Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. I. ieškinį atsakovui R. M. dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas P. I. prašo įpareigoti atsakovą tokiomis pačiomis priemonėmis, kaip buvo paskleista žinia, neatitinkanti tikrovės, ją paneigti, nustatant atsakovui terminą ir priteisti iš R. M. 680 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas P. I. ieškinyje, patikslintame ieškinyje bei ieškovo atstovas advokatas A. Justeika teismo posėdyje nurodė, kad jis su L. V. turi bendrą sūnų L. I., gim. (duomenys neskelbtini), su sūnaus motina gyveno kartu iki 2012 m. kovo mėnesio. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 metais priteisė iš ieškovo išlaikymą sūnui, nustatė bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovas teikia išlaikymą sūnui, nori jį pasiimti pas save, prisidėti prie vaiko auklėjimo, tačiau sūnaus motina L. V., su jos aplinkinių asmenų pagalba, trukdo bendrauti su sūnumi, neleidžia pasiimti vaiko, nuteikinėja sūnų prieš ieškovą, todėl pas antstolį vykdoma byla dėl bendravimo su sūnumi. Esant tokiems santykiams, ieškovas 2016 m. sausio 29 d. registruotu laišku antstoliui A. Š. išsiuntė prašymą skirti psichologą, nes L. V. ne kartą pažeidė teismo nustatyta bendravimo su sūnumi tvarką - neatsiliepia į skambučius, nereaguoja įsiunčiamas SMS. Po minėto prašymo, 2016 m. vasario 11 d. 05:46:52 val. į ieškovo telefoną atėjo trumpasis SMS pranešimas: „labas, man paaiskink kam reikia waikuj psichologo konsultacijos? ir nesakyk kad tai ne mano reikalas, bus mano reikalas nes busim oficiali seima. ir jei tu dar taip isidirbinesi aš tawe paduosiu y teisma kad tau atliktu psichiatrine ekspertize idiote tu nelaimingas! ar supratai? db gali lekt su ta sms ir rodyt visiems“. 09:51:49 val. iš to paties telefono abonento numerio atėjo naujas trumpasis SMS pranešimas: “as nesuprantu kuo ce dediesi atsakomybe tu, psihiatrine ekspertize tau kai padarys tada galėsi traukt jau mane kur reikia.”

Ieškovas kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir identifikuota, kad šiuos pranešimus siuntė L. V. sugyventinis R. M.. Minėtą žinutę perskaitė kartu gyvenanti jo draugė. Atsakovas siųsdamas žinutę negalėjo užtikrinti, kad žinutę perskaitys tik ieškovas. Atsakovo paskleisti duomenys yra ne jo asmeniškai išdėstyta nuomonė, bet žinia, nes atsakovas kategoriškai teigia, „idiote tu nelaimingas“. Lietuvių kalbos žodynas žodį „idiotas“ apibūdina kaip žmogų, kuriam būdingas sunkus protinio atsilikimo laipsnis. Žodis „idiotas“ visuomenėje yra suprantamas kaip įžeidimas, žeminantis kito asmens garbę ir orumą. Atsakovo pavadinimas „idiotu“ ir kreipinys „nelaimingas žmogau“ ieškovą žeidžia. Dėl atsakovo R. M. veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą, dėl trumpųjų SMS pranešimų turinio, juose esančių įžeidimų, patyrė nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Todėl prašo iš atsakovo priteisti 680 Eur patirtą neturtinę žalą. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovui pasidarė dar sunkiau bendrauti su sūnaus motina, pasiimti sūnų.

Atsakovas R. M. atsiliepime į ieškinį, atsiliepime į patikslintą ieškinį bei teismo posėdyje jis ir jo atstovė advokatė A. Martinaitienė nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jis neįžeidė garbės ir orumo, nepaskleidė jokių žinių. Atsakovas gyvena su L. V., su kuria ieškovas turi sūnų. Ieškovas su sūnumi nebendravo, išlaikymą sūnui teikė nereguliariai, todėl vaiko mama kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo. L. V. niekada nėra trukdžiusi ieškovui bendrauti su sūnumi, nėra vaiko nuteikinėjusi prieš tėvą. Dėl ieškovo ilgalaikio nebendravimo su sūnumi, sūnus tėvo neprisimena, ryšys tarp jų yra nutrūkęs, bet yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Šių metų pradžioje ieškovas kreipėsi į antstolį A. Š. prašymu skirti psichologą vaikui, po to paskambino vaiko mamai ir pranešė apie tai, kad ji turėsianti vežti sūnų į Vilnių pas psichologą ir dar sumokėti tiek kelionės, tiek privataus psichologo konsultacijų išlaidas. R. M. po minėto skambučio ieškovui parašė SMS pranešimą, kuriame nurodytas žodis “idiotas”. Atsakovo šnekamojoje kalboje tarp vyrų naudojamas žodis “idiotas” tiktai parodo atsakovo nuomonę apie ieškovą, bet negali būti traktuojamas kaip įžeidimas, žeminantis kito asmens garbę ir orumą. Ši atsakovo nuomonė yra pagrįsta jo stebėjimu, kaip ieškovas elgiasi bendraudamas su sūnumi Luku ir sūnaus motina L. Atsakovo nuomone, ieškovo elgesys yra visiškai netinkamas, neatitinkantis esamos situacijos, todėl, ieškovui jį išvedus iš kantrybės, atsakovas asmeniškai jam savo nuomonę ir išsakė per SMS pranešimą, tai buvo atsakymas į jo įkyrius skambučius ir pranešimus, adresuotus L. V.. Tuo atsakovas siekė ne ieškovą pažeminti ar įžeisti, bet siekė, kad jis susimąstytų ir pasitaisytų. Atsakovas pasiuntė SMS pranešimą asmeniškai ieškovui, į jo asmeninį mobilųjį telefoną. Ieškovas gautas žinutes galėjo tiesiog ištrinti, tačiau pats jas „išviešino“, kreipdamasis tiek į policiją, tiek į teismą. Atsakovas su L. V. 2016 m. rugsėjo 17 d. susituokė, todėl atsakovas negali būti abejingas tam, ką išdarinėja ieškovas, kaip jis traumuoja atsakovo žmoną ir jos sūnų. Atsakovas prašo ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas P. I. yra buvęs jos sugyventinis, jie turi bendrą sūnų L. I., su ieškovu ji išsiskyrė 2012 metais dėl jo netinkamo elgesio. Ketverius metus ieškovas neteikė išlaikymo sūnui, nebuvo pareiškęs noro bendrauti, juo visiškai nesidomėjo. L. V. 2014 metais padavė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo sūnui, tačiau ieškovas nemokėjo reguliariai išlaikymo, todėl ji kreipėsi į antstolį. Nuo kreipimosi į antstolį, ieškovas pradėjo rašyti skundus, skambino, kad ji privalės sūnų į Vilnių vežti pas psichologą, ir už viską susimokėti. Ieškovas jai nuolat skambina ir priekaištauja, kad neatsiliepia. L. V. dirba Maximoje kasininke, ji darbo metu atsiliepti į telefono skambučius negali, namuose taip pat ne visada nešiojasi telefoną. L. V. 2016 m. rugsėjo 17 d. susituokė su atsakovu R. M., atsakovas yra draugiškas, neįžeidinėja žmonių. Žodį „idiotas“ galėjo pavartoti išprovokuotas ieškovo, nes ji papasakojo apie ieškovo skambutį dėl psichologo. Atsakovas šį žodį vartoja kaip žargoną, tai nėra žeminimas. Šiuo metu ji su ieškovu visiškai nebendrauja, kalbasi tik apie vaiką, vaikas nėra buvęs pas tėvą.

Ieškinys atmestinas.

Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis. Remiantis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 straipsniu, asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas faktas, jog yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Paskleidimas sietinas su tam tikrų duomenų apie asmenį pranešimu tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2012 d. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012, kt.). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektoriniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jo garbė ir orumas buvo pažeisti, gavus iš atsakovo nepagarbaus turinio, žeminančio jo garbę ir orumą SMS žinutes. Ieškovas iš atsakovo gautų SMS žinučių turinį įrodinėja Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodyta: „2016 m. vasario 11 d. 05:46:52 val. labas, man paaiškink, kam reikia vaikui psichologo konsultacijos? Ir nesakyk kad tai ne mano reikalas, bus mano reikalas nes būsim oficiali šeima, ir jei tu dar taip įsidirbinėsi aš tave paduosiu į teismą kad tau atliktų psichiatrinę ekspertizę, idiote tu nelaimingas! Ar supratai? db gali lėkt su ta sms ir rodyt visiems“ (b. l. 8, 9). Atsakovas pripažino, kad siuntė tokio turinio žinutes asmeniškai ieškovui, į jo asmeninį mobilųjį telefoną, tačiau jų nepaskleidė nei vienam kitam asmeniui, o gautas žinutes pats ieškovas „išviešino“, kreipdamasis į policiją, į teismą.

Ieškovas su atsakovu yra pažįstami, ieškovas yra atsakovo žmonos L. V. buvęs sugyventinis, su kuria ieškovas turi bendrą sūnų L. I.. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo, dabartiniu metu jau žmonos, L. V., vyksta konfliktas dėl sūnaus išlaikymo, bendravimo su sūnumi L. I., matyti, kad pas antstolį A. Š. vykdoma byla dėl bendravimo su vaiku (b. l. 15). Ieškovas 2016 m. sausio 29 d. pateikė antstoliui A. Š. prašymą skirti sūnui L. psichologą, „nenorėdamas psichologiškai traumuoti sūnaus bei sumažinti susitikimų keliamą stresą“ (b. l. 13, 14). Pateikęs minėtą prašymą antstoliui, ieškovas 2016 m. vasario 11 d. skambino L. V. nurodydamas, kad ji turės sūnų savo lėšomis atvežti į Vilnių ir susimokėti privačiam psichologui, kuri apie minėtą skambutį papasakojo atsakovui R. M.. Po šio skambučio atsakovas ieškovui ir parašė SMS pranešimą, kuriame nurodytas žodis “idiotas”. Atsakovas paaiškino, kad taip jis išsakė savo nuomonę, kuri yra pagrįsta jo stebėjimu, kaip ieškovas elgiasi bendraudamas su sūnumi L. ir sūnaus motina L. Iš atsakovo 2016 m. vasario 11 d. rašytos SMS žinutės matyti, kad ieškovas jau buvo pranešęs apie vaikui skirtą psichologo konsultaciją, nors antstolis patvarkymą dėl psichologo konsultacijos priėmė tik 2016 vasario 18 d. Atsakovo R. M. parašyti žodžiai, atsižvelgiant į aptartą įvykio situaciją, vertintini kaip atsakomoji reakcija į ieškovo skambučius ir SMS pranešimus, adresuotus L. V., nes teksto dalis „parašysim pareiškimą į policiją, kad neleidi ramiai būt“, byloje pateiktas susirašinėjimas SMS žinutėmis bei prašymas iš vykdomosios bylos su praleistais skambučiais rodo, kad ieškovas tikrai dažnai, net keletą kartų per dieną, skambino ir rašė SMS žinutes vaiko mamai. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais argumentais, kad jis taip išsakė savo nuomonę per SMS pranešimą, norėdamas apginti savo žmoną ir jos sūnų, tarp ieškovo ir atsakovo žmonos vyko teisminiai ginčai, buvo skundų Vaiko teisių apsaugos įstaigoms, todėl natūraliai sukelė šalių susierzinimo reakcijas. Pažymėtina, kad visi skundai pradėti rašyti nuo 2016 metų, L. V. teigimu, kai ji kreipėsi į antstolį dėl nereguliaraus išlaikymo teikimo sūnui L. I.. Šios išdėstytos aplinkybės rodo, jog pasiųsta žinutė buvo tikrai asmeniškai ieškovui, žinutėje išsakyta nuomonė apie susidariusią situaciją dėl bendravimo su vaiku siūlomo būdo netinkamumo.

Jau anksčiau nurodyta, kad civilinė atsakomybė dėl garbės ir orumo pažeidimų gali kilti tik nustačius žinių paskleidimo faktą. Pažymėtina, kad šiuo atveju pagal byloje pateiktą medžiagą, SMS žinutės buvo adresuotos pačiam ieškovui, byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyti duomenys apie ieškovą buvo paviešinti, paskleisti. Nors ieškovo advokatas nurodė, kad žinutę telefone perskaitė ieškovo draugė, tačiau jokių įrodymų, tai patvirtinančių nepateikė. Ieškovas nurodė, jog minėtą, SMS žinutę gavo pats, ji atsiųsta į jo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo jis nuolat naudojosi asmeniškai, L. V. teisme nurodė, kad tai seniai jo naudojamas asmeninis numeris, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad žinučių turinys galėjo būti perduotas tretiesiems asmenims atsakovo iniciatyva. Nustatyta, kad žinių apie ieškovą paskleidimo faktas nagrinėjamu atveju neįrodytas, vien SMS žinutės išsiuntimo ieškovui nepakanka, šioms aplinkybėms nustatyti. Pareigą įrodyti garbės ir orumo pažeidimo faktą turėjo ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nenustačius, kad atsakovas paskleidė žinią, nėra pagrindo nagrinėti kitų faktų - ar atsakovo žinia neatitinka tikrovės, ar ji žemina asmens garbę ir orumą, nes tai nesukels jokių teisinių pasekmių – nesant paskleidimo fakto, negalimas garbės ir orumo gynimas kaip toks. Ieškovas byloje buvo įpareigotas patikslinti savo ieškinio reikalavimus, tačiau to tinkamai nepadarė, teismo posėdžio metu advokatas žodžiu paprašė įpareigoti atsakovą tokiomis pačiomis priemonėmis, kaip buvo paskleista žinia, neatitinkanti tikrovės, ją paneigti, tačiau reikalavimo nekonkretizavo. Bylos nagrinėjimo metu buvo įvardinta konkreti SMS žinutė ir jos turinys, tačiau, kaip pasisakyta anksčiau, nenustačius ir neįrodžius paskleidimo fakto, ieškovo reikalavimas netenkinintinas, todėl ir konkretizavimas turinio šiuo atveju sprendimo esmės nekeistų. Netenkinant pagrindinio reikalavimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, atsižvelgiant į atsakovo pateiktus pinigų mokėjimo kvitus, atsakovui iš ieškovo priteistina 790,00 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas prašė priteisti 28,00 Eur kelionės į Kauną dėl konsultacijos ir dėl atsiliepimo, kuro išlaidas, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad advokato dalyvavimas iš kitos vietovės byloje nebuvo būtinas, 28,00 Eur kelionės išlaidos atsakovui nepriteistinos.

Iš ieškovo priteistinos 5,81 Eur teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

P. I. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , 790,00 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo P. I. 5,81 Eur (penkis eurus 81 ct) teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.