Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Atliekų rūšiavimo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. kovo 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-14 (toliau – ir Nurodymas); 2) panaikinti Departamento 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-5595 „Sprendimas dėl 2020 m. kovo 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-14“ panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).

Skunde pareiškėja paaiškina, kad Nurodymas surašytas atsižvelgiant į 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo akte Nr. PA65-28 konstatuotas aplinkybes, kad 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas Nr. PN22-5, kuriuo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ buvo nurodyta lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 kub. m) susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui, nėra įvykdytas.

Mano, kad Nurodymas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punkte nustatytus reikalavimus, todėl yra naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Analogiškais pagrindais ir motyvais taip pat turi būti panaikintinas ir Sprendimas.

Nurodo, kad Nurodymas surašytas remiantis išimtinai pareigūnų subjektyvia nuomone. Patikrinimo akte konstatuotos pažeidimo aplinkybės neatitinka realios faktinės situacijos. Patikrinimo akte nustatyta, kad pažeidimas buvo konstatuotas pareigūnui vizualiai apžiūrėjus 591 kub. m tūrio kaupą. Patikrinimo metu nebuvo paimtas joks produkcijos mėginys ar juolab atliktas tyrimas, kuris leistų daryti neabejotiną išvadą, kad šios medžiagos yra atliekos. Taip pat nenurodyta, kokie teisės aktai nustato, kiek ir kokių kaupe esančių medžiagų dalių, turi būti rasta, kad tokia skalda būtų laikoma ne skalda, o atliekomis.

2020 m. sausio 28 d. pareiškėjos iniciatyva UAB „Laboratorinių bandymų centre“ buvo užsakytas ginčo objekto inertinių medžiagų (smėlio/žvyro, skaldos) frakcijos tyrimas – granuliometrinės sudėties nustatymo bandymas. Atlikus minėtą tyrimą, kvalifikuoto eksperto dr. D. K. parengtose išvadose, konstatuota, kad „tirta mineralinė medžiaga Nr. 3 (bandinio kodas S-U-87) atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus ir gali būti naudojama statybos darbuose, tokiuose kaip kelių, takų, aikštelių pagrindų įrengimas, privažiavimo kelių statybos aikštelėse įrengimas”, kas akivaizdžiai paneigia Patikrinimo akte konstatuotas ir pareigūnų „iš akies“ nustatytas aplinkybes.

Sprendime teigiama, kad pareiškėja patikrinimo metu pareigūnams nepateikė statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracijos, numatytos Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“. Tokios pareigos pareiškėjai nėra, nes UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ veiklos metu gauta produkcija – inertinių medžiagų (smėlio/žvyro, skaldos) frakcija – atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus ir naudojama statybos darbuose, tokiuose kaip laikinų kelių, privažiavimo kelių statybos aikštelėse įrengimui, nepatenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtintą reglamentuojamų statybos produktų sąrašą.

Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareigūnai nėra gavę duomenų, kad tokios susmulkintos atliekos būtų perduotos Taršos leidimo priede esančiame Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nurodytoms įmonėms. Pareiškėja pažymi, pareigūnai niekada jokia forma nereikalavo pateikti jokių duomenų apie veikos metu gautos produkcijos perdavimą minėtoms įmonėms.

2022 m. sausio 18 d. pareiškėja pateikė teismui 2021 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktą Nr. (17.3)-PA-8078. Departamento pareigūnai pripažino, jog neturi teisinio pagrindo ir kompetencijos kitaip vertinti dr. D. K. išvadas, kad minimos medžiagos atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus ir gali būti naudojama statybos darbuose, tokiuose kaip kelių, takų, aikštelių pagrindų įrengimui, privažiavimo kelių statybos aikštelių įrengimams.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Nurodo, kad vadovavosi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsniu, nes Nurodymas buvo duotas pakartotinai, konstatavus, kad 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-11-5 neįvykdytas.

Nesutinka, kad kaupe yra produkcija, o ne atliekos. Aplinkybę, kad susmulkintos atliekos yra pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolio, medienos), patvirtina valstybinės kontrolės pareigūnų darytos nuotraukos. Duomenys, kaip apskaičiuotas atliekų kaupo tūris, nurodyti patikrinimo akto 2 punkte: atlikus matavimus 2019 m. lapkričio 28 d. kaupo tūris 591 m³ (kaupo plotas 394 m², kaupo vidutinis aukštis 1,5 m). Patikrinimo akte taip pat nurodytos ir kaupo koordinatės. Departamentas neturi duomenų, kad minėtame kaupe esančios atliekos toliau būtų naudojamos kaip produkcija. Patikrinimo metu įmonės atstovai deklaratyviai rėmėsi Taršos leidimo priede esančiame Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente įrašytomis nuostatomis, kad atskirta smėlio/žvyro frakcija bus toliau panaudojama statybose ar kelių tiesimo darbuose be jokio faktinio pagrindimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-601 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ 2 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami statybos produktai turi turėti gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją. Patikrinimo metu bendrovė tokios deklaracijos nepateikė. Pareigūnai taip pat iš pareiškėjos negavo duomenų, kad susmulkintos atliekos būtų faktiškai perduotos Taršos leidimo priede esančiame Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nurodytoms įmonėms. Pabrėžia, kad siekiant panaudoti atliekas statybos darbams, turi būti įgyvendintos teisinės procedūros. Taigi pareigūnai pagrįstai konstatavo, kad šios susmulkintos ir užterštos atliekos turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) nustatyta tvarka ir Nurodymu įpareigojo pareiškėją jas sutvarkyti arba perduoti atliekų tvarkytojui.

Mano, kad pareiškėjos pateiktas UAB „Laboratorinių tyrimų centras“ bandymo protokolas ir mineralinės medžiagos vertinimo aktas nėra teisiškai reikšmingi byloje, nes juose nenurodyta, ar tirti mėginiai paimti iš tų pačių vietų ir tų pačių susmulkintų užterštų atliekų, kurias nurodė pareigūnai Patikrinimo akte.

Pabrėžia, kad byla dėl 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-11-5 teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas (administracinė byla Nr. eI3-2745-484/2020).

2022 m. sausio 3 d. atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartyje Nr. eA-1644-822/2021 išdėstytais ir šiai bylai aktualiais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 13 d. Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija surašė Patikrinimo aktą Nr. PA65-292.

2020 m. sausio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN11-5, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, nurodė pareiškėjai jos lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 m³), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Nurodymą įvykdyti iki 2020 m. vasario 7 d. ir nedelsiant apie tai informuoti Departamentą.

Liteko informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. sausio 7 d. privalomąjį nurodymą apskundė Departamentui, Vilniaus apygardos teismui ir LVAT. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas (administracinė byla Nr. eI3-2745-484/2020). LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-1644-822/2021).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. vasario 24 d. atliko pareiškėjos neplaninį teminį patikrinimą dėl 2020 m. sausio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-2, 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-5 ir 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-6 įvykdymo.

2020 m. kovo 18 d. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija surašė Patikrinimo aktą Nr. PA65-28, kuriame be kita ko užfiksavo, kad pareiškėja neįvykdė 2020 m. sausio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-5, kuriuo pareiškėjai buvo nurodyta lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 m³), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Patikrinimo akte konstatuota, kad minėtais veiksmais pažeidžiami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

2020 m. kovo 19 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN11-14, kuriame vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, nurodė pareiškėjai jos lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomas susmulkintas atliekas (atliekų tūris 591 m³), susidariusias po atliekų apdorojimo, sutvarkyti arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Nurodymą įvykdyti iki 2020 m. gegužės 14 d. ir nedelsiant apie tai informuoti Departamentą.

2020 m. kovo 31 d. pareiškėja kreipėsi į Departamento vadovą su skundu „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN11-14“ ir prašė jį sustabdyti arba panaikinti.

2020 m. balandžio 15 d. Departamento direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus pareigas, priėmė sprendimą Nr. (3.0)-AD5-5595 „Sprendimas dėl 2020 m. kovo 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-14“, kuriuos atmetė pareiškėjos skundą dėl Nurodymo teisėtumo.

Pareiškėja, nesutikdama su Nurodymu ir Sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs, kol LVAT išnagrinės pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2745-484/2020. LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-1644-822/2021), todėl pirmosios instancijos teismas atnaujino šios administracinės bylos nagrinėjimą.

Teismas pabrėžia, kad ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje lemia, kad byloje nagrinėjama tik 2020 m. kovo 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-14 ir Departamento 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-5595 „Sprendimas dėl 2020 m. kovo 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-14“ panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi Nurodymo priėmimo metu, t. y. nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.) 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą, privalomieji nurodymai kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Nurodymas surašytas pakartotinai, nes 2020 m. vasario 24 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas neįvykdytas. LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1644-822/2021 konstatavo, kad 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Kadangi Nurodymas, ginčijamas nagrinėjamoje byloje, yra pakartotinis, jame nurodytos identiškos faktinės ir teisinės aplinkybės, teismas vadovaujasi LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais administracinėje byloje Nr. eA-1644-822/2021 kaip turinčiais prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui pripažinti 2020 m. sausio 17 d. privalomąjį nurodymą teisėtu, teisėtas yra ir pakartotinis Nurodymas.

Byloje pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad Nurodymo surašymo dienai 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas jau buvo įvykdytas ar situacija pasikeitusi. Taigi vadovaujantis Departamento pateiktais rašytiniais įrodymais (Patikrinimo aktu), darytina išvada, kad Nurodymo surašymo metu 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas.

Pareiškėja ginčija Nurodymą remdamasi tais pačiais argumentais kaip ir ginčydama 2020 m. sausio 17 d. privalomąjį nurodymą. Šie argumentai buvo atmesti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2745-484/2020 ir LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1644-822/2021.

Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai yra išduotas Taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę pareiškėjai vykdyti atliekų apdorojimą (naudojimą ar šalinimą, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymą.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (Taršos leidimo priedas) 2 punkte nurodytas Bendrovėje naudojamų ir (ar) šalinamų atliekų sąrašas. Mineralinės medžiagos (smėlis, akmenys (kodas 19 12 09) nurodytos kaip nepavojingos (SR, R12, R13, R5, D15). Atliekų naudojimo ar šalinimo technologinis procesas apibūdintas Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (Taršos leidimo priedas) 3 punkte. Kaip matyti iš Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3 punkte nurodyto statybinių atliekų tvarkymo proceso, šis procesas vykdomas tokia seka: 1) statybinės atliekos autotransportu pristatomos į įmonės statybinių atliekų rūšiavimo aikštelę; 2) rūšiavimui atvežtas statybines atliekas patikrina įmonės atstovas; 3) visoms statybinėms ir asfaltbetonio atliekoms atliekamas pirminis rūšiavimas rankiniu būdu, tam panaudojant auto ir šakinį krautuvą. Statybinės atliekos išskirstomos pagal inertinių medžiagų tipą. Rūšiavimo metu dirba 4 darbininkai. Priklausomai nuo gautų atliekų pobūdžio prieš rūšiavimą atliekos gali būti prasijojamos, atskiriant smulkiąją smėlio/žvyro frakciją; 4) išrūšiuotos atliekos talpinamos į atitinkamas talpas; 5) didžiąją dalį išrūšiuotų statybinių atliekų sudarys betono, plytų, čerpių ir keramikos mišiniai ir bituminiai mišiniai. Šios atliekos bus perdirbamos jas smulkinant žiauniniu trupintuvu. Šio proceso metu iš susmulkinto gelžbetonio atliekų bus automatiškai išrūšiuojamas metalas; 6) susmulkinus betono, plytų, čerpių ir keramikos mišinius ar akmenis didžioji dalis gaunamų atliekų yra stambi žvyro - skaldos frakcija 0/55 mm, tačiau tarp jų yra ir kitų inertinių medžiagų atliekų, kadangi dėl didelių apdorojamų statybinių medžiagų gabaritų pirminio rūšiavimo metu ne visos atliekos yra atskiriamos; 7) iš susmulkintų atliekų vykdant antrinį rūšiavimą rankiniu būdu atskiriamos likusios neišrūšiuotos atliekos, kurios jas atskyrus patalpinamos tam skirtose talpose.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3 punkte taip pat nurodyta, kad gauta stambi žvyro – skaldos frakcija 0/55 bus naudojama įmonės veikloje – statyboms ir kelių pagrindams tiesti. Gauta bituminių medžiagų (seno asfaltbetonio) frakcija bus naudojama įmonės veikloje – laikiniems keliams tiesti. Dalis atliekų bus atiduodama perdirbti, pavyzdžiui, metalo laužas bus priduodamas į metalo laužą priimančias įmones.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3 punkte nurodyta ir tai, kad sijojamo mašinos pagalba bus atskiriama smulki inertinių medžiagų (smėlio/žvyro) frakcija (0-10, 10-20, 20-50 mm). Atskirta smėlio/žvyro frakcija bus toliau panaudojama statybose ar kelių tiesimo darbuose. Įmonės, priimdamos perdirbtas inertinių medžiagų frakcijas (smėlį, žvyrą ar skaldą) atliks kokybinius tyrimus, pripažinus, kad medžiagos tinkamos, toliau panaudos jas statybose ar kelių tiesimui. Numatomas bendradarbiavimas su statybos įmonėmis UAB „Kamesta“, UAB „Šalmesta“ ir kitomis bendrovėmis dėl tolimesnio produkcijos, gautos perdirbus statybines atliekas, panaudojimo.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra Taršos leidimo specialioji dalis, kurioje nustatomos leidimo sąlygos (Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, 36.2 punktas) ir laikomas neatskiriama Taršos leidimo, kurio privalo laikytis veiklos vykdytojas, dalimi. Taigi Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas, apibūdinantis veiklos vykdytojo veiklą ir šios veiklos sąlygas, yra dokumentas, pagal kurį veiklos vykdytojas įsipareigojo veikti.

Pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.4 punktą sukaupus statybinių atliekų kiekį, esant poreikiui (jeigu nustatoma, kad gautos atliekos yra nepakankamai paruoštos naudoti), vykdomas rūšiavimas. Smėlio/žvyro realizavimas statybose, kelių teisimo darbuose galimas atskyrus smulkią smėlio žvyro frakciją, atliekas sijojant arba perdirbus rūšiuotas statybines atliekas, smulkinant į 0-10 mm, 10-20 mm, 20-50 mm frakcijas.

LVAT nurodė, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ veikla neatitinka Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento sąlygų, t. y. 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte konstatuota, kad patikrinimo metu teritorijoje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, buvo neteisėtai laikomos susmulkintos atliekos (atliekų tūris 591 kub. m), pagamintos iš nerūšiuotų atliekų, nes yra užterštos kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolio, medienos). Pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.4 punktą sukaupus statybinių atliekų kiekį, esant poreikiui (jeigu nustatoma, kad gautos atliekos yra nepakankamai paruoštos naudoti), vykdomas rūšiavimas. Smėlio/žvyro realizavimas statybose, kelių teisimo darbuose galimas atskyrus smulkią smėlio žvyro frakciją, atliekas sijojant arba perdirbus rūšiuotas statybines atliekas, smulkinant į 0-10 mm, 10-20 mm, 20-50 mm frakcijas. Tuo tarpu 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte konstatuotos aplinkybės neatitinta Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento sąlygų. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo akte. Analogiškai situacija, vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais ir teismų praktika, neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad patikrinimo akte konstatuotos pažeidimo aplinkybės nustatytos remiantis subjektyvia pareigūnų nuomone, neatitinka realios situacijos. Pirma, pareigūnai surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kokiu būdu įvertino situaciją. Tai, kad pareiškėja subjektyviai su juo nesutinka, kitaip vertina situaciją, nedaro patikrinimo akto neteisėtu. Antra, prie Patikrinimo akto pridėti vaizdo fiksacijos įrodymai. Trečia, kitokių bylai aktualių įrodymų nepateikta arba jie atmetami kaip neaktualūs nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad LVAT 2021 m. spalio 27 d. administracinėje byloje Nr. eA-1644-822/2021 nurodė, kad UAB „Laboratorinių bandymo centras“ bandymo protokolas Nr. 66-A-2020 nepaneigia Departamento išvadų. Protokole nurodyta, kad bandinio atrankos metodas nėra identifikuotas, o gauti bandymų rezultatai susiję tiktai su konkrečiu išbandytu bandomuoju objektu. Vertinimo akto išvadose nurodyta, jog mineralinė medžiaga Nr. 3 (bandinio kodas – S-u-87) atitinka statybinių atliekų skaldai keliamus įprastus reikalavimus. LVAT ir VAAT padarė išvadą, kad nei Protokole, nei Vertinimo akte nėra jokių duomenų, jog tirta mineralinė medžiaga – žvyras, smėlis. Taigi šie įrodymai atmetami, nes neįrodyta, kad bandymui mėginiai paimti iš teritorijoje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, neteisėtai laikomų susmulkintų atliekų (atliekų tūris 591 kub. m), pagamintų iš nerūšiuotų atliekų, užterštų kitų atliekų likučiais (plastiko, putų polistirolio, medienos) ir kt.

2022 m. sausio 18 d. pareiškėja pateikė teismui 2021 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktą Nr. (17.3)-PA-8078, kurio 11 puslapyje nurodyta, kad pareigūnai neturi teisinio pagrindo ir kompetencijos kitaip vertinti Išvadą nei nurodyta mineralinio grunto tyrimo akte. Teismas pažymi, kad patikrinimas atliktas 2021 m. lapkričio 17 d.–2021 m. gruodžio 27 d., t. y. praėjus beveik 2 metams po Nurodymo surašymo. Todėl jis neturi jokios teisinės reikšmės šiame ginče (situacija galėjo būti pasikeitusi, priemaišos galėjo būti pašalintos ir t.t. – tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas dėl jų nepasisako).

Taigi UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ patikrinimą atliko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kurie veikė jiems suteiktų kompetencijų ribose (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnis). Privalomojo nurodymo turinys atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio reikalavimus.

Privalomasis nurodymas yra pakartotinis, pirmasis analogiškas pripažintas teisėtu įsiteisėjusia LVAT nutartimi. Įrodymų, kad surašant šioje byloje ginčo Nurodymą 2020 m. sausio 17 d. privalomasis nurodymas jau buvo įvykdytas, pareiškėja nepateikė. Atvirkščiai – iš jos pozicijos aišku, kad ji nevykdė privalomųjų nurodymų, nes su jais nesutiko, juos ginčijo teisme.

Taigi apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamento Nurodymas išduotas ir Sprendimas priimtas laikantis teisės aktų nuostatų, atitinka VAĮ reikalavimus, yra motyvuoti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ginčui aktualiomis teisės normomis, todėl juos naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu davė pakartotinį privalomąjį nurodymą. Pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.