Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, vertėjaujant Liucijai Jasnauskienei, dalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotų asmenų E. D., K. D. ir K. D. įstatyminiam atstovui Z. D., suinteresuotam asmeniui F. L., suinteresuoto asmens atstovams adv. Pranui Makauskui ir adv. padėjėjui Vaidui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. D. pareiškimą, suinteresuoti asmenys – E. D., K. D., K. D., F. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl juridinę reikšmę turinčio - palikimo priėmimo faktiniu valdymu - fakto nustatymo bei leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog palaiko pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti, atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (turto tvarkymas, naudojimasis juo, remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas bute ir t. t.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. ir kt. v. T. F., bylos Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Be to, gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą (LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

Kaip matyti iš dalyvaujančių byloje asmenų (jų atstovų) paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, J. D., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo Z. D. sutuoktinė bei jų nepilnamečių vaikų E. D., gim. (duomenys neskelbtini), K. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini), motina (b. l. 5-9). Tiek pareiškėjas Z. D., tiek jo vaikai, būdami pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai, turi teisę pagal įstatymą paveldėti po J. D. likusį turtą atitinkamomis dalimis: nepilnamečiai vaikai turi teisę lygiomis dalimis paveldėti ¾ dalis, o sutuoktinis – ¼ dalį J. D. palikimo (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.). Kaip nurodė pareiškėjas, ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, po J. D. mirties niekas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamentų J. D. nėra sudariusi (b. l. 17). Nors J. D. vardu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po savo motinos J. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties J. D. kartu su savo tėvu F. L. priėmė palikimą pagal įstatymą, kreipdamasi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau jai iki jos mirties nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b.l. 10-18, 27-49). Kadangi nuosavybės teisių į palikėjo turtą atsiradimo pagrindas yra pats palikimo priėmimo faktas (sandoris), o ne nuosavybės teisių į paveldėtą turtą įforminimo bei išviešinimo (įregistravimo) viešame registre ir/ar paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo faktas, darytina išvada, jog palikėjai J. D. mirties metu nuosavybės teise priklausė jos po motinos J. L. paveldėtas nekilnojamasis turtas – ¾ dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei 3/4 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Atitinkamai kitos – po ¼ dalį aukščiau nurodytų žemės sklypų dalys nuosavybės teisė teise priklauso suinteresuotam asmeniui – J. D. tėvui F. L., kuris šį turtą paveldėjo po savo sutuoktinės J. L. mirties ir kuriam buvo išduotas tai patvirtinantis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Kaip nurodė pareiškėjas, jokio kito turto, taip pat ir kreditorių jo sutuoktinė J. D. neturėjo, tokių duomenų neturi ir teismas.

Pareiškėjas nurodė, kad nors po sutuoktinės ir vaikų motinos J. D. mirties per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą jis nei savo, nei nepilnamečių vaikų vardu į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė kitu būdu – pradėjęs faktiškai valdyti mirusiajai priklausiusį turtą, o būtent naudojosi prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame šeima gyveno iki J. D. mirties, esančia žeme (apie 20 arų), t.y. sodino ir augino joje daržoves, žemę ravėjo ir kitaip ją dirbo, kurį laiką laikė ir prižiūrėjo iki J. D. mirties sutuoktinių turėtus naminius gyvulius (karves, avis, ožkas, vištas), o pradavęs šiuos gyvulius ir turėtą žemės ūkio techniką, tęsė iki sutuoktinės mirties bendrai sutuoktinių pradėtas, nors ir neteisėtai, bet iš bendrų lėšų finansuotas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybas viename iš J. D. priklausiusių žemės sklypų.

Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtina paties suinteresuoto asmens F. L. paaiškinimai, liudytojų parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Pirma, nors suinteresuoto asmens F. L. atstovai neigė, jog pareiškėjas Z. D. po sutuoktinės mirties valdė ir naudojosi žeme, tokios pozicijos laikomasi ir teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą, tačiau pats F. L., duodamas teisme žodinius paaiškinimus nurodė, kad po jo dukters J. D. mirties Z. D. prie namų, kuriuose gyveno su šeima ir kurie nuosavybės teise priklauso F. L., dirbo žemę, sodino joje bulves ir kitas daržoves, apie metus laikė ūkį – gyvulius, kuriuos vėliau pardavė, kurį laiką padėjo F. L. šienauti;

Antra, nors liudytojas E. J. (pareiškėjo sesers vyras) parodė, kad po sutuoktinės mirties Z. D. nedirbo prie namų buvusios žemės ir nieko joje nedarė, tačiau, kaip jau buvo minėta, kartu tame pačiame name gyvenęs suinteresuotas asmuo F. L., duodamas paaiškinimus, pats pripažino priešingas aplinkybes, taip pat byloje apklaustos liudytojos T. B. ir V. S. (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens F. L. kaimybės) parodė, kad iki sutuoktinės mirties Z. D. su žmona padėdavo F. L. dirbti žemę, šienauti, arti, auginti karves, ožkas, arklį, o po sutuoktinės mirties Z. D. dirbo apie 10 arų žemės, kur asmeniškai sau augino bulves, kopūstus, sodino kitas daržoves.

Trečia, kaip matyti iš pareiškėjo pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-09-27 Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio ¾ dalys priklausė J. D., laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2014 m. buvo savavališkai, t.y. neturint statybą leidžiančių dokumentų – leidimo statyti statinį ir žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinio sutikimo - pastatytas gyvenamasis namas ir ūkio pastatas (b.l. 20-21). Pareiškėjas paaiškino, kad namo statybos buvo pradėtos iki sutuoktinės mirties, J. D. mirties metu buvo pastatytos namo sienos ir uždengtas stogas, tačiau nebuvo padaryta jokių vidaus apdailos darbų, kuriuos Z. D., pardavęs su žmona kartu laikytus gyvulius bei žemės ūkio techniką, atliko po J. D. mirties. Nors suinteresuoto asmens atstovai teigė, kad gyvenamasis namas buvo iš esmės baigtas statyti ir pastatytas iki J. D. mirties, todėl Z. D. negalėjo tęsti jo statybos darbų, tačiau pats F. L., duodamas paaiškinimus, nurodė, kad iš karto su žmonos mirties Z. D. toliau tęsė iki žmonos mirties jų bendrai statyto gyvenamojo namo statybos darbus, tuo patvirtindamas pareiškėjo Z. D. identiškus paaiškinimus. Liudytojas E. J. parodė, kad praėjus tam tikram laikui po žmonos mirties Z. D. toliau įrenginėjo naujai statytą gyvenamąjį namą. Liudytojos T. B. ir V. S. taip pat parodė, kad iki J. D. mirties Z. D. kartu su ja statė naują gyvenamąjį namą, liudytoja T. B. parodė, kad po žmonos mirties Z. D. iš karto pardavė turėtus gyvulius ir žemės ūkio techniką bei toliau tvarkė namą. Taigi, nors kaip nurodyta minėtame Savavališkos statybos akte, gyvenamasis namas bei ūkinis pastatas buvo statyti neteisėtai, neturint statybą leidžiančių dokumentų, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, jog dar iki J. D. mirties ji kartu su sutuoktiniu Z. D. iš bendrų santuokinių lėšų nuo 2009 m., kaip nurodyta pateiktame Statybos inspekcijos akte, vykdė gyvenamojo namo statybas, o po sutuoktinės mirties Z. D. tęsė šias statybas būtent jo sutuoktinei J. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, įeinančiame į paveldimo turto masę, rodo, kad ir neteisėtus, tačiau aktyvius pareiškėjo naudojimosi po sutuoktinės mirties likusiu nekilnojamuoju turtu veiksmus, šį turtą valdant, kaip savo nuosavybę ir priimant dėl jo atitinkamus sprendimus, kaip dėl savo nuosavybės. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statyba laikoma savavališka ne tik dėl statybos leidimo nebuvimo, bet ir dėl to, kad nėra žemės sklypo, ant kurio pastatyti pastatai, savininko (valdytojo) sutikimo/leidimo statybai, tačiau ši aplinkybė tampa formalia, kadangi viena iš žemės sklypo bendraturčių buvo būtent J. D., o minėto žemės sklypo dalį pareiškėjas Z. D. kartu su savo nepilnamečiais vaikais siekia ir turi teisę paveldėti po sutuoktinės mirties.

Ta suinteresuoto asmens atstovų akcentuota aplinkybė, kad Z. D. galimai epizodiškai naudojosi vos 1 procentu (apie 10 arų) po sutuoktinės mirties likusio nekilnojamojo turto, o pagrindine ir didžiąja namo dalimi visiškai nesinaudojo ir jos neprižiūrėjo, t.y. žemės, kurią po sutuoktinės mirties faktiškai valdė ir naudojosi Z. D. kiekis šiuo atveju turėti reikšmės sprendžiant dėl palikimo priėmimo fakto buvimo, kadangi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, t.y. bent dalies palikimo priėmimas faktiniu valdymu (pvz., atskirų palikimo masę sudarančių daiktų, objektų), reiškia viso palikimo priėmimą.

Suinteresuoto asmens F. L. pateiktos paraiškos gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pranešimai bei VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 214-08-12 raštas (b.l. 96-123) patvirtina tą jo nurodytą aplinkybę, kad F. L. 2006-2014 kreipėsi ir gavo tokią paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kurių bendaturtis jis yra, Ūkinių gyvūnų registre 2014-08-11 duomenimis yra įregistravęs ūkinius gyvulius (karves, buliuką, kumelę), t.y. ūkininkauja jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje (šių aplinkybių neneigė ir pats pareiškėjas ir dėl to byloje ginčo nėra), tačiau niekaip nepaneigia fakto, kad mirus J. D., kuri kartu su tėvu F. L. buvo aukščiau nurodytų žemės sklypų bendraturtė, jos sutuoktinis Z. D. taip pat valdė ir naudojosi atitinkama žemės sklypų dalimi, taip išreikšdamas valią priimti jam pagal įstatymą tenkančią paveldimo po sutuoktinės mirties turto dalį.

Kiti F. L. pateikti dokumentai, patvirtinantys jo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei faktą, jog F. L. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre atlikto jam nuosavybės teise priklausančių pastatų kadastrinius matavimus bei įregistravo savo nuosavybės teisę į atitinkamas dalis žemės sklypų, paveldėtas po sutuoktinės J. L. mirties (b.l. 124-132), niekaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku esančiu klausimu dėl Z. D. palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties bei leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu po jų motinos mirties išdavimo, t.y. jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi, nes nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjo palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo sutuoktinės J. D. mirties pareiškėjas Z. D. priėmė palikimą (atitinkamai jam pagal įstatymą tenkančią paveldimo turto dalį), pradėjęs faktiškai valdyti palikėjos turtą, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, tuo tarpu suinteresuoto asmens F. L. pateikti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo teismui daryti priešingą išvadą, todėl teismas pareiškimą šioje dalyje tenkina.

Kaip jau buvo minėta, teisę paveldėti pagal įstatymą po savo motinos mirties turi ir J. D. dukterys – E. D., K. D. ir K. D.. Kadangi vaikai yra nepilnamečiai, tai vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu jų tėvas Z. D., būdamas jų įstatyminis atstovas, turi gauti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Pažymėtina, kad pareiškėjas Z. D. per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė nei į teismą, nei į notarą dėl palikimo priėmimo savo nepilnamečių dukterų vardu. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad: 1) pareiškėjas faktiškai priėmė po sutuoktinės mirties likusį turtą savo paties valdymu, tokiu būdu, nors ir neturėdamas dar teismo leidimo, išreikšdamas valią priimti palikimą ir savo nepilnamečių dukterų vardu; 2) pats būdamas J. D. įpėdinis, neprieštarauja dėl palikimo priėmimo dukterų vardu ir nori, kad jo dukterys paveldėtų joms pagal įstatymą tenkančias motinos turto dalis; 3) suinteresuotas asmuo F. L. duodamas paaiškinimus nurodė, kad nori, jog jo anūkės paveldėtų po motinos mirties likusį turtą; 4) motinos mirties metu būdamos nepilnametės pačios K. D., K. D. ir E. D. negalėjo ir negali atlikti jokių aktyvių veiksmų paveldėjimo procese, ir joms negali kilti neigiamų teisinių padarinių dėl jų įstatyminio atstovo (tėvo) neveikimo, laiku nesikreipiant į teismą dėl leidimo priimti palikimą bei į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo vaikų vardu. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos ir gynimo principu (kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 str. 4 d.), taip pat teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano esant būtina savo iniciatyva atnaujinti Z. D. praleistą terminą palikimui po J. D. mirties priimti nepilnamečių vaikų vardu (CK 5.57 str. 1 d.) bei leisti pareiškėjui priimti palikimą savo vaikų vardu po jų motinos mirties (CPK 582 str.).

Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad palikimo priėmimas vaikų vardu pažeistų jų teises ir interesus: vaikai paveldėtų jokiomis daiktinėmis teisėmis ir juridiniais faktais neapsunkintą nekilnojamąjį turtą, byloje nėra duomenų apie galimus palikėjos kreditorius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė teigiamą išvadą dėl pareiškėjo prašymo šioje dalyje. Kita vertus, teismui neturint duomenų apie galimus palikėjos kreditorius, siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus, tikslinga palikimą leisti priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Patenkinus pareiškėjo pareiškimą, suinteresuoto asmens F. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 582, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Z. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Atnaujinti pareiškėjui Z. D. praleistą terminą priimti po J. D. mirties atsiradusį palikimą nepilnamečių vaikų E. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) K. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Leisti pareiškėjui Z. D. priimti po J. D. mirties atsiradusį palikimą nepilnamečių vaikų E. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) K. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu pagal paveldimo turto apyrašą.

Nurodyti pareiškėjui, kad jis privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo sudarymo ir notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, jam pateikti visus duomenis, reikalingus turto apyrašui sudaryti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jei po palikimo apyrašo sudarymo pareiškėjas sužinos apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas dalyje dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu neskundžiamas. Likusioje dalyje sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.