Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei - Bonatienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Kauno butų ūkis“ atstovei Kristinai Bajarūnienei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kauno butų ūkis“ pareiškimą dėl termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis ir teismo posėdžio metu nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1993-12-30 priklausė J. G. M. (6 b.l.), o nuo 2015-03-19 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu priklauso Lietuvos Respublikai (18 b.l.). Pareiškėja apie skolininko J. G. M. mirtį sužinojo 2014-12-23, pateikusi užklausą Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (7 b.l.). Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad bet kuriuo metu patikrinti asmens duomenų Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje negali, kadangi duomenų teikimo sutartyje numatyta, kad pareiškėja gali tikrinti asmens duomenis tik tuo atveju, kai kreipiamasi į teismą. Dėl šios priežasties pareiškėja praleido 3 mėn. terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. 2012 m. gruodžio mėnesį J. G. M. paskaičiuoti mokesčiai buvo pilnai apmokėti. Vėliau susidariusios skolos nebuvo didelės. Administratorius dėl tokių sumų į teismą nesikreipia, tik siunčia pranešimus ragindamas sumokėti skolą. Siunčiami pranešimai (laiškai) negrįždavo, todėl pareiškėjai nekilo jokių abejonių, kad skolininkas yra gyvas. Susidarius didesnei skolai (148,68 Eur), buvo pradėtas vykdyti skolos išieškojimas ir sužinota apie skolininko mirtį. Jeigu bendrovė būtų turėjusi galimybę laiku žinoti apie skolininko mirtį, ji nebūtų praleidusi 3 mėnesių termino ir įstatymų nustatyta tvarka pateikusi kreditorinį reikalavimą.

Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Kai palikimas pereina valstybei, CK 5.63 straipsnio informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).

Kasacinis teismas yra nustatęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Nustatyta, kad pareiškėja, sužinojusi apie skolininko mirtį, kreipėsi į notarų biurą, siekdama išsiaiškinti skolininko turto paveldėtojus, vėliau į Kauno apskrities mokesčių inspekciją su prašymu priimti skolininko palikimą. Aktyviais pareiškėjos veiksmais laikytina tai, kad pareiškėja tikrino Gyventojų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazę (7 b.l.), kreipėsi į Kauno miesto 5-ąjį notarų biurą (8 b.l.), o sužinojusi, jog dėl skolininko J. G. M. palikimo niekas nesikreipė, pateikė prašymą Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo (10 b.l.). Įvertintina aplinkybė, kad pareiškėja pagal sudarytą sutartį su Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, turi teisę tikrinti asmens duomenis tik tuo atveju, kai pareiškėja kreipiasi į teismą, todėl negali nuolatos tikrinti skolininkų duomenų.

Pažymėtina, kad pareiškėja kreipėsi į teismą nepraleidusi CK 5.63 str. 4 d. nustatyto trejų metų naikinamojo termino. Teismas nesutinka su suinteresuoto asmens argumentais, jog pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi, sąžininga, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismo nuomone, aktyvius pareiškėjos veiksmus patvirtina pareiškėjos kreipimasis į Gyventojų registro tarnybą, Kauno miesto 5-ąjį notarų biurą, Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daryta išvada, kad pareiškėja nebuvo pasyvi, siekė apginti savo teises ir teisėtus interesus, taigi darytina išvada, kad pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl yra teisinis pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 576-578 str., teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai UAB „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus J. G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.