Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas AntanavičiusBaudžiamoji byla Nr. 1A-744-785-2014;

Teisėjas Lidija DeksnienėTeisminio proceso Nr. 1-61-1-00283-2014-9;

2014 m. spalio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nuteistojo K. A. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 302 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėn.;

pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 mėn.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir K. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėn.

Pritaikius BK 64¹ str. bausmė sumažinta1/3 ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėn.

Nukentėjusiajai O. M. iš nuteistojo K. A. priteista 656,91 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. kovo 27 d., 17.49 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) , pagrobė svetimą turtą, priklausantį O. M. –piniginę su joje buvusiais 500 litų, DNB banko kreditine mokėjimo kortele VISA Electron Nr. (duomenys neskelbtini) – 10litų vertės, parduotuvės „NORFA“ nuolaidų kortele – 10 litų vertės, parduotuvės „MAXIMA“ nuolaidų kortele – 5litų vertės bei dokumentais – automobilio „(duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei O. M. vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos neturėdamas teisėto pagrindo, laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2014-04-09, tuo padarė nukentėjusiajai O. M. bendrą 525 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam K. A. tinkamai. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukštesnysis teismas patikriną tą nuosprendžio dalį, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas, o dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su K. A. nuteisimu pagal BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d. plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų reikalavimų laikėsi, bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytiems nusikaltimams ir nelaikytina aiškiai per griežta.

Nuteistojo K. A. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 178 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. Minėtų straipsnių sankcijoje, be kitų alternatyvių bausmės rūšių numatyta ir laisvės atėmimo bausmė: pagal BK 178 str. 1 d. – iki 3 m., pagal BK 302 str. 1 d. – iki 6 m.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis K. A. nusikaltimus nuosavybei teisiamas penktą kartą, pagal BK 178 str. jis jau buvo teistas 2009-03-18, 2011-01-25, 2011-05-27, 2011-10-03, jam ne kartą jau buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis realiai atliko. Nusikalstamos veikos padarytos neišnykus teistumui. Paminėtos aplinkybės rodo didesnį K. A. pavojingumą visuomenei, apibūdina jį kaip asmenį, ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Ankstesnės bausmės, taip pat ir susijusios su laisvės atėmimu, nebuvo efektyvios ir nebuvo pakankamos užtikrinti bausmės tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai parinko bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 str. numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko K. A. su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį.

Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), baustas administracine tvarka (b. l. 52). Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jo draugė laukiasi vaiko, todėl jai vienai būtų sunku, nesudaro pagrindo paskirtą bausmę švelninti. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog 2014-07-22 teismo baudžiamuoju įsakymu K. A. už savo sugyventinei E. S. sukeltą fizinį skausmą buvo nuteistas arešto bausme, o ši aplinkybė, teismo manymu, K. A. deklaruojamą rūpestį sugyventine leidžia vertinti kaip nenuoširdų, siekiant sušvelninti savo padėtį ir išvengti griežtos bausmės.

Paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertinto tinkamai ir skyrė K. A. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, K. A. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ str. 1 d. nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes laikytina, kad K. A. už BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta ir subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., paskirta bausmė individualizuota tinkamai. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos K. A., išlaidas iki 2014-09-23 sudaro 420 Lt dydžio advokato užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 420 Lt, iš nuteistojo K. A. nepriteisti.