Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3572-962/2018 pagal ieškovės E. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija palaikė byloje pateiktą išvadą, kurioje nurodė, kad vaikui priteisiamas išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos vaikui, todėl K. K. priteistas išlaikymas turi būti padidintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, t. y. el laiškas su vertimu, buhalterio pažyma su vertimu, išlaikymo mokėjimai.

15. Taigi, atsakovas apeliaciniam teismui teikia naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti (teikiami) pirmosios instancijos teismui. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

16. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus (išskyrus bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančius dokumentus) t. y. el. laišką su vertimu, buhalterio pažymą su vertimu, išlaikymo mokėjimus, nes šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme bei jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui padidinimo

17. Apeliacinio skundo esmė, - apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius, nepagrįstai juos sumažino.

18. Nustatyta, kad 2012 m. kovo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu Nr. L2-6643-918/2012 iš D. K. sūnaus K., gim. 2010 m. gegužės 31 d., išlaikymui priteistas 300 Lt (86,88 Eur) išlaikymas. Apeliantė prašo priteistą išlaikymą padidinti iki 300 Eur (nurodo, jog vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia 700 Eur). Atsakovas prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (išlaikymas vaikui padidintas iki 260 Eur), nes apeliantė nepagrįstai padidina vaiko poreikiams reikalingas sumas (nurodo jas nerealias), siekdama prisiteisti kuo didesnę sumą sūnaus išlaikymui.

19. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

20. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

21. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

22. Byloje nėra ginčo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra pasikeitę, dėl ko išlaikymo dydis turi būti padidintas, tačiau nesutariama iki kokio dydžio (apeliantė prašo jį padidinti iki 300 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš byloje esančių duomenų bei iš to, jog atsakovas nepateikė duomenų apie savo realią turtinę padėtį užsienyje, galima daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir jis turėtų galimybę teikti 300 Eur išlaikymą sūnui. Iš esmės to neginčija ir atsakovas. Tačiau, šiuo atveju, kilo ginčas dėl nepilnamečio sūnaus poreikių dydžio, todėl nustačius, kad vaiko poreikių tenkinimui reikalinga didesnė suma, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, ji galėtų būti padidinta. Tuo pačiu pažymėtina, kad tėvų gera turtinė padėtis, negali būti pagrindu priteisti didesnį išlaikymą vaikui, negu yra realūs jo poreikiai (maksimaliai tenkinami vaiko poreikiai).

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, esant ginčui dėl vaiko poreikių, nepakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą, nustatydamas 520 Eur sumą (kas mėnesį) reikalingą vaiko poreikiams, nes neįvertino apeliantės nurodytos kiekvienos sumos skirtos vaiko poreikiams (apeliantės skaičiuotės). Tačiau nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ji neturi įrodinėti vaiko poreikių (vaiko poreikiams reikalingų lėšų dydžio). Pažymėtina, kad šiuo atveju iš atsakovo prašoma priteisti ne minimali suma, galinti tenkinti tik būtinus vaiko poreikius, o didesnė suma, kuri gali maksimaliai tenkinti vaiko poreikius, todėl apeliantė turi pareigą pagrįsti (įrodyti) tokių poreikių realų egzistavimą (realiai patiriamas išlaidas).

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nei patikslintame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde taip pat aiškiai nenurodė ir nepagrindė (neįrodė) kaip susidaro jos prašomos sumos, reikalingos vaiko poreikių tenkinimui (pvz.: išlaidos higienai – 30 Eur, tačiau jos nėra detalizuotos, nėra pagrindimo, apsiribota bendrais teiginiais). Suprantama, jog surinkti visus įrodymus ir pagrįsti kiekvieną išlaidų sumą yra sudėtinga, tačiau bent jau detalizacija turėtų būti pateikta (pvz.: ekologiškas prausiklis – 3 Eur, ekologiškos skalbimo priemonės – 3 Eur, dantų pasta – 3 Eur, dantų šepetėlis – 2 Eur, kirpykla – 6 Eur ir pan., viso 30 Eur), tam, kad galima būtų įvertinti šias sumas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes (vaiko užimtumą, amžių, sveikatos būklę ir kt.; į išlaidų detalizacijos nebuvimą), siekdamas nustatyti realius vaiko poreikius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertina kiekvieną apeliantės nurodytą sumą, kuri reikalinga vaikui išlaikyti. Taigi:

1) apeliantė nurodo, kad išlaidos maistui – 200 Eur. Teismas sprendžia, kad ši suma 8 metų vaikui yra per didelė, nes mokykloje pietūs kainuoja 1,6 Eur, todėl 2 Eur kišenpinigių į mokyklą vaikui turėtų pakakti (pavalgius pietus dar lieka pinigų bandelei ar pan.). Maistui namuose (dažniausia pusryčiai ir vakarienė) turėtų pakakti apie 4 Eur į dieną, todėl išlaidos vaiko maistui, kaip pakankamos, laikytinos 6 Eur į dieną (kas mėnesį 180 Eur);

2) apeliantė nurodo, kad išlaidos būstui – 50 Eur. Šiuo atveju teismas, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė gyvena su sūnumi dviese, neturi pagrindo abejoti šių išlaidų, tenkančių vaikui, dydžiu. Atsakovas jų dydžio neneigia;

3) apeliantė nurodo, kad išlaidos drabužiams ir avalynei – 90 Eur. Teismas neturi pagrindo abejoti šių išlaidų dydžiu, nes vaikas auga, sportuoja, o šalių turtinė padėtis leidžia skirti tokią sumą įsigyti kokybiškiems drabužiams ir avalynei;

4) apeliantė nurodo, kad išlaidos mokyklai (įtraukta uniforma), lavinimo priemonės – 50 Eur. Teismas neturi pagrindo sutikti, jog tokia suma (metams 600 Eur) reikalinga kas mėnesį vaikui, nes iš pateiktų mokyklos pažymų matyti, kad mokslo metams (spektakliai, ekskursijos, centralizuotai pirktos mokymosi priemonės) išleista 85,51 Eur (mėnesiui – 7,13 Eur). Įvertinus uniformos įsigijimą, kitų papildomų mokymosi priemonių (kuprinė, sąsiuviniai, rašikliai ir kt.) įsigijimą, darytina išvada, kad pakankama suma kas mėnesį yra 30 Eur;

5) apeliantė nurodo, kad išlaidos sveikatos priežiūrai – 50 Eur. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia suma, nes nurodomi vaiko sveikatos sutrikimai nėra sunkūs (įprasti daugumai vaikų), ar reikalaujantys didelių išlaidų. Pakankama suma šioms išlaidoms laikytina 30 Eur kas mėnesį;

6) apeliantė nurodo, kad išlaidos higienai – 30 Eur. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia suma, nes ši suma neatitinka protingumo kriterijaus, ji aiškiai per didelė net ir įvertinant, jog vaikui reikalingi ekologiški prausikliai, skalbimo priemonės. Pakankama suma šioms išlaidoms laikytina 20 Eur kas mėnesį;

7) apeliantė nurodo, kad išlaidos būreliams, laisvalaikiui – 70 Eur. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia suma, nes apeliantė sportinę avalynę, aprangą yra įtraukusi į išlaidas drabužiams ir avalynei, tačiau šiose išlaidose vėlgi nurodo. Taip pat kartojasi išlaidos ekskursijoms, teatrams, muziejams, kurios nurodytos prie išlaidų mokyklai. Šiuo atveju, pakankama suma šioms išlaidoms laikytina 50 Eur kas mėnesį;

8) apeliantė nurodo, kad išlaidos transportui, telefonui, internetui – 70 Eur. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia suma, nes: pirma, nesuprantama, kodėl išlaidos transportui priskiriamos vaikui, kai automobilis yra apeliantės, t. y. apeliantė nepagrindė šių išlaidų priskyrimo ir vaikui (pažymėtina, kad išlaidos kurui galėtų būti priskirtos vaikui, jei jo interesais kažkur važiuojama); antra, išlaidos telefonui ir internetui akivaizdžiai per didelės, neprotingos (pažymėtina, kad vaikui tik 8 metai). Pakankama suma šioms išlaidoms laikytina 20 Eur kas mėnesį;

9) apeliantė nurodo, kad išlaidos vaiko atostogoms – 50 Eur (vasara važiuoja vaikas į stovyklas, atostogauja prie jūros Palangoje ir Juodkrantėje). Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia suma, nes jos dubliuojasi su išlaidomis laisvalaikiui, be to, jos aiškiai per didelės kaip 8 metų vaikui (600 Eur metams). Pakankama suma šioms išlaidoms laikytina 30 Eur kas mėnesį;

10) apeliantė nurodo, kad kitos vaiko poreikiams skirtos išlaidos (antialerginei patalynei, rankšluosčiams, dviračiui, paspirtukui, žaislams ir pan.) – 40 Eur. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia suma, nes jos nėra pagrįstos, nurodytos deklaratyviai. Sutiktina, jog sunku numatyti visas galimas papildomas nenumatytas išlaidas auginant vaiką, tačiau jos turi atitikti protingumo kriterijų. Įvertinant visas vaiko poreikiams skirtas išlaidų sumas, laikytina, kad kitoms išlaidoms kas mėnesį pakankama suma yra 20 Eur.

26. Kaip matyti, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaiko poreikius, nustatė, jog apeliantės sūnaus poreikiams užtikrinti reikalinga (pakankama) suma yra 520 Eur, t. y. pirmosios instancijos teismas, nors ir nevertindamas detaliai vaiko poreikių, nustatė tinkamą sumą vaiko poreikių tenkinimui.

27. Kiti apelianto argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

28. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo padidinimo paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas iš apeliantės, nes atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos raštu nepateikė prašymo su tokių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

30. Apeliacinės instancijos teismas, šioje dalyje, sutinka su apeliaciniu skundu. Išlaidų, susijusių su advokato teisinių paslaugų suteikimu, priteisimą reglamentuoja CPK 98 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikiami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas (jo atstovas) prašymą dėl išlaidų priteisimo su jo pagrindimu pateikė tik 2018 m. rugpjūčio 10 d., kai bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir teismas buvo išėjęs į pasitarimų kambarį rašyti sprendimo. 2018 m. rugpjūčio 16 d. pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį atsisakyti priimti pateiktą prašymą su priedais, tačiau priimdamas sprendimą paskirstė šiuo prašymu prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes raštu prašymas teismui dėl jų priteisimo nebuvo pareikštas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o be to, šis prašymas su priedais nebuvo priimtas pirmosios instancijos teismo. Taigi, nebuvo jokio pagrindo svarstyti šių išlaidų priteisimo klausimo bei jas priteisti. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant iš atsakovo apeliantei priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 910,47 Eur (tiek, kiek jos buvo sumažintos dėl atsakovo prašymo) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

33. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė pateikė prašymą priteisti jos patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (apeliacinio skundo parengimas). Apeliacinis skundas yra patenkintas tik dėl nepagrįstai priteistų iš apeliantės atsakovui bylinėjimosi išlaidų (91 Eur), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas 10 proc. Taigi, iš atsakovo apeliantei priteistina 40 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

34. Atsakovas, apeliacinės instancijos teisme, prašo priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) bei 41,80 Eur už dokumentų vertimus. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rekomendacijose nurodomus maksimalius užmokesčio dydžius, į bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, nėra sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme ir pan.), į advokato reikalingas darbo ir laiko sąnaudas (surašė nesudėtingą atsiliepimą į apeliacinį skundą), sprendžia, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 400 Eur. Prašymas priteisti 41,80 Eur už dokumentų vertimus, atmestinas, nes šiuos dokumentus teismas atsisakė priimti į bylą. Taigi, iš apeliantės atsakovui priteistina 360 Eur (400 x 90 %) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

35. Atlikus tarp šalių priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, apeliantei iš atsakovo priteistina 590,47 Eur (910,47 + 40 - 360).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei pakeisti ir ją išdėstyti taip:

- priteisti ieškovei E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 590,47 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.