- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-573-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01578-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- I. Ž., K. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5485-375/2020 pagal pareiškėjų K. Ž. ir I. Ž. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai teismo prašė nutraukti santuoką, sudarytą Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
2. Nurodė, kad daugiau kaip metai šalys neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, susitaikyti nenori, gyvena atskirai, šeima faktiškai iširusi ir nėra galimybės jos išsaugoti. Kartu augina nepilnamečius vaikus sūnų T. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą D. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini). Vaikų gyvenamosios vietos, auklėjimo, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, pavardžių, turto padalijimo bei kt. klausimai aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir jį grąžino pareiškėjams.
4. Nustatė, kad abu pareiškėjai yra deklaravę išvykimą į Vokietiją. Iš teismui pateikto prašymo matyti, kad pareiškėjas K. Ž. gyvena Vokietijoje adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat nurodė gyvenanti Vokietijoje adresu (duomenys neskelbtini) prie Maino. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pareiškėjams išaiškino, kad dėl santuokos nutraukimo jie turi kreiptis pagal savo gyvenamąją vietą į kompetentingą Vokietijos teismą (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja I. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį ir pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pripažinti teismingu Kauno apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su Europos Sąjungos valstybe nare Vokietija, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamento „Briuselis II bis“), nuostatomis. Pareiškėjai, reikšdami reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų, t. y., arba kreiptis pagal šalių bendrą gyvenamąją vietą į Vokietijos kompetentingą teismą (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunktis), arba pagal abiejų šalių pilietybę į Lietuvos teismą (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio l dalies b punktas). Kadangi pareiškėjai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, šis turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl šalių santuokos nutraukimo iš esmės (abu pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai).
5.2. Pareiškimo reikalavimai dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su vaikais bei dalyvavimo juos auklėjime tvarkos nustatymo priskiriami prie reikalavimų dėl tėvų pareigų. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis įtvirtina reikalavimų dėl tėvų pareigų bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – reikalavimai dėl tėvų pareigų turi būti nagrinėjami valstybės teismuose pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Kadangi šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, pagal bendrąją taisyklę šios valstybės teismas būtų kompetentingas nagrinėti prašymą dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo klausimus. Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje yra numatyta 8 straipsnio, nustatančio bendrąją vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų taisyklę, išimtis (jurisdikcijos prorogacija). Pagal 12 straipsnio nuostatas, teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, tačiau neturintis jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų, gali spręsti abu klausimus kartu, jeigu: a) bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji nedviprasmiškai išreiškė priarimą (t.y. sudarė susitarimą dėl tėvų pareigų vykdymo vaikams). Taigi, reikalavimai dėl šalių vaikų gyvenamosios vielos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo gali būti nagrinėjami Kauno apylinkės teisme kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo.
5.3. Reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4 2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamento) nuostatomis. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę reikalavimai dėl išlaikymo gali būti nagrinėjami pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktai). Pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą (pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija) jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas (pvz., bylas dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo). Ši taisyklė negali būti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe. Kadangi abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jie turėjo teisę pasirinkti su pareiškimo reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis į Vokietijos teismą, arba pagal pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos taisyklę į Lietuvos teismą, kuriame yra nagrinėjama šalių santuokas nutraukimo byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu kaip neteismingą Lietuvos teismams, nes pareiškėjai nuolat gyvena Vokietijoje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
4. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 9 punktas).
5. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).
6. Sutiktina su apeliante, kad Vokietijoje gyvenantys, tačiau Lietuvos Respublikos pilietybę turintys pareiškėjai, reikšdami reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų – kreiptis pagal šalių bendrą gyvenamąją vietą į Vokietijos kompetentingą teismą, arba pagal abiejų šalių pilietybę į Lietuvos teismą.
7. Bylos duomenimis nustatyta (dėl to ginčo nėra), kad abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Vokietijoje. Šioje šalyje gyvena ir abu šalių nepilnamečiai vaikai. Ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su Europos Sąjungos valstybe nare Vokietija, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatomis.
8. Šio reglamento 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: - yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba - yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba – yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.
9. Europos Sąjungos T. T. (toliau – T. T.) yra išaiškinęs, kad reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose yra nustatyti keli jurisdikcijos pagrindai, tarp kurių nėra hierarchijos. Visi minėto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvūs kriterijai yra alternatyvūs. Nors minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte išvardyti kriterijai įvairiais atžvilgiais grindžiami sutuoktinių nuolatine gyvenamąja vieta, tos pačios straipsnio dalies b punkte įtvirtintas „abiejų sutuoktinių pilietybės <...>“ kriterijus (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Laszlo Hadadi (Hadady) prieš Csilla M. M., epouse Hadadi (Hadady), C-168/08, 48, 50 punktai). Tai reiškia, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra imperatyvaus reikalavimo sutuoktiniams dėl santuokos nutraukimo kreiptis išimtinai tik į jų gyvenamosios vietos valstybės narės teismą pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas. Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas sutuoktiniai turi alternatyvią galimybę kreiptis dėl santuokos nutraukimo į teismą valstybės narės, kurios pilietybę abu turi. Kadangi pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos teismą, šis turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo.
10. Pareiškimo reikalavimai dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su vaikais bei dalyvavimo juos auklėjime tvarkos nustatymo priskiriami prie reikalavimų dėl tėvų pareigų. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis įtvirtina reikalavimų dėl tėvų pareigų bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – reikalavimai dėl tėvų pareigų turi būti nagrinėjami valstybės teismuose pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Kadangi šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, pagal bendrąją taisyklę šios valstybės teismas būtų kompetentingas nagrinėti prašymą dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo klausimus. Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje yra numatyta 8 straipsnio, nustatančio bendrąją vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų taisyklę, išimtis (jurisdikcijos prorogacija). Pagal 12 straipsnio nuostatas, teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, tačiau neturintis jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų, gali spręsti abu klausimus kartu, jeigu: a) bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji nedviprasmiškai išreiškė priarimą (t.y. sudarė susitarimą dėl tėvų pareigų vykdymo vaikams). Šioje byloje abu pareiškėjai aiškiai išreiškė norą nagrinėti bylą Lietuvos teisme, paduodami pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, todėl reikalavimai dėl šalių vaikų gyvenamosios vielos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo gali būti nagrinėjami Kauno miesto apylinkės teisme kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo.
11. Reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4 2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamento) nuostatomis. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę reikalavimai dėl išlaikymo gali būti nagrinėjami pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktai). Pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą (pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija) jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas (pav., bylas dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo). Ši taisyklė negali būti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe. Abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl jie turėjo teisę pasirinkti su pareiškimo reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis į Vokietijos teismą, arba pagal pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos taisyklę į Lietuvos teismą, kuriame yra nagrinėjama šalių santuokas nutraukimo byla.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas, todėl panaikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio (šiuo atveju pareiškimo) priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų K. Ž. ir I. Ž. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.