Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-1046-772/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-02-19
Bylos Nr.
2-1046-772/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
O. J.
Atsakovas
R. J.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1046-772/2010Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.;116.1. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 19 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

dalyvaujant ieškovei O. J. ir jos atstovui adv. D. Narmontui bei Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) atstovei Eglei Lazdauskienei, nedalyvaujant atsakovui R. J., apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam praneštą viešu skelbimu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl nepilnamečiam vaikui M. J. priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir kitų klausimų susijusių su išlaikymu išsprendimo, dalyvaujant ŠVTAS.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovė 2009-12-10 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 1998-08-31 nutarimu nepilnamečiam sūnui M. J. iš jo tėvo atsakovo R. J. priteistą išlaikymą 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1998-08-31 iki sūnaus pilnametystės, priteisiant iš atsakovo po 535,00 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2009-12-10 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu R. J. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. J.. Kadangi atsakovas vengė gera valia teikti sūnui reikalingą išlaikymą, dėl to ieškovė dar 1998 metais kreipėsi į Šiaulių m. apylinkės teismą. Pastarasis 1998-08-31 priėmė nutarimą priteisdamas iš atsakovo R. J. sūnaus M. J. išlaikymui iki jo pilnametystės po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno MGL dydžio periodines išmokas kiekvieną mėnesį.

Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 2000-09-15. Po santuokos nutraukimo sūnus M. J. liko gyventi su ieškove. Ieškovė nurodė, kad nuo teismo nutarimo, kuriuo buvo išspręstas sūnui reikalingo išlaikymo priteisimo klausimas, praėjo beveik 12 metų. Teigė, jog per tą laikotarpį pasikeitė nepilnamečio sūnaus M. J. poreikiai, nes ankstesnio dydžio išlaikymas yra ne tik nepakankamas tokio amžiaus vaikui, bet ir nebeatitinka įstatyme įtvirtinto proporcingumo principo, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Nurodė, kad per minėtą laikotarpį nuo sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų priteisimo, ženkliai išaugo kainos (būsto mokesčių, maisto produktų, paslaugų ir kt.), todėl vaiko išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia vis didesnių lėšų.

Šalies argumentai

Ieškovė teigė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, aiškinama, kad taikant CK 3.201 straipsnyje numatytas išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo nuostatas, turi būti atsižvelgta į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises bei pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama, atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Mano, kad abu tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2d.).

Nurodė, kad negalima užtikrinti deramą vaiko fizinį, protinį, dvasinį, moralinį ir socialinį vystymą jei jis nepakankamai maitinamas. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Sūnus sparčiai auga ir bręsta, jo medžiagų apykaita šiame jo augimo etape yra itin aktyvi, todėl sūnaus, kuris lanko mokyklą bei joje esančią užklasinę veiklą, poreikiai maistui tokie patys kaip suaugusio žmogaus. Įvertinant faktines ieškovės išlaidas maistui, realiai vaiko maitinimui reikia skirti po 15 Lt ir daugiau per dieną, kas vidutiniškai sudaro apie 500 Lt per mėnesį.

Teigė, jog teisės aktuose įtvirtintas ir vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.). Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t.y. teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str.), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 str., 35 str.), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.) ir kt. įgyvendinimą. Tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko teisės į būstą užtikrinimui turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus, kurie galimi vaiko (motinos) gyvenamoje vietoje. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros išlaidos, remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos paslaugos, tenkančios vaiko daliai. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, t.y. už komunalines paslaugas, vandenį, elektrą ir kt. mokesčius, žiemos ir vasaros periodu ieškovė vidutiniškai sumoka - 200 Lt. Taip pat patiria išlaidų ir dėl gyvenamojo būsto remonto, baldų, buitinės technikos priežiūros.

Šalies argumentai

Ieškovė teigė, kad vaiko poreikiai aprangai nustatytini atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti turėtų būti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir avalynės komplektus metų sezonams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens), sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Šiuo metu sūnui yra trylika metų, brangesni tapo jo rūbai, vaikas sparčiai auga, bręsta ir nenori savo prastesne apranga išsiskirti iš bendraamžių, drabužius reikia atnaujinti kas sezoną tuo labiau, jog sūnus eina į mokyklą, jam reikalingi papildomų drabužių komplektai, geresnės kokybės avalynė ir pan., jo aprangai ir avalynei ieškovė vidutiniškai išleidžia po - 180 Lt per mėnesį.

Kadangi sūnaus ugdymui, lavinimui reikalingos knygos, pratybų sąsiuviniai, mokymo priemonės, įvairios kanceliarinės prekės (pieštukai, rašikliai, sąsiuviniai) ir kt., tai ugdymo ir lavinimo priemonėms sūnui per mėnesį ieškovė išleidžia - 60 Lt. Vaikų materialiniai poreikiai taip pat susiję su vaiko teise į poilsio ir laisvalaikio užtikrinimu (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei, dorovinei raidai. Vaikui atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams. Teigė, jog sūnus su bendraamžiais kartais eina į kino filmą, į teatrą, įvairius mokyklos organizuojamus renginius, dėl ko ieškovė kas per mėnesį irgi patiria papildomų išlaidų.

Sūnus tai pat turi mobilųjį telefoną, ryšio paslaugos kainuoja - 20 Lt per mėnesį. Ieškovė sūnui duoda kiekvieną dieną kišenpinigių. Įvairioms šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.) ji papildomai išleidžia atitinkamą sumą pinigų.

Ieškovė neseniai sužinojo, jog sūnus serga įgimta liga – difuzine striuma, ko pasekoje yra vaikui nustatyta speciali priežiūra ir poreikiai. Vaikas nuolatos lankosi gydymo įstaigose, ieškovė jam perka įvairius vaistus, stiprinančius vitaminus ir pan. Sūnaus gydymui, vaistams, vitaminams ieškovė vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 70 Lt ir daugiau.

Dėl to įvertinus visus įprastus būtinus sūnaus poreikius, jam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro – 1 070 Lt per mėnesį. Kadangi brangsta komunalinės paslaugos, vis labiau brangsta maisto produktai, kitų prekių ir paslaugų kainos, todėl mano, kad vaiko išlaikymui jau artimiausiu metu reiks dar didesnių lėšų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.192 straipsniu, materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovei sunku vienai išlaikyti sergantį sūnų, kadangi jos pajamos nėra pastovios. Atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas bei sūnaus išlaikymui reikalingas išlaidas, šiuo metu ieškovei išlaikyti vaiką padeda jos artimieji.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu atsakovas dirba užsienyje ir jo vidutinės mėnesio pajamos yra gana didelės, tačiau jis vangiai stengiasi padėti ieškovei išlaikyti vaiką, o iš priteisto išlaikymo jis per mėnesį moka tik apie 200 Lt, nors kiek jai yra žinoma jis gyvena gerai.

Teigė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Pati ieškovė imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tačiau atsakovas neužtikrina reguliaraus ir pakankamo vaiko išlaikymo. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti bei tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

Kadangi proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, tai teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Teismas konkrečioje byloje sprendžia, kokia asmens turtinė padėtis yra iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1. 32 straipsnis). Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt. Šiuos kriterijus ne kartą yra konkretizavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta byloje V. S. v. M. S., tretieji

asmenys A. L, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta byloje A. B. v. V. U., trečiasis asmuo - Šalčininkų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-628/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta byloje D. G. ir V. G. v. K. G, bylos Nr. 3K-3-216/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2007 pažymėjo, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Dėl to jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Minėtas proporcingumo principas yra aktualus ir sprendžiant jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis. Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą ar ypatingų aplinkybių buvimą.

Šiuo atveju, per beveik dvyliką metų nuo teismo nutarimo priėmimo dienos dėl išlaikymo priteisimo, pasikeitė pragyvenimo lygis, pabrango visos prekės, vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą tapo brangesnis vaiko išlaikymas bei padidėjo įvairūs įsipareigojimai vaiko atžvilgiu, t.y. lavinimas, knygos, mokslai, užklasinė veikla ir pan., kita vertus paaiškėjo jam diagnozuota liga. Todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, remiantis proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principu bei LR CK 3.194 straipsniu, ieškovė prašė teismo, atsižvelgiant į proporcingumo principą priteisti iš atsakovo R. J. sūnaus M. J. išlaikymui iki jo pilnametystės po 535 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Pažymėjo, jog jei atsakovas „neva“ neturi lėšų arba mažai uždirba, tai nėra pagrindas visa atsakomybę susijusia su vaiko išlaikymu bei jo gydymu perkelti tik ant ieškovės pečių, kuri turi skolintis ir ieškoti papildomų lėšų, todėl mano, kad tokią pačią atsakomybę privalo prisiimti ir atsakovas. Taip pat remiantis LR CK 3.185 str. 1 d., prašė teismo paskirti ieškovę, sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pažymėjo, jog kaip ir kitose šeimos bylose teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą visų pirma turi atsižvelgti į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3. 3 straipsnio 1 dalyje, t. y. į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teises jo interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

Ieškovė O. J. ir jos atstovas teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškinį tenkinti.

Atsakovas R. J. apie teismo posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai, tai yra viešu teismo skelbimu, tačiau iki teismo posėdžio atsiliepimo teismui nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Dėl to bylą nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, o atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimą atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Kadangi po vaiko tėvų santuokos nutraukimo, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, bet motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra.

Be to šalių sūnui šiuo metu reikalingas abiejų tėvų teikiamas realus išlaikymas, o atsakovas to ilgą laiką geranoriškai nedarė. Todėl atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovės prašymą. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams. Dėl ieškovės ieškinyje nurodyto dydžio atstovė palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 1998-08-31 nutarimu iš atsakovo R. J. sūnaus M. J. išlaikymui nutarta išieškoti po 1/4 dydžio visų rūšių

uždarbio (pajamų) bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1998-08-31 iki sūnaus pilnametystės (b.l. 7). Vaiko tėvai gyvena atskirai (b.l.10). Ieškovė šiuo metu dirba ir gauna nedideles pajamas iš individualios veiklos (b.l. 3). Atsakovas tuo tarpu manytina, kad irgi turi pajamų, nes moka sūnui atitinkamo dydžio mėnesines išmokas (b.l.25-26). Tačiau abiejų šalių vardu viešuose registruose nėra įregistruotų kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų. Nors atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau iš byloje esančių antstolės V. D. pažymų matyti, kad jis neteikia sūnui dabartiniu metu reikalingo išlaikymo (b.l. 25-26).

M. J. yra moksleivis ir mokosi vienoje iš Šiaulių miesto vidurinių mokyklų. Nors atsakovas pagal teismo nutarimą privalo sūnaus išlaikymui teikti paramą kiekvieną mėnesį, tačiau neatsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, jis vaiko išlaikymui skirtų periodinių išmokų tinkamo dydžio nemoka. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas ir pasikeitus ekonominei situacijai netinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas nepilnamečiam sūnui.

Atskirai pažymėtina, kad atsakovo sūnus yra paauglys ir jo sveikatos palaikymui, reikalingos papildomos išlaidos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr.54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt. iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams, jaunučiams, nustatė maitinimosi išlaidų normą 12-25 litus per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose.

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą šiems vaiko poreikiams yra sudėtinga apskaityti, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiesiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis.

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Gydytojai rekomenduoja kuo dažniau vežti vaikus prie jūros, nes ten jodo prisotintas oras, palankus imuninei sistemai vystytis. O vasarą leisti laiką prie jūros vaikams - didžiausia pramoga. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Atsakovo sūnui šiuo metu yra nustatyta liga, jam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, o tai irgi susiję su papildomomis išlaidomis (b.l.13).

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus visiems metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192str., 3.194str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas Šiaulių m. apylinkės teismo 1998-08-31 nutarimu jau buvo įsipareigotas, pagal to meto teisės normas ir ekonominę situaciją teikti sūnui M. J. išlaikymą. Minėtu teismo nutarimu, buvo siekiama užtikrinti, bent minimalius ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgiant į sūnaus poreikius, šalių turtinę padėtį ir to meto ekonomikos būklę. Tačiau individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo sūnus šiuo metu lanko vidurinę mokyklą ir šioje mokslo įstaigoje jis realizuoja savo sugebėjimus bei bus ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas

realizuoti savo gebėjimus, o tai kaip jau yra minėta, susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat berniukas siekia savo pomėgius realizuoti ir po pamokų. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192str. 2d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes šiuo metu jo teikiamas išlaikymas vaikui yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) sūnaus poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas išlaikymo dydžio pakeitimas. CK 3.201str. 1d. numato ir būtiną išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą, tai yra teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, kuriuo buvo išspręstas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, iš esmės pasikeitė turtinė šalių padėtis. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas keisti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, nes ankstesnio dydžio teismo skirtas išlaikymas nėra pakankamai efektyvus ir naudingas vaikui. Vaiko poreikių pasikeitimas CK 3.201str. 1d. prasme, taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su Šiaulių m. VTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str.1d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192str. 2d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 535 litų mėnesinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ir negali būti yapč pabloginantis atsakovo padėtį. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas dėl neįvardintų priežasčių ilgą laiką neteikė realaus ir nuolatinio bei nepilnamečiam sūnui reikalingo išlaikymo, o visą jo sūnaus išlaikymo našta teko vaiko motinai, artimiesiems ir valstybei (b.l. 27). Be to teismas mano, jog atsakovo amžius, sveikata, turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, kuris yra būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi, o tuo pačiu nepadarant žalos ir pačiam atsakovui. Be to šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės teismui pateikta vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų

apskaičiavimo lentelė (b.l.2-3). Dėl to M. J. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis didintinas.

Taip pat M. J. įstatyminė atstovė O. J. įpareigotina tvarkyti uzufrukto teise vaiko išlaikymui R. J. mokamas pinigines lėšas.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiui vaikui. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (CK 3. 200 str.).

Atskirai pažymėtina, kad M. J. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tačiau teismo priteistos periodinės išmokos indeksavimą tiek anksčiau pagal teismo nutarimą, tiek dabar pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo arba pats skolininkas, o ne teismas. Todėl papildomas ieškovės reikalavimas indeksuoti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išmokas, atmestinas.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos ir jos turėtos kitos bylinėjimosi išlaidos, kurios patvirtintos pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 88 str. 1 d. 3, 6, 8 p.).

Kadangi teismas tenkina ieškovės ieškinį dėl išmokų skirtų sūnaus išlaikymui padidinimo visiškai, o ji buvo nuo dalies bylinėjimosi išlaidų buvo atleista, dėl to šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92, 93 str. 1d., 96 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 185, 3.192, 3.194, 3.201 str., LR CPK 259- 270 str.,

nuspren džia:

Ieškovės O. J. ieškinį atsakovui R. J. tenkinti visiškai.

1. Pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 1998-08-31 nutarimą ir jį išdėstyti taip: ,, Priteisti iš atsakovo R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) išieškomą išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. J. (a/k (duomenys neskelbtini) po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį ir padidinti iki 535,00 Lt (penkių šimtų trisdešimt penkių litų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2009-12-10 iki M. J. pilnametystės.“

2. Paskirti O. J. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teisę atsakovo R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) sūnaus M. J. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokomas pinigines lėšas.

3. Priteisti ieškovei O. J. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 726,00 Lt už advokato suteiktas paslaugas, 49,16 Lt būtinų išlaidų ir 260,69 Lt išlaidų už viešo skelbimo atspausdinimą, iš viso: 1035,85 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt penkis litus 85 ct).

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) 120,60 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų 60 ct) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas ir 4,20 Lt (keturis litus 20 ct) už procesinių dokumentų įteikimą per kurjerių tarnybą, iš viso: 124,80 Lt (vieną šimtą dvidešimt keturis litus 80 ct).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Jonas Stubrys