- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- I1-617-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02288-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1373 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 2S-4120 „Dėl V. G. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą (b. l. 28-29) palaikė ir nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1373 jam nepagrįstai buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. apie 22.00 val. bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie įrodymai. Pažymėjo, kad Nutarime išvardintų pažeidimų nedarė, nes incidento metu miegojo lovoje, o kameros durys buvo užrakintos, be to, kameroje buvo laikomi dar du nuteistieji. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad įvykio metu buvo daužomos durys ir laužomas inventorius, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra. Nuobauda paskirta nemotyvuotai, neatsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes, nesiaiškinus kas šiuos pažeidimus padarė. Įvykis išnagrinėtas paviršutiniškai, o pareigūnų tarnybiniai pranešimai neatitinka tikrovės. Kalėjimų departamento sprendimas taip pat nepagrįstas, įvykio aplinkybės jame išnagrinėtos netinkamai, todėl taip pat naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (b. l. 38-41) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. Neramumai kilo visose 11-12 būrių kamerose. Nuteistieji masiškai triukšmavo, kėlė neramumus, daužė duris iš vidaus. Dar po kelių akimirkų triukšmas sklido iš 9-10 būrių kamerų. Į pareigūnų nurodymus nuteistieji nereagavo, o nustatyti kas daužė kamerų duris nebuvo galimybės, nes kamerų durys buvo užrakintos. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto, 73.4 punkto nuostatas bei nuteistųjų dienotvarkę. Skiriant nuobaudą nekilo abejonių, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Paskirta nuobauda adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 69-1373, kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų, ir Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-4120 „Dėl V. G. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1373 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų. Nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10-15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Atsakovas Nutarime konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362 (b. l. 19, 64-65).
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 2S-4120 „Dėl V. G. skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad pagrindo panaikinti paskirtąją nuobaudą nėra (b. l. 20-21).
BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (BVK 142, 143 straipsniai).
Nuobaudos skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką nustato BVK 143 straipsnis. Šios straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žiūrėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žiūrėti LVAT 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Nagrinėjamu atveju nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10-15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių. Pareiškėjas neigia padaręs nutarime nurodytą pažeidimą, nes pasak jo, tuo metu jis miegojo savo lovoje. Kaip matyti iš ginčijamo Kalėjimų departamento sprendimo, pareiškėjo kaltė konstatuota įvertinus Pravieniškių PN-AK 3-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2019 m. liepos 25 d. tarnybinius pranešimus Nr. 46-1535a ir Nr. 46-1535b bei vaizdo registratoriumi užfiksuotą medžiagą (b. l. 67, 68). Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad masiniai neramumai vyko būrių Nr. 11-12, vėliau ir būrių Nr. 9-10 kamerose, kuriose nuteistieji buvo laikomi užrakinti. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kokie konkretūs nuteistieji daužė kameros, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, duris, niokojo inventorių, juo labiau, kad, bylos duomenimis, pareiškėjas 12 būrio 2 kameroje buvo laikomas ne vienas (b. l. 52). Atsakovas atsiliepime pripažino, jog nebuvo įmanoma nustatyti, kurie nuteistieji daužė kamerų duris, kadangi nuteistieji buvo užrakinti kamerose (b. l. 39). Vaizdo registratoriaus duomenų atsakovas į bylą nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Nutarime užfiksuota, kad nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas jokio akto dėl sugadintų durų ar inventoriaus į bylą nepateikė. Nutarime pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kurioje kameroje pareiškėjas kalėjo, kokius konkrečius veiksmus atliko. Skiriant nuobaudą buvo apsiribota vien tik abstrakčiu bendro pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių, nenurodant kokia konkrečiai žala buvo padaryta.
Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijumi.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus bylos įrodymus, darytina išvada, jog skundžiamame 2019 m. liepos 25 d. nutarime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, jog pažeidimo padarymo metu jis miegojo savo lovoje. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas yra formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda jam skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).
Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas.
Teismas pažymi, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose išskirtinę reikšmę įgyja, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.
Pagal nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu. Esant minėtoms aplinkybėms nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 69-1373 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 2S-4120 „Dėl V. G. skundo išnagrinėjimo“ naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1373 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui V. G. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 2S-4120 „Dėl V. G. skundo išnagrinėjimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.