Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Vėgelienės, Faustos Vitkienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

dalyvaujant pareiškėjui J. R., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui L. R., atsakovės atstovui L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais:

2.1. 2018 m. spalio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti priėmė išvadas ir siūlymus Nr. 1KI-5-(11.28), kuriais pasiūlė Atsakovui panaikinti mano matininko kvalifikaciją. 2018 m. lapkričio 12 d. atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) įsakymu Nr. 1P-432 (1.3.) panaikino 2008 m. rugsėjo 3 d. J. R. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-613 galiojimą.

2.2. Atsakovas ginčijamąjį Įsakymą grindžia Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 12 d. 1 p., kur sakoma, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, jeigu nustatoma, kad matininkas nustatydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims. Tačiau nenurodydamas, kuriems tretiesiems asmenims atsirado žala ir kokio dydžio, ginčijamas Įsakymas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

2.3. Ginčijimas aktas neatitinka viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., nes nėra konkrečiai nurodyta, ką pažeidė pareiškėjas:

2.3.1. Ginčijamame įsakyme Atsakovas nenurodė jokių Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 8 d. nurodytų pagrindų – nėra konkrečiai nurodyti pažeidimai. Ginčijamame Įsakyme yra nurodyta, kad Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21, 65 ir 65-1 punktais, tačiau 21 punkte nustatoma tvarka, kaip matuojamas žemės sklypas ir nustatomos ribos, o Įsakyme nenurodoma, kaip konkrečiai buvo pažeistas 21 punktas (kokių teisės aktų nesilaikyta) punktuose, tuo tarpu 65 ir 65-1punktai nustato, kam ir kokiais atvejais parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla pateikiama, tačiau šiuo atveju Atsakovas nenurodo, kas buvo pažeista.

2.3.2. Kaip skundžiamo įsakymo pagrindas nurodytas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. jsakymu Nr. 522 ,,Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, 11 punktas, kuris nustato, kad matininkas, sudaręs sutartį su užsakovu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, pradinius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (toliau – duomenų paketas), kurių reikia darbui atlikti, turi teisę gauti iš papunkčiuose nurodytų subjektų, tačiau, nėra nurodyta kaip ši norma susijusi su galimais mano neteisėtais veiksmais.

2.4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad matavimo proceso metu buvo informavęs gretimų sklypų savininkus, jie iš pradžių dalyvavo matavime, po to pasišalino. Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti posėdžio metu sutiko tik dėl to, kad neteisingai kadastrinių matavimų byloje buvo atvaizduotos šalia upelio esančios matuoto sklypo ribos, toje apimtyje ir sutiko tikslinti projektą. Tuo tarpu nesutiko, kad neteisingai atvaizdavo matuoto sklypo ribas su gretimais sklypais. Nurodė, kad sklypų ribos gali neatitikti žemėtvarkos projekte nurodytų ribų, nes pastarieji daryti seniai, su netikslia technika, šiuo metu galima tiksliau nustatyti sklypo ribas. Kadastro nuostatai (21 p.) numato, esant tam tikrai paklaidai kadastrinių matavimų byla gali būti registruojama registre ir nederinant su Tarnybos skyriumi, šiuo atveju taip ir buvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Pareiškėjas pagal sutartį su užsakovais, atliko sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir sklypai) kadastrinius matavimus. Atlikus matavimus pagal naujai nustatytus kadastrinius duomenis, pareiškėjas pateikė VĮ Registrų centrui suformuotas kadastrines bylas registruoti. VĮ Registrų centras nustatė, kad kadastro bylos yra tinkamos kadastro duomenų pakeitimui ir įregistravo naujus duomenis, taip pat pakoregavo besiribojančių sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir gretimi sklypai) ribas, laikydamas, kad maksimali ribinė paklaida išliko leistinumo ribose (T I b. l. 57). NŽT gavo gretimų sklypų savininkų 2018 m. kovo 14 d. skundus dėl neteisingai nustatytų žemės ribų (T I b. l. 51-56). Pagal LITEKO duomenis, dėl žemės sklypų ribų tarp savininkų kilo ginčas, kuris nagrinėjamas Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (proceso Nr. 2-28-3-02134-2018-6). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti (toliau – ir Komisija) NŽT Marijampolės, Kazlų rūdos ir Kalvarijos skyriaus pranešimo pagrindu nagrinėjo pareiškėjo veiksmus, susijusius su sklypų kadastrinėmis bylomis, 2018 m. liepos 10 d. posėdyje. Komisija 2018 m. rugpjūčio 30 d. išvadose ir siūlymuose nutarė siūlyti įpareigoti pareiškėją per 15 dienų ištaisyti klaidą, patikslinant sklypų kadastro duomenis ir pateikti paaiškinimą NŽT (T I b. l. 112, 113). 2018 m. liepos 24 d. raštu (T I b. l. 114) pareiškėjas informavo Komisiją, kad ginčas dėl sklypų ribų yra nagrinėjamas teisme ir jo klientai, kurių sklypai buvo matuoti, susilaiko nuo savanoriško kadastrinių matavimų keitimo. Gretimų sklypų savininkai nurodė, kad patyrė atitinkamai 720 ir 1400 Eur žalą, taip pat neturtinę žalą dėl pareiškėjo veiksmų (T I b. l. 118, 120). Komisija pareiškėjo atsakomybės klausimą nagrinėjo 2018 m. spalio 15 d. posėdyje (protokolo išrašas TI, b. l. 125-127). Po posėdžio Komisija 2018 m. spalio 25 d. siūlymuose ir išvadose Nr. 1KI-5-(11.28) pasiūlė NŽT direktoriui panaikinti matininko pažymėjimą pareiškėjui (T I b. l. 27-29). NŽT direktorius atsižvelgdamas į šias išvadas, 2018 m. lapkričio 12 d. skundžiamu įsakymu (T I b. l. 5) panaikino pareiškėjo matininko pažymėjimo galiojimą. Šis įsakymas kartu su 2018 m. spalio 25 d. Komisijos išvadomis ir siūlymais bei 2018 m. lapkričio 20 d. raštu buvo išsiųsti pareiškėjui. Komisijos išvadose ir siūlymuose buvo nurodyta, kad pareiškėjas atlikdamas Sklypų kadastrinius matavimus pažeidė Nuostatų 21, 65 ir 65-1 punktų reikalavimus bei Taisyklių 11 punkto reikalavimus. 2018 m. lapkričio 20 d. rašte NŽT nurodė, kad pareiškėjas nesivadovavo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir nesikreipė į NŽT skyrių kaip to reikalauja Nuostatų 21 punktas ir Taisyklių 11 punktas, kad neištaisė kadastrinių matavimų duomenų, kuriuos ištaisyti buvo įpareigotas 2018 m. liepos 10 d. Komisijos posėdžio metu.

5. Ginčas kilo dėl NŽT sprendimo panaikinti matininko pažymėjimą. Pareiškėjas remiasi tuo, kad skundžiamuose sprendimuose nebuvo nurodyta padaryto pažeidimo esmė, o tik nurodyti teisės aktai ir pacituotas jų turinys, nesutinka su tuo, kad apskritai buvo padarytas pažeidimas, taip pat, kad jis yra šiurkštus. Atsakovas remiasi tuo, kad pareiškėjas iš esmės pažeidimo neginčija, jį pripažino Komisijos posėdyje, o pažeidimą pripažinti šiurkščiu pakanka aplinkybės, kad buvo kilusi reali žalos atsiradimo gretimų sklypų savininkams grėsmė.

Dėl pažeidimo apibrėžtumo

6. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017). Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administra­vimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pavyz­džiui, 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1035/2014). Taigi nepakanka sprendimo motyvuoti vien teisės normų išvardijimu, nenurodant, kaip pasireiškė jų pa­žeidimas. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyz­džiui, 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administraci­nius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015) ir kt.

7. Ginčo santykius reguliuoja Nuostatai ir Taisyklės, būtent dėl šių teisės aktų pažeidimo NŽT ir priėmė skundžiamą sprendimą.

Taisyklių 11 punkte numatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Nuostatų 21 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Nuostatų 1 priedas nustato toleranciją neatitikimui, kurios neviršijus matininkas gali ir nesikreipti į NŽT.

Nuostatų 65-1 punkte numatyta, kad tik tais atvejais, kai sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis nereikalingas, vykdytojas pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemėtvarkos skyriui neteikia.

8. Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar buvo reikalinga kreiptis į NŽT pagal Nuostatų 21 punktą, taip pat ar pareiškėjas nesilaikė teritorijos planavimo dokumentų reikalavimų. Pareiškėjo manymu, NŽT sutikimas nebuvo reikalingas, nes kadastrinių duomenų neatitikimas neviršijo Nuostatų 1 priede nurodytų ribų. Tuo tarpu NŽT teigia, kad toks sutikimas buvo reikalingas. Pažymėtina, kad NŽT skundžiamame sprendime (vertinant visus pareiškėjui išsiųstus dokumentus – skundžiamą įsakymą, 2018 m. spalio 25 d. Komisijos išvadas ir pasiūlymus, 2018 m. lapkričio 30 d. raštą kaip visumą) nenurodė, koks buvo žemės sklypo plotų neatitikimas, kokie konkrečiai kadastrinių matavimų duomenys yra neteisingi, kokių teritorijų planavimo dokumentų neatitinka. Į bylą pateiktame 2018 m. liepos 10 d. komisijos posėdžio protokolo išraše (T I b. l. 125-127), kuris nebuvo pateiktas pareiškėjui, apie pažeidimo esmę nurodyta tik tai, kad netinkamai „įmatuotas“ upelis Paikis, kadastrinių matavimų duomenys neatitinka Kumelionių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (nenurodyta konkrečiai kaip), ribų (neaišku konkrečiai kokių) ilgiai yra 520 ir 560 m. ir neaišku, kodėl tokie, taip pat, kad pareiškėjas nesikreipė į NŽT pagal Nuostatų 21 punktą ir Taisyklių 11 punktą, nepaisydamas plotų skirtumų (nenurodyta kokie ploto skirtumai). Taigi duomenys apie pažeidimą labai abstraktūs, nekonkretūs. Iš protokolo turinio matyti, kad pareiškėjas ginasi tuo, kad sklypų plotų neatitikimai atitiko leistinas ribas, tačiau dėl plotų leistinų ribų Komisija nesiaiškino. Nors atsakovė remiasi aplinkybe, kad pareiškėjas pažeidimus pripažino, pareiškėjas tai neigia ir nurodo, kad sutiko, kad kadastriniai matavimai gali būti neteisingi toje dalyje, kuri susijusi su upeliu Paikis. Visgi šiuo atveju pagrindinis ginčas kilo dėl matavimų dalies, kuri susijusi su gretimų sklypų savininkų interesais, nes būtent dėl žalos jiems NŽT pažeidimą laikė šiurkščiu. Komisijos 2018 m. liepos 10 d. protokole (T I b. l. 125) nurodyta, kad „...Komisijai pakartotinai paklausus, ar tikrai jis mano, kad atstatė ribas taip, kaip privalėjo atstatyti pagal teisės aktus ir teritorijų planavimo sprendinius, J. R. atsakė, kad taip manė anksčiau ir šiuo metu jo pozicija keičiasi, nes buvo suklaidintas dokumentacijos ir sutinka imtis veiksmų dėl kadastrinių matavimų panaikinimo“. Visgi toks teiginys nėra informatyvus - iš jo neaišku, kokie konkrečiai kadastriniai duomenys yra neteisingi ir kodėl (kokių teritorijų planavimo dokumentų neatitinka, ar buvo pažeisti sklypų formavimą reguliuojantys teisės aktai), kokia apimtimi pareiškėjas sutinka, kad matavimai neatitinka teritorijų planavimo sprendinių (kokių sprendinių), ką konkrečiai pareiškėjas sutinka taisyti. Atsakovės argumentai, kad pareiškėjas yra matininkas ir pats turi žinoti, kokius teisės aktus pažeidė atmestini, nes institucija turi aiškintis pažeidimo esmę, sudaryti galimybes atsakomybėn traukiamam asmeniui pasiaiškinti, ir jeigu daro išvadą esant pažeidimą, aiškiai jį apibūdinti. Pažymėtina, kad Komisijos protokolas nebuvo išsiųstas pareiškėjui, jis jo nepasirašė, jam nebuvo suformuluotas nurodymas keisti ar tikslinti kadastrinius matavimus kitokia forma. Komisijos posėdžio įrašo taip pat nėra (ką nurodė atsakovo atstovas teismo posėdžio metu), taigi atsakovės teiginys, kad pareiškėjas pripažįsta pažeidimą, remiasi tik abstrakčiu Komisijos protokole padarytu įrašu ir kitokių to įrodymų nėra. Pareiškėjas skunde įrodinėja, kad jam nebuvo paaiškinta, ką jis konkrečiai pažeidė, o tai negali būti laikoma pažeidimo pripažinimu ar neginčijimu, nes pareiškėjui sunku būtų ginčyti tai, kas jam nėra tinkamai atskleista. Į bylą atsakovė pateikė schemą (T I b. l. 45), kurioje pažymėti VĮ Registrų centre įregistruoti duomenys ir pagal žemėtvarkos projektą nustatytos ribos. Visgi šis dokumentas nėra kaip nors patvirtintas ar pateiktas pareiškėjui. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, tai buvo tik darbinis dokumentas parengtas Komisijai. Taigi šio dokumento negalima laikyti sudėtine skundžiamo sprendimo dalimi ar iš jo daryti išvadų, kad būtent su jame nurodytais neatitikimais pareiškėjas sutiko. Be to, iš jo nėra aišku, kokios apimties yra nukrypimas nuo buvusių kadastre įregistruotų duomenų, žemėtvarkos projekto ar kitų teritorijų planavimo dokumentų. Taigi teismas daro išvadą, kad NŽT, priimdama skundžiamą sprendimą, nenurodė ir netyrė konkrečių teisės pažeidimo objektyviųjų požymių – kokios konkrečiai ribos ir (ar) taškai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų (kokių dokumentų) ir kokia yra nuokrypio apimtis, kad netaikyti Nuostatų 21 p. numatytos sąlygos, kuri numato tam tikrą toleranciją nukrypimui. Taigi nesielgė atidžiai ir rūpestingai. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Registrų centras NŽT buvo nurodęs, kad prieš registruodamas kadastro duomenis įvertino sklypų ribas ir nustatė, kad maksimali ribinė ploto paklaida išliko leistinumo ribose (T I b. l. 57).

Dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros

9. Pirmą kartą pareiškėjo pažeidimo klausimas buvo nagrinėtas 2018 m. liepos 10 d. Komisijos posėdyje. Būtent šio posėdžio medžiaga remiasi atsakovė teigdama, kad pareiškėjas pažeidimą pripažino. Visgi prieš Komisijos 2018 m. liepos 10 d. posėdį pareiškėjas nebuvo informuotas apie pažeidimo esmę (teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė kad galbūt prieš posėdį pareiškėjas buvo informuotas apie pažeidimo esmę, tačiau to įrodymų nėra). Laikytina, kad tai turėjo esminės įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes Komisijos posėdžio metu pareiškėjas negalėjo pateikti tinkamai parengtos pozicijos dėl galimo pažeidimo. Tuo pačiu ir Komisija nebuvo tinkamai apsibrėžusi nagrinėjimo dalyko (objektyviųjų galimo teisės pažeidimo požymių). Tai įrodo ir neinformatyvus atsakovės sprendimo (vertinant kartu skundžiamą įsakymą, 2018 m. spalio 25 d. Komisijos išvadas ir siūlymus bei 2018 m. lapkričio 20 d. raštą) turinys, nes liko neįvertinta, ar tikrai pareiškėjo atlikti matavimai ir plane pažymėtos ribos buvo neteisingi (kokie teritorijų planavimo dokumentai pažeisti, ar neteisingai taikytos metodikos dėl sklypų formavimo), ypač toje dalyje, kuri susijusi su gretimų sklypų ribomis, dėl kokios pažeidimų dalies pareiškėjas sutinka, o dėl kokios nesutinka. Komisija galutines išvadas ir siūlymus priėmė 2018 m. spalio 15 d. (protokolo išrašas T I b. l. 125-127). Prieš nagrinėjimą šiame posėdyje pareiškėjas taip pat nebuvo informuotas ir negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Taigi šie procedūriniai pažeidimai laikytini esminiais, nulėmusiais neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Pažeidimo šiurkštumo, kaltės, priežastinio ryšio ir proporcingumo klausimai

10. NTKĮ 11 straipsnio 12 dalies 1 punktas numato, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, jeigu nustatoma, kad matininkas nustatydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims.

11. Šiuo atveju pažymėjimo panaikinimo pagrindu įstatymų leidėjas nurodo vertinamojo pobūdžio požymį – šiurkštumą. Nustatydamas šiurkštumo požymį, atsakovė rėmėsi aplinkybe, kad gretimų sklypų savininkams atsirado reali žalos grėsmė, tačiau visiškai nevertino ir nenustatinėjo subjektyviosios pažeidimo pusės – kaltės, motyvų, tikslų. Nors įstatymas tiesiogiai nenumato, kokia kalatės forma turi būti padarytas teisės pažeidimas, visgi taikant atsakomybę ir sprendžiant dėl pažeidimo šiurkštumo yra svarbu įvertinti ir subjektyvųjį pažeidimo požymį – kaltę. Teisės pažeidimui apskritai yra būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai, t. y. objektas, objektyvinė pusė, subjektas bei subjektyvinė pusė. Ir visi šie išvardyti keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jei nėra bent vieno iš jų, negali būti teisės pažeidimo sudėties ir atsirasti atsakomybė. Šiuo atveju NTKĮ neįtvirtina principo, kad taikoma atsakomybė be kaltės, taigi nenustačius kaltės, teisės pažeidimas negalėjo būti konstatuotas.

12. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos negalima aiškinti vien lingvistiškai, kaip susijusios vien su teisingumo vykdymu baudžiamųjų bylų procese, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, vertinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, turi ir platesnį turinį, ji negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų (inter alia ir tokių jų dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Tad įstatymuose sankcijos turi būti konstruojamos taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, idant skiriama bausmė arba nuobauda nebūtų neteisinga, neadekvati padarytam teisės pažeidimui. Šiuo atveju svarbiausias pažeidimo subjektyviosios pusės elementas - kaltė, nebuvo nustatytas. Taip pat nebuvo įvertintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Tuo tarpu skirta pati griežčiausia NKTĮ 11 straipsnyje numatyta sankcija – pažymėjimo galiojimo panaikinimas, t. y. galimybės verstis tam tikra veikla uždraudimas. Laikytina, kad nenustačius kaltės, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, toks atsakovės sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu proporcingumo aspektu.

13. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nenustatė esminių atsakomybei taikyti svarbių faktinių aplinkybių – šiame sprendime nurodytų objektyviosios ir subjektyviosios teisės pažeidimo pusės elementų, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, institucija įpareigotina iš naujo išnagrinėti atsakomybės taikymo pareiškėjui klausimą ir priimti naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. R. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. 1P-432 „Dėl J. R. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti atsakomybės taikymo J. R. klausimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.