Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1854-163/2015

Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-08518-2015-2)

2015 m. gruodžio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, UAB „Technoaura“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Jonas Petrikas 2015-07-07 patvarkymu pareiškėjos V. R. skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjai raginimu buvo nustatytas 35 dienų terminas išsikelti iš buto, priklausančio išieškotojai UAB „Technoaura“, tačiau pareiškėjai to nepadarius, pagrįstai buvo priimtas 2015-06-29 patvarkymas, informuojantis apie paskirtą priverstinio iškeldinimo procedūros laiką. Antstolio nuomone, skundžiamas patvarkymas yra tik informacinio pobūdžio, nesukuriantis skolininkei jokių teisių ir pareigų, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio 2015-06-29 patvarkymo, kuriuo antstolis nustatė jos ir nepilnamečių vaikų iškeldinimo iš buto laiką 2015-07-07 10 val. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė. Skolininkė pateikė atskirą jį skundą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai, nurodyti CK 1.138 straipsnyje) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, grąžinti į darbą, įkeldinti, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.) teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros bei atsakomybė už sprendimo nevykdymą turi savo ypatumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015).

Iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja CPK 769 straipsnis, kuris numato, kad pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštu pranešama skolininkui. Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpų, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui. Apie priverstinį iškeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1818-259/2014).

Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo Palangos miesto apylinkės teismo 2015-05-11 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-432-588/2014 dėl V. R. iškeldinimo iš UAB „Technoaura“ priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. 2597-7000-5014:003, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 2015-05-12 skolininkei buvo surašytas raginimas Nr. įvykdyti sprendimą, nurodyta per 35 dienas nuo šio raginimo gavimo dienos išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje. Raginimas skolininkei asmeniškai įteiktas 2015-05-27. 2015-06-29 antstolis surašė patvarkymą dėl iškeldinimo laiko, kuris 2015-06-30 registruotu paštu išsiųstas skolininkei. 2015-07-07 surašytas iškeldinimo protokolas, iš kurio matyti, jog 2015-07-07 13.06 val. iškeldinimo procedūra baigta. Iškeldinimo procedūroje dalyvavo Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja E. L. ir vyriausioji specialistė I. L., išieškotojos UAB „Tecnoaura“ direktorius D. J. ir skolininkė V. R.. Iš šių faktinių bylos aplinkybių matyti, kad antstolis tinkamai vykdė savo pareigas įvykdyti teismo sprendimą, vadovaudamasis tiek, LRCPK 18 straipsniu, tiek 769 straipsniu bei antstolio veiklą reglamentuojančiais įstatymais.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad antstolis pažeidė nepilnamečių vaikų teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Byloje nustačius, kad išieškotoja UAB „Technoaura“ iš varžytynių įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, ir tapo buto savininke, skolininkė turėjo pakankamai laiko suvokti iškilusią grėsmę jos bei vaikų teisei gyventi UAB „Technoaura“ priklausančiame bute ir numatyti būsimų problemų sprendimo būdus. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių taip pat buvo priimtas 2014-10-23, t. y. daugiau nei prieš metus, sprendimas įsigaliojo 2015-04-29, Klaipėdos apygardos teismui 2015-05-29 nutartimi palikus galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-12-11 nutartį, kuria teismas netenkino skolininkės prašymo peržiūrėti 2014-10-23 sprendimą už akių. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje byloje skolininkė nesiėmė aktyvių veiksmų ir nerealizavo savo procesinių teisių bei pareigos užtikrinti nepilnamečio vaiko teisių, per tą laiką naujo gyvenamojo būsto nesusirado, kas suponuoja išvadą, jog skolininkė siekia vilkinti teismo sprendimo vykdymo procesą, o ne realizuoti savo pareigas rūpintis vaiku (CK 2.14 str. 1 d., 3.155 str. 2 d., 3.157 str. 1 d., Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.). Taigi, skolininkė, žinodama apie tai, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ją ir jos nepilnamečius vaikus iškeldinti iš ginčo buto, turėdama pareigą rūpinti savo vaikais (užtikrinti tinkamas gyvenimo, mokymosi sąlygas ir kt. poreikius), nesiėmė jokių veiksmų dėl naujo gyvenamojo būsto paieškos, todėl dėl tokių savo veiksmų turi prisiimti atsakomybę. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos vaikų teisės turi šiuo atveju prioritetą prieš suinteresuoto asmens nuosavybės teisę ir (arba) pareigą rūpintis vaiko teisių įgyvendinimu privalėtų prisiimti buto savininkas ar valstybės įgaliotas asmuo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo atveju antstolis nepažeidė ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos procedūros. Nustatyta, kad antstolio 2015-06-29 patvarkymas dėl iškeldinimo laiko nustatymo priimtas siekiant įvykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-23 sprendimą už akių bei nepažeidžiant vykdomojo rašto turinio, t. y. iškeldinimo procedūrą taikė tik šiame vykdomajame rašte nurodytiems asmenims, kuriems apie iškeldinimo laiką buvo pranešta tinkamai (CPK 769 str. 1 d., 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.). Byloje ginčas kilo dėl antstolio veiksmų apskundimo 510 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 442 str. 6 p.). LR CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju įvertinus tai, kad byloje skundžiami antstolio veiksmai dėl patvarkymo, kuriuo antstolis informavo skolininkę išsikelti iš išieškotojai priklausančio buto, darytina išvada, kad dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra skirtingi.

Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliantės atskirasis skundas atmestinas, yra pagrindas priteisti antstolio patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Antstolis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos kartu su atskiruoju skundu pateikė sąskaitą už suteiktas advokato teisines paslaugas. Iš pateiktos sąskaitos ir sąskaitos išrašo matyti, kad antstolis patyrė 54 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, taigi antstoliui yra priteistina 54 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti antstoliui Jonui Petrikui 54 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš skolininkės V. R., a.k. (duomenys neskelbtini)