Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys L. U., R. U., antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar yra pagrindai nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo nustatant skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vykdymo procese, siekiant nukreipti išieškojimą į skolininkės turto dalį.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. R. U. kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: prašymą vykdyti privalomąją mediaciją ir įrodymus dėl šio prašymo ir ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo pateikimo.

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė naujus įrodymus kartu su atskiruoju skundu, kitos proceso šalys yra su jais susipažinusios, todėl naujai pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas priima apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus, t. y. apelianto 2021 m. kovo 15 d. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją ir įrodymus dėl šio prašymą ir ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo pateikimo ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/01007 esančių duomenų nustatyta, kad vykdomas išieškojimas iš suinteresuoto asmens – skolininkės L. U. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-20596-600/2020 dėl 1 000 Eur negrąžinto kredito, 164,10 Eur nesumokėtos kredito kainos, 6,10 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,92 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojos UAB „PRO INVEST GROUP“ naudai. Vykdydama išieškojimą, antstolė Asta Stanišauskaitė nustatė, kad skolininkės L. U. šeimyninė padėtis – ištekėjusi, skolininkė L. U. yra sudariusi santuoką su suinteresuotu asmeniu R. U.. Santuoka su R. U. sudaryta (duomenys neskelbtini), duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis, nėra.

13. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

14. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolė 2020 m. gruodžio 28 d. patvarkymu pasiūlė skolininkei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 20) Atsižvelgdama į tai, kad skolininkė per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė minėto sutikimo, antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo (v. b. l. 35).

16. Minėtų antstolės 2020 m. gruodžio 28 d., 2021 m. sausio 20 d. patvarkymų kopijos buvo taip pat siųstos suinteresuotam asmeniui (bendrosios nuosavybės dalyviui) R. U. adresu: (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su adresu, nurodytu paties suinteresuoto asmens atskirajame skunde. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus, kad antstolė nesudarė galimybės suinteresuotam asmeniui pateikti antstolei notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės.

17. Teismo vertinimu, antstolė tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkei bei suinteresuotam asmeniui patiems nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo. Tačiau nei skolininkė L. U., nei suinteresuotas asmuo R. U. tokia teise nepasinaudojo.

18. Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalintas, neaišku, kokia turto dalis priklauso skolininkei asmeniškai, todėl antstolei 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu pasiūlius pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, pareiškėja 2021 m. sausio 20 d. pateikė teismui pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, prašydama nustatyti, kad L. U. sutuoktinio R. U. piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei L. U. t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.

19. Bylos duomenimis, teisėjo 2021 m. sausio 25 d. rezoliucija pareiškėjos pareiškimas priimtas ir nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams pateikti, byla paskirta nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka 2021 m. vasario 25 d. 11:30. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 26 d. pranešime dėl priimto pareiškėjos UAB „PRO INVEST GROUP“ pareiškimo nurodė, kad R. U. privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą pareiškimą bei nustatė 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminą atsiliepimui pateikti. Minėtas pranešimas išsiųstas suinteresuotam asmeniui R. U. adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti 2021 m. sausio 29 d., tačiau suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo patvirtino, kad gavo dokumentus iš teismo, tačiau manė, kad įvyko klaida, nesusipratimas ir teismas nustatys, kad jis nėra ir negali būti atsakingas už skolininkės L. U. asmenines skolas. Teismo vertinimu, tokie suinteresuoto asmens veiksmai rodo, kad suinteresuotas asmuo nesiekė veiksmingo ir operatyvaus santuokinio turto padalijimo, o santuokos su skolininke L. U. nutraukimo procesą inicijavo tik po to, kai pirmosios instancijos teismas vykdymo procese CPK 667 straipsnio reglamentuojama tvarka nustatė skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

20. Teismas skundžiama nutartimi nustatė skolininkės turto dalį, t. y. kad skolininkei L. U. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio R. U. gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų bei ½ dalis banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų.

21. Suinteresuoto asmens nuomone, santuokos nutraukimo registravimas atlieka teisių išviešinimo funkciją, o ne teises nustatančias funkcijas, todėl byloje svarbu nustatyti faktines aplinkybes – t.y. tai, kad suinteresuotų asmenų santuoka nutrūko dar 2014 metais ir šie asmenys nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl jie neturi bendro turto ir bendrų pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, nepažeidžiant vieno iš suinteresuotų asmenų teisių.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK 667 straipsnį, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, turtas tarp sutuoktinių nedalinamas, o tik nustatoma skolininko dalis, esanti bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

23. Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad nuo 2014 metų su skolininke nebegyvena, neveda bendro ūkio, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

24. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad teismui yra pagrindas nukrypti nuo lygių turto dalių principo, kadangi nuo 2014 metų suinteresuoti asmenys nebeveda bendro ūkio.

25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Vadinasi, nukrypti nuo CK 3.123 straipsnio 1 dalies lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo galima tik išimtiniais atvejais.

26. Nagrinėjamu atveju nors suinteresuotas asmuo ir nurodė, kad nuo 2014 metų su skolininke nebeveda bendro ūkio, tačiau pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų tokias aplinkybes, nepateikė. Nustačius, kad skolininkės ir jos sutuoktinio (apelianto) santuoka nėra nutraukta ir santuokoje įgytas turtas nepadalintas, apelianto nurodyti teiginiai apie jo interesų pažeidimą, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl inicijuotų santuokos nutraukimo bei tėvystės nuginčijimo procesų yra nepakankami, kad būtų galima daryti išvadą, jog nagrinėjamo ginčo atveju nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas. Be to, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokia apimtimi suinteresuotas asmuo nori nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Taip pat byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima padaryti išvadą, jog nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nepažeistų išieškotojos ir skolininkės interesų. Kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27. Kaip minėta, CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė su suinteresuotu asmeniu nėra sudariusi vedybų sutarties, santuoka nėra nutraukta, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.87 ir 3.88 straipsnis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, jog skolininkei L. U. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio R. U. iš UAB „Lietwood“ gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų bei ½ dalis banko sąskaitose Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų.

28. Teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad vykdymo procese bendraturčio teisės gali būti ginamos ir pareiškiant ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo CPK 603 straipsnyje nustatyta tvarka, o sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, teismas spręs bendro turto (tiek aktyvo (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvo (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams)) padalijimo ir kitus klausimus dėl santuokos nutraukimo padarinių, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

29. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, todėl suinteresuoto asmens R. U. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

30. Apeliantas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismas išnagrinės bylą iš esmės stabdyti antstolės Astos Stanišauskienės vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas atmestas, taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens R. U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens R. U. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.