Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27981-877/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ pareiškimą dėl termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjos UAB „Kauno butų ūkis“ pareiškimas dėl termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-523/2012).

Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Kai palikimas pereina valstybei, CK 5.63 straipsnio informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra nustatęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. G. M. už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas, pareiškėjai UAB „Kauno butų ūkis“ buvo skolingas 148,68 Eur. Pareiškėja nebuvo informuota apie skolininko J. G. M. mirtį. 2014 m. gruodžio 23 d. patikrinusi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenis, UAB „Kauno butų ūkis“ nustatė, kad J. G. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). 2014 m. gruodžio 29 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto 5-ąjį notarų biurą su prašymu dėl informacijos suteikimo apie skolininko turto paveldėtojus (b. l. 8), o gavusi informaciją, kad dėl skolininko J. G. M. palikimo niekas nesikreipė, 2015 m. sausio 12 d. pateikė prašymą Kauno apskrities VMI dėl palikimo priėmimo (b. l. 10). 2015 m. liepos 17 d. UAB „Kauno butų ūkis“ gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštą Nr. (28.8-08-4)-RNA-25372 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, paveldėjo mirusio J. G. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), o skolų, susidariusių iki skolininko mirties, sumokėjimo klausimas bus sprendžiamas tik pateikus teismo sprendimą pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti (b. l. 12).

Kaip minėta, pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Skolininkas J. G. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2013-04-30, iki nurodyto termino pareiškėja nesikreipė į įpėdinį, todėl spręstina, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės neneigia ir pati pareiškėja UAB „Kauno butų ūkis“, tačiau nurodo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams praleistas esant svarbioms termino praleidimo priežastims. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis trijų metų terminas šiuo atveju nepraleistas.

Teismas pažymi, kad terminui atnaujinti svarbu nurodyti svarbias priežastis, svarbios priežasčių aplinkybės turi egzistuoti tik termino eigos metu bei įvertinti termino tikslus, kadangi dažnai jų praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja nurodyto termino eigos metu, kuris yra taip pakankamai trumpas, nežinojo ir faktiškai turėjo mažai galimybių sužinoti apie skolininkės mirtį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi buvo pagrįstai atnaujintas terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Pareiškėja yra specifinis subjektas, pakankamai didelė įmonė, teikianti daugiabučių namų administravimo paslaugas dideliam kiekiui vartotojų. Nurodyta aplinkybė lemia, jog pareiškėja neturi galimybių iš karto sužinoti apie kiekvieno vartotojo mirtį. Objektyviai neįmanoma yra kontroliuoti jų kaitą, tame tarpe ir mirties atvejus. Ypač tais atvejais, kada miręs paslaugų gavėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą. Todėl apeliantės argumentas, jog pareiškėja Gyventojų registro duomenis patikrino tik praėjus beveik 2 metams nuo skolininko mirties neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas svarbia laiko ir aplinkybę, jog taip pat yra nemaža dalis paslaugų gavėjų, kurie netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas. Todėl kiekvienu tokiu atveju jų duomenų paieška Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų, o visų duomenų patikrinimas užima nemažai laiko ir materialių sąnaudų. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, skolininko J. G. M. įsiskolinimas iš pradžių nebuvo toks didelis, dėl ko pareiškėja iškart netikrino Gyventojų registro tarnybos duomenų apie skolininką. Pareiškėjos galimybė sužinoti mirusio paslaugų gavėjo teisių perėmėjus yra ribota, kadangi jis neturi prieigos prie duomenų apie visus galimus mirusiojo įstatyminius ar testamentinius įpėdinius. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog apie galimą paslaugų gavėjo J. G. M. mirtį pareiškėja sužinojo pradėjusi ruošti dokumentus įsiskolinimo išieškojimui. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėja tinkamai atliko savo pareigą, ieškodama mirusiojo turto savininko įpėdinių, kreipėsi į notarę dėl informacijos suteikimo apie skolininko turto paveldėtojus, pati informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie be įpėdinių likusį turtą. 2015 m. liepos 17 d. gavusi iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakymą, kad ji apie apmokėjimą už J. G. M. skolas apsispręs tik gavusi teismo sprendimą dėl termino pareikšti kreditorinius reikalavimus pratęsimo, pareiškėja per 3 mėnesius ir 18 dienų pateikė teismui pareiškimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi mirusiajam neturint įpėdinių, ar jiems nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, yra sudėtinga sužinoti, kada ir kas gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.