Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-08-12 · Civilinė byla Nr. e2-9608-910/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-12
Bylos Nr.
e2-9608-910/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
UAB „Fire expert“
Atsakovas
J. J.
Advokatai
Solveiga Gečaitė, Aurimas Keidūnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9608-910/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03557-2016Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 2.1.1.3.10; 2.1.2.4.2; 2.5.10.5.1; 2.5.10.8; 3.1.7.1.5; 3.1.7.5
(s)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Fire expert“ atstovei advokatei Solveigai Gečaitei, atsakovo J. J. atstovui advokatui Aurimui Keidūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Fire expert“ ieškinį atsakovui J. J. (J. J.) dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimu padarytų nuostolių atlyginimo ir atsakovo J. J. (J. J.) priešieškinį ieškovui UAB „Fire expert“ dėl nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Fire expert“ 2016-02-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu, parašydamas priteisti iš atsakovo J. J. 7298,62 Eur nuostolių dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3649,31 Eur nuostolių dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad 2011-03-14 sudaryta darbo sutartimi atsakovas buvo priimtas dirbti UAB „Fire expert“ gaisrinės saugos inžinieriumi; 2013-04-26 darbo sutartis pakeista, šalims sulygus, kad atsakovas dirbs projektavimo skyriaus vadovu; 2015-05-13 UAB „Fire expert“ vienintelio akcininko sprendimu atsakovas paskirtas Bendrovės direktoriumi. Siekiant užtikrinti ieškovo, kaip darbdavio, teisėtų interesų apsaugą, 2011-03-14 buvo pasirašytas Nekonkuravimo susitarimas, kurio 2.1 punkte atsakovas, kaip ieškovo darbuotojas, įsipareigojo darbo sutarties galiojimo metu ir vienerius metus po jos pasibaigimo, be išankstinio rašytinio darbdavio sutikimo ar viršijant tokiame sutikime numatytus apribojimus, savarankiškai, kaip partneris, valdymo organų narys bei jų įgaliotinis neužsiimti jokia konkuruojančia veikla (kaip ji apibrėžta Nekonkuravimo susitarimo 2.2 punkte) ir neatlikti darbų bei neteikti paslaugų pagal darbo ar civilinės teisės reglamentuojamas sutartis bet kuriam asmeniui, užsiimančiam konkuruojančia veikla. Pagal Nekonkuravimo susitarimo 2.2 punktą konkuruojanti veikla reiškia veiklą Lietuvoje: verslo, tapataus ar panašaus į darbdavio (konsultacijos dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų gaisrinės saugos reikalavimų statiniams, statinių ir statinio konstrukcijų priešgaisrinių parametrų skaičiavimai, statinių projektų gaisrinės saugos dalies projektavimas (rengimas), statinių projektų gaisrinės saugos dalies vykdymo priežiūra) vykdymą; įsigijimą, turėjimą nuosavybės teise, valdymą, kontrolę, dalyvavimą ir (ar) investavimą (tiesiogiai ir netiesiogiai, individualiai ir kartu su kitais asmenimis) į asmenį, užsiimantį konkuruojančia veikla, bei kitokį su darbdaviu konkuruojančių įmonių veiklos skatinimą ir vystymą. Ieškinyje pažymėta, kad, atsižvelgiant į atsakovo profesijos ir jo darbo funkcijų pobūdį, Nekonkuravimo susitarimas buvo būtinas ieškovo verslo apsaugai. Šalių sudarytas Nekonkuravimo susitarimas nedraudė atsakovui dirbti ar teikti paslaugas bet kokiose kitose įmonėse ar versluose, kurie nekonkuruoja su ieškovo verslu. Be to, šiuo susitarimu ieškovas įsipareigojo mokėti ir mokėjo atsakovui sutartą kompensaciją už nekonkuravimo draudimą – nuo 2011-03-14 iki darbo sutarties pasibaigimo dienos ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui po 200 Lt (į rankas) kas mėnesį, sumokant šią kompensaciją darbo užmokesčio už praėjusį kalendorinį mėnesį mokėjimo dieną. 2015-01-01 Nekonkuravimo susitarimo 2.5, 2.6 punktai buvo pakeisti nustatant, kad darbdavys mokės darbuotojui po 76,75 Eur kas mėnesį, o pasibaigus darbo sutarčiai – po 511,18 Eur kas mėnesį. Galiojant Nekonkuravimo susitarimui bei Darbo sutarčiai, per 36 mėn. iki darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu dienos (2016-01-13) atsakovui sumokėta 2085,12 Eur kompensacija (atskaičius mokesčius), 1564,19 Eur mokesčių, taigi ieškovas, vykdydamas Nekonkuravimo susitarimą, per 36 mėn. patyrė 3649,31 Eur išlaidų. Ieškinyje nurodyta, kad 2015 m. gruodžio mėn. darbdavio duoto naudotis darbo funkcijoms vykdyti kompiuterio (Dell Vostro 3550) atidarytame lange buvo pastebėtas atsakovo susirašinėjimas su UAB „SSF“ vadovu A. Č., iš kurio tapo akivaizdu, jog atsakovas, būdamas UAB „Fire expert“ direktorius, teikia gaisrinės saugos projektavimo paslaugas asmeniškai, nesudarydamas su klientais sutarčių Bendrovės, kuriai vadovauja, vardu, verčiasi konkuruojančia veikla asmeniškai. Iš susirašinėjimo matyti, kad už projektavimo paslaugas atsakovas prašo sumokėti į jo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą, taip pat pažymi, jog sąskaitos už projektavimo darbus (konsultacijas) išrašyti negali. Ieškinyje pažymėta, kad, nepaisant to, jog ieškovas neturi tiesioginių įrodymų, kad atsakovas iš UAB „SSF“ ar A. Č. gavo atlygį už suteiktas paslaugas, tačiau kiti bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovas pažeidė Nekonkuravimo susitarimą, nes vertėsi konkuruojančia su darbdaviu veikla. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovo kliento UAB „TS Projects“ architekto O. J. į atsakovo banko sąskaitą pervesti keli šimtai tikrai nėra pakankami darbo užmokesčiui „vokeliuose“ mokėti, kaip bando teigti atsakovas; greičiausiai tai – atlyginimas atsakovui už konkuruojančių su darbdaviu paslaugų teikimą. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismui išreikalavus SODR‘os duomenis, tapo akivaizdu, kad atsakovas pats asmeniškai teikė konsultacijas, rengė gaisrinės saugos dalies projektinę dokumentaciją tretiesiems asmenims ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Nekonkuravimo susitarimą, tačiau ir dirbo pagal darbo sutartis konkuruojančiose bendrovėse, neprašydamas ir neturėdamas ieškovo sutikimo, kuris privalomas pagal Nekonkuravimo susitarimo sąlygas. Ieškinyje pažymėta, kad, ieškovui išsiaiškinus, jog atsakovas pažeidė Nekonkuravimo susitarimą, jam buvo pasiūlyta gražiuoju ištaisyti trūkumus, paslaugas teikti sudarant su klientais sutartis UAB „Fire expert“ vardu ir atlyginti Bendrovei padarytą žalą – jos negautas pajamas, kai pajamas iš gaisrinės saugos projektų gavo atsakovas. Tačiau atsakovas geruoju neatskleidė jo vykdytos konkuruojančios su darbdaviu veiklos, nesiekė susitarti dėl nuostolių, padarytų darbdaviui, atlyginimo, o 2015-12-21 pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (darbuotojo pareiškimu). Ieškinyje teigiama, kad nagrinėjamu atveju atsakovui civilinė atsakomybė kyla ne tik dėl Nekonkuravimo susitarimo pažeidimo, bet ir kaip ieškovo Bendrovės vadovui, pažeidusiam pareigą veikti išimtinai Bendrovės interesais, lojalumo pareigą. Nekonkuravimo susitarimo 2.9 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu Darbuotojas pažeis susitarimu jam nustatytus reikalavimus nekonkuruoti su darbdaviu, jis privalės grąžinti Darbdaviui visą šio per ne mažiau kaip trejus metus Darbuotojui sumokėtą kompensaciją; Darbuotojui sumokėtos ir Nekonkuravimo susitarimo pažeidimo atveju jo grąžintinos kompensacijos suma šalių bus laikoma minimaliais Darbdavio nuostoliais, nereikalaujančiais papildomo įrodinėjimo. Ieškinyje teigiama, kad pagal Nekonkuravimo susitarimą nuo 2011-03-14 atsakovui sumokėta 3649,31 Eur kompensacija priteistina ieškovui kaip nuostoliai, patirti ieškovo atsakovui pažeidus šalių susitarimą nekonkuruoti. Ieškinyje pažymėta, kad, nutraukęs darbo sutartį su ieškovo Bendrove, atsakovas įsidarbino UAB „Laudo“, kuri veikia išimtinai gaisrinės saugos projektavimo srityje, taigi akivaizdu, jog atsakovas dirba konkuruojantį su ieškovu darbą, nors pagal Nekonkuravimo susitarimo 2.1 punktą atsakovas įsipareigojo vienerius metus po darbo sutarties pasibaigimo neteikti konkuruojančių su ieškovu paslaugų. Be to, ieškovo teigimu, ir dirbo pas ieškovą metu, galiojant Nekonkuravimo susitarimui, atsakovas dirbo kitose įmonėse ((duomenys neskelbtini)), veikiančiose projektavimo srityse, ir tikėtina, jog gaisrinės saugos projektų rengimo bei konsultavimo srityse, neturėdamas darbdavio sutikimo dirbti konkuruojančiose įmonėse konkuruojantį su darbdaviu darbą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymėta, kad nors 2015-05-13 atsakovas buvo paskirtas UAB „Fire expert“ direktoriumi, faktiškai įmonės vadovo pareigas toliau ėjo A. L.. Pasak atsakovo, 2015-12-21 darbo dienos pradžioje faktinis įmonės vadovas A. L. pasikvietė atsakovą pokalbio ir pasiūlė pakeisti Darbo sutarties 3 ir 5 punktus, nustatant nuo 2015-12-01 30 min. per dieną, 5 darbo dienų per savaitę darbo trukmę, mokant Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį tarifinį atlygį. Atsakovui taip pat pateiktas vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2015/11/30 bei Darbo sutarties pakeitimo priedas Nr. 2; šie dokumentai uvo parengti atgaline data. Atsakovo teigimu, su tokiu siūlymu jis nesutiko, tačiau A. L. pasiūlė neskubėti ir apie apsisprendimą dėl pateikto pasiūlymo pranešti darbo dienos pabaigoje. Atsakovas, baigiantis darbo dienai, 2015-12-21 pateikė prašymą nutraukti Darbo sutartį savo noru. Pasak atsakovo, tuo metu jis kaip tik rengė gaisrinės saugos reikalavimų aprašą (projektą) fizinio asmens užsakymu; šis projektas buvo vykdomas su vadovo A. L. žinia, jis, kaip ir kitais panašiais atvejais, buvo informuojamas apie projekto vykdymo eigą. Atsakovo teigimu, ieškovo įmonėje projektai dažnai buvo vykdomi ir už juos atsiskaitoma „juodais“ pinigais, tai buvo įprasta įmonės veiklos praktika, ir atsakovas nė neįtarė, kad jo vadovui pateikta apie projektą informacija gali atsigręžti prieš jį, juolab kad iš tokių projektų gautas lėšas užsakovai mokėdavo tiesiogiai A. L., o jomis buvo mokamas dokumentuose neapskaitytas darbo užmokesčio priedas. Atsakovo teigimu, iki 2015-01-13, kai jis priėmė galutinį sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškovo Bendrove, jam buvo neaišku, kokiu Nekonkuravimo susitarimo pažeidimu yra kaltinamas. Pasak atsakovo, ginčo užsakymo jis neįvykdė iki galo, nes nutrūko darbo santykiai ieškovo Bendrovėje, tačiau, išeidamas iš darbo, jis perdavė A. L. visus užsakovo kontaktus, ir, apklausiamas kaip liudytojas UAB „SSF“ vadovas A. Č. patvirtino, jog ieškovo atstovas susisiekė su juo, siūlė tęsti bendradarbiavimą ankstesnėmis sąlygomis. Be to, A. Č. patvirtino, kad jo užsakymo vykdymą atsakovas išimtinai siejo su ieškovo interesais ir nauda ieškovui, užsakovas su atsakovu bendravo kaip su UAB „Fire expert“ atstovu, o ne asmeniu, vykdančiu individualią veiklą. Taip pat liudytojas patvirtino, kad projektas nebuvo užbaigtas, pinigų nei atsakovui, nei ieškovui nesumokėjo. Atsiliepime pabrėžta, kad dėl ginčo projekto atsakovas negavo asmeninės naudos, jo veiksmuose nėra Nekonkuravimo susitarimo pažeidimo.

Šalies argumentai

Atsakovas 2016-03-07 pateikė priešieškinį, kuriuo prašo 2011-03-14 Nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą pripažinti negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Priešieškinyje nurodyta, kad nekonkuravimo susitarimuose ypač svarbi šalių interesų pusiausvyra, t. y. darbdavio interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant darbuotojo veiksmus ir jo naudai nustatant sąžiningą bei teisingą kompensaciją. Nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007). Ginčo šalių sudaryto Nekonkuravimo susitarimo 2.5 punkte nustatyta, kad nuo Susitarimo pasirašymo dienos iki darbo sutarties pasibaigimo dienos darbdavys už darbo sutarties galiojimo metu numatytų nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi kas mėnesį moka darbuotojui po 76,75 Eur; pagal Susitarimo 2.6 punktą, pasibaigus darbo sutarčiai, darbdavys už nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi įsipareigojo mokėti kas mėnesį 511,18 Eur dydžio kompensaciją; Susitarimo 2.8 punkte numatyta, kad darbo sutartį nutraukus darbuotojo prašymu, Susitarimo 2.6 punkte numatytos kompensacijos dydis mažinamas 50 proc., t. y. iki 255,59 Eur. Ieškovas 2016-02-01 pranešė atsakovui, kad nemokės kompensacijos už Nekonkuravimo susitarime numatytų įsipareigojimų laikymąsi, tačiau kartu nurodė, jog neatleidžia atsakovo nuo Susitarime numatytų įsipareigojimų laikymosi. Priešieškinyje pabrėžta, kad Nekonkuravimo susitarimo 2.5 punkte numatytos kompensacijos, mokėtinos už Nekonkuravimo susitarime įtvirtintų įsipareigojimų laikymąsi darbo sutarties galiojimo metu, dydis – 76,75 Eur (su mokesčiais – 100,68 Eur) – sudaro 6,95 proc. atsakovo mėnesinio darbo užmokesčio (1448,10 Eur), o Nekonkuravimo susitarimo 2.8 punkte numatytos kompensacijos, mokėtinos už Nekonkuravimo susitarime įtvirtintų įsipareigojimų laikymąsi po darbo sutarties pasibaigimo vienerius metus, dydis – 255,59 Eur tesudaro 17,62 proc. atsakovo gauto mėnesinio darbo užmokesčio (1448,10 Eur). Europos Sąjungos šalių praktika dėl kompensacijų nekonkuravimo laikotarpiu dydžio yra skirtinga: vienose šalyse minimalus kompensacijos dydis įstatymuose neapibrėžtas, kitose nustatyta, kad kompensacijas turi būti ne mažesnė kaip 25 proc. buvusio atlyginimo (pvz., Lenkijos darbo kodekso 1012 straipsnio 3 dalis) arba ne mažesnė kaip 50 proc. buvusio atlyginimo (Čekijos Darbo kodekso 310 straipsnis, Vokietijos komercinio kodekso 74 straipsnis, Belgijos darbo sutarčių įstatymo 65 straipsnis). Lietuvos Respublikos teisės aktuose konkretus minimalus kompensacijos dydis nenustatytas, tačiau pagal bendrąsias normas jis neturi pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Nustatant kompensacijos dydį per mėnesį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nekonkuravimo susitarimu apribojama asmens galimybė gauti pajamų pragyvenimui, taip pat į ribojimų apimtį bei kitas kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Priešieškinyje teigiama, kad nagrinėjamu atveju tiek procentinis, tiek absoliutus kompensacijos dydis (mažesnis nei minimali mėnesinė alga) yra akivaizdžiai per maži, kad kompensaciją būtų galima laikyti sąžiningu ir teisingu atlyginimu už Nekonkuravimo susitarime nustatytos apimties ribojimų laikymąsi, juolab kad darbdavys atsisakė kompensuoti atsakovui už nekonkuravimą. Pasak atsakovo, Nekonkuravimo susitarimu nustatyta ribojimų apimtis ir kompensacijos dydis neatitiko proporcingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), 2.164 straipsnio 8 dalies nuostatų ir įtvirtino esminę šalių nelygybę. Priešieškinyje pažymėta, kad įsidarbinant atsakovo galimybės derėtis dėl Nekonkuravimo susitarimo sąlygų buvo ribotos, iš esmės tai buvo neįmanoma, Nekonkuravimo susitarimo pasirašymas buvo būtina sąlyga būti priimtam dirbti ieškovo įmonėje. Atsakovo teigimu, išdėstytos aplinkybės yra pagrindas ginčijamą Nekonkuravimo susitarimą pripažinti negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovas veikai išimtinai gaisrinės saugos srityje, tai yra vienintelė veikla, iš kurios ieškovas gauna pajamas, todėl Bendrovės interesų apsauga yra būtina, siekiant veikti rinkoje, joje išsilaikyti, taip pat išlaikyti sukurtas darbo vietas. Siekiant užtikrinti teisėtų ieškovo kaip darbdavio interesų apsaugą, 2011-03-14 su atsakovo buvo pasirašytas Nekonkuravimo susitarimas, kuriuo atsakovas įsipareigojo darbo sutarties galiojimo metu ir vienerius metus po jos pasibaigimo neužsiimti jokia konkuruojančia veikla, kaip ji apibrėžta Susitarimo 2.2 punkte, ir neatlikti darbų bei neteikti paslaugų bet kokiam asmeniui, užsiimančiam konkuruojančia veikla, be išankstinio rašytinio darbdavio (t. y. ieškovo) sutikimo. Atsiliepime pabrėžta, kad Nekonkuravimo susitarimu buvo susitarta nekonkuruoti tik gaisrinės saugos srityje, kitose srityse atsakovas galėjo bei gali veikti laisvai. Be to, pagal Susitarimo 2.1 punktą atsakovas negali konkuruoti be rašytinio darbdavio sutikimo, tačiau, esant tokiam sutikimui, jis galėtų veikti ir gaisrinės saugos srityje tokia apimtimi, dėl kokios būtų susitarta. Atsiliepime teigiama, kad atsakovas neteikė ieškovui jokių prašymų leisti jam užsiimti konkuruojančia veikla ar dirbti konkuruojantį darbą, tačiau paaiškėjo, jog atsakovas veikė pažeisdamas Susitarimą, kurio turinys atsakovui pasirodė prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms tik tada, kai ieškovas pareikalavo nuostolių už nustatytą Susitarimo pažeidimą. Be to, atsakovo elgesys, kai iš Bendrovės veiklos vykdomos veiklos gautinos pajamos patenka į atsakovo asmeninę sąskaitą, yra akivaizdus ir atsakovo, ėjusio Bendrovės vadovo pareigas, lojalumo pareigos pažeidimas, ir tai taip pat pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Atsiliepime teigiama, kad Nekonkuravimo susitarime nustatyta kompensacija už draudimą konkuruoti, įvertinant ir atsakovui sudarytas sąlygas kelti kvalifikaciją, kvalifikacijos kėlimo apmokėjimą, darbo pas ieškovą metu atsakovo papildomai įgytą teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, yra proporcinga ir teisinga. Pasak ieškovo, kompensacija yra mokama už tai, kad asmuo nedirbtų konkuruojančio darbo, neveiktų toje pačioje srityje, todėl negali būti lyginama su darbo užmokesčiu, kuris yra mokamas už darbą. Taip pat neteisinga vertinti kompensacijos dydį, svarstant, ar asmuo gali iš jos pragyventi, nes atsakovui Nekonkuravimo susitarimu nedraudžiama dirbti bet kurioje kitoje srityje. Be to, draudimo terminas yra protingas – vieneri metai. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad atsakovas, norėdamas užsiimti konkuruojančia veikla, galėjo kreiptis į UAB „Fire expert“ rašytinio sutikimo, ir, jeigu atsakovas būtų elgęsis sąžiningai, ieškovas tokį sutikimą būtų davęs, nes nebūtų išlaidavęs, mokėdamas kompensaciją už draudimą konkuruoti. Šiuo atveju ieškovas mokėjo atsakovui kompensaciją, tuo tarpu šis, gaudamas kompensaciją už įsipareigojimų nekonkuruoti laikymąsi, darbo pas ieškovą metu, naudodamasis jo priemonėmis, darbo ieškovo įmonėje laikotarpiu įgytą kvalifikaciją, įsipareigojimų nesilaikė ir investicijas į jį naudojo ne Bendrovės, bet savo naudai. Atsiliepime pabrėžta, kad atsakovas ginčija Nekonkuravimo susitarimą, pasirašytą šalių prieš penkerius metus, tačiau šis Susitarimas, kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo kriterijų, prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, atsakovo prašomas pripažinti tik po to, kai ieškovas dėl Susitarimo pažeidimo pareikalavo atlyginti nuostolius. Penkerius metus, kai atsakovas gavo Susitarime nurodytą kompensaciją, jis nė karto nesudvejojo gaunamos kompensacijos teisingumu ir proporcingumu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, remdamasi tuo, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas, dirbdamas ieškovo įmonėje, teikė analogiškas paslaugas kaip fizinis asmuo, taip pažeisdamas su ieškovo įmone pasirašytą Nekonkuravimo susitarimą. Ieškovo atstovė priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis tuo, kad atsakovas, vykdydamas ginčo užsakymą, veikė ieškovo Bendrovės naudai. Atsakovo atstovas prašė patenkinti priešieškinį, nurodydamas, kad Nekonkuravimo susitarime įtvirtinta kompensacija už nekonkuravimą yra akivaizdžiai per maža, neatitinka proporcingumo ir sąžiningumo principų bei įtvirtina esminę šalių nelygybę.

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutrauktina

Pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7298,62 Eur nuostolių.

Pasirengimo nagrinėti bylą metu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus iki 3649,31 Eur.

Taip ieškovas iš esmės atsisakė ieškinio dalies dėl 3649,31 Eur, todėl ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui grąžintina 75 proc. už nurodytą ieškinio reikalavimų dalį sumokėto žyminio mokesčio – 61,58 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas

Byloje nustatyta, kad 2011-03-14 sudaryta Darbo sutartimi Nr. 9 (toliau – Darbo sutartis) atsakovas J. J. priimtas dirbti ieškovo UAB „Fire expert“ gaisrinės saugos inžinieriumi neterminuotai, mokant 1245 Lt dydžio atlyginimą kas mėnesį.

Darbo sutarties 10 punkte darbuotojas, be kita ko, įsipareigojo nekonkuruoti su darbdaviu Darbo sutarties galiojimo metu ir po Darbo sutarties nutraukimo 12 mėn. Aptariamo punkto 4 dalyje nustatyta, kad, esant šių įsipareigojimų pažeidimams, darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo atlyginti įmonės patirtus nuostolius.

Darbo sutarties šalys tą pačią dieną, t. y. 2011-03-14, pasirašė Nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą (toliau – Nekonkuravimo susitarimas), kurio 2.1 punkte atsakovas įsipareigojo Darbo sutarties galiojimo metu ir vienerius metus po jos pasibaigimo, be išankstinio rašytinio darbdavio sutikimo ar viršijant tokiame sutikime numatytus apribojimus, savarankiškai, kaip partneris, valdymo organų narys bei jų įgaliotinis neužsiimti jokia konkuruojančia veikla (kaip ji apibrėžta Nekonkuravimo susitarimo 2.2 punkte) ir neatlikti darbų bei neteikti paslaugų pagal darbo ar civilinės teisės reglamentuojamas sutartis bet kuriam asmeniui, užsiimančiam konkuruojančia veikla. Pagal Nekonkuravimo susitarimo 2.2 punktą konkuruojanti veikla reiškia veiklą Lietuvoje: verslo, tapataus ar panašaus į darbdavio (konsultacijos dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų gaisrinės saugos reikalavimų statiniams, statinių ir statinio konstrukcijų priešgaisrinių parametrų skaičiavimai, statinių projektų gaisrinės saugos dalies projektavimas (rengimas), statinių projektų gaisrinės saugos dalies vykdymo priežiūra) vykdymą; įsigijimą, turėjimą nuosavybės teise, valdymą, kontrolę, dalyvavimą ir (ar) investavimą (tiesiogiai ir netiesiogiai, individualiai ir kartu su kitais asmenimis) į asmenį, užsiimantį konkuruojančia veikla, bei kitokį su darbdaviu konkuruojančių įmonių veiklos skatinimą ir vystymą.

Nuo Nekonkuravimo susitarimo pasirašymo dienos iki Darbo sutarties pasibaigimo dienos darbdavys įsipareigojo už numatytų nekonkuravimo ir neviliojimo įsipareigojimų laikymąsi mokėti darbuotojui 200 Lt dydžio kompensaciją (į rankas) kas mėnesį; pasibaigus Darbo sutarčiai, už nurodytų įsipareigojimų laikymąsi darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 1500 Lt dydžio kompensaciją (į rankas) už kiekvieną įsipareigojimų galiojimo mėnesį (Nekonkuravimo susitarimo 2.5, 2.6 punktai).

Nekonkuravimo susitarimo 2.7 punkte nustatyta, kad teisę gauti kompensaciją darbuotojas turi tik tada, kai darbo santykiai pasibaigia ne dėl darbuotojo kaltės; esant darbuotojo kaltei, Susitarime numatyta kompensacija darbuotojui nemokama, tačiau jos nemokėjimas neatleidžia darbuotojo nuo įsipareigojimų nekonkuruoti ir nevilioti, nustatytų šiame Susitarime, tinkamo vykdymo.

Nekonkuravimo susitarimo 2.9 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas pažeis šiuo Susitarimu jam taikomus reikalavimus nekonkuruoti su darbdaviu, darbuotojas privalės grąžinti visą darbdavio per ne mažiau kaip trejus metus darbuotojui sumokėtą kompensaciją; darbuotojui sumokėtos ir Susitarimo pažeidimo atveju jo grąžintinos kompensacijos dydis bus laikomas minimaliais, nereikalaujančiais papildomo įrodinėjimo darbdavio nuostoliais, patirtais dėl darbuotojo pažeisto Nekonkuravimo susitarimo.

Nekonkuravimo susitarimo 2.11 punkte šalys nustatė, kad bet kurio Nekonkuravimo susitarime numatyto įsipareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas bus laikomas esminiu Susitarimo pažeidimu, ir nukentėjusi šalis įgis teisę vienašališkai nutraukti Susitarimą, informuodama apie tai pažeidusią šalį raštu, suteikdama ne trumpesnį kaip 7 kalendorinių dienų terminą pažeidimams ištaisyti; per nustatytą terminą pažeidusiai Susitarimą šaliai neištaisius pažeidimų, nukentėjusi šalis įgyja teisę Susitarimą nutraukti ir reikalauti nuostolių atlyginimo.

Nuo 2013-04-26 Darbo sutartis pakeista, pavedant atsakovui eiti Projektavimo skyriaus vadovo pareigas.

Pakeitus Darbo sutarties 3 punktą, nuo 2014-01-01 darbdavys įsipareigojo mokėti 5000 Lt dydžio darbo užmokestį.

Įvedus Lietuvoje eurą, šalys pakeitė Nekonkuravimo susitarimo 2.5, 2.6 punktus, nustatydamos, kad už Nekonkuravimo susitarime numatytų ribojimų laikymąsi Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu darbuotojui darbdavys mokės po 76,75 Eur kas mėnesį, o pasibaigus Darbo sutarčiai – po 511,18 Eur kas mėnesį.

UAB „Fire expert“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2015/05/13 atsakovas nuo 2015-05-13 paskirtas UAB „Fire expert“ direktoriumi, nekeičiant kitų darbo sąlygų.

Atsakovas ieškovo vieninteliam akcininkui 2015-12-21 pateikė prašymą atleisti jį iš pareigų savo noru.

Ieškovas 2015-12-23 raštu prašė atsakovą per 7 kalendorines dienas ištaisyti Nekonkuravimo susitarimo pažeidimus, nurodant sandorius, sudarytus teikiant paslaugas asmeniškai, įforminti tokius sandorius ieškovo Bendrovės vardu.

Atsakovas, reaguodamas į šį raštą, 2016-01-04 prašė pateikti konkrečius įrodymus ir faktus, kuriais remiantis teigiama apie Nekonkuravimo susitarimo pažeidimą.

Ieškovas 2016-01-11 rašte nurodė, kad atsakovas per nustatytą terminą nesiėmė veiksmų Nekonkuravimo susitarimo pažeidimams ištaisyti, todėl Bendrovė įgijo teisę reikalauti Susitarimo 2.10 punkte numatytų minimalių nuostolių atlyginimo: 3649,23 Eur (2085,26 Eur, išmokėtų atsakovui su darbo užmokesčiu ir 1563,97 Eur mokesčių valstybei), taip pat tokio paties dydžio baudos, iš viso – 7298,46 Eur. Nurodytą sumą atsakovo paprašyta pervesti į ieškovo sąskaitą iki 2016-01-18.

Atsakovas į šį raštą atsakė, kad reikalavime nenurodyta, kada ir kokiais veiksmais pažeistas Nekonkuravimo susitarimas, reikalavimai dėl žalos atlyginimo neteisėti ir nepagrįsti.

UAB „Fire expert“ vienintelio akcininko 2016-01-13 sprendimu Nr. 2016//1 atsakovas 2016-01-13 atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį – darbuotojo prašymu.

Bylos duomenimis, Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas atsakovui sumokėjo 2085,12 Eur kompensacijos už Nekonkuravimo susitarime nustatytų ribojimų laikymąsi, taip pat 1564 Eur mokesčių valstybei, iš viso – 3649,19 Eur.

2016-02-01 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo nuostolių dėl Nekonkuravimo susitarimo pažeidimo atlyginimą.

2016-03-07 atsakovas pateikė priešieškinį dėl Nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

Dėl Nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia su atsakovu 2011-03-14 pasirašyto Nekonkuravimo susitarimo sąlygų pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kad, prasidėjus teismo procesui, atsakovas pareiškė priešieškinį dėl nurodyto Nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu, teismas pirmiausia pasisako dėl atsakovo priešieškinio, nes, pripažinus ginčijamą Nekonkuravimo susitarimą negaliojančiu, būtų nebegalima patenkinti ieškinio.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl nekonkuravimo susitarimo darbo teisiniuose santykiuose yra išaiškinęs, kad tokiam susitarimui pagal įstatymo analogiją taikytinas CK 2.164 straipsnis, reglamentuojantis konkurencijos draudimą, taip pat CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 straipsnis. Kadangi nekonkuravimo susitarimas savaime neprieštarauja įstatymams, tai jis, kaip sandoris, priskirtinas nuginčijamiems sandoriams. Jis gali būti pripažintas negaliojančiu teismine tvarka, CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, vienai iš šalių civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka pareiškus ieškinį (priešieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2012).

Kasacinio teismo nurodyta, kad nekonkuravimo susitarimu ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą, todėl tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir atitinkamai nustatoma adekvati ribojimui kompensacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-05 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 57 punktas).

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją nekonkuravimo susitarimai turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Susitarime, be kita ko, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją. Jei nekonkuravimo susitarime nenumatyta teisingos kompensacijos už įsipareigojimą nekonkuruoti, toks susitarimas laikytinas įtvirtinančiu esminę šalių nelygybę ir pripažintinas negaliojančiu remiantis CK 6.228 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2012).

Sprendžiant klausimą dėl kompensavimo už nekonkuravimą pakankamumo, turi būti tiriamos ir vertinamos visos reikšmingos ginčo sprendimui faktinės aplinkybės, tarp jų ir dėl nekonkuravimo susitarimo sudarymo, darbo santykių trukmės, susitarimo šalių elgesio tiek darbo santykių metu, tiek jiems pasibaigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595-219/2015).

Lietuvos Respublikos teisės aktuose konkretus minimalus kompensacijos dydis nenustatytas, pagal bendrąsias normas jis neturi pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, priešieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu jo ir ieškovo pasirašytą 2011-03-14 Nekonkuravimo susitarimą, remiasi tuo, kad Nekonkuravimo susitarimu nustatyta ribojimų apimtis ir kompensacijos dydis neatitiko proporcingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), CK 2.164 straipsnio 8 dalies nuostatų ir įtvirtino esminę šalių nelygybę.

Vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina tai, kad ginčijamame Nekonkuravimo susitarime atsakovui nustatytas ribojimas užsiimti konkuruojančia su darbdaviu veikla, kuri apibrėžta Susitarimo 2.2 punkte, yra terminuotas: pagal Susitarimo 2.1 punktą nurodytas ribojimas atsakovui taikomas Darbo sutarties galiojimo metu ir vienerius metus po jos pasibaigimo. Be to, numatyta galimybė atsakovui verstis aptarta veikla, gavus išankstinį rašytinį darbdavio sutikimą. Teismo vertinimu Nekonkuravimo susitarime nustatytas protingos trukmės laikotarpis, kuriuo atsakovui draudžiama konkuruoti su buvusiu darbdaviu – vieneri metai po darbo sutarties pasibaigimo. Pažymėtina ir tai, kad Nekonkuravimo susitarimo 2.2 punkte aiškiai įvardyta, kokia veikla laikoma konkuruojančia ir draudžiama. Taigi kitokia veikla atsakovui neribojama. Be to, minėta, įtvirtina ir pirmiau nurodyto draudimo išimtis – atsakovas gali verstis ir konkuruojančia su darbdaviu veikla, kaip ji apibrėžta Susitarimo 2.2 punkte, gavęs rašytinį darbdavio sutikimą. Esant tokioms Susitarimo nuostatoms, nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad Nekonkuravimo susitarimu nustatyta ribojimų apimtis neatitiko proporcingumo ir sąžiningumo principų, įtvirtino esminę šalių nelygybę.

Dėl atsakovui mokėtinos nekonkuravimo kompensacijos dydžio minėta, kad už Nekonkuravimo susitarime numatytų ribojimų laikymąsi Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu darbuotojui darbdavys įsipareigojo mokėti po 76,75 Eur kas mėnesį, o pasibaigus Darbo sutarčiai – po 511,18 Eur kas mėnesį.

Ieškovas, grįsdamas Nekonkuravimo susitarime nustatytos kompensacijos už nekonkuravimą teisingumą ir proporcingumą, nurodė, kad šiuo atveju, be kita ko, turi būti atsižvelgta ir į tai, jog dirbti ieškovo Bendrovėje atsakovas buvo priimtas iš karto po studijų VGTU baigimo, ieškovas sudarė galimybes atsakovui kelti kvalifikaciją, apmokėjo kvalifikacijos kėlimo kursus, atsakovas papildomai įgijo teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, ir už šio kvalifikacijos atestato gavimą mokėjo ieškovas.

Šiuo konkrečiu atveju teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo argumentus, kad, vertinant Nekonkuravimo susitarime nustatyto atsakovui už nekonkuravimą kompensacijos dydžio teisingumą ir proporcingumą Darbo sutarties su ieškovo Bendrove galiojimo metu (76,75 Eur), yra pagrindas atsižvelgti į tokias aplinkybes, kaip darbdavio investicijos darbuotojo profesinei kvalifikacijai įgyti ir kelti. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas saugos inžinerijos magistro laipsnį įgijo 2011-02-10, dirbti į ieškovo Bendrovę priimtas 2011-03-14, t. y. praėjus vos mėnesiui po studijų baigimo; dirbdamas pas ieškovą, atsakovas 2012-12-19 gavo kvalifikacijos atestatą Nr. 30366, suteikiantį teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas gaisrinės saugos dalyje; dalyvavo mokymuose. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Fire expert“ mokėjo už ieškovo profesinių žinių įvertinimą, kvalifikacijos kėlimą (2012-08-20, 2012-12-03, 2012-12-21, 2012-12-11, 2014-05-13, 2014-11-12).

Pažymėtina ir tai, kad nuo 2011-03-14 iki 2014-01-01 atsakovo darbo sutartyje buvo nustatytas 1245 Lt (360,58 Eur) dydžio darbo užmokestis kas mėnesį. Iki 2014-01-01 už nekonkuravimą atsakovui mokėta 270 Lt (78,20 Eur) dydžio kompensacija, t. y. 21,69 proc. Darbo sutartyje sulygto užmokesčio už darbą.

Tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant, be kita ko, į pirmiau aptartas aplinkybes, kad atsakovas priimtas dirbti iš karto po studijų, darbdavys finansavo jo kvalifikacinius mokymus, šiuo konkrečiu atveju pripažintina atitinkančia sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

2014-01-01 atsakovo darbo užmokestis padidintas iki 5000 Lt (1448,10 Eur), nuo 2014-01-01 atsakovui mokėta 76,75 Eur dydžio kompensacija, t. y. 5,30 proc. padidinto darbo užmokesčio.

Vertinant nuo 2014-01-01 atsakovui mokėtos už nekonkuravimą kompensacijos dydį, šiuo atveju pažymėtina tai, kad atsakovui mokėtino darbo užmokesčio ženklus padidinimas savaime nėra pagrindas teigti, jog atitinkamai turėjo padidėti ir už nekonkuravimą mokama kompensacija. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad, įvedus Lietuvoje eurą, ginčo šalys pakeitė Nekonkuravimo susitarimą, nustatydamos, kad nuo 2015-01-01 Darbo sutarties galiojimo metu atsakovui kas mėnesį bus mokama 76,75 Eur dydžio kompensacija, o pasibaigus darbo sutarčiai – 511,18 Eur kas mėnesį. Atsakovas pasirašė tokį susitarimą, byloje nėra duomenų, kad jis būtų kėlęs kompensacijos dydžio klausimą, prašęs darbdavį kompensaciją padidinti. Įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, atsakovui Darbo sutarties galiojimo metu mokėtos kompensacijos už nekonkuravimą dydis – 76,75 Eur – pripažintinas atitikusiu abiejų šalių valią, todėl nėra pagrindo konstatuoti Nekonkuravimo susitarimo prieštaravimo atsakovo įvardytoms įstatymo normoms.

Po Darbo sutarties pasibaigimo numatytos mokėti atsakovui nekonkuravimo kompensacijos dydis – 511,18 Eur kas mėnesį – sudaro 35,30 proc. atsakovo gauto atlyginimo (1448,10 Eur), ir, atsižvelgus į šios bylos aplinkybes (tai, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovą, įgijo darbo patirties, atitinkamą kvalifikaciją, gavo darbdavio finansavimą kvalifikacijai kelti), pripažintinas nepažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų.

Taip pat nėra pagrindo pripažinti prieštaraujančia imperatyvams Nekonkuravimo susitarimo 2.8 punkto nuostatą, įtvirtinančią šalių susitarimą, kad tuo atveju, jeigu šalių darbo santykiai nutrūksta darbuotojo prašymu, darbdavio mokama kompensacija mažinama ir darbuotojui mokama 50 proc. Susitarimo 2.6 punkte nustatyto dydžio kompensacijos. Pusė kompensacijos – 255,59 Eur, t. y. 17,65 proc. atsakovo gauto darbo užmokesčio. Tokio dydžio kompensacija, vėlgi įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, nepripažintina pažeidžiančia sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų.

Sprendžiant dėl ginčijamo Nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu, pažymėtina ir tai, kad Susitarimas šalių sudarytas 2011-03-14, byloje nėra duomenų, jog atsakovas buvo verčiamas, spaudžiamas sudaryti šį Susitarimą, naudojant psichologinę prievartą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad darbo ieškovo Bendrovėje laikotarpiu atsakovas būtų reiškęs pretenzijų dėl kompensacijos dydžio, kreipęsis į darbdavį dėl kompensacijos padidinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas ieškovo Bendrovėje dirbo beveik penkerius metus, nuo 2014-01-01 gerokai padidėjo jo darbo užmokestis, tačiau kiekvieną mėnesį jam buvo mokama sudarant 2011-03-14 Darbo sutartį sulygto dydžio kompensacija už nekonkuravimą. Minėta, šalims keičiant Nekonkuravimo susitarimo 2.5, 2.6 punktus po euro įvedimo, atsakovas pasirašė pakeitimą, sutikdamas darbo ieškovo Bendrovėje laikotarpiu gauti 76,75 Eur dydžio kompensaciją kas mėnesį, o pasibaigus Darbo sutarčiai – po 511,18 Eur kas mėnesį. Aptarti bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad nekonkuravimo kompensacijos dydis atsakovą tenkino.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nenustatyta Nekonkuravimo susitarimo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu.

Iš UAB „Fire expert“ 2016-02-01 pranešimo Nr. 2016/14 matyti, kad, atsakovui nutraukus darbo sutartį, ieškovas iš pradžių nurodė, jog, vadovaudamasis Nekonkuravimo susitarimo 2.8 punktu, mokės darbuotojui 50 proc. Susitarimo 2.6 punkte nustatyto dydžio kompensacijos, tačiau po to pranešė, kad 2016-01-13 pranešimą laiko negaliojančiu, nes atsakovas, eidamas UAB „Fire expert“ direktoriaus pareigas, pažeidė pareigą veikti išimtinai Bendrovės labui – darbdavys nustatė akivaizdų Nekonkuravimo susitarimo pažeidimo faktą, todėl, vadovaujantis Nekonkuravimo susitarimo 2.10 punktu, už Susitarime numatytų įsipareigojimų laikymąsi piniginė kompensacija nebus mokama. Kartu pranešime nurodyta, kad piniginės kompensacijos nemokėjimas neatleidžia darbuotojo nuo Susitarime numatytų įsipareigojimų laikymosi.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nutraukęs Darbo sutartį 2016-01-13 bei gavęs ieškovo pranešimą, jog kompensacija po Darbo sutarties nutraukimo jam nebus mokama, atsakovas iš karto nesikreipė į teismą dėl Nekonkuravimo susitarime nustatytų kompensacijų dydžių bei ieškovo sprendimo nemokėti kompensacijos teisėtumo įvertinimo. Priešieškinį dėl Nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu atsakovas pareiškė tik prasidėjus ieškovo inicijuotam teismo procesui dėl Nekonkuravimo susitarimo pažeidimu padarytų nuostolių atlyginimo.

Klausimai, ar ieškovas teisėtai nemoka Nekonkuravimo susitarime nustatytos kompensacijos, taip pat ar, pareiškęs, jog kompensacija nebus mokama, teisėtai nurodė, kad kompensacijos nemokėjimas neatleidžia atsakovo nuo Nekonkuravimo susitarime nurodytų draudimų laikymosi, nagrinėjamoje byloje nebuvo iškelti, jie nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas, neturėdamas pagrindo išeiti už priešieškinio ribų, dėl jų nepasisako.

Dėl Nekonkuravimo susitarimu nustatytų draudimų pažeidimo

Ieškovas teigia, kad atsakovas pažeidė Nekonkuravimo susitarimu prisiimtą įsipareigojimą nesiversti su darbdaviu konkuruojančia veikla, nes akivaizdu, jog, dirbdamas ieškovo Bendrovėje, teikė gaisrinės saugos projektų rengimo paslaugas kitai bendrovei, veikdamas asmeniškai, ne kaip UAB „Fire expert“ darbuotojas.

Atsakovas nesutinka su tokia ieškovo pozicija, remdamasis tuo, kad UAB „SSF“ vadovo A. Č. užsakymą 2015 m. pabaigoje vykdė ieškovo Bendrovės interesais, informavęs apie visus veiksmus faktinį UAB „Fire expert“ vadovą A. L..

Iš byloje esančio atsakovo ir UAB „SSF“ vadovo A. Č. susirašinėjimo el. paštu matyti, kad 2015-10-12 10.03 val. atsakovas rašė „trumpai apie mano pasiūlymą. (...) Darbų kaina – 500,00 Eur tariantis tiesiogiai su manimi. Parengti viską galiu dviejų savaičių laikotarpyje. Darbų pradžiai paprašyčiau ir avanso – 200 Eur. Likusi dalis būtų sumokėta jau po visko, kai bus patvirtinta, kad viskas tvarkoje ir gaisrininkai neturės jokių pretenzijų. (...) P. s.: rašau iš asmeninio pašto, jei Jums nėra sudėtinga į jį ir atsakykite“.

UAB „SSF“ vadovas 2015-10-12 el. laiške atsakovui rašė: (...) O projekto rengimui tu kažkaip sąskaitą kaip individualus parašytum ar kaip čia procedūra atrodo? Nes jei nebus nieko, tai tarsi mes patys pasidarėm?“

Į šį laišką atsakovas 2015-10-15 rašė: „(...) Jei daryčiau ne per firmą – sąskaitos negalėčiau išrašyti... Bet dėl to ir galutinis apmokėjimas būtų, kai jau suderintumėm viską. Procedūra paprasta, visus Jūsų daromus projektus reikėtų kelt į infostatyba, sulaukiant reikiamų pritarimų. Jei šiuo keliu neisite – padaryti projektus ir atiduoti juos gaisrininkams, kad peržiūrėtų. Jiems patvirtinus, viskas būtų sutvarkyta.“

Reaguodamas į šį atsakovo laišką, UAB „SSF“ vadovas 2015-10-15 rašė: „J., tai kiek suprantu, projekto rengėjas būtume mes patys? Na ta prasme neva projektą ruošėme patys? O tai Jūs viską su gaisrininkais sutvarkytumėt?“

Į šį klausimą atsakovas rašė: „Aš ir būčiau projekto rengėjas, paruoščiau viską, ko reiktų pritart sprendiniams. (...)“.

2015-10-26 atsakovas UAB „SSF“ vadovui rašė: „Galime pradėti dirbti. (...). Savaitės bėgyje paruošiu projektavimo užduotį kitoms dalims (nurodysiu minimalius gaisrinės saugos reikalavimus). Na, ir kaip kalbėjome, būčiau dėkingas už avansinį mokėjimą. Pradžiai 200,00, likusi dalis, kai jau viską sutvarkysime. Jei Jums patogu, galima padaryti pavedimą A/S (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. J.“.

Iš vėlesnio el. susirašinėjimo matyti, kad UAB „SSF“ vadovas klausė atsakovo dėl avanso už paslaugas sumokėjimo: „Sveikas, ar būtų galima tau kažkokiu būdu perduoti avansą, o ne pervesti?“.

Atsakovas į tai 2015-10-29 atsakė: „Jei rytoj nebūsiu Kaune, tai pirmadienį arba antradienį būsiu. Paskambinčiau iš anksto. Uždarome šį klausimą, aš darbuojuos, o prie progos susitinkame. Dėkoju.“

Atsakovas UAB „SSF“ vadovui 2015-12-16 rašė: „A., sveiki, aš paruošiau popierinį variantą, iš esmės aš jau padaręs viską. Kai būsiu prie kompo, persiųsiu peržiūrai brėžinuką, mankeltos trumpu galutinių komentarų reikia“. Vėliau atsakovas rašė: „Su praėjusiomis šventėmis ir atėjusiais naujaisiais 2016 metais Jus!:) Gal jau turite komentarus į mano paskutinį laišką? Norėtųsi uždaryti šį projektą galutinai. Dėkoju“.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visas atsakovo susirašinėjimas vyko jo asmeniniu el. paštu (duomenys neskelbtini).

Ieškovo atstovė nurodė, kad, apklausus teisme kaip liudytoją UAB „SSF“ vadovą A. Č., šis teigė, jog jokių pinigų už atsakovo suteiktas paslaugas, konsultacijas, rekomendacijas bei atvykimą apžiūrėti į vietą statinio, kurio rekonstrukcijai buvo reikalingas gaisrinės saugos projektas, nemokėjo, tačiau iš pateikto į bylą el. susirašinėjimo akivaizdu, kad tartasi, jog paslaugas suteiks asmeniškai J. J., taip pat dėl užmokesčio, kaip jis bus sumokėtas – pervedant į asmeninę sąskaitą ar grynaisiais susitikimo metu.

Apklausiamas teismo posėdyje kaip liudytojas UAB „SSF“ vadovas A. Č. nurodė, kad su J. J. tarėsi kaip su UAB „Fire expert“ vadovu. Tačiau, teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visumos sisteminė analizė teikia pagrindą daryti išvadą, jog kalbėta ir apie paslaugų teikimą ne per įmonę: UAB „SSF“ vadovas 2015-10-12 el. laiške atsakovui rašė: „(...) O projekto rengimui tu kažkaip sąskaitą kaip individualus parašytum ar kaip čia procedūra atrodo“? 2015-10-15 UAB „SSF“ vadovas atsakovui rašė: „J., tai kiek suprantu projekto rengėjas būtume mes patys?“

Ieškovo prašymu byloje išreikalauti atsakovo bankuose turimų sąskaitų išrašai, tačiau juose nėra UAB „SSF“ ar jos vadovo A. Č. atlikto atsakovui pinigų pervedimo. Kita vertus, iš byloje esančio el. susirašinėjimo matyti, kad vėliau šalys kalbėjo apie avanso perdavimą grynaisiais: 2015-10-28 UAB „SSF“ vadovas A. Č. rašė: „Sveikas, ar būtų galima tau kažkokiu būdu perduoti avansą, o ne pervesti?“. Ieškovas teisingai pažymi, kad po to buvo laiškai, kuriuose atsakovas ir liudytoju apklaustas A. Č. derino susitikimo, kurio metu būtų perduoti grynieji, laiką Kaune.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duodamas parodymus teisme liudytojas A. Č. nurodė, kad į atsakovą kreipėsi todėl, jog jį rekomendavo draugas (2016-06-07 teismo posėdžio garso įrašas 00:11:21-00:22:01). Taigi liudytojas dėl paslaugos į atsakovą kreipėsi gavęs rekomendaciją dėl jo kaip fizinio asmens, tam tikros srities specialisto, ne kaip UAB „Fire expert“ darbuotojo. Ši aplinkybė, vertinant ją pirmiau aptarto el. susirašinėjimo kontekste, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad su UAB „SSF“ vadovu dėl paslaugų teikimo atsakovas tarėsi ne kaip UAB „Fire expert“ atstovas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovo įmonėje projektai dažnai buvo vykdomi ir už juos atsiskaitoma „juodais“ pinigais, tai buvo įprasta įmonės veiklos praktika, ir atsakovas nė neįtarė, kad jo vadovui pateikta apie projektą informacija gali atsigręžti prieš jį, juolab kad iš tokių projektų gautas lėšas užsakovai mokėdavo tiesiogiai A. L., o jomis buvo mokamas dokumentuose neapskaitytas darbo užmokesčio priedas.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad iš atsakovo ir UAB „SSF“ vadovo el. susirašinėjimo matyti, jog dėl užmokesčio už rengiamą gaisrinės saugos projektą atsakovas nurodė, kad, tariantis tiesiogiai su juo, kaina būtų 500 Eur, avansą (200 Eur) prašė sumokėti į jo asmeninę sąskaitą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius, kad apie ginčo objektu tapusį projektą jis informavo, pasak jo, faktinį įmonės vadovą, kad jam turėjo būti perduotas atlygis už šį projektą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsakovui nutraukus Darbo sutartį, atsakovo rengtas UAB „SSF“ projektas nebuvo baigtas rengti UAB „Fire expert“, nors atsakovas jau 2015-12-16 el. laiške UAB „SSF“ vadovui rašė: „A., sveiki, aš paruošiau popierinį variantą, iš esmės aš jau padaręs viską.“ Jeigu, kaip tvirtina atsakovas, šio projekto rengimas buvo suderintas su jo nurodomu kaip faktiniu UAB „Fire expert“ vadovu, neaišku, kodėl, atsakovui išėjus iš darbo, šio projekto nebaigė rengti kiti UAB „Fire expert“ darbuotojai.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, nėra pakankamo pagrindo pripažinti įrodyta atsakovo poziciją, kad ginčo projektą UAB „SSF“ jis rengė veikdamas UAB „Fire expert“ vardu, kad gautas atlyginimas būtų perduotos šiai įmonei (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Atsakovo atsiliepime taip pat nurodyta, kad ginčo atveju, kadangi užsakovas buvo Kaunietis, dėl atsiskaitymo patogumo buvo nurodyta asmeninė atsakovo sąskaita, tačiau užsakovas mokėjimo neatliko.

Tokie atsakovo argumentai pripažintini nepagrįstais. Atsakovas nepaaiškino, kodėl patogiau būtų buvę mokėti į jo asmeninę sąskaitą. Be to, vėlesnis atsakovo susirašinėjimas vyko dėl avanso sumokėjimo, perduodant pinigus grynaisiais.

Atsakovas taip pat nurodė, kad mokėjimas nebuvo atliktas, nes buvo priimtas sprendimas projektą vykdyti oficialiai, t. y. išrašius sąskaitą-faktūrą po atliktų darbų perdavimo užsakovui.

Tokiems atsakovo teiginiams patvirtinti byloje nėra jokių kitų duomenų (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovo el. susirašinėjime nėra jokių užuominų, kad projektą rengti nuspręsta forminant reikiamus dokumentus UAB „Fire expert“ vardu.

Pasak atsakovo, išeidamas iš darbo, jis perdavė A. L. visus užsakovo kontaktus, ir, apklausiamas kaip liudytojas UAB „SSF“ vadovas A. Č. patvirtino, jog ieškovo atstovas susisiekė su juo, siūlė tęsti bendradarbiavimą ankstesnėmis sąlygomis. Tačiau nei atsakovas, nei apklaustas kaip liudytojas UAB „SSF“ vadovas nepaaiškino, kodėl užsakovas nesutiko, kad būtent ieškovo įmonė užbaigtų projekto rengimą, juolab kad iš atsakovo el. susirašinėjimo su užsakovu matyti, jog 2015-12-16 buvo atlikti iš esmės visi darbai, po švenčių atsakovas rašė, kad norėtų „uždaryti šį projektą galutinai“.

Atsiliepime į ieškinį taip pat nurodyta, kad ginčo projekto užsakovas niekuomet nebuvo ieškovo klientas, ieškovas su juo niekada nebendradarbiavo, už tolesnį ginčo projekto vykdymą ir galutinės naudos iš šio projekto gavimą, pasibaigus atsakovo darbo santykiams su ieškovu, buvo atsakingas pats ieškovas, kuriam buvo perduota visa šiam projektui sėkmingai įvykdyti reikalinga informacija.

Iš tiesų byloje nėra duomenų, kad iki ginčo užsakymo UAB „SSF“ buvo UAB „Fire expert“ klientas. Dėl ginčo užsakymo UAB „SSF“ vadovas kreipėsi ne į ieškovą UAB „Fire expert“, bet į atsakovą, kurį užsakovo vadovui rekomendavo draugas (2016-06-07 teismo posėdžio garso įrašas; liudytojo A. Č. parodymai 00:11:21-00:22:01). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visos užsakymo detalės, taip pat sumokėjimo už paslaugas klausimai buvo derinami tiesiogiai su atsakovu. Byloje nėra tokių įrodymų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas, imdamasis vykdyti ginčo užsakymą, veikė ieškovo UAB „Fire expert“ vardu. Priešingai, iš byloje esančio el. susirašinėjimo galima spręsti, kad atsakovas veikė kaip individualus asmuo, savo vardu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teigdamas, kad ieškovas buvo informuotas apie ginčo projektą, jo vykdymo eigą, o, atsakovui nutraukus Darbo sutartį, ieškovui buvo perduota visa ginčo užsakymui užbaigti vykdyti reikalinga medžiaga, atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad jeigu ieškovo Bendrovėje faktinė situacija dėl projektų rengimo, neforminant dokumentų, buvo tokia, kaip teigia atsakovas, jis, sutikęs dirbti nurodytu principu, turi prisiimti neigiamus tokio savo elgesio padarinius.

Iš teismo proceso metu surinktų įrodymų matyti, kad, dirbdamas pas ieškovą UAB „Fire expert“, atsakovas tam tikrais laikotarpiais dirbo ir kitose įmonėse: nuo 2013-05-08 iki 2016-01-18 – (duomenys neskelbtini), nuo 2013-01-16 iki 2013-02-07 – (duomenys neskelbtini), nuo 2015-04-01 iki 2015-05-06 (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, nurodytose įmonės jis dirbo pagal šių įmonių ir UAB „Fire expert“ tuomečio vadovo A. L. tarpusavio susitarimus, siekiant tam tikrų bendrų tikslų.

Pažymėtina, kad Nekonkuravimo susitarimo 2.1 punkte atsakovas įsipareigojo Darbo sutarties galiojimo metu ir vienerius metus po jos pasibaigimo, neužsiimti jokia konkuruojančia su darbdaviu veikla, be išankstinio rašytinio darbdavio sutikimo ar viršijant tokiame sutikime numatytus apribojimus. Būdamas atidus ir rūpestingas darbuotojas, atsakovas, įsidarbindamas kitose įmonėse, kaip jis tvirtina su tuomečio UAB „Fire expert“ vadovo žinia, turėjo gauti rašytinį UAB „Fire expert“ sutikimą. Nesilaikydamas šios Nekonkuravimo susitarimo nuostatos, atsakovas veikė savo rizika, kad, kilus ginčui, neturės pakankamai įrodymų darbdavio sutikimui dėl konkuruojančio darbo atlikimo pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo proceso metu atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodyta, kad J. J. įdarbinimas (duomenys neskelbtini) buvo suderintas su tiesioginiu jo vadovu A. L.; atestuotas gaisrinės saugos inžinierius buvo reikalingas dalyvaujant viešuosiuose projektavimo konkursuose; laimėjimo atvejais gaisrinės saugos konsultavimo ir projektavimo sutartys buvo pasirašomos su UAB „Fire expert“. Taip pat atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodyta, kad šioje bendrovėje atsakovas taip pat įdarbintas suderinus šį klausimą su UAB „Fire expert“ vadovu A. L., viešajam projektavimo darbų konkursui; konkurso nelaimėjus, darbo sutartis buvo nutraukta 2013-02-07; konsultacinių paslaugų atsakovas (duomenys neskelbtini) neteikė.

Dėl darbo (duomenys neskelbtini) suderinimo su darbdaviu UAB „Fire expert“ atsakovas nepateikė.

Išanalizavus byloje esančius duomenis dėl atsakovo darbo kitose įmonėse, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad, dirbdamas įvardytose įmonėse, atsakovas pažeidė Nekonkuravimo susitarimo nuostatas, draudžiančias užsiimti veikla, konkuruojančia su vykdoma darbdavio, t. y. UAB „Fire expert“. Nors į bylą nepateikta rašytinių UAB „Fire expert“ sutikimų, tačiau kiti bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, jog atsakovo darbas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo suderintas su jo darbdaviu UAB „Fire expert“ (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tačiau atsakovo pozicija, kad ir (duomenys neskelbtini) jis dirbo UAB „Fire expert“ sutikimu, neįrodyta (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Ieškovo prašymu išreikalavus atsakovo bankuose turimų sąskaitų išrašus, ieškovas nurodė, kad atsakovas yra gavęs pinigų sumą iš O. J., kuris yra ieškovo kliento UAB „TS Projects“ architektas (T. II, p. 150, 154-165). Ieškovo nuomone, nurodyta pinigų suma atsakovui greičiausiai buvo pervesta kaip atlygis už konkuruojančių su darbdaviu paslaugų teikimą.

Pažymėtina, kad ieškovas šiai savo nuomonei pagrįsti neteikė daugiau įrodymų, todėl jo argumentai dėl nurodyto pinigų perdavimo, kaip atlygio už atsakovo, pažeidžiant Nekonkuravimo susitarimą, suteiktas paslaugas, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas taip pat nurodė, kad, nutraukęs Darbo sutartį su UAB „Fire expert“, atsakovas įsidarbino (duomenys neskelbtini), kuri veikia išimtinai gaisrinės saugos projektavimo srityje, taigi akivaizdu, jog atsakovas, pažeisdamas Nekonkuravimo susitarimą, dirba konkuruojantį su ieškovu darbą.

Atsakovas, nesutikdamas su tokia ieškovo pozicija, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) veikla susijusi su gaisrinės saugos projektinėje dokumentacijoje nustatytų užduočių įgyvendinimu, t. y. ranga, ši įmonė neteikia konsultacijų gaisrinės saugos klausimais, nerengia gaisrinės saugos projektų, o vykdo galutinį ieškovo įmonės parengtų sprendinių etapą – įgyvendina ieškovo parengtos projektinės dokumentacijos sprendinius.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, nėra pakankamo pagrindo pripažinti įrodyta ieškovo poziciją, kad atsakovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), pažeidžia Nekonkuravimo susitarime įtvirtintą ribojimą vienerius metus po darbo sutarties su UAB „Fire expert“ pasibaigimo užsiimti konkuruojančia su ieškovu veikla (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovo pateiktų ir teismo proceso metu surinktų įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas, dirbdamas ieškovo Bendrovėje, 2015 m. pabaigoje ėmėsi vykdyti užsakymą ne UAB „Fire expert“, kurios vadovas buvo, vardu, neįforminęs reikiamų dokumentų užsakymui priimti, t. y. veikė individuliai, savo, kaip fizinio asmens, vardu ir interesais (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų byloje esančių duomenų pagrindu padarytą išvadą, kad jis, imdamasis projekto kaip fizinis asmuo, veikė ne UAB „Fire expert“, kurioje dirbo vardu, ir atliko veiksmus, reiškiančius Nekonkuravimo susitarime įtvirtintų ribojimų konkuruoti su darbdaviu pažeidimą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Konstatavus Nekonkuravimo susitarimo nuostatų pažeidimą, yra pagrindas spręsti dėl Susitarime įtvirtintos atsakomybės taikymo atsakovui.

Dėl nuostolių, grindžiamų Nekonkuravimo susitarimo pažeidimu, atlyginimo

Ginčo šalių pasirašyto Nekonkuravimo susitarimo 2.9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas pažeis šiuo Susitarimu jam taikomus reikalavimus nekonkuruoti su darbdaviu, darbuotojas privalės grąžinti visą darbdavio per ne mažiau kaip trejus metus darbuotojui sumokėtą kompensaciją; darbuotojui sumokėtos ir Susitarimo pažeidimo atveju jo grąžintinos kompensacijos dydis bus laikomas minimaliais, nereikalaujančiais papildomo įrodinėjimo darbdavio nuostoliais, patirtais dėl darbuotojo pažeisto Nekonkuravimo susitarimo.

Nustačius, kad atsakovas, dirbdamas ieškovo Bendrovėje, tačiau ne šios Bendrovės, bet savo, kaip fizinio asmens, vardu vykdydamas gaisrinės saugos projekto rengimą UAB „SSF“ vadovo užsakymu, pažeidė Nekonkuravimo susitarimo 2.1 punkte įtvirtintą draudimą neužsiimti konkuruojančia su darbdaviu veikla, atsakovui taikytinos Susitarimo 2.9 punkte įtvirtintos pasekmės. Ginčo šalys, sudarydamos Nekonkuravimo susitarimą, nustatė, kad jame įtvirtinto reikalavimo nekonkuruoti su darbdaviu pažeidimo atveju atsakovas privalės grąžinti ieškovui visą šio ne mažiau kaip per trejus metus išmokėtą kompensaciją, kurios suma bus laikoma minimaliais ieškovo nuotoliais, patirtais dėl draudimo nekonkuruoti pažeidimo, ir šių nuostolių sumos nereikės papildomai įrodinėti. Esant tokiam šalių susitarimui, kuris neprieštarauja įstatymų imperatyvams, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių, apskaičiuotų pagal jam išmokėtos už nekonkuravimą kompensacijos sumą.

Ieškovas pateikė duomenis, kad Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovui sumokėjo 2085,12 Eur kompensacijos už Nekonkuravimo susitarime nustatytų ribojimų laikymąsi, taip pat 1564 Eur mokesčių valstybei, iš viso – 3649,19 Eur.

Nagrinėjamo ieškinio reikalavimo aspektu pažymėtina tai, kad Nekonkuravimo susitarimo 2.9 punkte įtvirtinta, jog pažeidimo atveju ieškovo nuostoliais bus laikoma darbuotojui sumokėta kompensacijos suma. Šiuo atveju atsakovui, minėta, išmokėta 2085,12 Eur kompensacijos. Kadangi Nekonkuravimo susitarimo 2.9 punkte nustatyta, kad nuostoliai apskaičiuotini pagal sumokėtos darbuotojui kompensacijos sumą, ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 2085,12 Eur nuostoliams dėl Nekonkuravimo susitarimo pažeidimo atlyginti.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, esant ieškovo prašymui, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 2085,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016-02-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinio dalį, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3649,31 Eur, šiuo teismo sprendimu priteista 2085,12 Eur, t. y. patenkinta 57 proc. ieškinio reikalavimų. Atsakovo priešieškinis ieškovui atmestas 100 proc. Taigi ieškovo naudai byla išspręsta 78,5 proc.

Atsakovo atžvilgiu atmesta 43 proc. ieškinio reikalavimų, jo priešieškinis ieškovui atmestas. Taigi atsakovo naudai byla išspręsta 21,5 proc.

Ieškovas pareiškė prašymą priteisti iš atsakovo 109,48 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur už advokato paslaugas parengiant ieškinį ir atstovaujant teisme (T. II, p. 153). Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad už patikslinto ieškinio parengimą išrašyta sąskaita 350 Eur, 2016-06-16 advokatei sumokėta 480 Eur (T. II, p. 186-187). Už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ieškovas turėjo 400 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Atsakovas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir pateikė įrodymus, kad turėjo iš viso 1250 Eur bylinėjimosi išlaidų: 300 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 300 Eur už priešieškinio parengimą, 200 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 300 Eur už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose, 150 Eur už atstovavimą 2016-07-26 teismo posėdyje.

Dėl ieškovo prašymo priteisti 109,48 Eur žyminio mokesčio pažymėtina tai, kad ieškinys paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už ieškinio reikalavimą dėl 3649,31 Eur nuostolių priteisimo mokėtinas žyminis mokestis – ne 109,48 Eur, bet 82,11 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 64,46 Eur (82,11 Eur x 78,5 proc.) žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.

Spręsdamas dėl ginčo šalims atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktų nuostatas maksimalus atlygis už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimų į ieškinį, priešieškinį parengimą – 2,5, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Ieškovas 500 Eur išlaidas už ieškinio parengimą patyrė 2016-02-01, t. y. 2016 m. I ketvirtį. Užpraėjusio, t. y. 2015 m. III ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 735,10 Eur. Vadinasi, maksimalus atlygis už ieškinio parengimą būtų 1892,25 Eur.

Atsižvelgiant į ieškinio turinį, jam parengti surinktų ir pridėtų įrodymų kiekį, ieškovo išlaidų ieškiniui parengti suma pripažintina pagrįsta, juolab kad į šią sumą įskaičiuotas ir atlyginimas už atstovavimą teisme. Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina 392,50 Eur (500 Eur x 78,5 proc.) ieškinio parengimo ir atstovavimo teisme išlaidoms atlyginti.

Bylos duomenimis, už patikslinto ieškinio parengimą išrašyta sąskaita 350 Eur, ieškovas advokatei 2016-06-16 sumokėjo 480 Eur (T. II, p. 186-187). Patikslinto ieškinio rengimo išlaidomis pripažintina 350 Eur suma, nes tokia suma šio procesinio dokumento parengimo paslaugas įvertino jį rengusi advokatė. Išlaidos patirtos 2016-06-16, t. y. 2016 m. II ketvirtį. Užpraėjusio, t. y. 2015 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 756,90 Eur. Vadinasi, maksimalus atlygis už ieškinio parengimą būtų 1892,25 Eur. Šiuo atveju, sprendžiant dėl patikslinto ieškinio rengimo išlaidų dydžio pagrįstumo atsižvelgtina į tai, kad šis procesinis dokumentas parengtas iš esmės pradinio ieškinio pagrindu, ieškinio pagrindas pildytas nedaug, ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus, todėl pagrįsta išlaidų suma pripažintina 175 Eur. Atsakovas ieškovui turėtų atlyginti 137,38 Eur (175 Eur x 78,5 proc.) patikslinto ieškinio rengimo išlaidų.

Už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ieškovas turėjo 400 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios patirtos 2016-03-15, t. y. 2016 m. I ketvirtį. Minėta, užpraėjusio, t. y. 2015 m. III ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 735,10 Eur. Vadinasi, maksimalus atlygis už atsiliepimo į priešieškinį parengimą būtų 1892,25 Eur. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovo atstovės parengto procesinio dokumento turinį, apimtį, jo pagrindu nurodytoms aplinkybėms pagrįsti surinktų įrodymų kiekį ir pobūdį, 400 Eur išlaidų šiam procesiniam dokumentui parengti suma pripažintina pagrįsta. Atsakovas ieškovui turėtų atlyginti 314 Eur (400 Eur x 78,5 proc.) atsiliepimo į priešieškinį parengimo išlaidų.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsakovas ieškovui turėtų atlyginti iš viso 908,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas pateikė įrodymus, kad atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio parengimą turėjo po 300 Eur išlaidų. Įvertinus atsakovo atstovo parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, darytina išvada, kad nurodytų išlaidų dydžiai yra pagrįsti, todėl ieškovas atsakovui turėtų atlyginti 129 Eur (600 Eur x 21,5 proc.) šių procesinių dokumentų parengimo išlaidų.

Už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą atsakovas sumokėjo 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šis procesinis dokumentas rengtas dėl to, jog ieškovas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nusprendė tikslinti ieškinį, atsiliepime išdėstyti papildomi nesutikimo su ieškovo reikalavimais argumentai, rinkta papildomų įrodymų, atsakovo patirta aptariamo procesinio dokumento rengimo išlaidų suma pripažintina pagrįsta. Ieškovas atsakovui turėtų atlyginti 43 Eur (200 Eur x 21,5 proc.) atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimo išlaidų.

Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, kad turėjo 300 Eur išlaidų už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose ir 150 Eur už atstovavimą 2016-07-26 teismo posėdyje.

2016-05-03 parengiamasis teismo posėdis truko 39 min., 2016-06-07 posėdis – 30 min., 2016-07-26 teismo posėdis truko 1 val. 13 min.

Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Taigi atsakovas turi teisę į atstovavimo išlaidų už 3 atstovavimo valandas atlyginimą.

Šias išlaidas atsakovas patyrė 2016-07-25 ir 2016-07-26, t. y. 2016 m. III ketvirtį. Užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2016 m. I ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 748 Eur. Vadinasi, maksimalus atlygis už vieną konsultacijų, pasirengimo teismo posėdžiui ar atstovavimo jame valandą – 74,80 Eur. Darytina išvada, kad atsakovo išlaidų, patirtų dėl advokato dalyvavimo teisme, pagrįsta suma yra 224,40 Eur (74,80 Eur x 3 val.). Ieškovas atsakovui turėtų atlyginti 48,25 Eur (224,40 x 21,5 proc.) nurodytų išlaidų.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, ieškovas atsakovui turėtų atlyginti iš viso 220,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Įskaičius priešpriešinius vienarūšius ginčo šalių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovo priteistina 688,09 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Dėl vykusio teismo proceso valstybė turėjo 3,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3,03 Eur (3,86 Eur x 78,5 proc.) nurodytoms išlaidoms atlyginti (CPK 96 straipsnis). Ieškovui tenkanti atlyginti šių išlaidų dalis neviršija 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, iš ieškovo valstybės naudai nepriteistina.

Dėl atskirosios nutarties

Nagrinėjant bylą, atsakovas pateikė tam tikrų įrodymų, kad ieškovas UAB „Fire expert“ galbūt nedeklaravo darbo užmokesčio, realiai išmokamo darbuotojams, dalies ir nesumokėjo dalies mokesčių valstybei. Esant tokių duomenų, teismas, vadovaudamasis CPK 299 straipsniu, priima atskirąją nutartį, informuodamas apie tai Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 293 straipsniais, teismas

nusprendė:

nutraukti bylos dalį dėl 3649,31 Eur priteisimo iš atsakovo J. J. ieškovo UAB „Fire expert“ naudai .

Grąžinti ieškovui UAB „Fire expert“ (juridinio asmens kodas 302413755) 61,58 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 58 ct) žyminio mokesčio, iš šio mokesčio 164,22 Eur sumos, sumokėtos pagal 2016-02-01 mokėjimo nurodymą Nr. 1332 Swedbank AB.

Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo procesiniu sprendimu.

Patenkinti ieškinio dalį.

Priteisti ieškovui UAB „Fire expert“ (juridinio asmens kodas 302413755) iš atsakovo J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2085,12 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt penkis eurus 12 ct) nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2085,12 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimt penkių eurų 12 ct) sumą nuo bylos iškėlimo 2016-02-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 688,09 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 09 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atmesti atsakovo J. J. priešieškinį dėl 2011-03-14 Nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

Priteisti iš J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3,03 Eur (tris eurus 03 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė