Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-59-1076/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-11-09
Bylos Nr.: 1A-59-1076/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44331-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius, Antanas Rudzinskas
Nuteistasis: J. V., E. K.
Advokatai: Aivaras Alimas, Arvydas Martinkevičius

Kategorijos

1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-1076/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44331-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.17.1.3.; 1.2.23.2.2.2.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNuoSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,nuteistajam J. V., jo gynėjui advokatui Aivarui Alimui,nuteistajam E. K., jo gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. V. ir E. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

Žemesnės instancijos teismas

J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas J. V. sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 17 d., o bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo J. V. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Žemesnės instancijos teismas

J. V. paskirtų kardomųjų priemonių – užstato, dokumentų paėmimo bei įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje taikymas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, po to jas panaikinant, 10 000 Eur dydžio užstatą grąžinant užstato davėjui V. P. V..

E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Į bausmės laiką įskaitytas E. K. sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. kovo 12 d., o bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo E. K. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

E. K. paskirtų kardomųjų priemonių – užstato, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, po to jas panaikinant, 10 000 Eur dydžio užstatą grąžinant užstato davėjui D. Š..

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, kaip nusikalstamos veikos darymo priemonė konfiskuotas E. K. priklausantis automobilis „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Laikinas E. K. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas iki priimto sprendimo konfiskuoti automobilį įvykdymo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimą 785 Eur, paimtiems iš E. K. ir perduotiems saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, panaikintas ir jie gražintini E. K..

Taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. V. ir E. K. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 metų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2018 m. rugsėjo 17 d., veikdami J. V. suburtoje organizuotoje grupėje, J. V. parengus nusikaltimo padarymo planą bei nusikaltimo padarymo mechanizmą, organizavus ir koordinavus organizuotos grupės nusikalstamą veiką, paskirsčius vaidmenis ir užduotis, kad jis, t. y. J. V., rūpinsis automobilio paruošimu gabenti narkotines medžiagas, slėptuvės jame įrengimu, o E. K. kontrabandos būdu, neturint leidimo, gabens per Lenkijos – Lietuvos Respublikų valstybės sieną į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, po to šias narkotines medžiagas kartu gabens bei neteisėtai laikys, ko pasėkoje, neturėdami leidimo kontrabandos būdu per Lenkijos – Lietuvos Respublikų valstybės sieną, Kalvarijos sienos kirtimo punktą, į Lietuvos Respubliką gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 24 952,47 g kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,6 proc., bei šią narkotinę medžiagą neteisėtai automobiliu gabeno Lietuvos Respublikos teritorija ir neteisėtai laikė, o būtent:

1.1. 2018 m. sausio 29 d. įgiję nusikaltimo priemonę automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį J. V. parinkti meistrai, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėnesio pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2018 m. vasario 13 d., sumontavo slėptuvę, specialiai pritaikytą narkotinių medžiagų gabenimui. Po to, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėnesio pradžios iki 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, šį automobilį, parengtą narkotinių medžiagų neteisėtam gabenimui, laikė J. V. tėvui V. P. V., kuris nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, priklausančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kartu ieškojo užsienio valstybėse šaltinių neteisėtai įsigyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, po to sutarė, kad E. K. vyks į užsienio valstybę, kurioje neteisėtai įgis labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių, kurią kontrabandos būdu neturint leidimo gabens per Lenkijos – Lietuvos Respublikų valstybės sieną, Kalvarijos sienos kirtimo punktą į Lietuvos Respubliką, ir ja kartu neteisėtai disponuos.

1.2. Po to E. K., vykdydamas šią užduotį, 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 20 val. 14 min., automobiliu „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą laikydamas automobilyje įrengtoje slėptuvėje, neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno per Lenkijos – Lietuvos Respublikų valstybės sieną, Kalvarijos sienos kirtimo punktą, į Lietuvos Respubliką ir šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai gabeno nuo Kalvarijos sienos kirtimo punkto iki (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2018 m. rugsėjo 15 d. 14 val. 26 min. Po to šią narkotinę medžiagą tuo pačiu automobiliu neteisėtai gabeno į (duomenys neskelbtini), kur laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 21 val. 56 min. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 12 val. 43 min., neteisėtai laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomoje automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugsėjo 17 d. tuo pačiu automobiliu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvėmis neteisėtai nugabeno į (duomenys neskelbtini) esančio miško teritoriją šalia (duomenys neskelbtini), kur J. V. ir E. K. šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė nuo atgabenimo momento iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 14 val. 15 min., kai buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o narkotinė medžiaga kratos metu surasta ir paimta.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinį skundą nuteistasis grindžia šiais argumentais:

2.1. Skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, jame išdėstytų nusikalstamų veikų aplinkybių byloje surinkta medžiaga nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, byloje surinktus įrodymus vertino šališkai, rėmėsi tik jų dalimi, neaptardamas jų patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, o kitos dalies įrodymų, paneigiančių jo kaltę, net nepaminėjo nuosprendyje, vadovavosi prielaidomis ir spėjimais.

2.2. Jo (J. V.) parodymus, duotus proceso metu, apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, t. y., kad jis su kanapių kontrabanda, jų gabenimu ar laikymu nėra susijęs, patvirtino ir nuteistasis E. K., jų abiejų parodymai net dėl nežymių smulkmenų sutampa, tarp jų nėra jokių prieštaravimų. Be to, E. K. parodymus davė būdamas sulaikyme, taigi izoliuotas nuo bet kokio kontakto su juo (J. V.), todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad dar ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. K. iškėlė kitą, ir teisminio nagrinėjimo metu pasirinktą, iš dalies prie kitų byloje surinktų įrodymų priderintą versiją. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jo (J. V.) parodymus atmetė jų net neaptaręs ir nepalyginęs su byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tikrąsias įvykio aplinkybes, kurias nurodė tiek jis pats, tiek E. K., teismas bandė paneigti per E. K. parodymų vertinimą, o jų abiejų duotų parodymų atžvilgiu pasisakė tik vienu sakiniu, t. y. kad atmeta juos kaip paneigtus byloje surinktų įrodymų visetu ir vertina kaip pasirinktą gynybos nuo kaltinimo būdą.

2.3. Teismas padarė išvadą, kad E. K. negalėjo padaryti nusikaltimo vienas, nes dėl savo turtinės padėties negalėjo įsigyti automobilio, pirkti narkotines medžiagas. Darydamas šią išvadą teismas analizavo E. K. turtinę padėtį, remdamasis policijos darbuotojo R. L. parodymais, tačiau šis pateikė ne faktus, bet savo nuomonę, spėliones, E. K. pirminius parodymus, kai šis nurodė nepažįstamo asmens vaidmenį automobilio ir narkotinių medžiagų įgijimo finansavime. Patvirtinti ar paneigti, kad E. K. negalėjo nusikaltimo padaryti vienas, jis (J. V.) negali, tačiau tokių duomenų, kad pinigus už automobilį ar kontrabandines narkotines medžiagas mokėjo J. V., byloje nėra, to nėra nurodyta ir nuosprendyje. Beje, nebuvo nagrinėjama ir J. V. turtinė padėtis, finansinės galimybės. 2018 metų vasaros pabaigoje E. K. prašė jo paskolinti 10 000 Eur, tačiau jis to nepadarė, nes paprasčiausiai tokių pinigų neturėjo. Nors turėjo darbą, tačiau darbo užmokestis nebuvo didelis, galimybės taupyti neturėjo.

2.4. Pirmoji E. K. pateikta įvykių versija nėra paneigta objektyviais bylos duomenimis. E. K. parodymus pakeitė tiesiog nutaręs pateikti nuoširdų prisipažinimą, ko teismas neįvertino ir nepagrįstai konstatavo, kad parodymai buvo pakeisti juos paneigus objektyviais bylos duomenimis, pateikiant kitą, iš dalies prie kitų byloje surinktų įrodymų priderintą versiją. Tuo tarpu jis pats parodymų nekeitė, buvo nuoseklus viso proceso metu, todėl tiek jo paties, tiek E. K. parodymai nepagrįstai įvertinti kaip iš dalies prie kitų byloje surinktų įrodymų priderintos versijos.

2.5. Teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad veikimo požiūriu yra nelogiškos E. K. nurodomos aplinkybės – perkamas apynaujis automobilis, ženkliai pažeidžiant jo konstrukciją įrenginėjamos slėptuvės, taip realiai jį gadinant ir mažinant išliekamąją vertę. Visgi, tokiais atvejais automobilio išliekamoji vertė nėra itin reikšminga, palyginus su tuo, kokį pelną perspektyvoje galima buvo gauti iš cigarečių kontrabandos. Niekam nėra paslaptis, kad minimi konstrukciniai automobilio pakeitimai domina atitinkamą ratą asmenų, kurie verčiasi kontrabanda, todėl šiuo požiūriu galima tvirtinti priešingai – automobilio išliekamoji vertė pakilo. Teismas taip pat laikė neįtikėtinu, kad automobilis buvo sugadintas nežinant nei kas, kur, už kiek bei iš ko bus perkama ir gabenama (automobilio įsigijimo bei slėptuvių įrengimo metu), kur ir kam bus realizuojama, tačiau iš jo paties bei E. K. parodymų turėtų būti aišku, kad jie ketino kontrabanda vežti cigaretes. Slėptuvė buvo pritaikyta sutalpinti ne mažiau kaip 5 dėžes (250 blokų) cigarečių. Po automobilio pirkimo ir slėptuvės įrengimo jie abu ieškojo, teiravosi, iš kur geriausia vežti cigaretes. Atvežus cigaretes į Lietuvą, jų realizavimo problemų nėra – bent jau (duomenys neskelbtini) turguje yra asmenų, kuriems pasiūlius cigaretes mažesne kaina, nei jos pardavinėjamos turguje, jie mielai jas perka ir perparduoda. Taigi, jam su E. K. buvo viskas aišku, realu ir įgyvendinama.

2.6. Dėl J. V. buvimo sulaikymo vietoje – galimai E. K. susitikimą miške organizavo dėl to, kad nenorėjo automobiliu, kuriame paslėptos narkotinės medžiagos, važinėti po miestą, automobilis su narkotinėmis medžiagomis stovėjo ne garaže, o saugomoje automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Norint pasiekti narkotines medžiagas, automobilį reikia ardyti, todėl logiška, kad E. K. vienu važiavimu ketino dalį narkotinės medžiagos parduoti jam (J. V.), o likusią medžiagą paslėpti miške. Poreikį vartoti kanapes J. V. turi jau senai. Iki susitikimo su E. K. sulaikymo dieną jis buvo nerūkęs kanapių daugiau nei dvi savaites, todėl psichiką veikiančių medžiagų jo organizme neišliko ir ši aplinkybė niekaip nepagrindžia jo dalyvavimo narkotinių medžiagų kontrabandoje.

2.7. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi policijos darbuotojų T. G. ir R. J. parodymais dalyje dėl E. K. nuorodos į jį (J. V.), kaip į nusikaltimo organizatorių. Tokių savo veiksmų, kaip nurodė policijos pareigūnai, E. K. nėra nurodęs nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Teisme E. K. paneigė šiuos pareigūnų parodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagoje apie kažkokius neverbalinius (kūno kalbos) veiksmus J. V. atžvilgiu iš viso nėra paminėta. Tik įpusėjus bylos nagrinėjimui teisme, T. G. ir R. J. buvo pakviesti liudyti, ir netikėtai pateikė teismui šias aplinkybes. Pažymėtina, kad pareigūnas R. J. kitą dieną po sulaikymo savo vadovybei pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame smulkiai nurodė visas sulaikymo aplinkybes, tačiau neužsiminė, kad E. K. būtų jį (J. V.) nurodęs kaip nusikaltimo bendrininką, narkotinių medžiagų savininką. Būdamas policijos pareigūnas R. J. puikiai suvokė, kad įvykio vietoje sulaikyto asmens nurodymas į bendrininko dalyvavimą nusikaltimo padaryme yra labai reikšmingas ikiteisminio tyrimo perspektyvai, tačiau to nepranešė, kol nebuvo pakviestas liudyti teisme. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad T. G. ir R. J. parodymai bent jau dėl E. K. neverbalinių veiksmų J. V. atžvilgiu, negali būti priimti ir jais negali būti remiamasi nuosprendyje. Atsižvelgiant į šių liudytojų specifiškumą – policijos darbuotojai, tyrę bylos aplinkybes, yra suinteresuoti bylos baigtimi – teismas negalėjo jų parodymų pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

2.8. Teismo šališkumą analizuojant ir vertinant byloje esančius duomenis patvirtina ne tik tai, kad buvo vadovaujamasi spėliojimais ir nepagrįstu manymu, bet ir tai, kad teismas dalies aplinkybių, paneigiančių J. V. dalyvavimą narkotinių medžiagų kontrabandoje, iš viso nevertino ir net nepaminėjo nuosprendyje. Tiek J. V., tiek E. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius parodymus, kurie objektyviomis bylos aplinkybėmis nėra paneigti. Paties J. V. nurodytas aplinkybes, kad prie (duomenys neskelbtini) dirbtuvėse (autoservise) slėptuvė buvo padaryta ir pritaikyta būtent cigarečių gabenimui, kad tokį prašymą jis buvo pateikęs meistrams, dariusiems slėptuvę, jis siūlė patikrinti dar ikiteisminio tyrimo metu, siūlėsi pats parodyti, kur yra dirbtuvės, nurodė ir vieno iš meistrų vardą (V.), kurį pažinojo iš anksčiau. Taigi patvirtinti ar paneigti jo duodamus parodymus buvo galimybė, bet policijos pareigūnai to nepadarė. Tikriausiai jie tikėjo tuo, ką jis jiems sako, tačiau kaltinimas jam buvo pareikštas dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ir kontrabandos. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas policijos pareigūnams gavus informacijos apie E. K. galimą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Vykdant E. K. sekimą nebuvo gauta jokios informacijos apie J. V. dalyvavimą E. K. ketinant įgyti narkotines medžiagas, jas transportuoti iš užsienio. Juos abu siejo tik santykiai dėl cigarečių gabenimo, narkotinių medžiagų įgijimas buvo tik E. K. sumanymas. Tik likus keturioms dienoms iki sulaikymo prokuroras kreipėsi į teismą dėl leidimo slaptam jo (J. V.) sekimui. Taigi, policijos pareigūnai iki pat sulaikymo pagrįstai manė, kad J. V. nėra prisidėjęs prie disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Tai patvirtina ir bylos tyrimui vadovavęs pareigūnas R. L., kuris 2018 m. gegužės 15 d. paaiškinime nurodė, kad įvykio vietoje pamatęs J. V. suprato, kad asmenys veikė kartu. Apklausiamas 2019 m. rugsėjo 30 d. jis nurodė, kad J. V. nepradėjo sekti, nes šis nebuvo toks svarbus. J. V. tyrime buvo domėtasi tik tiek, kad jo garaže buvo ta transporto priemonė. Taigi, belieka padaryti išvadą, kad policijos pareigūnams, tyrusiems šią bylą, mintis apie tai, kad J. V. yra prisidėjęs prie disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kilo tik tuomet, kai jį su E. K. sulaikė miške. Tačiau vien sulaikymo faktas prie automobilio su narkotinėmis medžiagomis negali būti pakankamu pripažinti jį kaltu dėl kontrabandos ir disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad sulaikymo vietoje prie automobilio buvo rastos svarstyklės. Jos buvo išimtos iš automobilio, t. y. paruoštos svėrimui. Kai E. K. iš slėptuvės traukė supakuotas narkotines medžiagas ir jas mėtė į maišą, kurį ketino paslėpti, užkasdamas miške, J. V. šalia priekinės sėdynės ruošė vietą svarstyklėms, nes ant miško pakloto sverti praktiškai neįmanoma dėl nestabilaus paviršiaus. Svarstyklių buvimas sulaikymo vietoje patvirtina tai, kad J. V. ketino atsisverti 20 g kanapių ir tuo jo dalyvavimas būtų pasibaigęs, bet dar nespėjus sutvarkyti svarstyklėms automobilio dugno, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šios nuosprendyje neišanalizuotos ir neįvertintos aplinkybės turi ypatingą reikšmę sprendimo esmei.

2.9. Teismas, nors ir motyvuodamas nuosprendžio aprašomojoje dalyje jų dalyvavimą organizuotos grupės sudėtyje, nepripažino kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, kas rodo, kad teismas vis tik abejoja, kad su E. K. jie veikė esant išankstiniam tarpusavio susitarimui.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti, pripažinti, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir 260 straipsnio 3 dalyje, jis padarė veikdamas ne organizuotoje grupėje, taip pat pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinį skundą nuteistasis grindžia šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, nes teismas neteisingai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, nepagrįstai konstatavo, kad jis (E. K.) padarė labai didelio kiekio narkotikų kontrabandą, veikdamas organizuotoje grupėje su J. V.. Teismas ydingai vertino ir kitus baudžiamosios bylos duomenis, o dalies labai reikšmingų aplinkybių nuosprendyje neaptarė, taip pat paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę.

3.2. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis savo kaltę pagal pareikštą įtarimą pripažino, išskyrus tai, kad narkotines medžiagas įgijo, transportavo, laikė ir vykdė kontrabandą, veikdamas organizuotoje grupėje su J. V.. Tiesa, duodamas pirminius parodymus, bandė sumenkinti savo kaltę, nurodydamas, kad nusikaltimus padarė paveiktas kito asmens, įtakotas sunkios materialinės padėties. Tačiau nei pirminiuose parodymuose, ne vėliau jis neminėjo J. V., kaip dalyvavusio jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, nes viską atliko savarankiškai, niekieno neskatinamas, neįtakojamas ir nefinansuojamas. Su J. V. planavo cigarečių kontrabandą ir su pastaruoju bendravo tik dėl to, o apie narkotinių medžiagų kontrabandą su J. V. kalbos nebuvo.

3.3. Nuosprendyje teismas nurodė visą eilę įrodymų, pagrindžiančių jo (E. K.) veikimą organizuotoje grupėje su J. V., tačiau jie nėra tinkami ir pakankami, jų įteisinimas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, nuosprendyje jie pateikiami ir analizuojami šališkai, dėl ko nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Teismas, nuosprendyje motyvuodamas, kad jis (E. K.) dėl savo turtinės padėties negalėjo veikti vienas, neturėjo finansinės galimybės įsigyti kaltinime nurodyto automobilio, iš savo lėšų įgyti narkotinių medžiagų, rėmėsi policijos darbuotojų parodymais, tuo, kad jis gyveno bendrabutyje, niekur nedirbo, pragyvenimui trūko lėšų, pinigų skolindavosi iš J. V.. Šie teismo motyvai nėra pagrįsti objektyviomis bylos aplinkybėmis, o spėliojimai ir prielaidos įrodymais negali būti pripažinti. Policijos darbuotojai dėl jo turtinės padėties pateikė teismui nuomonę, niekuo jos nepagrindę. Taip, jis turi bendrabutį, tačiau jam taip gyventi patogiau, jis neketina investuoti į naujo būsto pirkimą, nes turi galimybę gyventi ir Smilgių kaime, Biržų r. Oficialiai jis niekur tuo metu nedirbo, bet teismui nurodė, kad rinko metalo laužą, jį pridavinėjo ir gaudavo nemažai pinigų. Į bylą jis pateikė antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartį-aktą bei 2018 m. liepos 11 d. kvitą, patvirtinančius, kad už priduotą metalo laužą yra gavęs 8 939,22 Eur, tačiau teismas nusprendė, kad pateikti duomenys niekaip nepagrindžia lėšų automobiliui įsigyti buvimo, kaip ir nepagrindžia narkotinių medžiagų įsigijimo. Teismas neįvertino, kad pateikiamu dokumentu jis bandė pagrįsti tai, kad užsiėmė tokia veikla, jog turėjo pajamų šaltinį. Visas pajamas patvirtinančių dokumentų pateikti užsiimant tokia veikla praktiškai neįmanoma, nes priduodavo metalą ir mažesniais kiekiais, tokiais atvejais jam nerašydavo dokumentų ir atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Taigi, pagrįsti dokumentais savo buvusią finansinę padėti jis neturėjo galimybės, bet buvo sukaupęs pakankamai lėšų automobilio pirkimui ir narkotinių medžiagų įgijimui, to objektyviais duomenimis niekas nepaneigė. Anksčiau iš J. V. jis skolindavosi pinigų, bet prieš darydamas nusikalstamą veiką jų turėjo pakankamai. Kaip vieną iš jo sunkią turtinę padėtį patvirtinančių aplinkybių teismas nurodė tai, kad 2018 metų vasaros pabaigoje jis prašė J. V. paskolinti 10 000 Eur. Dėl šios aplinkybės jis nebuvo apklaustas, todėl teismas ją neteisingai interpretavo. Jis bandė iš J. V. pasiskolinti pinigų, nes praktiškai visas savo santaupas paskyrė automobilio ir narkotinių medžiagų įgijimui. Suvokdamas, kad nesėkmės atveju praras viską, ką turėjo sutaupęs, pradėjo galvoti apie pinigų skolinimąsi. Kai prie prekybos centro pamatė J. V., nusprendė pasinaudoti proga ir paprašė šio pinigų, bet J. V. pasakė, kad tokių pinigų neturi ir tuo jų pokalbis baigėsi. Prieš tai buvo sumanęs, kad jei J. V. paskolins jam pinigų, jis pasakys, ką planuoja daryti ir pasiūlys už dalį pelno prisidėti realizuoti narkotines medžiagas. Kadangi pinigų J. V. jam nepaskolino, nieko šiam nepasakė, nutarė viską padaryti pats savo jėgomis. Dėl to teismo motyvai dėl jo finansinės padėties nėra pagrįsti, paremti tik spėjimais ir manymu.

3.4. Teismas taip pat vadovavosi prielaidomis atmesdamas jo parodymus apie tai, kad jis savo iniciatyva ir nebendrininkaudamas su kitais asmenimis, įskaitant J. V., realizavo savo idėją užsidirbti užsienyje perkant ir Lietuvoje parduodant kontrabandines cigaretes, o pasikeitus situacijai – narkotines medžiagas. Jei būtų pavykę tai, ką jis buvo sumanęs, sugrįžtų visos investicijos ir pasiteisintų tiek išlaidos, tiek apynaujo automobilio gadinimas. Realizuoti kontrabandinę prekę, ar tai būtų cigaretės, ar narkotinės medžiagos, šiais laikais nėra didelė problema.

3.5. Teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį, kad J. V. sulaikymo vietoje atsidūrė tik tą pačią dieną jiems abiems atsitiktinai susitikus prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro bei susitarus, kad jis (E. K.) už neįvardintą kainą J. V. parduos 20 g kanapių ir tai padarys jo (E. K.) nurodytoje nuošalioje vietoje (duomenys neskelbtini) esančiame miške, nors abu gyveno toje pačioje (duomenys neskelbtini), o automobilis „Nissan Juke“, registruotas E. K. vardu, buvo laikomas, kaip nustatyta, J. V. tėvui priklausančiame garaže. Tačiau faktiškai automobilis su paslėptomis narkotinėmis medžiagomis stovėjo ne garaže, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomoje automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jis nenorėjo rizikuoti brangiu kroviniu ir laikyti automobilį nesaugomoje patalpoje. Važinėti po miestą tuo automobiliu taip pat stengėsi kuo mažiau, kad atsitiktinai neužkliūtų policijai, todėl ir pasirinko sprendimą – vienu kartu išardžius automobilyje įrengtą slėptuvę parduoti J. V. narkotinių medžiagų, o likusias čia pat paslėpti miške. Toks sprendimas susidariusioje situacijoje buvo logiškas ir pateisinamas. Nelogiška būtų važiuoti per visą miestą į J. V. tėvui priklausantį garažą, ardyti ten automobilį, po to vėl sutvarkyti išardytą slėptuvę tik dėl 20 g narkotinės medžiagos. Dėl J. V. parduodamų 20 g narkotinių medžiagų kainos manė susitarti, nes ketino jį ateityje kalbinti padėti realizuoti narkotines medžiagas. Beje, teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad sulaikymo metu miške prie automobilio buvo rastos svarstyklės, kurios nėra reikalingos narkotinėms medžiagoms išimti iš slėptuvės ir jas užkasti miške. Jis jas buvo paėmęs kaip tik J. V. atsverti 20 g narkotinės medžiagos. Jei manyti, kad jis narkotines medžiagas ruošėsi susverti porcijomis pardavimui, tai tokį manymą paneigia aplinkybė, kad jis neturėjo pakavimui skirtų priemonių, įvykio vietoje nei tradicinių mažų plastikinių maišelių, nei kitų fasavimo pakuočių nebuvo.

3.6. Motyvuodamas E. K. ir J. V. bendrininkavimą, veikimą organizuotoje grupėje, teismas rėmėsi policijos darbuotojų parodymais, kurie yra nepatikimi, neatitinkantys tikrovės. Nuosprendyje nurodyta, kad sulaikymo vietoje su juo (E. K.) bendravęs liudytojas T. G. parodė, kad E. K. pakankamai nuosekliai papasakojo nusikalstamos veikos aplinkybes ir šio pokalbio metu, jam užsiminus apie šios veikos užsakovus ar organizatorius, žvilgsniu parodydavo į J. V.. Liudytojas R. J. taip pat patvirtino, kad neva tai paklausus, kam priklauso automobilyje rastos narkotinės medžiagos, galvos judesiu E. K. davė suprasti, kad tai J. V. krovinys. Iš tikrųjų E. K. niekada nei žodžiu, nei žvilgsniu, nei galvos judesiais nėra nurodęs, kad narkotinių medžiagų savininkas yra J. V.. Policijos pareigūnai sako netiesą. Tokie jų parodymai buvo pateikti teisme, jau pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, o ikiteisminio tyrimo metu apie tai nebuvo net užsiminta. Gali būti, kad policijos pareigūnai, suvokdami, jog byloje nėra įrodymų dėl J. V. dalyvavimo nusikaltime, būdami suinteresuoti bylos baigtimi, pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, taip bandydami gelbėti padėtį baudžiamojoje byloje. Teismas nepagrįstai patikėjo naujai byloje pateiktais įrodymais. Policijos darbuotojų parodymus kaip tinkamą įrodymų šaltinį teismas vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, juos nuosprendyje pateikė šališkai, net neaptardamas jų patikimumo, leistinumo ir pakankamumo, todėl tokiais įrodymais pagrįstas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu. Be to, skundžiamu nuosprendžiu teismas E. K. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį nepripažino, nors bausmę paskyrė šiuo straipsniu vadovaudamasis.

3.7. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme E. K. pilnai pripažino savo kaltę dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, narkotinių medžiagų laikymo, turint tikslą jas realizuoti, savo prisipažinimu padėjo pilnai išaiškinti nusikaltimą. Nors ir suprasdamas, kad jam pačiam tai nėra naudinga, bet nusprendęs būti nuoširdus, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad galimai ne visos narkotinės medžiagos išimtos iš automobilio „Nissan Juke“. Prokuroras, vykdydamas teismo pavedimą, organizavo papildomą automobilio apžiūrą, kurios metu buvo rastos ir paimtos likusios narkotinės medžiagos – 1 042,47 g kanapių dalių. Taigi, jo pilno prisipažinimo dėka visas narkotinių medžiagų kiekis buvo išimtas iš civilinės apyvartos, taip jis tiesiogiai prisidėjo prie to, kad buvo išvengta žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Be kita ko, surastos ir iš jo paimtos narkotinės medžiagos yra priskiriamos lengvų narkotinių medžiagų kategorijai, kuri yra legalizuota ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Visos šios aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas, parinkdamas skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, visiškai nevertino, rodo mažesnį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą ir tai turi įtakoti jam skiriamos bausmės dydį.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji J. V., E. K. ir jų gynėjai pritarė apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų J. V. ir E. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą ir apklaususi liudytoją A. J., daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. V. kartu su E. K. kaltinime nurodytu laiku kontrabandos būdu, neturint leidimo, per Lenkijos – Lietuvos Respublikų valstybės sieną į Lietuvos Respubliką gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 24 952,47 g kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,6 proc., bei šią narkotinę medžiagą neteisėtai automobiliu gabeno Lietuvos Respublikos teritorija ir neteisėtai laikė, ir teisingai šiuos nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo J. V. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai kaip ir pateikiamas savas byloje surinktų įrodymų vertinimas bei faktinių aplinkybių interpretavimas, šių teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nuteistieji J. V. ir E. K. veikė organizuotoje grupėje ir jiems parinko atitinkamas bausmes, todėl nuosprendis šiose dalyse keičiamas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindais.

Dėl J. V. nuteisimo

6. Viso baudžiamojo proceso metu bei apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neigė. Tuo tarpu nuteistasis E. K. teigė, kad nusikaltimus padarė vienas. Abu apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, o dalies įrodymų, kurie paneigia J. V. kaltę, apskritai neįvertino. Vis dėlto, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus bei bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek jų visumą. Tuo tarpu vien tai, kad apeliaciniais skundais nesutinkama su apygardos teismo išvadomis savaip interpretuojant baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nelaikytina pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį J. V. atžvilgiu ir padaryti priešingas išvadas.

7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. kratos ir 2019 m. spalio 24 d. apžiūros metu automobilyje „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse buvo rastas ir paimtas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – 24 952,47 g kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,6 proc. (1 t., b. l. 32–46; 5 t., b. l. 67–87).

8. Apeliaciniame skunde J. V. teigia, kad apygardos teismas neįvertino jo duotų parodymų, kuriuos patvirtino ir E. K., jog J. V. su kanapių kontrabanda, jų gabenimu ar laikymu nėra susijęs. Iš esmės ta pati aplinkybė nurodoma ir E. K. apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais nuteistųjų teiginiais. Skundžiamame nuosprendyje buvo vertinti abiejų nuteistųjų parodymai, argumentuojant, kodėl dalimi jų remiamasi, o kita dalis atmetami kaip jų pasirinkta gynybinė versija, kurią paneigia kiti bylos duomenys.

9. Bylos duomenimis, nuteistasis J. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų kontrabanda. Jis parodė, kad su E. K. yra seni pažįstami ir 2018 m. žiemą pastarajam važiuojant pirkti automobilį jie išsikalbėjo, jog abu norėtų užsiimti cigarečių kontrabanda. E. K. nusipirkus automobilį „Nissan Juke“, jie abu nuvažiavo į netoli (duomenys neskelbtini) esantį servisą, kuriame su J. V. pažįstamu V. susitarė, jog jis įrengs automobilyje slėptuvę cigaretėms gabenti. Už tai E. K. sumokėjo 1 500 Eur, kuriuos meistrui perdavė J. V.. Servise matė išardytą automobilį, meistras E. K. paaiškino, kaip viską sudėti. Po to jie grįžo į (duomenys neskelbtini) bei susitarė, kad abu ieškos kur pirkti ir parduoti cigaretes. Taip pat J. V. pasiūlė E. K. savo automobilį laikyti jo tėvui priklausančiame garaže (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasaros pabaigoje (duomenys neskelbtini) esančio PC „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje susitiko E. K., kuris paprašė paskolinti 10 000 Eur, tačiau J. V. nesutiko skolinti. Taip pat parodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. ryte prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vėl sutiko E. K., kuris pasakė turintis „žolės“. J. V. ketino paimti 20 g, todėl E. K. paaiškino jam kaip 14 val. nuvykti į vietą miške prie (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku jis dviračiu nuvažiavo į sutartą vietą, kur automobiliu „Nissan Juke“ atvažiavo E. K.. Pastarasis J. V. padavė pirštines, kad neliktų atspaudų, bei svarstykles maišelyje, pats išėmė iš automobilio keleivio pusės sėdynę ir pradėjo traukti paketus, apvyniotus izoliacija. Atsiskaityti už kanapes su E. K. nespėjo, nes juos sulaikė policija (3 t., b. l. 139–142; 5 t., b. l. 99–102).

10. Iš esmės analogiškas aplinkybes apie slėptuvės automobilyje įrengimą, planus kartu su J. V. užsiimti cigarečių kontrabanda, jų susitikimą prie parduotuvės ir miške, teisminio nagrinėjimo metu bei 2019 m. sausio 8 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nuteistasis E. K.. E. K. taip pat paaiškino, kad jis veikė vienas, savo iniciatyva pirko automobilį, 2018 m. kovo mėn. pabaigoje vyko į užsienį ieškoti cigarečių kontrabandai, Serbijoje bare atsitiktinai susipažino su makedoniečiu, kuris pasiūlė įsigyti kanapių. Po kurio laiko E. K. paskambino minėtam asmeniui ir susitarė, kur tiksliai jam atvykti į Makedoniją. 2018 m. rugsėjo mėn. viduryje E. K. nuvykęs į sutartą vietą už 10 000 Eur įsigijo narkotinių medžiagų – kanapių. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) automobilį paliko mokamoje aikštelėje, o po poros dienų, 2018 m. rugsėjo 17 d., prie PC „(duomenys neskelbtini)“ susitiko J. V., kuriam pasiūlė kanapių ir kuris ketino įsigyti tik 20 g (4 t., b. l. 88–91; 5 t., b. l. 111–115). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu pirmosios 2018 m. rugsėjo 18 d. apklausos metu E. K. nurodė visiškai kitokias aplinkybes, t. y., kad visiškai nepažįsta J. V., o užsiimti kontrabanda jam pasiūlė nepažįstamas vyras, kuris pas jį į namus atėjo 2018 m. pradžioje. Nuteistajam sutikus, nepažįstamasis E. K. vardu įgijo automobilį „Nissan Juke“, kurį liepė jam savo vardu registruoti Regitroje bei laikyti pas save. Kuriam laikui dar buvo paėmęs automobilį slėptuvės įrengimui. Šis asmuo jam davė kelionei pinigų, nurodė „padaryti tuščią reisą“ iki Serbijos, o jam pavykus rugsėjo mėnesio pradžioje nurodė važiuoti į Makedoniją, pasakė adresą ir laiką, liepė „dėl vaizdo“ nuvažiuoti iki Graikijos, vėl grįžti nurodytu adresu, o po to ir į Lietuvą. Nepažįstamas asmuo nurodė, kad netoli (duomenys neskelbtini) E. K. pats turės surasti vietą, kurioje turės išimti iš automobilio krovinį ir jį užkasti, paaiškino, kur įrengtos slėptuvės. Jis įvykdė nurodymus ir į (duomenys neskelbtini) grįžo 2018 m. rugsėjo 16 d., o sekančią dieną nuvažiavo į už (duomenys neskelbtini) esančią pamiškę, kurią buvo nusižiūrėjęs dar prieš vykdamas į Makedoniją, ir ten pradėjo ardyti automobilį bei krauti paketus su narkotikais. Su savimi turėjo įrankius, kastuvą, vienas pirštines. Tuo metu pastebėjo pro šalį dviračiu važiuojantį vyrą, tačiau išgirdo šūksnius „policija“ ir buvo sulaikytas (4 t., b. l. 80–84).

11. Įvertinus abiejų nuteistųjų parodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad pirmosios apklausos metu, kuri vyko sekančią dieną po apeliantų sulaikymo, E. K. pripažino, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas ne vienas, o su bendrininku. Be to, aplinkybė, kad baudžiamojo proceso metu E. K. parodymai keitėsi, nesudaro pagrindo visiškai jais nesiremti. Padarytų nusikaltimų mechanizmas realiai nustatytas iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos, tame tarpe ir nuteistųjų parodymų pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad tiek J. V., tiek E. K. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog vienas kitą pažįsta ir, E. K. nusipirkus automobilį, susitarė užsiimti cigarečių kontrabanda, dėl to abu ieškojo, kur jų būtų galima įsigyti. Taip pat abu važiavo pas J. V. pažįstamą, kuris įrengė automobilyje slėptuvę. Taigi, abu nuteistieji pripažino, jog jų bendra iniciatyva buvo atlikti paruošiamieji veiksmai nusikalstamai veikai daryti, tačiau ginčija bent jau tuo metu turėję planą gabenti narkotines medžiagas.

12. Šiuo atveju pagrįstai atmesta pirmosios instancijos teisme duotų nuteistųjų parodymų dalis, kad E. K. tik iš savo lėšų pirko automobilį. Sutiktina, kad skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas vertino tik E. K. galimybes finansuoti nusikalstamas veikas, o J. V. finansinės padėties visiškai nevertino. Dėl to pasisakant dėl J. V. finansinės padėties, iš bylos medžiagos nustatyta, kad jis nuo 2018 m. vasario 14 d. turi pastovų darbą (3 t., b. l. 114–115; 4 t., b. l. 21), taip pat turi kelias transporto priemones, kurių bendra vidutinė rinkos kaina 4 890 Eur (3 t., b. l. 119–122). Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. niekur nedirbo (4 t., b. l. 178–180) ir nuosavybės teise turėjo tik 2 580 Eur vertės bendrabučio tipo butą (3 t., b. l. 109–111) ir kitą 1 200 Eur vertės automobilį (3 t., b. l. 104, 108). Iš teisminio nagrinėjimo metu E. K. pateiktų antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo sutarties – akto ir kvito matyti, kad 2018 m. liepos 11 d. už priduotas antrines žaliavas E. K. gavo 8 939,22 Eur (5 t., b. l. 109–110). Tačiau byloje nėra duomenų, kad visi šie už metalo laužą gauti pinigai buvo panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti, kaip jie savaime ir nepaneigia, kad veikose nebūtų dalyvavęs J. V.. Šie pinigai gauti du mėnesiai iki narkotinių medžiagų įsigijimo, todėl dalis jų galėjo būti išleisti nuteistojo asmeninėms reikmėms, tuo labiau, kad E. K. pripažino, jog savo dukros išlaikymui duodavo pinigų.

13. Nagrinėjamu atveju nors oficialiai buvo įforminta, kad 2018 m. sausio 29 d. E. K. iš A. P. IĮ automobilį „Nissan Juke“ nusipirko už 3 000 Eur (3 t., b. l. 56), tačiau iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto 2018 m. sausio 25 d. telefoninio pokalbio įrašo Nr. 5455 tarp E. K. ir automobilio pardavėjo A. P. nustatyta, kad galutinė sutarta automobilio „Nissan Juke“ kaina buvo 5 800 Eur (2 t., b. l. 87–93). Aplinkybę, jog tai yra reali kaina patvirtina ir VšĮ „Emprekis“ informacija, kad 2018 m. sausio mėn. laikotarpiu tokios pačios komplektacijos ir pagaminimo metų automobilio „Nissan Juke“ vidutinė rinkos kaina buvo 8 040 Eur, o 2018 m. rugsėjo mėn. – 6 850 Eur (3 t., b. l. 107; 5 t., b. l. 122). Taip pat abu nuteistieji parodė, kad meistrui už slėptuvės automobilyje įrengimą buvo sumokėta 1 500 Eur, o E. K. teigimu už narkotines medžiagas jis sumokėjo 10 000 Eur. Be to, buvo reikalingos lėšos apmokėti kelionių į užsienį išlaidas. Taigi, kiekvienas iš nuteistųjų, įvertinus oficialius ir pačių nuteistųjų nurodytus duomenis apie jų finansinę padėtį, atskirai iš savo pajamų/turto negalėjo padengti tokių nusikalstamų veikų išlaidų. Vis dėlto J. V. ir E. K. parodė, kad jie kartu buvo susitarę vykdyti cigarečių kontrabandą, kas leidžia daryti išvadą, kad jie buvo numatę šiai nusikalstamai veikai skirti tam tikras lėšas. Tokį manymą sustiprina J. V. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad 2018 m. vasaros pabaigoje E. K. prašė J. V. paskolinti 10 000 Eur, bei anksčiau jis E. K. yra 2–3 kartus paskolinęs iki 1 000 Eur, tame tarpe ir 2018 metais. Tokie paties nuteistojo parodymai paneigia jo skundo teiginį, kad J. V. finansinė padėtis buvo sunki ir jis neturėjo lėšų, kurias galėtų investuoti į nusikalstamų veikų darymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad derėdamasis dėl automobilio „Nissan Juke“ kainos, E. K. pardavėjui taip pat nurodė, kad automobilį perka draugui. Visa tai rodo, kad abu nuteistieji turėjo galimybes investuoti tam tikras pinigines lėšas, kurios nebūtinai buvo oficialios, į automobilio ir narkotinių medžiagų įsigijimą, slėptuvės įrengimą ir kitas išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Nagrinėjamu atveju tiek J. V., tiek E. K. pripažino, kad abu važiavo į prie (duomenys neskelbtini) buvusį autoservisą, kuriame J. V. pažįstamas V. automobilyje „Nissan Juke“ įrengė specialią slėptuvę, kurioje, nuteistųjų teigimu, buvo ketinama neteisėtai gabenti cigaretes. Apeliacinės instancijos teismo 2021 m. spalio 5 d. posėdyje liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad jį visi žino pravardė „V.“, nes taip prisistato. 2018 metais į autoservisą (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu liudytojas kartais dirbdavo, atvažiavo abu nuteistieji su dviem mašinomis, kurie paprašė Nissan automobilyje įrengti slėptuvę cigaretėms. Liudytojas sutiko, įrengė slėptuves ir po savaitės vėl atvažiavę abu nuteistieji sumokėjo apie 1 500 Eur ir pasiėmė automobilį. Įrengtas slėptuves rodė E. K.. Liudytojas suprato, kad slėptuvėse bus vežamos cigaretės, o daugiau jam nieko paaiškinta nebuvo. Taigi, šis liudytojas patvirtino nuteistųjų J. V. ir E. K. parodymus, kad jų abiejų prašymu įrengė slėptuves automobilyje „Nissan Juke“. Tuo tarpu aplinkybė, kad liudytojui buvo pasakyta, jog nuteistieji ketina automobilyje įrengtas slėptuves panaudoti cigarečių gabenimui, nepaneigia J. V. kaltės dėl narkotinių medžiagų kontrabandos būdu gabenimo ir laikymo. Suprantama, kad asmenys, užsakantys slėptuvių automobilyje įrengimą, gali nenurodyti tikrųjų tokių slėptuvių panaudojimo tikslų. Be to, liudytojas paaiškino, kad nors slėptuvių įrengimui naudojo šabloną, panašų į cigarečių blokus , tačiau taip pat nurodė, kad atsižvelgė ir į automobilio konstrukciją ir jos leidžiamas galimybes įrengti tam tikras slėptuves. Taigi, aplinkybė, jog liudytojui A. J. nebuvo pasakyta tikroji slėptuvių įrengimo priežastis, nepatvirtina, kad nuteistieji neketino gabenti narkotinių medžiagų. Automobilio „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 17 d. kratos ir 2019 m. spalio 24 d. apžiūros metu užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 32–46; 5 t., b. l. 67–87), taip pat liudytojų R. L., R. J., A. R., S. G., M. G., T. G. (5 t., b. l. 40–42, 53–58, 90–91) parodymai patvirtina, kad įrengtose slėptuvėse buvo gabentos kanapės, kas įrodo, kad slėptuvės buvo tinkamos gabenti iš esmės ne tik cigaretes, bet ir narkotines ar psichotropines medžiagas.

15. Nesutiktina su J. V. apeliacinio skundo teiginiais, kad policijos pareigūnai, tyrę šią bylą, suprato, jog J. V. yra prisidėjęs prie disponavimo narkotinėmis medžiagomis, tik tada, kai jį su E. K. sulaikė miške, o tyrimas buvo pradėtas tik dėl E. K. galimai daromų nusikalstamų veiksmų. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai pradėti dėl E. K. galimai daromos nusikalstamos veikos, nepagrindžia, jog J. V. nieko nežinojo ir neprisidėjo prie jos darymo. Vykdant E. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą buvo nustatyta, kad E. K. ir J. V. vienas kitą pažįsta, žino kur kiekvienas iš jų gyveno, taip pat susitikdavo aptarti reikalų (2 t., b. l. 87–93). Tai pirmosios instancijos teisme patvirtino ir šiuos veiksmus atlikęs pareigūnas R. L. (5 t., b. l. 40–42). Atliekant E. K. sekimą nustatyta, kad prieš pat E. K. išvykimą į užsienį, t. y. 2018 m. rugsėjo 3 d. jis buvo susitikęs J. V. PC „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (2 t., b. l. 77–79). Pats nuteistasis J. V. šios aplinkybės neneigė, tačiau jo teigimu šio susitikimo metu E. K. prašė paskolinti 10 000 Eur, tačiau jis atsisakė. Vis dėlto anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad J. V. prisidėjo prie nusikalstamų veikų finansavimo, todėl minėtas jo ir E. K. susitikimas viena diena prieš pastarojo išvykimą (paties E. K. įvardintą bandomąjį reisą), šią aplinkybę vertinant kartu su kitais bylos duomenimis, leidžia teigti, kad jie buvo susitikę aptarti tam tikrų nusikalstamos veikos darymo aplinkybių. Toks iš anksto telefonu, kaip buvo įpratę daryti, nesutartas susitikimas rodo, kad jie stengėsi kiek įmanoma labiau slėpti savo daromus nusikalstamus veiksmus.

16. Aplinkybę, kad J. V. dalyvavo jam inkriminuotose nusikalstamose veikose patvirtina ir tai, kad jis leido E. K. laikyti neteisėtai veiklai vykdyti įsigytą automobilį „Nissan Juke“ J. V. tėvui priklausančiame garaže. Ikiteisminio tyrimo metu dar 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo nustatyta, kad automobilis „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas garaže, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. V. tėvams (2 t., b. l. 67–71; 3 t., b. l. 71–74). 2018 m. rugsėjo 17 d. kratos pas E. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo rastas leidimas Nr. 803, išduotas V. V. vardu (1 t., b. l. 125–128, 155). Nuteistasis J. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog leido E. K. naudotis minėtu garažu, davė nuo jo raktus ir tėvo leidimą. Taigi, aptarti duomenys, patvirtina, jog dar iki nuteistųjų sulaikymo buvo gauta duomenų, jog J. V. su E. K. galimai kartu daro nusikalstamas veikas. Tai iš esmės patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. L., R. J., A. R., M. G. (5 t., b. l. 40–42, 53–58, 90–91), kurie tam tikrą laiką stebėjo kaip abu nuteistieji ardė automobilį ir iškrovė dalį narkotinių medžiagų.

Žemesnės instancijos teismas

17. Taip pat nepagrįstais laikytini J. V. ir E. K. apeliacinių skundų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų policijos darbuotojų T. G. ir R. J. parodymais. Pirmosios instancijos teisme liudytojas T. G. parodė, kad E. K. po jo sulaikymo prie automobilio pats išsamiai papasakojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o jo paklausus apie užsakovus ar organizatorius, E. K. žvilgsniu parodydavo į J. V.. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. J., kuris parodė, kad E. K. paklausus, kam priklauso rastos narkotinės medžiagos, jis galvos judesiu parodydavo į J. V. (5 t., b. l. 53–58). Pažymėtina, kad policijos pareigūnams nėra draudžiama surinkti pirminę informaciją įvykio vietoje, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Tuo tarpu nėra duomenų, kad E. K. buvo verčiamas duoti paaiškinimus, o iš liudytojo T. G. parodymų, matyti, kad E. K. savanoriškai papasakojo apie nusikalstamas veikas. Nors abu nuteistieji teigia, kad E. K. nei žodžiu, nei neverbaliniu judesiu neparodė, kad J. V. yra kaip nors susijęs su narkotinėmis medžiagomis, tačiau tai laikytina tik abiejų nuteistųjų gynybine pozicija siekiant sušvelninti savo padėtį, t. y. E. K. siekiant švelnesnės bausmės, o J. V. apskritai bandant išvengti baudžiamosios atsakomybės. J. V. apeliaciniame skunde teigiama, kad pareigūno R. J. tarnybiniame pranešime, surašytame sekančią dieną po nuteistųjų sulaikymo, neužsiminta, kad E. K. nurodė J. V. kaip nusikaltimo bendrininką. Tačiau liudytojas R. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog aplinkybių dėl neverbalinių E. K. veiksmų parodant į J. V., kaip bendrininką, tarnybiniame pranešime nefiksavo, nes tarnybiniuose pranešimuose aplinkybės turi būti rašomos glaustai. Tuo tarpu apygardos teisme liudytojai T. G. ir R. J. davė išsamius parodymus, kuriais nėra pagrindo nesiremti. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad šie policijos pareigūnai būtų suinteresuoti kaip nors apkalbėti nuteistuosius.

18. Nuteistųjų J. V. ir E. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad sulaikymo vietoje prie automobilio rastos svarstyklės, kurių buvimas patvirtina, jog J. V. tik ketino atsisverti sau 20 g kanapių. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvykio vietoje rastos svarstyklės neįrodo, kad J. V. ketino savo asmeniniam vartojimui pasisverti 20 g kanapių ir daugiau niekaip neprisidėjo prie nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. L., R. J., A. R., M. G. parodė, kad stebėjo kaip J. V. ir E. K. miške abu aktyviai ardė automobilio saloną ir skubėjo tai daryti. Liudytojai parodė, kad nuteistieji buvo su pirštinėmis, abu intensyviai ardė automobilį, kiekvienas skirtingose automobilio pusėse, būdavo, jog pasikeisdavo vietomis, į automobilio gale esantį juodą maišą krovė paketus su galimai narkotinėmis medžiagomis (5 t., b. l. 40–42, 53–58, 90–91). Iš 2018 m. rugsėjo 17 d. automobilio kratos protokolo matyti, kad po nuteistųjų sulaikymo apžiūrint automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo salonas didesne dalimi buvo išvardytas, o automobilio gale esančiame juodame maiše jau buvo įdėti septyni įvairaus dydžio paketai su narkotinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 32–46). Taigi, jeigu nuteistųjų susitikimo miške tikslas būtų tik nedidelio kiekio (20 g) kanapių perdavimas J. V., nebūtų reikėję ardyti viso automobilio salono, nes būtų užtekę narkotines medžiagas išimti tik iš lengviausiai prieinamos automobilio dalies, pasverti J. V. ketinamą įsigyti jų kiekį ir jis būtų galėjęs išvažiuoti. Tačiau aptarti duomenys rodo, kad J. V. aktyviai prisidėjo prie automobilio „Nissan Juke“ salono ardymo ir narkotinių medžiagų iškrovimo. Dėl to nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad svarstyklės buvo reikalingos tik patikrinti, koks narkotinių medžiagų kiekis realiai buvo atvežtas į Lietuvą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, be paties J. V. paaiškinimų, kad J. V. vartoja narkotines medžiagas, t. y. Respublikinis priklausomybės ligų centras pateikė informaciją, jog (duomenys neskelbtini) filiale 2018 m. rugsėjo 20 d. atlikus testus E. K. ir J. V. organizmuose psichiką veikiančių medžiagų nerasta (2 t., b. l. 50, 52), taip pat jie nesigydė nuo priklausomybės ligų (2 t., b. l. 50, 52; 4 t., b. l. 177), o VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, jog nuteistieji (duomenys neskelbtini) skyriuje pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (4 t., b. l. 20, 174). Šie duomenys rodo, kad sulaikymo metu J. V. nevartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, todėl nebuvo ir poreikio jų įsigyti.

19. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti (nauji) parodymai nėra logiški, kad E. K. esą be jokio plano vyko į Serbiją ieškoti cigarečių, kur atsitiktinai sutiko makedonietį, iš kurio galėjo įsigyti kanapių, o J. V. apie tai nežinojo ir atsitiktinai jiems susitikus prie parduotuvės E. K. paminėjo, jog turi šios narkotinės medžiagos. Anksčiau aptarti duomenys rodo, kad J. V. ir E. K. buvo susitarę užsiimti neteisėta veikla, abu dalyvavo įrengiant automobilyje „Nissan Juke“ slėptuves, turėjo tam tikrų piniginių lėšų finansuoti nusikaltimų padarymui. Be to, abu nuteistieji pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog anksčiau yra užsiėmę cigarečių kontrabanda (J. V. už tai nuteistas (duomenys neskelbtini); 4 t., b. l. 11–12), todėl jie abu turėjo tam tikrų ryšių ir galimybių įsigyti ne tik cigaretes, bet pasikeitus situacijai ir narkotines ar psichotropines medžiagas. Visos aptartos aplinkybės rodo, kad abu nuteistieji aktyviai dalyvavo darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

20. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. V. kaltės neturint leidimo kontrabandos būdu per Lenkijos – Lietuvos Respublikų valstybės sieną į Lietuvos Respubliką gabento labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), bei jos neteisėto gabenimo automobiliu Lietuvos Respublikos teritorija ir neteisėto laikymo padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

21. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji J. V. ir E. K. nepagrįstai teigia, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog nuteistieji teismo šališkumą sieja su jiems nepalankiu byloje surinktų įrodymų vertinimu, tačiau teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kitoks nei proceso dalyvis tikisi įrodymų vertinimas pats savaime nereiškia teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-976/2018, Nr. 2K-171-1073/2018, Nr. 2K-124-511/2021 ir kt.). Šiuo atveju, kaip jau minėta, J. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs bylos įrodymų visetą ir išnagrinėjęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Jokių kitų pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

Dėl bendrininkavimo formos

22. Šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad J. V. ir E. K. BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta.

23. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017 ir kt.). Nustatant organizuotos grupės požymius, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-1-719/2020). Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius. Be to, organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2007, Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-408-139/2016, Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-257-719/2019, Nr. 2K-90-895/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad, inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, jog šis suprastų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016 ir kt.).

24. Pagal teismų praktiką, išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius. Taip pat, kaip minėta, svarbu sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp J. V. ir E. K. būta užduočių pasiskirstymo – kad J. V. planuos ir koordinuos nusikaltimų darymą, rūpinsis automobilio paruošimu ir saugojimu, o E. K. atgabens narkotines medžiagas į Lietuvą. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, jog abu nuteistieji skyrė tam tikras pinigines lėšas automobilio įsigijimui, slėptuvės jame įrengimui ir narkotinių medžiagų įsigijimui bei kt. išlaidoms. J. V. leido jo tėvo garaže laikyti nusikalstamai veikai vykdyti įsigytą automobilį. Kita vertus, analizuojant nusikalstamos veikos mechanizmą matyti, kad šioje byloje jis nebuvo sudėtingas ir nesiskyrė nuo bendravykdymo formos, kuri irgi gali būti daroma suplanuotai, nes J. V. ir E. K. paprasčiausiai įsigijo nusikalstamai veikai daryti reikalingas priemones ir iš nenustatyto asmens(-ų) narkotines medžiagas, o E. K. jas iš užsienio atgabenus į Lietuvą, miške abu jas iš automobilio išiminėjo. Tai rodo, įvertinus ir palyginti neilgą byloje objektyviai nustatytą bendrininkų veikimo laikotarpį – nuo 2018 m. pradžios iki 2018 m. rugsėjo 17 d., kad bendrininkų tarpusavio ryšiai nebuvo pakankamai glaudūs ir pastovūs. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad šioje byloje bendrininkų organizuotumo lygis nepasiekė tokio laipsnio, kad juos būtų galima apibūdinti kaip organizuotą grupę, todėl laikytina, kad inkriminuotos veikos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį bei 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį buvo padarytos bendrininkų grupe pagal BK 25 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), nuteistųjų J. V. ir E. K. nusikalstamas veikas iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) bei 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojant į BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir 260 straipsnio 3 dalį.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad:

J. V. ir E. K. laikotarpiu nuo 2018 metų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2018 m. rugsėjo 17 d., veikdami J. V. suburtoje bendrininkų grupėje, J. V. parengus nusikaltimo padarymo planą bei nusikaltimo padarymo mechanizmą, organizavus ir koordinavus bendrininkų grupės nusikalstamą veiką, paskirsčius vaidmenis ir užduotis, kad jis, t. y. J. V., rūpinsis automobilio paruošimu gabenti narkotines medžiagas, slėptuvės jame įrengimu, o E. K. kontrabandos būdu, neturint leidimo, gabens per Lenkijos – Lietuvos Respublikų valstybės sieną į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, po to šias narkotines medžiagas kartu gabens bei neteisėtai laikys, ko pasėkoje, neturėdami leidimo kontrabandos būdu per Lenkijos – Lietuvos Respublikų valstybės sieną, Kalvarijos sienos kirtimo punktą, į Lietuvos Respubliką gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 24 952,47 g kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,6 proc., bei šią narkotinę medžiagą neteisėtai automobiliu gabeno Lietuvos Respublikos teritorija ir neteisėtai laikė, o būtent:

2018 m. sausio 29 d. įgiję nusikaltimo priemonę automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį J. V. parinkti meistrai, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėnesio pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2018 m. vasario 13 d., sumontavo slėptuvę, specialiai pritaikytą narkotinių medžiagų gabenimui. Po to, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėnesio pradžios iki 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, šį automobilį, parengtą narkotinių medžiagų neteisėtam gabenimui, laikė J. V. tėvui V. P. V., kuris nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, priklausančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kartu ieškojo užsienio valstybėse šaltinių neteisėtai įsigyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, po to sutarė, kad E. K. vyks į užsienio valstybę, kurioje neteisėtai įgis labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių, kurią kontrabandos būdu neturint leidimo gabens per Lenkijos – Lietuvos Respublikų valstybės sieną, Kalvarijos sienos kirtimo punktą į Lietuvos Respubliką, ir ja kartu neteisėtai disponuos.

Po to E. K., vykdydamas šią užduotį, 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 20 val. 14 min., automobiliu „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą laikydamas automobilyje įrengtoje slėptuvėje, neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno per Lenkijos – Lietuvos Respublikų valstybės sieną, Kalvarijos sienos kirtimo punktą, į Lietuvos Respubliką ir šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai gabeno nuo Kalvarijos sienos kirtimo punkto iki (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2018 m. rugsėjo 15 d. 14 val. 26 min. Po to šią narkotinę medžiagą tuo pačiu automobiliu neteisėtai gabeno į (duomenys neskelbtini), kur laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 21 val. 56 min. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 12 val. 43 min., neteisėtai laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomoje automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugsėjo 17 d. tuo pačiu automobiliu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvėmis neteisėtai nugabeno į (duomenys neskelbtini) esančio miško teritoriją šalia (duomenys neskelbtini), kur J. V. ir E. K. šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė nuo atgabenimo momento iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 14 val. 15 min., kai buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o narkotinė medžiaga kratos metu surasta ir paimta.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

26. Nuteistojo J. V. apeliaciniame skunde ginčijamas visas skundžiamas nuosprendis, o nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde, iš esmės neginčydamas jo nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (nesutinkama tik su organizuotos grupės požymiu ir veikimu kartu su J. V.), pateikė prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kadangi šiuo nuosprendžiu pripažinta, kad abu nuteistieji veikė ne organizuota grupe, o bendrininkų grupe, dėl ko perkvalifikuotos jų padarytos nusikalstamos veikos, t. y. panaikinant nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį, todėl pasisakytina dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

27. Skirdama bausmes apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad J. V. ir E. K. padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, susijusius su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda. Jų nusikalstami veiksmai pasireiškė keliomis alternatyviomis baudžiamajame įstatyme numatytomis veikomis – narkotinių medžiagų gabenimu ir laikymu. Nors J. V. ir E. K. praeityje yra ne kartą teisti, tačiau jų teistumai išnykę (4 t., b. l. 1–19, 150–169). J. V. 2015 metais (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (4 t., b. l. 11–12). Nusikaltimų padarymo metu J. V. buvo baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių nuobaudų, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė ir nesigydė, nuo 2019 m. vasario 1 d. tęsia studijas (duomenys neskelbtini), turi nepilnametį vaiką, 2019 m. lapkričio 16 d. sudarė santuoką (3 t., b. l. 114–115; 4 t., b. l. 20–21, 23–31, 177; 5 t., b. l. 60, 123–125). Tuo tarpu E. K. administracine tvarka nebaustas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė ir nesigydė, turi nepilnametį vaiką (3 t., b. l. 102; 4 t., b. l. 174, 177–181).

28. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, o ne organizuota grupe, atitinkamai nustatytina, jog yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. veika padaryta bendrininkų grupe. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija nemato pagrindų, kurie teismui leistų šios aplinkybės nuteistųjų atžvilgiu nepripažinti sunkinančia. Tuo tarpu J. V. ir E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

29. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. teigia, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažintas jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, tačiau, kaip minėta, jis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu keitė savo parodymus, neigė teismo nustatytas aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudamas su J. V.. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistuosius ir jų padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis bei aplinkybę, kad jie nusikaltimus padarė lengvesne bendrininkavimo forma, t. y. ne organizuota, o bendrininkų grupe, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas J. V. ir E. K. paskyrė per griežtas laisvės atėmimo bausmes. Dėl to šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas), abiem nuteistiesiems paskiriant laisvės atėmimo bausmes artimesnes minimaliems sankcijose numatytiems dydžiams, t. y. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) paskiriant 4 metų, o pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskiriant 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Kadangi nuteistųjų padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistiesiems J. V. ir E. K. paskirtos bausmės bendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnį, ir J. V. ir E. K. paskiriant galutines subendrintas bausmes laisvės atėmimą 10 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose

31. Kitoje dalyje Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų J. V. ir E. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį pakeisti:

Nuteistojo J. V. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti:

- iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) į BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams;

- iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo E. K. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti:

- iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėJustas NamavičiusAntanas Rudzinskas