Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Grigeo“ dėl privalomojo nurodymo, sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad Nurodyme pažymėta, kad pareiškėja iki patikrinimo nevykdė Grigiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. AV-95, (toliau – ir Taisyklės) 33 punkte įtvirtintos priemonės (3 kartus per metus, pavasarį po potvynio, vasaros viduryje ir prieš užšąlant stebėti ir įvertinti Tvenkinio krantų eroziją, akvatorijos uždumblėjimą, užžėlimą bei išplauto grunto susiklostymą), tačiau nei Taisyklių 33 punkte, nei Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių LAND 2-95, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 (toliau – ir Tipinės taisyklės), priedo 35 punkte nėra įtvirtintos pareiškėjos pareigos įvertinti šių prieš tai minėtų procesų. Pabrėžia, kad pareiškėja nėra kompetentinga įvertinti Tvenkinio uždumblėjimo ir užžėlimo.

Nurodymas pareiškėjai yra neapibrėžtas, netikslus, kadangi Inspekcijos įvardijamas pažeidimas buvo pašalintas, todėl neaišku, kodėl šis pažeidimas įvardijimas Nurodyme. Tuo labiau, kad Nurodymas su minėtu pažeidimu yra visiškai nesusijęs.

Nurodo, kad Inspekcija įpareigodama pareiškėjai parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą, nenurodė konkretaus teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta Tvenkinio naudotojo pareiga parengti tokį planą. Skiriant Nurodymą buvo vadovaujamasi Tipinėmis taisyklėmis bei Taisyklėmis. Tipinių taisyklių priedo 36 punkte nustatyta, kad tvenkinio seklieji plotai neturi viršyti 15–20 % bendro tvenkinio ploto. Tvenkinio sekliuose plotuose intensyviai vystosi vandens augalija, todėl jie greitai užpelkėja. Priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas turi būti suderintas su Departamentu. Analogiška teisės norma yra įtvirtinta ir Taisyklių 34 punkte. Teigia, jog minėtuose teisės aktuose, nėra imperatyvaus nurodymo pareiškėjai įgyvendinti priemones prieš užžėlimą ir uždumblėjimą ar parengti šių priemonių įgyvendinimo planą.

Pažymi, kad Inspekcija Nurodyme nepateikė tikslios pažeidimo apimties bei su jo pašalinimu susijusiu konkrečių reikalavimų, todėl pareiškėjai nėra aiškios administracinio ginčo ribos. Nurodyme turėjo būti nurodyta, kokį pažeidimą ir kokias pažeidimo pasekmes turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas. Akcentuoja, kad plano parengimas ir suderinimas su Departamentu poveikio Tvenkinio būklei nepakeis.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Aplinkos kokybės kontrolės poskyrio 2015 m. raštą Nr. A121-17984/15(2.1.19-AP4) (toliau – ir Raštas) telkinio apžėlimas augalija yra natūralus dalykas, o augmenijos pašalinimas nebūtų efektyvus, kadangi turi būti nutraukta tarša iš viso upės baseino. Pareiškėjos manymu, atsakovas Nurodymu, įpareigoja keisti natūraliai gamtoje besiformuojančius veiksnius, kas nekoreliuoja su aplinkos apsaugos tikslais. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija jau 2015 m. buvo numačiusi taikyti taršos mažinimo priemones. Kreipėsi į atsakingas institucijas, dėl galimų sprendimo būdų, mažinant taršą, planuoja susitikimą su tvenkinio naudotojais, todėl šiuo atveju pati Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nelaiko pareiškėjos atsakingos už priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimą. Taip pat pareiškėja pati dar 2019 m. vasario mėnesį Departamente iškėlė klausimą dėl taršos mažinimo sprendimo būdų, tačiau Departamentas jokių priemonių nesiėmė.

Teigia, kad Tvenkinio naudotojai yra pareiškėja ir AB „Grigeo“, Tvenkinio hidrotechnikos statiniai priklauso tiek pareiškėjai, tiek AB „Grigeo“, todėl nurodytas vertinimo rodiklis, jog tvenkinio seklieji plotai neturi viršyti 15–20 % bendro tvenkinio ploto, turi būti privalomas ne tik pareiškėjai, bet ir AB „Grigeo“ bei tvenkinio savininkui. Tvenkinys kaip paviršinis vandens telkinys priskiriamas valstybinės reikšmės vidaus vandenims ir išimtine nuosavybes teise priklauso valstybei, o pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus būtent paviršinio vandens telkinio savininkas privalo saugoti jam priklausantį paviršinį vandens telkinį, nedaryti žalos aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atitinkamai, pareiškėjai nesuprantama, kodėl įgyvendinimo planą Inspekcija įpareigojo parengti būtent jai, o ne tvenkinio savininkui (valstybei), be to, patikrinimo akte nėra nustatyta, kad užžėlimą bei uždumblėjimą sukėlė konkrečiai pareiškėjos veiksmai.

Atkreipia dėmesį, kad po 2020 m., pasibaigus skatinamosios priemonės – fiksuoto supirkimo tarifo taikymui, papildomas paramos teikimas veikiantiems elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiams nėra numatomas, o elektros energija bus prekiaujama rinkos sąlygomis, todėl kyla grėsmė hidroelektrinės statinio eksploatacijai. Teigia, kad pareiškėja yra maža bendrovė, turinti 3 darbuotojus, pajamos svyruoja nuo 50 000 ir 100 000 Eur per metus, gaunamos pajamos atperka tik veiklos sąnaudas. Už 2019 m. veiklą, gautos pajamos sudarė 69 915 Eur, kai tuo tarpu už 2020 m. pareiškėja patyrė 4 979 Eur nuostolį. Taip pat mano, kad prie neigiamos bendrovės veiklos, prisidėjo ir COVID-19 viruso plitimas Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad dėl prieš tai išvardytų priežasčių, Nurodyme iškelti reikalavimai, pareiškėjai yra finansiškai neįgyvendinami.

2020 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į UAB „Senasis ežerėlis“ su prašymu pateikti Tvenkiniui priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo plano parengimo ir jo derinimo sąmatą. Vadovaujantis UAB „Senasis ežerėlis“ pateiktais pasiūlymais, bendros Tvenkinio priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo plano parengimo ir suderinimo išlaidos siektų 58 963,30 Eur (su papildomomis paslaugomis suma būtų 84 010,30 Eur).

Remiasi teisės aktų nuostatomis: Tipinių taisyklių 4 punktas nustato, kad už tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių parengimą atsakingas tvenkinio hidrotechnikos statinio (vandens pertekliaus pralaidos) savininkas, valdytojas arba naudotojas. Pagal Taisyklių 33 punktą, tvenkinio krantų erozija, išplauto grunto susiklostymas, akvatorijos uždumblėjimas ir užžėlimas turi būti stebimas 3 kartus per metus: pavasarį po potvynio, vasaros viduryje ir prieš užšąlant tvenkiniui. Tik nuolat prižiūrint tvenkinio akvatoriją ir krantus, laiku išsiaiškinant galimus kenksmingus procesus ir taikant reikiamas priemones yra užtikrinama normali tvenkinio būklė.

Nurodo, kad iki 2020 m. vasario 4 d., t. y. atlikto patikrinimo, nebuvo vykdoma Tipinių taisyklių 33 punkte nurodyta priemonė, todėl neatliekant stebėsenos natūralu, jog eksploatuojamo tvenkinio būklė negali išlikti normali. Patikrinimo metu nustatyta, jog tvenkinio užžėlę plotai, sudaro 65–70% nuo bendro tvenkinio ploto. Be to, būtent pareiškėjos užsakymu Grigiškių tvenkinio eksploatavimui buvo parengtos ir patvirtintos Taisyklės, todėl jos pareiškėjai yra gerai žinomos. Taisyklėse nustatyta, jog tvenkinio būklė turi būti reguliariai stebima, o priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas turi būti suderintas su Departamentu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nesutinka, su pareiškėjos argumentu, jog teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos pareiškėjai su Departamentu suderinti priemones prieš užžėlimą ir uždumblėjimą, nes Tipinės taisyklės būtent ir yra skirtos (privalomos) Grigiškių tvenkinio hidrotechnikos savininkams.

Departamentas sutinka su pareiškėjos argumentu, jog nustatyti reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Šiuo atveju, visiems tvenkinio naudotojams, todėl privalomasis nurodymas buvo duotas ir kitam Grigiškių tvenkinio naudotojui AB „Grigeo“.

Teigia, kad pareiškėjos pateikta suma 737 729,27 Eur, skirta priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimui yra niekuo nepagrįsta. Nurodymu pareiškėja įpareigota tik parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Departamentui suderinti. Be to, abu tvenkinio naudotojai, gali šį planą pateikti kartu, taip sumažindami galimus finansinius nuostolius.

Pažymi, kad kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai (dėl užžėlusių plotų matavimo ir pan.) neturi reikšmės skundžiamo Nurodymo teisėtumui ir pagrįstumui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Grigeo“ palaikė pareiškėjos skundą ir prašė jį tenkinti.

Teigia, kad yra vienas iš Grigiškių tvenkinio naudotojų. Jis naudojamas aprūpinti techniniu vandeniu AB „Grigeo“, tiekti vandenį hidroelektrinei, rekreacijai, žuvininkystei. Pareiškėja yra tvenkinio hidrotechnikos statinių: užtvankos, hidroelektrinės, vandens pertekliaus pralaidos savininkė, o AB „Grigeo“ nuosavybės teise priklauso siurblinė.

Nurodo, kad UAB „Hidromodulis“ patikrinimo akto pagrindu Departamentas 2020 m. birželio 12 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN13-21, skirtą AB „Grigeo“. AB „Grigeo“, nors manydama, kad jai duotas privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, jo neskundė ir ėmėsi veiksmų, geranoriškai nusprendė jį įgyvendinti. Bendrovė pradėjo ieškoti specialistų, kadangi tam neturėjo reikalingų žmogiškųjų resursų. 2020 m. liepos 22 d. raštu Nr. 120S/2020-178 AB „Grigeo“ kreipėsi į Departamentą, dėl patikslinimo, kaip turi būti sudaryta įgyvendinimo plano struktūra. Tačiau Departamentas 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė atsakymą, kuriame buvo minima jau ne tik apie plano parengimą, bet ir apie jo įgyvendinimą.

Pažymi, kad ieškant, kas galėtų parengti planą, Bendrovė atsitiktinai sužinojo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra iškelta ir bus nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-676-1047/2021 pagal pareiškėjos skundą dėl sprendimo panaikinimo. Susiekus su pareiškėja, Bendrovei tapo žinoma, jog privalomasis nurodymas susijęs ne su žuvitakio įrengimu, kaip buvo manyta ankščiau, o su įsipareigojimu parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Departamentui suderinimui. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Bendrovė kreipėsi į Departamentą, jog būtų panaikintas arba pakeistas, jiems skirtas privalomasis nurodymas. Tačiau Departamentas 2020 m. spalio 16 d. raštu, atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą. Bendrovė minėtą raštą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, komisijos posėdis vyko 2020 m. gruodžio 9 d.

Nurodo, jog sutinka su pareiškėja, jog privalomasis nurodymas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio nustatytų reikalavimų. AB „Grigeo“ vertinimu, nei pareiškėja, nei ji pati, kaip tvenkinio naudotojai nepadarė jokio pažeidimo, neatlikdami tvenkinio stebėjimo ir vertinimo 3 kartus per metus ir neparengę plano, kadangi Taisyklėse nėra nurodyta, kad tai daryti turi tvenkinio naudotojai.

Atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 35 punktas numato pareigas, susijusias su tvenkinio akvatorijos ir krantų priežiūra, tvenkinį eksploatuojantiems asmenims, tačiau Taisyklių 34 punkte, numatant įpareigojimą parengti planą, nėra numatyta, kad tai turėtų padaryti tvenkinio naudotojai. Be to, nenustatyta tvarka, kaip ši pareiga turėtų būti įgyvendinta situacijoje, kai egzistuoja tvenkinio naudotojų daugetas, kadangi skiriasi tvenkinio naudojimo pobūdis, apimtis bei intensyvumas.

Teigia, kad teisės aktuose, nėra įtvirtintos pareigos tvenkinio naudotojui parengti įgyvendinimo planą, todėl jo neparengimas negali būti laikomas pažeidimu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika yra suformuota, jog valstybės institucija, VAĮ įtvirtintais nepiktnaudžiavimo valdžia, įstatymo viršenybės principais, negali kelti reikalavimų, kai įtvirtintas teisinis reguliavimas tokių reikalavimų nenumato, tuo, be kita ko, išplečiant teisės aktuose nustatytą reguliavimą. Be to, tokių reikalavimų nustatymu yra varžomos asmenų teisės, pažeidžiami jų interesai.

Pastebi, jog Inspekcija pirmą Nurodymą davė pareiškėjai, o jai jį apskundus, antras privalomasis nurodymas buvo duotas AB „Grigeo“, todėl mano, kad pats Departamentas nėra tikras, kas turėtų parengti planą. Be to, Departamentas AB „Grigeo“ nenurodė, kad analogiškas Nurodymas jau yra duotas pareiškėjai, nors atsiliepime teigė, kad tvenkinio naudotojai įgyvendinimo planą gali pateikti kartu, taip sumažindami finansinius nuostolius. Pažymi, kad to padaryti jie kartu negalėjo, nes nebuvo tinkamai informuoti, be to, pareiškėjai skirtas laikas parengti planą buvo iki 2020 m. birželio 13 d., tačiau AB „Grigeo“ privalomąjį nurodymą gavo tik 2020 m. birželio 12 d. ir parengti planą turėjo iki 2020 m. liepos 13 d.

Nurodo, kad Departamentas reikalauja parengti du skirtingus planus, dėl to paties tvenkinio, kas kelia daug klausimų tiek dėl privalomųjų reikalavimų įvykdymo, tiek dėl jų teisėtumo. Be to, nėra aišku, su kuo turėtų būti derinamas planas, ar su Departamentu, ar su Aplinkos apsaugos agentūra, kaip buvo nurodyta 2020 m. rugpjūčio 17 Departamento rašte. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog privalomieji nurodymai yra neišsamūs, be to, nėra aišku kaip turėtų būti įgyvendinami.

Sutinka su pareiškėjos argumentais, jog Inspekcija duodama Nurodymą, turėjo tinkamai išmatuoti „sekliuosius“ ir „užžėlusios“ plotus, kurie turi būti valomi, o jų apskaičiavimai turėtų būti nustatyti ne vizualiai, bet tiksliai išmatavus uždumblėjimo lygį. Be to, Inspekcija, duodama Nurodymą, turėjo įvertinti, ar tvenkinio uždumblėjimą ir užžėlimą lėmė tvenkinio naudotojų veiksmai. Sutinka, kad tokia tvenkinio būklė susiklostė dėl upės taršos, o ne dėl pareiškėjos, kito tvenkinio naudotojo ar AB „Grigeo“ netinkamų veiksmų ar neveikimo. Nesant įrodymų, jog tokia tvenkinio būklė susiklostė, dėl tvenkinio naudotojų veiksmų ar neveikimo, Inspekcija neturėjo pagrindo duoti Nurodymo.

2021 m. sausio 5 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymą teismui atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 571,25 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 14 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcija surašė patikrinimo aktą Nr. PA67-16, kuriame nurodė, kad, patikrinus UAB „Hidromodulis“ priklausančią hidroelektrinę ir naudojamą Tvenkinį, be kita ko nustatyta, kad turi būti vykdomas Taisyklių 33 punkte nustatytas reikalavimas nustatytu periodiškumu stebėti Tvenkinio krantų eroziją, akvatorijos uždumblėjimą, užžėlimą, išplauto grunto susiklostymą. Tvenkinio seklieji plotai neturi viršyti 15–20% bendro Tvenkinio ploto. Atlikus Tvenkinio vandens gylio matavimus nustatyta, kad išmatuotas vidutinis Tvenkinio gylis yra ženkliai mažesnis už projektinį gylį, užžėlimas sudaro 65–70% Tvenkinio ploto. Pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui siūloma bendradarbiaujant su Vilniaus savivaldybe suplanuoti ir organizuoti Tvenkinio valymą nuo sąnašų ir perteklinės augalijos, siekiant atstatyti Tvenkinio normalią būklę.

2020 m. vasario 18 d. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją raštu „Dėl Grigiškių tvenkinio būklės aptarimo“, kuriuo prašė pateikti savivaldybės poziciją dėl Departamento patikrinimo metu nustatytų aplinkybių.

2020 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius raštu „Dėl Grigiškių tvenkinio būklės aptarimo“ atsakė pareiškėjai, kad situaciją svarstė, kreipėsi į atsakingas institucijas, apie priimtus sprendimus informuos papildomai.

2020 m. vasario 20 d. pareiškėja atsakovui pateikė raštą „Informacija dėl nurodymų, pateiktų patikrinimo akte“, kuriame pateikė atsakymus į patikrinimo išvadas, nurodytas 2020 m. vasario 14 d. patikrinimo akte.

2020 m. gegužės 13 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN13-19, kuriame, vadovaudamasi Tipinių taisyklių 7 punktu, Tipinių taisyklių priedo 36 punktu, Taisyklių 34 punktu, nurodė UAB „Hidromodulis“ parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos suderinimui.

2020 m. gegužės 21 d. pareiškėja pateikė skundą Aplinkos apsaugos departamento vadovui, prašydama panaikinti 2020 m. gegužės 13 d. privalomąjį nurodymą PN13-19.

2020 m. birželio 8 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos priėmė sprendimą „Dėl 2020 m. gegužės 13 d. privalomojo nurodymo PN13-19“ Nr. (3.0)-AD5-8936, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė, 2020 m. gegužės 13 d. privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjos argumentai dėl užžėlusių plotų matavimo sprendime nėra nagrinėjami, nes jie neturi reikšmės Nurodymo teisėtumui ir pagrįstumui. Pabrėžiama, kad Nurodymas duotas, vadovaujantis teisės aktais, reikalavimas, kurį turi įvykdyti pareiškėja, aiškiai suformuluotas.

2020 m. birželio 12 d. Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN13-21, kuriame vadovaudamasi Tipinių taisyklių 7 punktu, Tipinių taisyklių priedo 36 punktu, Taisyklių 34 punktu nurodė AB „Grigeo“ parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos suderinimui.

Teismas pabrėžia, kad ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje lemia, kad byloje nagrinėjama tik 2020 m. gegužės 12 d. privalomojo nurodymo ir 2020 m. birželio 8 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. 2020 m. birželio 12 d. privalomojo nurodymo AB „Grigeo“ teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes.

Departamentas teigia, kad UAB „Hidromodulis“ pažeidė Taisyklių 33 ir 34 punktus, Tipinių taisyklių priedo 36 punktą. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Taisyklės ir Tipinės taisyklės nenustato, kad minėtuose punktuose įvardintos pareigos priklauso UAB „Hidromodulis“.

Taisyklių 33 punktas nustato, kad Tvenkinio krantų erozija, išplauto grunto susiklostymas, akvatorijos uždumblėjimas ir užžėlimas turi būti stebimas 3 kartus per metus: pavasarį po potvynio, vasaros viduryje ir prieš užšąlant Tvenkiniui. Išimties atvejais (pavyzdžiui, po labai stiprių vėjų) būtina krantus ir akvatoriją apžiūrėti papildomai. Tik nuolat prižiūrint Tvenkinio akvatoriją ir krantus, laiku išaiškinant galimus kenksmingus procesus ir taikant reikiamas priemones yra užtikrinama normali Tvenkinio būklė.

Taisyklių 34 punktas nustato, kad Tvenkinio seklieji plotai neturi viršyti 15–20% bendro Tvenkinio ploto. Tvenkinio sekliuose plotuose intensyviai vystosi vandens augalija, todėl jie greitai užpelkėja. Priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas turi būti suderintas su Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu.

Tipinių taisyklių priedo 39 punkte nustatyta, kad tvenkinio seklieji plotai neturi viršyti 15–20 % bendro tvenkinio ploto. Tvenkinio sekliuose plotuose intensyviai vystosi vandens augalija, todėl jie greitai užpelkėja. Priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas turi būti suderintas su Departamentu.

Teismas konstatuoja, kad Tipinės taisyklės pažodžiui neįvardija konkrečiai, kam nustatomos minėtos pareigos (stebėti Tvenkinio krantų eroziją, išplauto grunto susiklostymą, akvatorijos uždumblėjimą ir užžėlimą, užtikrinti normalią Tvenkinio būklę, užtikrinti, kad Tvenkinio seklieji plotai neviršytų 15–20% bendro Tvenkinio ploto, užtikrintų, kad priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas būtų suderintas su Departamentu). Iš Tipinių taisyklių turinio teismas daro išvadą, kad tai turėtų konkrečiai ginčo Tvenkinio atžvilgiu reglamentuoti Taisyklės. Tačiau Taisyklės tik formaliai perrašo Tipinių taisyklių nuostatas ir taip pat neįvardija konkrečiai, kam nustatomos minėtos pareigos (stebėti Tvenkinio krantų eroziją, išplauto grunto susiklostymą, akvatorijos uždumblėjimą ir užžėlimą, užtikrinti normalią Tvenkinio būklę, užtikrinti, kad Tvenkinio seklieji plotai neviršytų 15–20% bendro Tvenkinio ploto, užtikrintų, kad priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas būtų suderintas su Departamentu). Tokį taisyklių turinį teismas vertina itin kritiškai.

Pareiškėja skunde lyg ir sutinka, kad turi pareigą, nustatytą Taisyklių 33 punkte (stebėti 3 kartus per metus Tvenkinio krantų eroziją, išplauto grunto susiklostymą, akvatorijos uždumblėjimą ir užžėlimą), tačiau neigia, kad turi pareigą nustatytą Taisyklių 34 punkte (suderinti Priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimą su Departamentu). Teismas tokiam aiškinimui nepritaria, nes pareiškėja tiesiog selektyviai renkasi, kurias pareigas ji sutinka įvykdyti pagal analogiškai neaiškiai pačios pareiškėjos parengtas Taisykles.

Teismas išaiškina, kad negali būti situacijos, kai dėl Taisyklių nekonkretumo / neaiškumo / spragos, nėra asmens, atsakingo už teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą. Taigi teismas išaiškina, kad už Taisyklėse įtvirtintų pareigų įgyvendinimą atsakingi Tvenkinio naudotojai, išskyrus atvejus, kai Taisyklės konkrečiai įvardija kitus asmenis ir nustato jiems pareigas. Tokią išvadą teismas daro, nes: 1) teismas sistemiškai aiškina Taisykles ir jų paskirtį. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad hidroelektrinės įjungimo ir išjungimo metu turi būti numatytas toks hidroelektrinės (toliau – ir HE) darbo režimas bei numatytos priemonės vandens lygio pokyčiams sumažinti žemutiniame bjefe, kad neigiamas poveikis upės ekosistemoms būtų minimalus. Siekdamas įvykdyti šią pareigą HE savininkas turi stebėti poveikį upės ekosistemoms. Taisyklių 29.5 papunktyje nustatyta, kad eksploatuojant hidrotechnikos statinius būtina reguliariai stebėti vandens srauto, bangų, kritulių poveikį, dugno, krantų ir risbermų paplovimą ir ardymą. Taigi asmuo, eksploatuojantis hidrotechnikos statinius privalo reguliariai stebėti dugno, krantų ardymą. Taigi sistemiškai aiškindamas Taisykles, teismas daro išvadą, kad, vykdydamas ir kitas konkrečiai jam nurodytas pareigas, pareiškėjas turėjo atlikti Tvenkinio stebėjimą (poveikį upės ekosistemoms, dugno, krantų ardymą); 2) teismas atsižvelgia į Taisyklių prasmę ir paskirtį: Tipinių taisyklių 1 punktas nustato, kad Tipinės taisyklės nustato Taisyklių rengimo tvarką, Taisyklėse pateikiamus pagrindinius duomenis apie tvenkinį ir jo hidrotechnikos statinius, tvenkinio darbo režimą, pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus eksploatuojant tvenkinį. Taigi Taisyklės skirtos užtikrinti Tvenkinio darbo režimą, pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus eksploatuojant tvenkinį. Jos privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (Tipinių taisyklių 7 punktas), tačiau iš esmės skirtos apibrėžti Tvenkinio naudotojų teises ir pareigas, taisykles, pagal kurias eksploatuojamas tvenkinys; 3) Tipinių taisyklių 12 punktas nustato, kad Taisyklės rengiamos pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdį (LAND 2-95 priedas). Rengiant Taisykles, reikalavimai, pateikti Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdyje, turi būti pritaikyti konkrečiam atvejui. Taisykles rengė UAB „Hidromodulis“ – taigi jam tenka atsakomybė už jų turinį ir Taisyklėmis nustatyti neaiškumai aiškinami juos parengusios šalies nenaudai.

Teismas pažymi, kad kitaip aiškinant Taisyklių turinį (kad Taisyklės nenustato pareiškėjos pareigų stebėti Tvenkinio krantų eroziją, išplauto grunto susiklostymą, akvatorijos uždumblėjimą ir užžėlimą, užtikrinti normalią Tvenkinio būklę, užtikrinti, kad Tvenkinio seklieji plotai neviršytų 15–20% bendro Tvenkinio ploto, užtikrinti, kad priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimas būtų suderintas su Departamentu) gresia itin svarbių aplinkos saugumą užtikrinančių reikalavimų visiškas ir akivaizdus ignoravimas be jokios atsakomybės jo naudotojams, kurių vienas, t. y. pareiškėja pati rengė Taisykles.

Pareiškėja teigia, kad ji nėra kompetentinga įvertinti Tvenkinio uždumblėjimo ir užžėlimo. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip ginčui teisiškai nereikšmingus: pareiškėja savo prievolių vykdymą gali ir privalo užtikrinti pasitelkdama kompetentingus asmenis.

Pareiškėja teigia, kad Nurodymas jai yra neapibrėžtas, netikslus, nesusijęs su Nurodyme įvardintu ir pareiškėjos jau pašalintu pažeidimu. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka: 2020 m. vasario 14 d. patikrinimo akte buvo nurodyta ne vienas, o daug pareiškėjos padarytų pažeidimų (jie gausiai vardijami 2020 m. vasario 14 d. patikrinimo akte). Patikrinimo akte pareiškėjai buvo duotos rekomendacijos (pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui siūloma bendradarbiaujant su Vilniaus savivaldybe suplanuoti ir organizuoti Tvenkinio valymą nuo sąnašų ir perteklinės augalijos, siekiant atstatyti Tvenkinio normalią būklę), kurias vykdydama pareiškėja išsiuntė raštą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kokių veiksmų pareiškėja ėmėsi, gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į kitą Tvenkinio naudotoją – trečiąjį suinteresuotą asmenį byloje AB „Grigeo“. Teismo vertinimu, Departamento rekomendacija bendradarbiauti buvo savalaikė ir jai įgyvendinti duotas protingas terminas.

Teismas daro išvadą, kad 2020 m. gegužės 13 d. privalomasis nurodymas yra aiškus ir konkretus – UAB „Hidromodulis“ parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos suderinimui. Kad pareiškėja suprato Nurodymo esmę ir turinį, įrodo į bylą pareiškėjos pateikti 2020 m. rugsėjo 30 d. rašytiniai paaiškinimai, kad pareiškėja kreipėsi į UAB „Senasis ežerėlis“ su prašymu pateikti Tvenkiniui priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo plano parengimo ir jo derinimo sąmatą, UAB „Senasis ežerėlis“ pateikė pasiūlymus, nurodė darbų kainą.

Pareiškėja teigia, kad plano parengimas ir suderinimas su Departamentu poveikio Tvenkinio būklei nepakeis, pateikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. poziciją dėl Tvenkinio užžėlimo augmenija, kreipimąsi į Departamentą dėl taršos mažinimo būdų. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip išeinančius už ginčo ribų. Teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, ar Nurodymas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Nurodymas buvo UAB „Hidromodulis“ parengti priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą ir jį pateikti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos suderinimui. Tokį planą parengti ir jį suderinti su Departamentu pareiškėjai, kaip Tvenkinio naudotojai, nustato Taisyklių 34 punktas. Teismas nagrinėjamoje byloje nesprendžia ir nepasisako dėl kitų būsimų ar esamų Departamento veiksmų, susijusių su Tvenkinio būkle / priemonių įgyvendinimu ir kt.

Pareiškėja skunde teigia, kad Departamentas turėjo tinkamai išmatuoti „sekliuosius“ ir „užžėlusius“ plotus, kurie turi būti valomi, o jų apskaičiavimai turėtų būti nustatyti ne vizualiai, bet tiksliai išmatavus uždumblėjimo lygį. Be to, atsakovas, duodamas Nurodymą, turėjo įvertinti, kad tvenkinio uždumblėjimą ir užžėlimą lėmė ne Tvenkinio naudotojų veiksmai. Departamentas teigia, kad šie argumentai neturi reikšmės skundžiamo Nurodymo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas pritaria Departamento pozicijai. Pirma, priemonių prieš užžėlimą ir uždumblėjimą įgyvendinimo planą parengti ir jį suderinti su Departamentu pareiškėjai, kaip Tvenkinio naudotojai, nustato Taisyklių 34 punktas. Antra, pareiškėjos pozicija nėra nuosekli: viena vertus pareiškėja teigia, kad Departamentas netinkamai išmatavo „sekliuosius“ ir „užžėlusius“ plotus, kita vertus teigia, kad jau seniai informavo Departamentą apie Tvenkinio užžėlimą augmenija. Trečia, Departamentas pateikė savo atliktus ir tokioje situacijoje gautus matavimus. Ketvirta, teismas pabrėžia, kad tai buvo pareiškėjos pareiga stebėti Tvenkinio krantų eroziją, išplauto grunto susiklostymą, akvatorijos uždumblėjimą ir užžėlimą 3 kartus per metus ir būtent pareiškėja šios pareigos nevykdė.

Taigi apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamento Nurodymas išduotas ir Sprendimas priimtas laikantis teisės aktų nuostatų, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuoti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ginčui aktualiomis teisės normomis, todėl juos naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėja pažeidė Taisyklių 33 ir 34 punktus, Tipinių taisyklių priedo 36 punktą, nuo Patikrinimo akto surašymo iki Nurodymo išdavimo pažeidimų nepašalino, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu davė privalomąjį nurodymą nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes. Pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašė skundą tenkinti visiškai, skundas atmestas, todėl pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Grigeo“ prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.