- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 1-68-761/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18949-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Kaltinamasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- E. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. Plungės r. sav. Alsėdžių k. Makščių 4, teistas 2013 m. rugpjūčio 7 d. pagal BK 140 str. 2 d. 4 mėn. viešųjų darbų; 2013 m. rugpjūčio 30 d. pagal BK 140 str. 2 d. 50 parų areštu; 2013 m. rugsėjo 5 d. pagal BK 140 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimu, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. B. 2016 m. balandžio 21 d. apie 20 val. Šilalės r. Upynos sen. Vytogalos k. S. G. g. V. K. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia – kumščiu sudavė tris – keturis smūgius, tikslesnis skaičius nenustatytas į veido ir galvos sritį E. M., kur po nuo suduotų smūgių E. M. nugriuvo ant virtuvėje buvusios lovos, tada lovoje gulinčiam E. M. sudavė apie dešimt smūgių, tikslesnis skaičius nenustatytas į įvairias kūno vietas, krūtinę, šonus, nugarą bei užsilipęs ant nukentėjusiojo kairiojo šono jį kojų keliais spaudė, taip nukentėjusiajam E. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko, dėl krūtinės ląstos sumušimo, kairės pusės VIII ir IX šonkaulių lūžimo, dėl kairės pusės hemopneumatorokso, psichikos sutrikimo ir galvos smegenų pažeidimo ir somatinės ligos.
Kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. balandžio 21 d. jis Šilalės r. Vytogalos kaime sutiko E. M. su kuriuo nuėjo pas V. K.. Dar atėjo jo mama L. B. ir visi trys gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant ir apsvaigus nuo alkoholio tarp jų kilo konfliktas. Kiek atsimena E. M. pasakė jam kažkokius negražius žodžius dėl ko jis sudavė kumščiu V. K. tris keturis kartus į galvos sritį. E. M. nugriuvus sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau kur tiksliai ir kiek kartų sudavė neatsimena dėl suvartoto alkoholio. Pripažįsta, kad galėjo E. M. suspausti šonus ir užlipęs ant jo su keliais.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo G. B. prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
2016 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Šilalės r. sav. Upynos sen. Vytogalos k. V. K. priklausančiame gyvenamajame name (b. l. 9-11).
Iš Tauragės AVPK Šilalės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo (b. l. 1), nukentėjusiojo E. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 14-15, 32-34, 36-37) nustatyta, kad Šilalės r. sav. Upynos sen. Vytogalos k. V. K. priklausančio namo virtuvėje išgertuvių metu kilus konfliktui G. B. suduodamas kumščiu tris keturis smūgius E. M. į galvos sritį, nuo ko šiam nugriuvus apie dešimt smūgių sudavė dar į įvairias kūno vietas, tai yra krūtinę, šonus, nugarą bei užlipus ir spausdamas keliais šonkaulius sužalojo E. M..
Specialisto išvada Nr. 136/16(11), nustatyta, kad E. M. padarytas krūtinės ląstos sumušimas, kairės pusės VIII, IX šonkaulių lūžimai, kairysis hemopneumotoraksas, Galvos ir veido sumušimas, psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo ir somatinės ligos. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ar kitas daiktas, turintis panašias savybes. Dėl šių sužalojimų E. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 25-26).
Iš UAB „TELE 2“ pateiktos informacijos bei G. B. telefono išklotinės matosi, kad G. B. mobilus telefonas prieš nusikaltimo padarymą ir po jo veikė nusikaltimo padrymo vietos teritorijoje (b. l. 98-101).
Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių sutampa, juos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų V. K. (b. l. 52-53, 55-56, 61-62), A. V. (b. l. 69-70), J. K. (b. l. 72-43), A. S. (b. l. 75-76) parodymai.
Todėl aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad G. B. 2016 m. balandžio 21 d. apie 20 val. Šilalės r. Upynos sen. Vytogalos k. S. G. g. V. K. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia – kumščiu sudavė E. M. tris – keturis smūgius, į veido ir galvos sritį, o šiam nugriuvus sudavė apie dešimt smūgių, tikslesnis skaičius nenustatytas į įvairias kūno vietas, krūtinę, šonus, nugarą bei užsilipęs ant nukentėjusiojo kairiojo šono jį kojų keliais spaudė, taip nukentėjusiajam E. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. G. B. nusikaltimas teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis G. B. padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą. Sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes sukėlė norą smurtauti. G. B. anksčiau teistas už smurtinius nusikalimus, teistumas jam yra neišnykęs. Atsižvelgiant į tai, kad smurtas buvo intensyvus - suduota apie 14 smūgių, panaudotas turint neišnykusį teistumą už smurtinį tyčinį nusikaltimą, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu, atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos vidurkiui.
Atsižvelgiant į G. B. asmenybę – dirba, įsipareigojo atlyginti padarytą žąlą nukentėjusiajam yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus paskiros laisvės atėmimo bausmės vykdymą nustatant sankcijoje numatytą atidėjimo terminą lygų jos vidurkiui. Kaltinamasis prisipažįsta kaltu, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ str. 1 d. nuostatos ir paskirta bausmė kaltinamajam mažintina 1/3.
Atsižvelgiant į tai, kad G. B. jau buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, tam, kad sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad laikytųsi įstatymų bei užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, jis įpareigotinas dalyvauti Klaipėdos probacijos skyriaus Šilalėje vykdomoje elgesio pataisos programoje „tik tu ir aš“ (BK 75 str. 3 d.).
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 2655,74 eurų civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išleistų nukentėjusiojo gydymui atlyginimo (b. l. 199-202)
Nukentėjusysis E. M. pareiškė 5000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 38).
G. B. su Klaipėdos teritorinė ligonių kasos ieškiniu sutinka. Su nukentėjusiojo E. M. ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad nukentėjusiajam yra padaryta neturtinė žala, tačiau jo manymu šios žalos dydis turėtų būti apie 1000 – 2000 eurų dydžio.
Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.
D. E. M. gydymo turėtas išlaidas ligonių kasai patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas iš kurio matosi, kad VšĮ Šilalės rajono ligoninėje Ortopedo traumatologo ir radiologo paslaugoms apmokėti turėjo 28,23 € išlaidų. VšĮ VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje radiologo ir stacionariniam gydymui apmokėti išleido 2627,51 € (b. l. 201). G. B. žalą Valstybinei ligonių kasai padarė nusikaltimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.280 str., 6.282 str. 3 d., 6. 283 str. 1 d. jis kaltais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti visiškai. Todėl Valstybinei ligonių kasai iš G. B. priteistina padaryta žala 2655,74 €.
Nukentėjusiojo E. M. ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu E. M. savo ieškinio reikalavimą sumažino ir prašė priteisti iš kaltinamojo 3000 € neturtinei žalai atlyginti. E. M. nurodė, kad jis dėl patirtų sužalojimų patyrė dvasiniu išgyvenimus buvo praradęs sąmonę ir saugumo jausmą, patyrė nepatogumų, nes dėl sumušimo iki pat šiol skauda galvą, sunku atlikti įvairius buitinius darbus. Dėl sužalojimo jis prarado darbą.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. 2 d., 6.250 str., žalą padarytą asmeniui, taip pat ir neturtinę žalą, kai ji padaryta nusikaltimu privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Kaltinamasis G. B. smurtiniais veiksmais padarė neturtinę žalą E. M., todėl už jai padarytą žalą G. B. atsakingas asmeniškai.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur, Nr. 2K-437/2011-1448,1 Eur, 2K-497/2011- 2896,2 Eur, 2K-252/2012 – 3475,44 Eur, 2K-140/2012- 2027,3 Eur, Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, Nr. 2K-21-942/2016 – 1500 Eur).
Nukentėjusiojo parodymais, kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad G. B. 2016 m. balandžio 21 d. apie 20 val. E. M. sudavė daugiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, iš jų į gyvybiškai pavojingą galvos sritį tris – keturis smūgius, mušė jį nugriuvusį suduodamas apie dešimt smūgių bei keliais spausdamas šonus tuo sulaužydamas VIII ir IX šonkaulius. Taigi G. B. smurtas prieš nukentėjusįjį buvo intensyvus. Iš specialisto išvados (b. l. 25-26), medicininių dokumentų (b. l. 27-30) matosi, kad E. M. patalpintas į VŠĮ Šilalės rajono ligoninę skundėsi skausmais krūtinės ląstos kairėje pusėje. E. M. nuo 2016-04-22 iki 2016-05-04 gydėsi VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Atvežtas ten skundėsi dusuliu minimalaus krūvio metu mėlynėmis veide. Ligoninėje jam drenuota kairės pliauros ertmė, išsiplėtė kairysis plautis. E. M. konsultuotas po vieno mėnesio būklei pablogėjus, tai yra atsiradus dusuliui, karščiavimui. Dėl padarytų sužalojimų jam diagnuozuota krūtinės ląstos sumušimas, kairės pusės VIII, IX šonkaulių lūžimai, kairysis hemopneumotoraksas, galvos ir veido sumušimas, psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo ir somatinės ligos. Bylos duomenys patvirtina, kad E. M. dėl sužalojimų patyrė skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinį stresą, pažeminimą, jautė nerimą baimę. Taip pat ilgalaikes pasekmes – skausmą, nepatogumus, nes teko gydytis ligoninėje ir ambulatoriškai, turėjo vykti pas gydytojus, prarado darbą, todėl nukentėjo jo gyvenimo kokybė. Žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais smurtiniais veiksmais, kas sukelia didesnį stresą, pergyvenimus nei analogiška žala padaroma dėl neatsargumo. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltininko turtinę padėti. Iš bylos medžiagos matosi, kad G. B. registruotino turto neturi, yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų reikalavimais, E. M. prašoma priteisti neturtinė žala mažintina ir priteistina 2500 €.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 3 d. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. B. atidėti dviems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei įpareigoti per šešis mėnesius dalyvauti Klaipėdos probacijos skyriaus Šilalėje vykdomoje elgesio pataisos programoje „tik tu ir aš“.
Priteisti iš G. B. 2655,74 € (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt pnekis eurus 74 centus) valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), Swedbank“ AB, b. k. 73000.
Priteisti iš G. B. 2500 € (du tūkstančius penkis šimtus eurų) E. M. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.