- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-1818-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04700-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8297-191/2014 pagal pareiškėjo A. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., AB DNB bankui dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas skundžia antstolio R. B. „neteisėtą įsibrovimą į gyvenamąjį būstą ir neteisėtą spynų pakeitimą“. Skunde nurodė, kad 2014-01-14 iš antstolio R. B. gavo raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/01249, 0085/13/01250, kuriame nurodoma, jog išieškotojas AB DNB bankas 2013-06-03 pateikė antstoliui vykdyti vykdomuosius raštus, kuriuos 2013-05-07 išdavė Kauno apylinkės teismas, dėl pareiškėjo žmonos, nepilnametės dukros bei pareiškėjo iškeldinimo iš išieškotojui priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus perduoti ieškovui raktus nuo minėtų gyvenamųjų patalpų. 2014-01-14 raginime įvykdyti sprendimą antstolis nurodė, jog geruoju neišsikėlus iš patalpų, kuriose pareiškėjas gyvena ir kurios priklausė jo šeimai nuosavybės teise, iškeldinimas bus vykdomas priverstinai 2014-02-21 d. 10 val. 2014-02-17 pareiškimu - prašymu pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, bei prašymu į antstolį dėl iškeldinimo atidėjimo. Tačiau 2014-02-21 grįžęs iš svečių namo, pareiškėjas negalėjo įeiti į savo būstą bei į savo šeimos gyvenamas patalpas, nes buvo pakeisti užraktai. Vykdomajame rašte nėra nuorodos, jog teismas suteikė antstoliui teisę įeiti į pareiškėjo gyvenamą būstą be pareiškėjo sutikimo, tuo labiau be pareiškėjo buvimo vietoje. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui. Pareiškėjas niekur nesislapstė, duomenų, kad jis slapstytųsi antstolis neturi ir negalėjo turėti, be to iškeldinime pareiškėjas nedalyvavo tik dėl asmeninių priežasčių, todėl antstolis neturėjo teisės be pareiškėjo įeiti į jo gyvenamas patalpas, tuo labiau, kai tose patalpose gyvena pareiškėjo nepilnametė dukra. Mano, jog antstolis neteisėtai įsibrovė į pareiškėjo šeimos gyvenamas patalpas, todėl reikalauja nedelsiant imtis veiksmų, jog pareiškėjas galėtų grįžti į namo, tiksliau į savo gyvenamas patalpas, nes šiuo metu liko be gyvenamosios vietos.
Antstolis R. B. 2014-04-03 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino bei skundą kartu su vykdomosios bylos Nr. 0085/13/01249 kopija persiuntė Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad antstolio R. B. kontoroje 2013-06-07 patvarkymu priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-4835-528/2013 dėl A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnametės dukros A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš ieškovui AB DNB bankui nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus perduoti ieškovui raktus nuo minėtų gyvenamųjų patalpų. Iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo iškeldinti vykdomajame rašte nurodyti asmenys (CPK 769 str. 1 d.). Minėtiems asmenims apie iškeldinimo laiką buvo pranešta tinkamai (CPK 769 str. 2 d.). Apie iškeldinimą nustatyta tvarka buvo pranešta valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai (CPK 769 str. 3 d.), iškeldinime dalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Kadangi pareiškėjas ir jo šeimos nariai, būdami informuoti apie iškeldinimo laiką ir vietą, iškeldinime nedalyvavo, iškeldinimas buvo vykdomas dalyvaujant policijos ir turto saugotojo atstovams (CPK 769 str. 4 d.). Antstolis surašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą (CPK 769 str. 5 d.), kuriame aprašė ir įkainojo iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą, kadangi iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvavo (CPK 766 str.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pats neveikdamas tokiais veiksmais sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pareiškėjas turėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, taigi, turėjo visas galimybes geruoju įvykdyti teismo sprendimą, dalyvauti pats ar per savo atstovus dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, t. y. turėjo teisę ir pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 643 str., 644 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK nustatytus reikalavimus vykdant priverstinį iškeldinimą, vykdymo proceso metu antstolio padarytų esminių Civilinio proceso kodekso pažeidimų teismas nenustatė, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pasisakė, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK nustatytus reikalavimus vykdant priverstinį iškeldinimą. Aiškinant bei taikant nacionalines teisės normas, susijusias su priverstiniu turto išieškojimu, turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) išaiškinimus dėl nuosavybės teisių apsaugos, proceso trukmės, teisės į teismą priverstinai parduodamo turto teisingos kainos ir kt. Pažymi, kad sprendimų vykdymo procesiniai pažeidimai reiškia ir kitų Konvencijoje saugomų asmens teisių pažeidimus. Dėl to EŽTT skolininko nuosavybės teisių ribojimą laiko pateisinamu, jei šis atliekamas laikantis privalomų reikalavimų: vykdymo procesas teisiškai reglamentuotas, atliekamas laikantis teisės aktų nuostatų, o taikomos priemonės proporcingos siekiamam tikslui. Antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (LR antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, savo veikloje vadovaujasi ir teisės principais, tokiais kaip teisingumo, protingumo, sąžiningumo. CPK 769 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui. Antstolių profesinės etikos kodekso 4 bei 16 straipsniuose įtvirtinta, kad kiekvienas antstolis privalo sąžiningai vykdyti įstatymuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis negali pažeisti žmogaus teisių ir orumo. Nagrinėjamu atveju, apelianto nuomone, antstolis R. B. akivaizdžiai, ignoruodamas teisės aktus, reglamentuojančius vaiko teises, kad draudžiama iškeldinti vaikus žiemos metu, vis dėlto atliko iškeldinimą ir neteisėtai įsibrovė į gyvenamą būstą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo A. M. skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto atskirajame skunde pateikiami argumentai neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, ir suinteresuotas asmuo visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais. Taip pat nurodo, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4835-528/2013 dėl pareiškėjo, R. M. ir A. M. iškeldinimo priimtas 2013-04-05. Pareiškėjas turėjo visas galimybes ir daugiau negu pakankamai laiko įvykdyti teismo sprendimą. Neįvykdęs teismo sprendimo geruoju, pareiškėjas turėjo tikėtis, kad jis su kitais teismo sprendime nurodytais asmenimis bus iškeldintas priverstinai. Kadangi minėtas teismo sprendimas pareiškėjo nebuvo įvykdytas, bankas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo ir pateikė antstoliui vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus. Vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius raštus, antstolis pareiškėjui, R. M. ir A. M. išsiuntė raginimą išsikelti ir šiuos asmenis informavo apie tai, kada bus vykdomas priverstinis jų iškeldinimas tuo atveju, jeigu antstolio raginimas nebus įvykdytas. Antstolio raginimas nebuvo įvykdytas, todėl iškeldinimas buvo vykdomas priverstine tvarka. Tai, kad pareiškėjas tiesiogiai nedalyvavo iškeldinime, nesudaro pagrindo išvadai priverstinį iškeldinimą laikyti nepagrįstu ar neteisėtu. Jeigu asmuo nevykdo antstolio raginimo išsikelti, įstatymas (CPK 769 str. 4 d.) suteikia teisę vykdyti iškeldinimą ir nesant iškeldinamojo. Tokiu atveju priverstinis iškeldinimas vykdomas dalyvaujant policijos ir turto saugotojo atstovui. Būtent tokiu būdu ir buvo vykdomas Kauno apylinkės teismo 2013-04-05 sprendime nurodytų asmenų iškeldinimas iš bankui nuosavybės teise priklausančio buto, o iškeldinime dalyvavo ne tik policijos pareigūnai ir turto saugotojų atstovai, bet ir Vaiko teisiu apsaugos tarnybos darbuotoja, Banko įgaliotas atstovas, taip pat kiti suinteresuoti asmenys. Šios aplinkybės patvirtina, kad iškeldinimas įvykdytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, jokie pareiškėjo ir jo nepilnametės dukros interesai pažeisti taip pat nebuvo, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis R. B. nurodo, kad nesutinka su apelianto reikalavimu, nesutikimo motyvus ir aplinkybes nurodė 2014 m. kovo 7 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, iškeldinant pareiškėją iš gyvenamųjų patalpų.
Iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja CPK 769 straipsnis, kuris numato, kad pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštu pranešama skolininkui. Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpų, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui. Apie priverstinį iškeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą.
Civilinės ir vykdomųjų bylų Nr. 0085/13/01249, Nr. 0085/13/01250 duomenimis nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje 2013-06-07 patvarkymu priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2013-05-07 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-4835-528/2013 dėl A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnametės dukros A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš ieškovui AB DNB bankui nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus perduoti ieškovui raktus nuo minėtų gyvenamųjų patalpų. Antstolis 2014-01-14 surašė raginimą A. M., R. M., A. M. per 30 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos išsikelti gera valia, taip pat nurodė, jog neįvykdžius reikalavimo geruoju ir nurodytu terminu, iškeldinimas bus vykdomas 2014-02-21 10 val. Raginimas pareiškėjui įteiktas asmeniškai 2014-01-15 (vykdomoji byla Nr. 0085/13/01250, b. l. 12). Antstolio raginimas nustatytu terminu nebuvo įvykdytas, todėl iškeldinimas 2014-02-21 buvo vykdomas priverstine tvarka. Surašytas iškeldinimo protokolas, turto aprašas bei turto arešto aktas (vykdomoji byla Nr. 0085/13/01250, b. l. 31-39). Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, tiek pradinį skundą dėl antstolio veiksmų, tiek atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas ir antstolis neatsižvelgė į teisėtus vaiko interesus, ginčo situacijoje nepilnametis vaikas paliekamas be gyvenamojo būsto, be to, iškeldinimas vyko pareiškėjui nedalyvaujant, todėl tokiu atveju turėjo dalyvauti policijos ir turto saugotojo atstovai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013-04-05 sprendimu už akių iškeldino atsakovus A. M., R. M. ir A. M. iš ieškovui AB DNB bankas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus perduoti ieškovui raktus nuo minėtų gyvenamųjų patalpų. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju minėtas teismo sprendimas dėl pareiškėjo iškeldinimo įsiteisėjo 2013-05-07, pareiškėjas turėjo daugiau nei pakankamai laiko įvykdyti teismo sprendimą, turėjo suvokti, jog priverstinis vykdymas jam sukels papildomų neigiamų turtinių pasekmių, tačiau pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų (duomenų apie iškeltas bylas dėl vaiko teisių įgyvendinimo ar pan. nėra) ir (ar) nerealizavo savo procesinių teisių bei pareigos užtikrinti nepilnamečio vaiko teisių bei per tą laiką naujo gyvenamojo būsto nesusirado, kas suponuoja išvadą, jog jis siekia vilkinti teismo sprendimo vykdymo procesą, o ne realizuoti savo pareigas rūpintis vaiku (CK 2.14 str. 1 d., 3.155 str. 2 d., 3.157 str. 1 d., Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.). Taigi, pareiškėjas, žinodamas apie tai, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas jį iškeldinti iš ginčo buto, turėdamas pareigą rūpinti savo vaiku (užtikrinti tinkamas gyvenimo, mokymosi sąlygas ir kt. poreikius), nesiėmė jokių veiksmų naujo gyvenamojo būsto paieškai, todėl tokiais savo veiksmais turi prisiimti ir atsakomybę už tai. Remiantis išdėstytu nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo vaiko teisė turi šiuo atveju prioritetą prieš suinteresuoto asmens nuosavybės teisę, ir/arba pareigą rūpintis vaiko teisių įgyvendinimu privalėtų prisiimti buto savininkas ar valstybės įgaliotas asmuo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo atveju antstolis nepažeidė ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos procedūros. Nustatyta, kad antstolis 2014-02-21 priverstinį iškeldinimą vykdė laikydamasis Kauno apylinkės teismo 2013-05-07 vykdomojo rašto Nr. 2-4835-528/2013 turinio, t. y. iškeldinimo procedūrą taikė tik šiame vykdomajame rašte nurodytų asmenų, kuriems apie iškeldinimo laiką buvo pranešta tinkamai, atžvilgiu (CPK 769 str. 1 d., 2 d.). Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis tiesiogiai nedalyvavo iškeldinime, taip pat nesudaro pagrindo išvadai priverstinį iškeldinimą laikyti nepagrįstu ar neteisėtu. Kaip minėta, tais atvejais, kai iškeldinamasis asmuo nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, įstatymas suteikia antstoliui teisę vykdyti iškeldinimą priverstine tvarka, nesant iškeldinamojo. Tokiu atveju priverstinis iškeldinimas vykdomas dalyvaujant policijos ir turto saugotojo atstovui (CPK 769 str. 4 d.). Šiuo atveju, antstolis, 2014-02-21 vykdydamas priverstinį iškeldinimą, surašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą (vykdomoji byla Nr. 0085/13/01250, b. l. 33), iš kurio turinio matyti, kad iškeldinime iškeldinamieji asmenys nedalyvavo, dalyvavo antstolis R. B., antstolio padėjėjas V. V., išieškotojo AB DNB bankas atstovas M. G., Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK pareigūnai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja S. P., antstolė N. B., AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo darbuotojai, turto saugotojo UAB „Inservis“ atstovai ir UAB „Centrinis raktų servisas“ darbuotojas. Iškeldinimo protokole antstolis taip pat aprašė ir įkainojo iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą, kadangi iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvavo (CPK 769 str. 5 d., 766 str.). Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis tinkamai įgyvendinimo CPK nustatytas reikalavimus vykdant priverstinį iškeldinimą, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.