- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- I1-7086-394/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01326-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau - Pravieniškių PN - AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (3-12 b. l.) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-06-27 iki 2019-09-16 laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN – AK. Atsakovės atstovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, dėl ko buvo sudarytos netinkamos bausmės atlikimo sąlygos, iš esmės pažeistos jo laisvės ir teisės dėl saugios gyvenamosios aplinkos, gyvenamojo ploto normos, antisanitarinės aplinkos (drėgmė, pelėsis, blogas apšvietimas). Nesuteiktas poilsio kambarys, džiovykla drabužiams, visa tai mažino gyvenamąjį plotą. Gyvenamojoje aplinkoje, t. y. teritorijoje, kuria naudojosi pareiškėjas kiekvieną dieną, valgykloje, sporto salėje gyvenamoji dalis turėjo asbesto produkcijos, konkrečiai pastatų stogai buvo padengti asbestcemenčio šiferiniais lakštais, gyvenamojoje aplinkoje buvo didelė asbesto plaušelių koncentracija, taigi pareiškėjui buvo suteikta labai pavojinga gyvenamoji bausmės atlikimo aplinka, sužalota sveikata. Atsakovės atstovas pataisos namų bendrabučio tipo patalpose suteikė mažiau gyvenamojo ploto, nei 3 kv. m vienam asmeniui dėl perteklinių daiktų ir gyvenamųjų patalpų trūkumo. Pareiškėjas neturėjo tinkamos vietos laisvalaikiui leisti, džiovinami drabužiai miegamojoje patalpoje ne tik mažino gyvenamąjį plotą, bet ir žemino pareiškėjo orumą, nes visa patalpa buvo iškabinėta kitų nuteistųjų apatiniais drabužiais. Dėl nesuteiktos galimybės pasinaudoti poilsio kambariu pareiškėjas patyrė reikšmingus nepatogumus, didesnę trintį su kitais nuteistaisiais. Maisto produktams susidėti skirtų virtuvių patalpos buvo aiškiai per mažos pasinaudoti visiems nuteistiesiems, visą maistą kiekvienam nuteistajam teko laikyti miegamojoje patalpoje šalia lovos. Šaldytuvas buvo laikomas miegamojoje patalpoje, todėl jo užimamas plotas sudarė pakankamai reikšmingą kliūtį kiekvieną dieną, sumažindamas patalpos erdvę. Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl nesuteiktos veiklos, socialinės reabilitacijos stokos, draudimu pakankamai bendrauti su artimaisiais tiek telefonu, tiek pasimatymais. Atsakovės atstovas nesuteikė sąlygų pareiškėjui kaip įmanoma daugiau laiko praleisti socialinės reabilitacijos veikloje: dalyvauti specialiose programose, mankštintis, būti gryname ore, užsiimti kolektyvine veikla. Be to, pareiškėjas kelia pretenziją dėl neteisėto nubaudimo nuo 2019-07-25 iki 2019-08-24. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu byloje Nr. I1-617-644/2020 pripažinti neteisėtais ir panaikinti tiek Pravieniškių PN, tiek Kalėjimų departamento sprendimai. Pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, gilius vidinius psichologinius išgyvenimus dėl neteisėtai 30 parų išlaikymo baudos izoliatoriuje.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (12, 107 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN - AK, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (107 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (87-94 b. l.), kuriame prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas į Pataisos namų antrąjį sektorių atvyko 2018-06-27, o išvyko 2019-08-24. Pareiškėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi į šį būrį/brigadą: nuo 2018-06-27 iki 2018-07-03 į karantiną, kurio gyvenamasis plotas 40,69 kv. m, miegamųjų vietų skaičius 13, nuo 2018-07-03 iki 2018-12-05 – į 1-ojo lokalinio sektoriaus 4 būrį 2 brigadą, kurios gyvenamasis plotas 62,52 kv. m, miegamųjų vietų skaičius 20, nuo 2018-12-05 iki 2019-01-11 – į 1-ojo lokalinio sektoriaus 3 būrį 2 brigadą, kurios gyvenamasis plotas 66,56 kv. m, miegamųjų vietų skaičius 21, nuo 2019-01-11 iki 2019-08-21 – į 10 būrį 8 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 12,27 kv. m, miegamųjų vietų skaičius 2. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-07-25 iki 2019-08-24 už režimo reikalavimų pažeidimus atliko nuobaudas 11 būryje 1 kameroje, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, plotas 15,46 kv. m. Nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Reikalavimus dėl minimaliai vienam asmeniui tenkančio ploto bendrabučio tipo patalpose ir pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kur numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m bendrabučių tipo patalpose, 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Atsakovė pažymi, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau, gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, tai patvirtina Pravieniškių PN – AK direktoriaus įsakymais patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės, pagal kurias nuteistieji gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose.
Atsakovė nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo būdo, apie kurį kalba pareiškėjas, t. y., kad baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto. Pataisos namų antrojo sektoriaus 3, 4 būriuose ir trečiojo sektoriaus 10 būryje poilsio kambarių nėra, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Antrajame sektoriuje veikiančioje džiovykloje yra sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, batus, džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais. Pareiškėjas savo skunde patvirtina faktą, kad pataisos namuose buvo įrengta stacionari skalbykla, todėl keliami argumentai, kad nuteistiesiems nebuvo kur džiovinti savo asmeninius drabužius nepagrįsti. Pataisos namų antrojo sektoriaus 3 ir 4 būriuose, trečiojo sektoriaus 10 būryje yra įrengtos virtuvėlės, jose buvo spintelės ir šaldytuvai asmeniam maistui laikyti, todėl atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad gyvenamosios patalpose buvo šaldytuvas, nes buvo sudarytos sąlygos asmeninį maistą laikyti virtuvėlėse esančiuose šaldytuvuose.
Atsakovė nurodo, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda tik asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Pataisos namų antrame sektoriuje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje patalpoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, tačiau jokių objektyvių duomenų nepateikė.
Atsakovė nurodo, kad socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų planą, todėl pareiškėjui atvykus į įstaigą buvo sudarytos adaptacijos ir integracijos programos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, t. y. susitikimai ir užsiėmimai su visuomeninėmis organizacijomis ir jų atstovais, kitais kviestiniais asmenimis. Be to, asmuo turėjo galimybę kiekvieną dieną dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio laiku užsiimti savišvieta, sportu ir kitomis priemonėmis, mokytis bei dirbti pataisos įstaigoje.
Dėl 2019-07-25 nutarimu pareiškėjui paskirtos nuobaudos atsakovė nurodė, kad 2019-07-24 11-12 būrio nuteistieji apie 10-15 minučių sąmoningai bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodami kamerose esančias duris ir grotas, tokiu būdu pažeidinėdami viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, nevykdė teisėtų nurodymų nusiraminti. Tuo nuteistasis A. L. pažeidė LR BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą, 73.4. punktą bei nuteistųjų dienotvarkę. Prieš skiriant nuobaudą pareiškėjui dėl jo pažeidimo buvo svarstoma drausmės komisijos posėdyje, kuri pasiūlė skirti nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas 30 parų. Pareiškėjui 2019-07-25 direktoriaus nutarimu buvo skirta nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 30 parų. Pareiškėjas su nutarimu dėl nuobaudos paskyrimo buvo supažindintas, tą liudija jo parašas. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. I1-617-644/2020 nagrinėjo kito pareiškėjo skundą dėl 2019-07-25 nuobaudos panaikinimo. Pareiškėjas savo galimai pažeistas teises galėjo ginti teisme, tačiau praleido terminą skundui paduoti.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas A. L. skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN – AK, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2019-06-27 iki 2019-09-16 Pravieniškių PN – AK jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN – AK, neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.
Ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o pagal 111.2. punktą, kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m. Analogiškos nuostatos reglamentuojamos ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 - 2.2 punktuose.
Atsakovės atstovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas šiose patalpose: nuo 2018-06-27 iki 2018-07-03 karantino patalpoje, kurio gyvenamasis plotas 40,69 kv. m, miegamųjų vietų skaičius 13, nuo 2018-07-03 iki 2018-12-05 – 1-ojo lokalinio sektoriaus 4 būrio 2 brigados patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 62,52 kv. m, miegamųjų vietų skaičius 20, nuo 2018-12-05 iki 2019-01-11 – 1-ojo lokalinio sektoriaus 3 būrio 2 brigados patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 66,56 kv. m, miegamųjų vietų skaičius 21, nuo 2019-01-11 iki 2019-08-21 – 10 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 12,27 kv. m, miegamųjų vietų skaičius 2, nuo 2019-07-25 iki 2019-08-24 - 11 būrio 1 kameroje, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, plotas 15,46 kv. m. Pareiškėjas iš Pravieniškių PN išvyko 2019-08-24. Pareiškėjas šių atsakovės nurodytų duomenų neginčija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Pravieniškių PN pateiktais duomenimis ir konstatuoja, kad pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose, padalijus jų plotą iš maksimalaus atsakovės atstovo nurodyto miegamųjų vietų skaičiaus, pareiškėjui teko nuo 3,12 kv. m iki 6,13 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerų tipo patalpose pareiškėjui teko 5,15 kv. m, taip pat daugiau, nei reglamentuojama minimali ploto norma kamerų tipo patalpoms (3,6 kv. m.), taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, nei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymai nenumato, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį minimalų plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas baldais ar konkrečiais įrenginiais užstatytas plotas. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas (LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1200-575/2014 ir kt.).
Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo sudaryta antisanitarinė aplinka (drėgmė, pelėsis, blogas apšvietimas).
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietoms nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktą (150-172 b. l.), iš kurio matosi, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. atlikus operatyviąja valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę tikslu įvertinti asmenų skunduose minimų faktinių aplinkybių pagrįstumą dėl higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymosi Pravieniškių PN – AK gyvenamosiose patalpose, nustatyta, kad konkrečiose pataisos namų gyvenamosiose patalpose pažeisti nurodytos higienos normos 14 punkto reikalavimai, nes dirbtinė apšvieta neatitiko higienos normoje reglamentuojamų dydžių, 12 punkto reikalavimai, nes gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose techniškai netvarkingi langai, supuvę langų rėmai, 16 punkto reikalavimai, nes oro judėjimo greitis mažesnis, nei reglamentuojama higienos normoje (170-171 b. l.). Šie pažeidimai nustatyti Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus gyvenamosiose patalpose bei 3 sektoriaus 12 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje, taip pat 11 būrio 6 ir 3 gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas buvo laikomas antrame sektoriuje bei trečiojo sektoriaus 10 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje, todėl nėra pagrindo laikyti, kad minėti pažeidimai buvo ir pareiškėjo gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjo teiginiai dėl antisanitarinės aplinkos abstraktūs, pareiškėjas nenurodo, kokiose konkrečiai gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas apšvietimas, drėgmė, pelėsis, ar jis dėl higienos normos reikalavimus neatitinkančių sąlygų kreipėsi į pataisos namų administraciją ar kitas atitinkamas institucijas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN – AT buvo laikomas pažeidžiant higienos normos reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo sudarytos sąlygos džiovinti drabužius, jie džiūvo miegamojoje patalpoje, kas ne tik mažino gyvenamąjį plotą, bet ir žemino jo orumą, nes visa patalpa buvo iškabinėta kitų nuteistųjų apatiniais drabužiais. Atsakovė pateikė duomenis, kad antrajame sektoriuje veikiančioje džiovykloje (18,32 kv. m) sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, batus, būriuose tam numatytose vietose įrengtos automatinės skalbimo bei džiovinimo mašinos, džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais, nuteistųjų nešvarūs drabužiai bei patalynė surenkami ir priduodami į įstaigoje esančią skalbyklą, išskalbti ir išdžiovinti skalbiniai grąžinami nuteistiesiems; trečiojo sektoriaus 10 būrio nuteistieji turėjo galimybę skalbtis ir džiovintis asmeninius drabužius skalbimo patalpoje, kurioje įrengtos automatinės skalbimo bei džiovinimo mašinos, 11 būrio nuteistųjų drabužiai bei avalynė pagal patvirtintą grafiką surenkami, išskalbiami, išdžiovinami bei grąžinami nuteistiesiems (143-144 b. l.). Atsakovė į bylą pateikė ir skalbimo paslaugų su UAB Kauno skalbykla sutartį bei paslaugų techninę specifikaciją, iš kurių turinio matosi, kad Pravieniškių PN – AK adresu Pravieniškių g. 5, Pravieniškių II k. teikiamos paprastojo skalbimo paslaugos (138-142 b. l.). Taigi atsakovės pateikti duomenys paneigia pareiškėjo teiginius dėl nesudarytų drabužių džiovinimo sąlygų, be to, pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nesusieti su juo pačiu, pareiškėjas nenurodo, kad būtent jis neturėjo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužių, todėl pareiškėjo pretenzijos atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad pastatų stogai buvo padengti asbestcemenčio šiferiniais lakštais, gyvenamojoje aplinkoje buvo didelė asbesto plaušelių koncentracija, jam buvo suteikta labai pavojinga gyvenamoji bausmės atlikimo aplinka, sužalota sveikata. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių, tai patvirtina ir 2012-09-04 Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. 36-1248, kuriame pažymėta, kad pažeidimų nenustatyta (108-110, 112-114 b. l.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asbesto gaminiai kelia pavojų sveikatai tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami (LVAT 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017 ir kt.). Nors pareiškėjas nurodo, kad jam buvo sužalota sveikata, tačiau nepateikia jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad maisto produktams susidėti virtuvių patalpos buvo per mažos, maistą kiekvienam nuteistajam teko laikyti miegamojoje patalpoje šalia lovos, šaldytuvas taip pat buvo laikomas miegamojoje patalpoje.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad gyvenamojoje patalpoje turi būti spintelė prie lovos (1 vnt. 1 asmeniui), taburetė ir/arba kėdė ir/arba suolai (pagal poreikį), stalas (1 vnt.), sieninė pakaba arba spinta (ne mažiau kaip du kabliukai 1 asmeniui), o bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje, patalpoje maistui laikyti turi būti stalas, spintelė, suolas arba kėdė, elektrinė viryklė, šiukšlių dėžė, valymo inventorius, plautuvė, garų surinktuvas, buitinis šaldytuvas, sieninė rankšluosčio pakaba, indų džiovykla, virdulys, mikrobangų krosnelė, indai, lentyna, maisto gaminimo įrankiai. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 5 punktą, pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – esant techninėms galimybėms, kiekvienam būriui įrengiama virtuvėlė (Eksploatavimo taisyklių 5.11 p.).
Atsakovė nurodė ir pateikė duomenis, kad 2 sektoriaus 3 būryje yra įrengta virtuvėlė, kurios plotas 5,23 kv. m, 4 būrio virtuvėlės plotas – 16,08 kv. m, trečiojo sektoriaus 10 būrio virtuvėlės plotas – 14,35 kv. m, virtuvėlėse buvo spintelės ir šaldytuvai asmeniam maistui laikyti (108-110 b. l.). Teisės aktuose nereglamentuoti minimalūs virtuvių plotai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl mažų virtuvių atmestinos. Be to, iš aprūpinimo inventoriumi normų nuostatų matyti, kad tam tikru inventoriumi virtuvėlės patalpos ar patalpos maistui laikyti aprūpinamos pagal plotą ir poreikį bei esant techninėms galimybėms, o tai reiškia, kad nėra imperatyvaus reikalavimo aprūpinti virtuvėles nurodytu inventoriumi. Atsakovė nurodo, kad virtuvėlėse įrengtose spintelėse ir šaldytuvuose nuteistieji galėjo laikyti asmeninį maistą (108-110 b. l.), todėl pareiškėjo pretenzijos atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo tinkamos vietos laisvalaikiui leisti, nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti poilsio kambariu, kad reiškia pretenzijas dėl nesuteiktos veiklos, socialinės reabilitacijos stokos, draudimu pakankamai bendrauti su artimaisiais tiek telefonu, tiek pasimatymais. Atsakovės atstovas nesuteikė sąlygų pareiškėjui kaip įmanoma daugiau laiko praleisti socialinės reabilitacijos veikloje: dalyvauti specialiose programose, mankštintis, būti gryname ore, užsiimti kolektyvine veikla.
Atsakovė nurodė, kad bausmės atlikimo įstaigoje metu pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Atsakovė į bylą pateikė Pravieniškių PN – AT direktoriaus įsakymais patvirtintas dienotvarkes (115-137 b. l.), iš kurių matosi, kad pareiškėjas dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimo kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, bendruose masiniuose renginiuose. Atsakovė nurodė, kad socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, todėl pareiškėjui atvykus į pataisos įstaigą buvo sudarytos adaptacijos ir integracijos programos, bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, t. y. susitikimai ir užsiėmimai su visuomeninėmis organizacijomis ir jų atstovais, kitais kviestiniais asmenimis. Pareiškėjas šių atsakovės teiginių neginčija, nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, nebuvo suteikti konkretūs pasimatymai, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė dalyvauti socialinės reabilitacijos veikloje ar nesudaryta galimybė bendrauti su artimaisiais.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte (neteko galios 2020-12-22) numatyta, kad Pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas ir laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pataisos namų antrojo sektoriaus 3, 4 būriuose ir trečiojo sektoriaus 10 būryje poilsio kambarių nėra, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Taigi atsakovė patvirtino, kad laisvalaikio kambarys patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo įrengtas, tačiau pareiškėjas nepagrindžia, kokius nepatogumus jis patyrė dėl laisvalaikio kambario nebuvimo, skundžiasi abstrakčiai, o tokių duomenų nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl jam 2019 m. liepos 25 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas 30 parų. Nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu byloje Nr. I1-617-644/2020 pripažinti neteisėtais ir panaikinti tiek Pravieniškių PN, tiek Kalėjimų departamento sprendimai.
Iš byloje esančių dokumentų (96-103 b. l.) matosi, jog nuteistajam A. L. nuobauda paskirta už tai, kad jis kartu su kitais nuteistaisiais 2019 m. liepos 24 d. sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameroje esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti. Pareiškėjas nutarimą skirti jam nuobaudą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau į teismą kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir termino skundui paduoti neatnaujino (145-146 b. l.), taigi nutarimas dėl nuteistojo A. L. nubaudimo liko galioti. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-617-644/2020 įvertintas ir panaikintas nutarimas dėl kito nuteistojo V. G. nubaudimo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ir nutarimas pareiškėjo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nurodytoje administracinėje byloje įvertintos nuteistojo V. G. nurodytos faktinės aplinkybės. Pareiškėjas A. L. nenurodo, kodėl nutarimas būtent dėl jo nubaudimo yra neteisėtas, nepagrįstas, ką Pravieniškių PN – AK pareigūnai padarė netinkamai, priimdami nutarimą skirti jam nuobaudą. Tik nuteistajam apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjantis teismas vertina pateiktus įrodymus ir sprendžia, ar nubaustas asmuo iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad Pravieniškių PN – AK direktorius nuobaudą pareiškėjui paskyrė neteisėtai, o pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).
Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nenustačius neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos nėra nei vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.