Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-06-28 · Administracinė byla Nr. I-3614-386/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-06-28Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-28
Bylos Nr.
I-3614-386/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00083-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
Atsakovas
L. D.
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3614-386/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00083-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 28 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovei G. P.,atsakovui L. D.,

2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui L. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovo L. D. (toliau – ir atsakovas) nesumokėtą 77,90 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už nekilnojamojo turto objektą „Gyvenamasis namas“ adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos mieste įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kurie galiojo iki 2017 m. birželio 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

Taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtina dvinarė vietinė rinkliava. Nustatytas vietinės rinkliavos administratorius - pareiškėjas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu (b. l. 10-11) nurodė, jog su pareiškėjo prašymu nesutinka. Pareiškėjas nesąžiningai atlieka savo funkcijas. Atsakovo teigimu, už atliekų tvarkymą privalo mokėti tie asmenys, kurie yra įsigiję konteinerius. Prie jo namo nėra atliekų surinkimo konteinerio, todėl pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė prašymą tenkinti pilnai.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėju nėra sudaręs sutarties dėl atliekų išvežimo, tokia paslauga jam yra neteikiama, todėl jis negali būti vietinės rinkliavos mokėtojas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje yra dėl 77,90 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo L. D. už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4 punkte yra įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodyti Nuostatų 1 priede.

Atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtojai yra apibrėžti ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4 punkte. Taigi, vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo yra nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011).

Iš paminėto teisinio reguliavimo seka, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo.

Liteko (Lietuvos teismų informacinės sistemos) duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-797-342/2015 konstatavo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovui L. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti duomenys apie žemės sklypą (2.1), tačiau duomenų apie statinius, jų baigtumą, nėra. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: 2010 m. birželio 10 d. patikros vietoje akto Nr. (8.17)-8R-255 ir fotonuotraukos matyti, jog žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), yra pastatytas gyvenamasis namas, kuriame gyvenama. Vertinant aplinkybes dėl statinio faktinio buvimo ir naudojimo pagal paskirtį ir analizuojant žemėlapių ir vaizdų, kurie viešai skelbiami paieškos sistemoje www.google.lt žemėlapiai bei naudojant paieškai įrankius street view (gatvės vaizdas), matyti, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas ir jis eksploatuojamas. Taigi viešajame registre duomenų apie statinį nėra pateikta, tačiau šių duomenų neįrašymas į viešąjį registrą, kai patikros vietoje aktu yra užfiksuoti duomenys apie statinio naudojimą, kuris nors ir neįteisintas bei neįregistruotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad už tokį nekilnojamąjį turtą negali būti skaičiuojama vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje pateikti paminėti rašytiniai įrodymai yra pakankamas pagrindas teismui spręsti, jog statinys naudojamas pagal paskirtį. Būtent minėta faktinė aplinkybė lemia tai, jog ginčo laikotarpiu atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Liteko duomenimis taip pat nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-461-438/2019 atsakovo L. D. apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą, kuriuo iš L. D. buvo priteista vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už tą patį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini),paliko nepakeistą.

Iš pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2021-01-14 Pažymos Nr. (8.2)-5R-2186 (b. l. 2) bei 2020-02-10 mokėjimo pranešimo (b. l. 4) nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo 77,90 Eur vietinės rinkliavos. Vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už ginčo laikotarpį, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo prašymas tenkinamas pilnai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjo prašymą tenkinti pilnai.

Priteisti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) iš L. D. 77,90 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą „Gyvenamasis namas“ adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė