Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Sutarties laisvės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis) užtikrina, kad sutarties šalys yra laisvos spręsti, ar sukurti civilinius teisinius santykius, o jau sukurtus ar keisti, ar nutraukti. Šis principas reiškia ir tai, kad šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos formos bei turinio (sąlygų), išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato imperatyvius reikalavimus tam tikroms sutartims, jų formai ir turiniui. Sutartis laikoma sudaryta ir galioja nuo to momento, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis) ir šalių susitarimas yra pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis).

Sutartis, kai įstatymas nenustato jai konkrečios formos, gali būti sudaryta žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 1 dalis). Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pačios formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis, taip pat jos pakeitimai jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas nenustato, kad paprasta rašytine forma sudarytos sutarties pakeitimas žodžiu padaro sutarties pakeitimą negaliojančiu, jei sutartyje nenustatyta tokia išlyga, tačiau tokiu atveju suinteresuota sutarties šalis turi įrodyti, kad rašytinė sutartis buvo pakeista žodine forma, pakeitimą padarė tarpusavyje sutarties šalys arba sutarties šalys, įtraukdamos į sutartį kitus asmenis, ir pakeitimas atitinka įstatymų reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

Byloje rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Minėtas aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai duomenys – (duomenys neskelbtini) laikotarpio ieškovės sąskaitų išrašai apie atsakovės sumokėtas ieškovei sumas už gautas prekes. Taip pat (duomenys neskelbtini) laikotarpio pateiktais sąskaitų išrašais nustatyta, kad atsakovė ieškovei nepervedė jokių sumų už gautas prekes. Be to, byloje pateikta (duomenys neskelbtini) laikotarpio 17 PVM sąskaitų-faktūrų, kurių 16 neapmokėtos, o 1 yra apmokėta iš dalies (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos-faktūros: (duomenys neskelbtini), suma - 4037,62 Eur, dalinai apmokėta 757,91 Eur; (duomenys neskelbtini) suma - 2316,85 Eur, neapmokėta; (duomenys neskelbtini) suma - 2323,60 Eur, neapmokėta; (duomenys neskelbtini) suma - 2198,47 Eur, neapmokėta; (duomenys neskelbtini) suma - 547,40 Eur, nepamokėta; (duomenys neskelbtini) suma - 317,17 Eur, neapmokėta; (duomenys neskelbtini) suma - 1056,71 Eur, neapmokėta; (duomenys neskelbtini) suma -199,87 Eur, neapmokėta; (duomenys neskelbtini) suma - 28,73 EUR, neapmokėta; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) suma - 1040,60 Eur, neapmokėta; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) suma - 379,94 Eur, neapmokėta; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) suma - 395,52 Eur, neapmokėta; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos-faktūros: (duomenys neskelbtini) suma - 708,94 Eur, neapmokėta; (duomenys neskelbtini) suma - 708,94 Eur, neapmokėta; (duomenys neskelbtini) suma - 684,98 Eur, neapmokėta; (duomenys neskelbtini) suma - 708,94 Eur, neapmokėta; (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) suma - 2151,38 Eur, neapmokėta) ir kas bendroje sumoje sudaro 19 047,75 Eur sumą.

CK 6.305 straipsnis apibūdina pirkimo-pardavimo sutarties sampratą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už perkamus daiktus, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus. Pirkėjo pareigą sumokėti kainą ir kitas išlaidas reglamentuojančio CK 6.344 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje.

Byloje nenustatyta, kad šalys, sudarydamos pirkimo - pardavimo sutartį, būtų susitarusios dėl kitokių, negu išdėstytos CK 6.314 straipsnio 2, 4 dalyse, 6.344 straipsnio 1 dalyje, kainos sumokėjimo taisyklių. Įvertinus bylos įrodymus, nustatyta, kad ieškovė perdavė atsakovei prekes, įvykusią ūkinę operaciją įformino išrašydama aukščiau nurodytas PVM sąskaitas - faktūras, o atsakovė priėmė prekes pagal PVM sąskaitas – faktūras. Ginčo byloje atsakovė prekių gavimo fakto iš ieškovės neginčijo, skolos dydį ieškovei pripažino. Todėl laikytina, kad atsakovei atsirado teisinė pareiga vykdant pirkimo-pardavimo sutartį sumokėti nupirktų prekių kainą ieškovei. Kadangi atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškove ir liko jai skolinga, kaip nurodo ieškovė, 16 525,95 Eur sumą, kai minėtą skolos sumą pati atsakovė pripažino atsiliepimu į ieškinį, todėl yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 16 525,95 Eur skolą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė prašo jai iš atsakovės priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taikant Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 ir 3 straipsniuose numatyta, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jeigu skolininkas vėluoja atsiskaityti su kreditoriumi, jog skolininkas mokėtų 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra ūkio subjektai, sudarę pirkimo - pardavimo sutartį. Teismų praktikoje aiškinama, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 40 Eur kompensavimo išlaidų Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu. Tuo tarpu atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad papildomai 40 Eur sumos ieškovė reikalauja nepagrįstai.

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šalies dėl skolininko skolos nesumokėjimo laiku patirtos skolos išieškojimo išlaidos iki bylos teisme iškėlimo nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kaip tai numato CPK kodekso 88 straipsnis, t. y. bylinėjimosi išlaidomis, o reikalavimas dėl šių išlaidų atlyginimo, kaip ir reikalavimas pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį dėl protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, yra materialusis, bet ne procesinio pobūdžio (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018). Analogiškos pozicijos laikomasi Vilniaus apygardos teismo praktikoje, kuomet reikalavimas dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą yra vertinamas kaip materialusis ieškinio reikalavimas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2998-258/2020; 2020 m. gegužės 29 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-2848-653/2020).

Taigi bylinėjimosi išlaidos, patirtos už advokato paslaugas kreipiantis į teismą, yra kitos rūšies (procesinės) išlaidos ir jos neapima 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Dėl to nėra pagrindo 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų nepriteisti ar šia suma mažinti bylinėjimosi (atstovavimo išlaidų). Be to, kadangi 40 Eur išieškojimo išlaidos yra materialaus pobūdžio, jos įskaitomos į bendrą ginčo sumą ir nuo jų skaičiuojamos procesinės palūkanos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos sumokėtą 372 Eur žyminį mokestį bei 484 Eur patirtas teisinės pagalbos išlaidas, t. y. viso 856 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis).

Byloje iš viso patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Tenkinus ieškinį ši suma taip pat priteistina iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), 16 525,95 Eur (šešiolika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 95 ct) skolos, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio skolos išieškojimų išlaidų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (16 565,95 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 856 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) AB Luminor Banke; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) AB Swedbank; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus siuntimo išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.