir tai, kad pateikti medicininiai duomenys ir atlikti medicininiai tyrimai atlikti ne Lietuvos Respublikoje.

48. Teismo medicinos ekspertė J. M. – Č., turinti gydytojos radiologės specialybę, pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad ji betarpiškai ištyrė pateiktos kompiuterinės tomografijos duomenis ir šio tyrimo jai visiškai pakako nustatyti, ar yra nosies kaulo lūžimas ir kokia jo gijimo stadija. Nurodė, jog ji nemato jokio skirtumo tarp to, ar būtų pateikta lietuviška kompiuterinė tomografija, ar iš Norvegijos, o dėl to, ar pateikti kompiuterinės tomografijos duomenys yra būtent V. B., sprendė iš kompiuterinėje tomografijoje įrašytų duomenų – šio asmens vardo, pavardės, kitų asmeninių duomenų. Ekspertų išvadai pateikti norvegiški dokumentai buvo informatyvūs, atlikti teismo paskirtą ekspertizę nebuvo poreikio kviesti traumatologą. Ekspertė nurodė, kad kompiuterinėje tomografijoje matomas sužalojimas nebuvo visiškai ūmus, jis atrodė gyjantis, tą galima matyti pagal kaulo kraštų būklę, šešėlio aplinką dėl lūžgalių kraštų, nes, einant laikui po lūžimo, vyksta kaulų lūžgalių apvalėjimas – lūžgalių kraštų lizė. Tai buvo nei pirmoji gijimo stadija, kai tirpsta lūžgalių kraštai, nei galutinė stadija, kompiuterinėje tomografijoje, atliktoje praėjus 16 dienų nuo nurodomo 2018 m. gruodžio 30 d. patirto trauminio poveikio, matoma gijimo stadija atitiko duomenis, kad ši trauma padaryta 2018 m. gruodžio 30 d., tuo tarpu jei trauminis poveikis būtų buvęs padarytas 2019 m. sausio 12-15 dienomis, radiologiniuose dokumentuose būtų matomas ūmus lūžimas, kaulų aštrūs kampai. Ekspertė patvirtino, kad specialisto atliekamas nosies čiuopimas ar juntama krepitacija nepatvirtintų lūžio, tam reikalingas rentgeno tyrimas, o tik pats nukentėjusysis gali kreiptis dėl to tyrimo. Ekspertė patvirtino ir tai, jog nosies nuokrypis matomas žymiai labiau, kai atslūgsta audinių patinimas. Ekspertas V. K. taip pat paaiškino, kad ekspertizei pateiktos medžiagos pilnai užteko atsakyti į nutartyje pateiktus klausimus, jis irgi patvirtino, kad tai, jog pateikta kompiuterinė tomografija yra būtent V. B., sprendė iš joje surašytų asmens anketinių duomenų, nes atidarius radiologinį tyrimą, pradžioje visada yra nurodyti statistiniai duomenys apie tai, kokio asmens tas tyrimas yra, šie duomenys būna patikrinami, nes skaitmeninėje laikmenoje tie anketiniai duomenys būna suvesti, būna įrašyta tyrimo data. Nurodė, kad pagal radiologinį tyrimą tikslią kaulo lūžio datą galima nustatyti pakankamai tiksliai – kelių dienų ar savaitės tikslumu. Ekspertas patvirtino, kad gretindami visus gautus duomenis ir juos tirdami, ekspertai tarp pateiktų dokumentų neįžvelgė jokių prieštaravimų. Eksperto vertinimu, pateiktose V. B. nuotraukose, padarytose po 3 dienų nuo patirto trauminio poveikio, jau buvo matoma nosies kaulo impresija kairėje nosies pusėje, o 2019 m. sausio 16 d. jau nebuvo nosies patinimo, todėl nosies nuokrypis į dešinę ir buvo matomas. Gavus smūgį į kairę nosies pusę, kontakto pusėje (kairėje) ir buvo impresija, o nosies ašis tokiu atveju nukrypsta į dešinę. Analogiškai nurodyta ir ekspertizės akte, jog V. B. foto nuotraukose matyti nosies kaulinės dalies impresija kairėje pusėje su išorinės ašies deformacija dešiniau vidurio linijos, veido minkštųjų audinių patinimas kiek atslūgęs (6 t., b. l. 67). Ekspertas dėl pateiktuose norvegų gydytojo surašytuose medicininiuose dokumentuose nurodytų duomenų apie atliktą nosies operaciją paaiškino, kad šiuo atveju lūžis buvo reponuotas, atkelta impresija, kairysis nosies kaulas pakeltas ir atstatytas į vietą. Paaiškino, kad pakeliant kairį nosikaulį, galima atstatyti visą nosikaulį, nes dešinysis ir kairysis nosikaulis laikomas vienetu, abu nosikauliai atstatomi kartu.

49. Taigi nei ekspertė J. M. – Č., nei ekspertas V. K. jokio prieštaringumo pateiktoje epikrizėje dėl V. B. diagnozuoto nosies lūžio ir atliktos operacijos ir kompiuterinėje tomografijoje nenustatė, ekspertų paaiškinimais, tam neprieštaravo ir kiti byloje surinkti duomenys – specialisto S. J. išvadose užfiksuoti duomenys, V. B. veido fotonuotraukos, jo paaiškinimai apie sužalojimo aplinkybes. Pažymėtina, kad epikrizėje, surašytoje gydytojo G. K. F., nurodyta, jog KT rodo kelis nosies kaulo lūžius, ekspertizės akto išvados 4-5 punktuose taip pat nurodyta, kad tyrimui pateiktuose veido kaulų kompiuterinės tomografijos vaizduose (tyrimas atliktas 2019 m. sausio 16 d.) stebimas fragmentinis kairio nosikaulio lūžis su minimaliu impresiniu poslinkiu, dešinio nosikaulio vidurinio trečdalio lūžis su poslinkiu per visą kaulo storį. Taigi epikrizės teiginys nė kiek neprieštarauja ekspertizės akto išvadai, padarytai įvertinus radiologinius duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

50. Teismo apklaustas specialistas S. J. paaiškino, kad patyrus nosies kaulų lūžį, būna neprakvėpavimas, ekspertai J. M. – Č. ir V. K. paaiškino, kad nosies nuokrypis žmogui yra matomas žymiai labiau tada, kai atslūgsta veido patinimas, o patinimas gali atslūgti ir po kelių savaičių. Taigi epikrizėje nurodyti paciento, kuris ją surašiusio gydytojo buvo apžiūrėtas 2019 m. sausio 16 d. (po įvykio praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms), nusiskundimai, kad jam stipriai sumušė veidą, buvo žandikaulio sąnario skausmai ir dalinis kairio skruosto patinimas, viršunosės skausmai, kairioji šnervė pasidarė užsikimšusi, bet dabar atvira, šiandien pasireiškė vidutinis nosies kaulo nuokrypis į dešinę, visiškai atitinka ir teismo apklaustų specialistų paaiškinimus dėl tokios nosies kaulų lūžio gijimo eigos. Taip pat nukentėjusysis pateikė ir operaciją atlikusio Norvegijos gydytojo G. K. F. 2020 m. vasario 20 d. paaiškinimus, jog po traumos turi praeiti ne daugiau kaip 3 savaitės prieš gydymą, naudojant šį metodą, neįmanoma išgydyti senesnių pažeidimų, daroma prielaida, kad kaulas nėra užgijęs, sužalojimai, kurie yra senesni nei 4 savaičių, yra taip užgiję, kad jiems prireiktų atviros nosies operacijos, todėl gydytojas daro išvadą, kad nosies sužalojimas, dėl kurio lūžęs nosies skeletas, turėjo būti chirurgiškai tvarkomas 2019 m. sausio 18 d. per 3 savaites nuo sužalojimo (4 t., b. l. 194, 200). Taigi ir šio gydytojo paaiškinimai apie tai, kad tuo atveju, jei nuo traumos būtų praėję daugiau nei 4 savaitės, lūžęs nosies kaulas būtų sugijęs ir tam būtų reikalinga atvira chirurginė operacija, o praėjus 3 savaitėms nuo traumos, nosies kaulo lūžis dar galėjo būti tvarkomas gydytojo pasirinktu metodu (tai yra atkeliant nosies kaulą ir jį atstatant į vietą), visiškai atitinka ir specialisto S. J. paaiškinimus ir ekspertų paaiškinimus, kad nosies kaulo lūžis jį atkeliant, taigi be kaulo laužimo iš naujo, buvo galimas sutvarkyti tol, kol kaulas dar nėra sugijęs, o jis gali sugyti per mėnesį, vadinasi tiek laiko nuo traumos dar nebuvo praėję.

51. Nors V. B. apžiūros ir gydymas vėliau buvo atlikti ne Lietuvos Respublikoje, o Norvegijoje, kur šis nukentėjusysis ir gyvena, tačiau kaip pagrįstai apylinkės teismas vertino, jog nėra pagrindo abejoti su apostilėmis ir vertimu į lietuvių kalbą pateiktais medicininiais dokumentais, taip pat nenustatyta jokio jų turinio prieštaringumo, jų atsiradimo aplinkybės yra visiškai aiškios ir logiškos, nes Norvegijoje gyvenantis ir dirbantis asmuo skubios medikų pagalbos neabejotinai ir kreipėsi savo tuometinėje gyvenamojoje vietoje, o BPK 28 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiajam teikti įrodymus. V. B. pateikė ne tik atliktą KT tyrimą ir epikrizę, jis pateikė ir registracijų pas gydytojus 2019 m. sausio 16 d. ir 2019 m. sausio 18 d. kvitus, kvitus už gydytojų konsultacijas, dėl skausmo nosyje priežasties nustatymo, sulaužytos nosies būklės įvertinimo, už sulaužytos nosies operaciją, apžiūrą ir pooperacinės būklės įvertinimą, jam adresuotą Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 16 d. pranešimą, kurio rengėju nurodytas specialistas otorinolaringologas G. K. F., jog užsirašė pas šį gydytoją 2019 m. sausio 18 d. 10.30 val., pranešime nurodyta informacija, kaip elgtis prieš narkozę, kur laukti prie ligoninės operacijų skyriaus, kokios būsimos išlaidos už gydymo paslaugą (4 t., b. l. 176, 177), šie duomenys taip pat patvirtino, kad V. B. nurodytu laiku lankėsi pas gydytojus dėl nosies lūžio, jam buvo atlikta operacija.

52. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su gynėjo skundo argumentais dėl nukentėjusiojo V. B. medicininių dokumentų pagrįstumo, kuriais remiantis tiek specialistas, tiek ekspertai patvirtino, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas būtent byloje nurodytomis aplinkybėmis.

Dėl veikų kvalifikavimo

53. Pasak nuteistojo R. K. gynėjo advokato L. Platūkio, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje sistemiškai nevertino nukentėjusiųjų elgesio konflikto vietoje. Pasak gynėjo, dėl šio įvykio visuomenės rimtis nebuvo pažeista, eismas nebuvo sutrikdytas, niekas iš apklaustųjų jokių nepatogumų nepatyrė, jų laisvalaikis nebuvo sugadintas, toje vietoje veikusio baro veikla nesutriko, jis veikė įprastu režimu, klientų srautas nesumažėjo, laisvalaikis nebuvo sugadintas; praeiviams šis įvykis ir jokių nepatogumų nesukėlė, taigi kvalifikuoti veikos pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nėra pagrindo. Pažymi, jog tik objektyviai byloje nustačius V. B. nosies lūžimo faktą, veika gali būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

54. Remiantis kasacinio teismo praktika, nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Specifinis tokio nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-367-511/2018, 2K‑194‑895/2020). Pažymėtina, kad galimi tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367-511/2018, 2K-113-303/2019).

55. Byloje nebuvo nustatyta kad nukentėjusieji būtų kabinėjęsi prie nuteistųjų ar kitų asmenų. Taip pat jokių duomenų, kad nuteistieji ir nukentėjusieji iki įvykio būtų susiję asmeniniais, dalykiniais, tarnybiniais ar panašaus pobūdžio santykiais, nėra, nenustatyta, kad jie būtų vieni kitiems turėję išankstinį priešiškumą ar pyktį, todėl, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų buvo kilęs privatus konfliktas. Nukentėjusieji parodė, kad juos mušusių nuteistųjų jie nepažinojo, tik nukentėjusysis V. B. iš matymo nurodo žinojęs R. A., tačiau taip pat jokių duomenų, kad judviejų santykiai iš anksčiau būtų buvę priešiški, byloje nėra.

56. Bylos duomenimis, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, tiek vaizdo įrašai patvirtino, kad nuteistųjų agresyvūs smurtiniai veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – įvažiavimo keliuke šalia veikiančios kavinės, prie pat judrios žiedinės sankryžos miesto centre, į šią erdvę turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo, joje įprasta lankytis žmonėms ir atitinkamai joje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems. Iš vaizdo įrašų matyti, kad eismas tuo metu toje vietoje buvo tikrai intensyvus, pro šalį važiavo daug automobilių, ėjo ir pėstieji. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistųjų veiksmai ne tik kėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. K. ir nesunkiai sutrikdė V. B. sveikatą, jie nukentėjusiesiems taip pat sukėlė neigiamas emocijas – išgąstį, baimę, nesaugumą, tokias neigiamas emocijas, kaip matyti ir liudytojos A. B. parodymų, sukėlė ir šį agresyvų smurtą atsitiktinai stebėjusiems pašaliniams asmenims. Dėl nuteistųjų sukeltų muštynių buvo iškviesta saugos tarnyba, atvyko du policijos ekipažai, greitoji medicinos pagalba. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistųjų smurtiniai veiksmai viešoje vietoje sukėlė aplinkinių reakciją, dėl nuteistųjų prieš V. B. ir D. K. be priežasties panaudoto fizinio smurto pašaliniai asmenys buvo atitraukti nuo savo reikalų, jiems sukeltas išgąstis ar nesaugumo, nesmagumo jausmas. Tai, jog prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudotas agresyvus fizinis smurtas, būtent dėl nuteistųjų įžūlių veiksmų atliktų viešoje vietoje, žmonėms sukeltas išgąstis, ir rodo, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

57. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia būtent chuliganišką, o ne privatų konflikto pobūdį patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės (iki įvykio nukentėjusieji su nuteistaisiais nebuvo pažįstami, smurtą viešoje vietoje prieš V. B. nuteistieji panaudojo dėl mažareikšmės dingsties – nukentėjusiųjų išsakytos drausminančios pastabos viešoje vietoje besišlapinusiam R. K., byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji D. K. ir V. B. iki nuteistųjų R. K. ir R. A. sukelto konflikto būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, tik vėliau D. K. išlipus iš automobilio jau su kirviu uždengtais ašmenimis rankoje bandant pagąsdinti gulintį V. B. mušančius nuteistuosius, šie savo agresiją nukreipė ir į D. K., jį vijosi ir mušė, tuo tarpu šis ne tik nepanaudojo kirvio prieš juos netgi gindamasis pats, bet nuo jų bėgo), chuliganiškas, įžūlus ir moralės požiūriu nepriimtinas abiejų nuteistųjų elgesys. Agresyvus fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje žmonių akivaizdoje, sutrikdant normalią jų kasdienę veiklą, neabejotinai keliant jiems išgąstį, nesaugumą, sukeliant fizinį skausmą D. K. ir nesunkiai sutrikdant sveikatą V. B., taigi dviem nukentėjusiesiems, pripažintinas visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdžiusiais veiksmais. Stipriai mušant kitus asmenis viešoje vietoje pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks viešoji rimtis ir tvarka. Pagal teismo nustatytą situaciją, viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje dviem nepažįstamiems asmenims be jokios akivaizdžios priežasties suduoti daugkartiniai smūgiai rankomis ir kojomis leidžia spręsti, kad R. A. ir R. K. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nors ir veikė nesukonkretindami, kokį poveikį visuomenei turės jų atliekami veiksmai. Taigi nuteistiesiems pagrįstai buvo inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs įžūliais veiksmais – fizinio smurto panaudojimu viešoje vietoje. Nuteistieji, viešoje vietoje atlikdami agresyvius smurtinius veiksmus kitų asmenų atžvilgiu, matant pašaliniams asmenims, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

58. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs R. K. veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

59. Remiantis byloje esančiomis specialisto ir ekspertų išvadomis, dėl R. K., veikiant bendrai su R. A., smurtinių veiksmų nukentėjusiajam V. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, šių padarinių BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis neapima, todėl nuteistųjų veiksmai padarant sužalojimus nukentėjusiajam turi būti kvalifikuojami ne tik pagal BK 284 straipsnį, bet ir atskirai pagal BK 138 straipsnį. Kadangi sveikatos sutrikdymas V. B. buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų, R. K. veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip dviejų nusikaltimų idealioji sutaptis.

Dėl bausmės skyrimo ir civilinio ieškinio

60. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

61. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. K. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą. R. K. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, veikos baigtos, nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai. Nuteistasis neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 42-46). Teismas įvertino ir tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad tyčinius nusikaltimus padarė, veikdamas bendrininkų grupėje. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. K. skyrė BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant BK 48 straipsnio numatytus įpareigojimus: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant mažesnį nei įstatymo numatytą jų dydžio vidurkį. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes teismas pagrįstai subendrino apėmimo būdu. Teismas, atsižvelgdamas į patenkinamą R. K. asmenybę, jo pavojingumą visuomenei, tai, jog nusikalto pirmą kartą, dėl padarytų nusikaltimų nekilo ilgalaikių ar kuo nors sunkių pasekmių, nusprendė bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį R. K. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalies 5, 6, 8 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

62. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pasekmes, žalą padariusių asmens kaltę, jų turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė 3 000 Eur jo naudai solidariai iš nuteistųjų, kas laikytina teisinga ir pagrįsta suma. Be to, konstatavus, jog R. K. padarė nusikaltimus ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo V. B. sveikata, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš nuteistųjų R. A. ir R. K. solidariai priteisė ir 119,30 Eur turtinės žalos.

Dėl proceso išlaidų

63. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. B. atstovas advokatas Girius Ivoška prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkintas V. B. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – V. B. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti jam iš R. A. ir R. K. po 3 361,71 Eur proceso išlaidų.

64. Nukentėjusysis V. B. civiliniu ieškiniu prašė priteisti patirtas procesines išlaidas, t. y. 1 591,33 Eur kelionių iš jo gyvenamosios vietos Norvegijoje į Lietuvą bei nakvynės Lietuvoje išlaidas, 448,16 Eur dokumentų vertimo iš norvegų į lietuvių kalbą išlaidas, 258,93 Eur išlaidas, susijusias su medicininių dokumentų gavimu ir siuntimu, teismui tenkinus nuteistųjų gynėjų prašymą įpareigoti nukentėjusįjį pateikti išrašus iš jo ligos istorijos iš Norvegijos gydymo įstaigų, 58,90 Eur apostilių gavimo ir patvirtinimo išlaidas ir atstovavimo išlaidas. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo patirtas nuostolius, susijusius su kelionių, nakvynių Lietuvoje išlaidomis, dokumentų gavimo, legalizavimo (apostilizavimo), vertimo, siuntimo išlaidomis pripažino proceso išlaidomis ir priteisė lygiomis dalimis (po 1 149,21 Eur) iš R. A. ir R. K. nukentėjusiajam V. B.. Pirmosios instancijos teismas priteisė visas prašytas procesines išlaidas, todėl, kaip matyti, nukentėjusiojo atstovas nesutinka su priteistų atstovavimo išlaidų sumažinimu.

65. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaidų dydžio priteisimo klausimą, nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina priteisiant bylinėjimosi išlaidas; be to, neatsižvelgė į tai, kad turėti atstovą yra jo teisė, kuria jis pasinaudojo; kad nukentėjusiojo V. B. patirtų atstovavimo išlaidų dydį lėmė baudžiamosios bylos sudėtingumas ir didelė apimtis, susidariusi dėl būtinybės nukentėjusiojo atstovui dalyvauti įvairiuose įrodymų tyrimo veiksmuose, kuriuos inicijavo nuteistųjų gynėjai ir kurių būtinybę teismo procese iš esmės lėmė tai, kad nuteistieji atsisakė duoti parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

66. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo, nurodė, jog dėl paties nukentėjusiojo laiku ir tinkamai nepateiktų dokumentų, netinkamai parengto ir vis tikslinto civilinio ieškinio bylos nagrinėjimas užtruko papildomai ir buvo neabejotinai be reikalo apsunkintas. Teismas konstatavo, kad prašoma atlyginti atstovavimo suma yra per didelė, todėl, vadovaudamasis ir protingumo ir sąžiningumo principais, V. B. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkino tik iš dalies, sumažint priteisiamą sumą iki 2 500 Eur, tai yra po 1 250 Eur iš kiekvieno nuteistojo. Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu sumažinti priteistinų proceso išlaidų sumą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

67. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2021 m. IV ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 1 679,3 Eur.

68. Nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius už: procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5 (4 198,25 Eur); už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (167,93 Eur). Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad baudžiamoji byla buvo pakankamai sudėtinga ir gana didelės apimties, nukentėjusiajam teko rinkti įvairius dokumentus užsienio valstybėje, jis pats dėl sudėtingo atvykimo iš gyvenamosios vietos į teismo posėdžius nedalyvavo didesnėje dalyje, todėl buvo atstovaujamas įgaliotų atstovų, taigi teisinė pagalba šioje byloje jam buvo neabejotinai reikalinga, o dėl ilgai trukusio bylos nagrinėjimo buvo gana daug posėdžių. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, jog prašoma atlyginti atstovavimo suma yra per didelė, todėl suteiktoms advokato paslaugoms apmokėti, kolegijos vertinimu, prašoma priteisti 4 425 Eur atstovavimo išlaidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina nukentėjusiojo naudai lygiomis dalimis iš nuteistųjų.

69. Nukentėjusiojo V. B. atstovas advokatas G. Ivoška apygardos teismui pateikė prašymą dėl 242 Eur proceso išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (8 t., b. l. 120-122).

70. Apeliacinės instancijos teisme, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nukentėjusįjį atstovavo advokatas Girius Ivoška, kuris paruošė apeliacinį skundą, taip pat dalyvavo 1 valandos trukmės teisiamajame posėdyje. Skundas pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas. Nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius už: apeliacinio skundo, jeigu advokatas gynė asmenį pirmosios instancijos teisme, parengimą – 1,7 (2 854,81 Eur); už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (167,93 Eur). Byla nesudėtinga, vyko vienas posėdis, taigi byla išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, kuris truko 1 valandą. Kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti 242 Eur atstovavimo išlaidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl lygiomis dalimis priteistina nukentėjusiojo naudai iš nuteistųjų.

71. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo V. B. atstovo advokato Giriaus Ivoškos apeliacinis skundas tenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – atstovavimo išlaidų priteisimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Laimio Platūkio apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. B. atstovo advokato Giriaus Ivoškos apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti:

V. B. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti jam iš R. A. ir R. K. po 3 361,71 (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 71 ct) eurų proceso išlaidų.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. K. ir R. A. V. B. po 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisOdeta GruodienėVaidas Vasiliauskas