- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- e2-142-743/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00872-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei S. J. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės S. J. 548,92 Eur skolos, 52,40 procentus sutartinių palūkanų nuo 350 Eur kredito sumos nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį. Esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytoms sąlygoms, prašo priimti sprendimą už akių.
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. UAB „Sostinės kreditai“ ir atsakovė S. J. 2017 m. rugpjūčio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 44835, kuria atsakovei suteiktas 350 Eur kreditas. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 106,14 procentų. Kadangi atsakovė laiku nemokėjo sutartinių įmokų, ieškovė pateikė pretenziją, tačiau atsakovė į ją nereagavo, skolos nesumokėjo. 2017 m. lapkričio 28 d. atsakovė buvo skolinga 548,92 Eur: 350 Eur kredito, 47,67 Eur palūkanų, 1,25 Eur delspinigių, 150 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų. Vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 52,40 procentų sutartinių palūkanų nuo nepadengtos kredito dalies – 350 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo (el. b. l. 1–4).
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. sausio 22 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (el. b. l. 35). Atsakovė per nustatytą 14 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 44835, kuria atsakovei suteiktas 350 Eur vartojimo kreditas 720 kalendorinių dienų terminui. Sutartyje numatyta metinė palūkanų norma 52,40 procentų, bendra kredito kainos metinė norma – 106,14 procentų (el. b. l. 6–8, 11–15). Pinigai buvo pervesti į atsakovės banko sąskaitą (el. b. l. 27). Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją (el. b. l. 16). Atsakovė pagal sutartį skolinga ieškovei 398,92 Eur: 350 Eur kredito, 47,67 Eur palūkanų, 1,25 Eur delspinigių (el. b. l. 18).
Tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai, sąžiningai ir laiku (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straipsnis). Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų ar sutarčių nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).
Atsakovė, laiku nemokėdama kredito ir kitų įmokų, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės grąžinti skolą ir skolos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinusi skolą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 350 Eur negrąžinto kredito, 47,67 Eur palūkanų, 1,25 Eur delspinigių yra pagrįsti ir tenkintini.
Vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 52,40 procentų sutartinių palūkanų nuo 350 Eur kredito sumos nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Šalys sutartyje susitarė dėl 52,40 procentų metinių palūkanų (el. b. l. 6–8). Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Pažymėtina, kad atsakovė yra vartotoja, kuri sutartį su ieškove sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovės naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, ieškovės prašomų priteisti sutartinių palūkanų dydis (52,40 procentų) negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl sutartinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012). Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Pagal CK 1.5 straipsnį, teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, atsižvelgiant į vartotojo teisių gynimo ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, darytina išvada, kad prašomos priteisti 52,40 procentų sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia Vartojimo kredito įstatyme nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 18,25 procentų (0,05 proc. x 365 dienos) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteistina 18,25 procentai sutartinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (350 Eur) nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Kitoje dalyje reikalavimas dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 150 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 150 eurų UAB „SE7“ pagal 2017 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SE7 1042, nurodant, kad mokama už paslaugas pagal sutartį 2014/01/17-1, skolininkė S. J. (el. b. l. 22). Tačiau ieškovė nenurodė aplinkybių, kaip šios išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Iš į bylą pateiktos 2017 m. spalio 1 d. skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka sutarties 2.1–2.4 punktų matyti, kad sutarties dalykas yra pretenzijų ir raginimų siuntimas skolininkui, telekomunikacinėmis priemonėmis skolininko raginimas sumokėti skolą, vykimas į skolininko buvimo vietą ir derybų vedimas dėl įsiskolinimo padengimo, skolos padengimo kontroliavimas. Iš prie ieškinio pateiktos 2017 m. spalio 26 d. pretenzijos matyti, kad atsakovė S. J. buvo raginama sumokėti pradelstą skolą – 48,38 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė kitomis priemonėmis buvo raginama atsiskaityti, kad su ja buvo vedamos derybos ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomos priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra aiškiai per didelės bei nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais (kokios konkrečiai išlaidos sudaro prašomą priteisti sumą, kokie veiksmai buvo atliekami vykdant ikiteisminį skolos išieškojimą), todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovės UAB „SE7“ sumokėtą sumą – 150 Eur, atmestinas kaip nepagrįstas.
Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė sumokėjo ir prašo priteisti iš atsakovės 15 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad, paduodant ieškinį teisme, yra nustatytas minimalus 20 Eur žyminis mokestis, procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ieškovei iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,30 Eur), iš atsakovės nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 398,92 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 92 ct) skolos, 18,25 procentus sutartinių palūkanų nuo negrąžintos 350 Eur kredito sumos nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. gruodžio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Sostinės kreditai“, j. a. k. 302513887, naudai.
Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.
Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.