Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-260-579/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-12
Bylos Nr.
1S-260-579/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Nuteistasis
M. Z.
Kategorijos
  • 2.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-260-579/2022
Proceso Nr. 1-50-1-00153-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.; 2.5.16.; 2.5.19. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Z. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria nuteistajam M. Z. subendrintos atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismas skundžiama 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. K. teikimą dėl nuteistajam M. Z. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo. Teismo buvo prašoma subendrinti bausmes, paskirtas: 1) Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu; 2) Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu.

2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu M. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

3. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu M. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis buvo subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu M. Z. paskirta bausme, skiriant jam galutinę 14 (keturiolikos) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendis buvo pakeistas: 1) panaikintas M. Z. nuteisimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos veikos); 2) šiuo pagrindu buvo panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalis dėl M. Z. paskirtų bausmių subendrinimo, jas subendrinant iš naujo BK 63 straipsnio 1, 4 dalių, 5 dalies 2 punkto pagrindais, skiriant M. Z. subendrintą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę; 3) panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalis dėl M. Z. paskirtos bausmės subendrinimo su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme; 4) panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalis, kuria į bausmės laiką buvo įskaičiuota visiškai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendį M. Z. atlikta jam skirta laisvės atėmimo bausmės dalis.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendis buvo pakeistas: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu M. Z. paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis buvo subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, skiriant M. Z. galutinę 14 (keturiolikos) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; į bausmės laiką įskaityta visiškai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendį M. Z. atlikta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

6. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu M. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi M. Z. paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu M. Z. paskirtos bausmės pridedant neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (trejus) metus, skiriant jam galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2019 m. gruodžio 18 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. sausio 28 d.

7. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu M. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d.

8. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendis buvo pakeistas: vadovaujantis BK 27 straipsniu, M. Z. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, dėl ko M. Z. paskirta bausmė buvo pakeista, padidinant ją iki 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo.

9. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendis dėl M. Z. paskirtos bausmės ir bausmių bendrinimo buvo pakeistas: vadovaujantis BK 27 straipsnio 2, 3 dalimis, M. Z. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu; M. Z., pripažintam kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė padidinta iki 8 (aštuonerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi M. Z. paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 (treji) metai, skiriant M. Z. galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

10. Skundžiama nutartimi Kauno apygardos teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinęs minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, M. Z. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų ir 4 (keturiems) mėnesiams, t. y. prie paskirtos didžiausios 11 (vienuolikos) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėjo dalį – 4 (ketverius) metus iš paskirtos 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės. Taip pat į bausmės laiką įskaitė bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu.

II. Skundo argumentai

11. Nuteistasis M. Z. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą bei atskirais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti, prie Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 11 (vienuolikos) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) metus ir 6 (šešis) mėnesius, paskiriant galutinę subendrintą 14 (keturiolikos) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

11.1. Nuteistasis nurodo, kad vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, Kauno apygardos teismas subendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes nenurodė motyvų ir nepateikė argumentų, kodėl iš dalies sudėdamas bausmes prie griežčiausios 11 (vienuolikos) metų ir 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo būtent 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį iš paskirtos 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės. Skunde nurodoma, kad teismas tik formaliai subendrino bausmes ir nebuvo objektyvus, todėl tinkamai neindividualizavo bausmės.

11.2. Skunde taip pat pažymima, kad Kauno apygardos teismas, skundžiama nutartimi subendrindamas bausmes, pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus, kadangi netinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas vaidmenį. Nuteistojo teigimu, per švelni bausmė gali pažeisti teisingumo principą, tačiau pernelyg griežta bausmė taip pat turi neigiamą pusę, kadangi prarandami socialiniai ryšiai su artimaisiais ir šeimos nariais.

11.3. Vienas iš nuteistojo M. Z. skundo argumentų yra ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kokiu įstatymu remiantis teismas į bausmės laiką įskaitė atliktą bausmės dalį. Anot nuteistojo, teismas privalėjo nurodyti BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, tačiau to nepadarė, o tai rodo, kad teismas buvo neatidus ir nerūpestingas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo M. Z. skundas atmestinas

13. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą išnagrinėjo laikydamasis įstatymo, aktualių teisės principų reikalavimų ir teismų praktikos, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsnis numato, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

15. Vienas iš pagrindinių skundo argumentų yra tai, kad Kauno apygardos teismas, skundžiama nutartimi subendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nenurodė motyvų, kodėl iš Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu, M. Z. paskirtos 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo būtent 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį. Tuo pačiu argumentuojama, kad tokiu būdų teismas pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus ir netinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas vaidmenį. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, šie skundo argumentai yra nepagrįsti.

16. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019).

17. BK 63 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, be kita ko, turi būti nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byylose Nr. 2K-7-686/2006, 2K-316/2009, 2K-21-628/2021). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus, parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-578/2012, 2K-21-628/2021).

18. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmių bendrinimo būdą, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad praeityje skundo autorius ne kartą buvo teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiais M. Z. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, inkriminuotas nusikalstamas veikas darė pataisos įstaigoje, kurioje jis atlikinėjo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį ir veikė su kitais asmenimis. Netgi įvertinęs šias visas, iš esmės neigiamai skundo autorių apibūdinančias, aplinkybes, Kauno apygardos teismas nuteistajam M. Z. parinko jam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą.

19. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. Z. skirtingais nuosprendžiais buvo nuteistas už analogiškas tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jas įvykdė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. Lengvinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, sunkinančių taip pat, kadangi inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas organizuotoje grupėje yra jas kvalifikuojantis požymis. Taip pat pažymėtina, kad labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą M. Z. buvo nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, skundo autorius padarė ne tik turėdamas neišnykusi teistumą už labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bet ir būdamas recidyvistas. Ir kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, M. Z. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiais buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Visa tai rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės, teisės bei elgesio normas, susiformavusią neigiamą vertybių orientaciją. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad M. Z. buvo aktyvus organizuotos grupės, vykdant nusikalstamą veiką, narys. Jis iš ankstesnių teistumų jokių teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės tikslo nepasiekė. Nurodytų aplinkybių visuma rodo skundo autoriaus padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės didelį pavojingumo visuomenei laipsnį bei sudaro pagrindą abejoti dėl M. Z. galimybių nenusikalsti ateityje. Iš esmės visos šios, tiek patį nuteistąjį, tiek ir šio asmens padarytų nusikaltimų pavojingumą apibūdinančios, aplinkybės nurodytos ir skundžiamoje nutartyje. Todėl priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje motyvavo, kodėl jis dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios 11 (vienuolikos) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo būtent 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį ir tuo pačiu atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Kaip minėta, teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurios jam buvo pakankamos nuspręsti dėl dalinio sudėjimo būdu pridedamos bausmės dalies ir, aukštesniojo teismo nuomone, toks motyvavimas nebuvo formalus ar nepakankamas.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog apygardos teismo pridėta bausmės dalis – 4 (ketveri) metai iš paskirtos 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės – ir atitinkamai paskirta galutinė subendrinta – 15 (penkiolikos) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju yra neteisinga ir aiškiai per griežta. Kauno apygardos teismas subendrindamas M. Z. atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės subendrinimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą subendrintą bausmę. Jos švelninti nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

21. Verta paminėti ir tai, kad, skirtingai nei teigiama skunde, Kauno apygardos teismo skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kokiu įstatymu remiantis teismas į bausmės laiką įskaitė atliktą bausmės dalį. Vien tai, kad teiginiai apie atliktos bausmės dalies įskaitymą buvo išdėstyti naujoje pastraipoje, nekartojant prieš tai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytų BK straipsnių ir dalių (tame tarpe ir nuteistojo skunde minimos BK 63 straipsnio 9 dalies), nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo nerūpestingas ir neatidus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu ir 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. Z. skundą ir Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys