- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-1120-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16468-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- H. H. B., M. B.
- Ieškovas
- R. S., uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo H. H. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5334-1159/2024 pagal ieškovų R. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“ ieškinį atsakovams M. B. ir H. H. B. dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė priteisti ieškovei UAB „Amber Marketing“ solidariai iš atsakovų 4 023 Eur delspinigių už šešių mėnesių laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. lapkričio 12 d. ir ieškovams R. S. ir UAB „Amber Marketing“ iš atsakovų 3 906 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6017-925/2019 patvirtino ieškovų ir atsakovų sudarytą taikos sutartį (toliau – taikos sutartis), kuria atsakovai įsipareigojo savo pastangomis ir rizika atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), stogo konstrukcijų remonto darbus ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o ieškovai įsipareigojo per tris darbo dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo sumokėti atsakovams 11 175 Eur remonto darbų kainos sumą ir 636,90 Eur projekto parengimo išlaidų dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d. Ieškovai savo pareigas pagal taikos sutartį įvykdė, tuo tarpu atsakovai nebaigė stogo remonto darbų. Pagal taikos sutarties 6 punktą atsakovai įsipareigojo, laiku neužbaigę sąmatoje nurodytų stogo remonto darbų, mokėti ieškovams 0,2 proc. delspinigius nuo ieškovų sumokėtos 11 175 Eur pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2528-960/2021 priteisė ieškovei UAB „Amber Marketing“ iš atsakovų solidariai 4 023,00 Eur delspinigius už šešis mėnesius nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. ir 2 184 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė ieškovui R. S. 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20432-807/2022 priteisė ieškovei UAB „Amber Marketing“ iš atsakovų solidariai 4 023 Eur delspinigių už šešis mėnesius. Atsakovai iki šiol nėra įvykdę taikos sutarties, todėl turi mokėti ieškovams už kitus šešis mėnesius 4 023 Eur delspinigius.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. sprendimu už akių ieškovų ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Amber Marketing“ iš atsakovų M. B. ir H. H. B. solidariai 4 023 Eur delspinigių ir lygiomis dalimis 2 906 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovui R. S. iš atsakovų M. B. ir H. H. B. lygiomis dalimis 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
4. Atsakovai 2024 m. vasario 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad atsakovams nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Atsakovė M. B. nebuvo nurodžiusi, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tačiau procesiniai dokumentai jai buvo teikti elektroninėmis ryšio priemonėmis, nes ieškovai ieškinyje nurodė jos elektroninio pašto adresą. Vieno iš atsakovų elektroninio pašto adreso nurodymas nereiškia, kad procesinių dokumentų įteikimas elektroninėmis ryšio priemonėmis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalies sąlygas. Atsakovė tik atsitiktinai Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemoje pamatė jai skirtus procesinius dokumentus, todėl kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas H. H. B. niekada pats nesijungė prie portalo „e.teismas.lt“ ir neturėjo net galimybės nurodyti, kad sutinka gauti elektroninėmis ryšio priemonėmis jam skirtus procesinius dokumentus. Ieškinyje nenurodytas atsakovo elektroninio pašto adresas, todėl jis neturėjo galimybės elektroniniu paštu gauti pranešimą, kad portale „e.teismas.lt“ yra patalpinti jam skirti procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai). Taigi atsakovui H. H. B. procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini), todėl, netgi gavęs elektroniniu paštu pranešimą, neturėtų galimybės suprasti pranešimo esmės ir laiku pateikti atsiliepimą.
6. Statinio dalinės ekspertizės 2018 m. gegužės 22 d. akte buvo nurodyta, kokius darbus atlikus bus likviduota stogo avarinė būklė. Stogo avarinės būklės šalinimo darbų apimtis buvo mažesnė už neįrengtos pastogės kapitalinio remonto darbus. Neįrengtos pastogės kapitalinio remonto darbai apėmė ir avarinės būklės šalinimo darbus. MB „Tyrimai ir projektai“ 2020 m. birželio 11 d. parengė Statinio būklės tyrimo aktą Nr. 20-79T, kuriame konstatavo, kad esminiai statinio reikalavimai yra išlaikyti ir avarinė būklė likviduota. Šiuo aktu nustatyta faktinė aplinkybė, kad namo stogo konstrukcijų avarinės būklė 2020 m. gegužės 29 d. likviduota. Avarinės būklės šalinimo darbų apimtis ir jų atlikimo faktą patvirtino darbų rangovė UAB „Objekta“ 2020 m. gegužės 6 d. raštu.
7. Ieškovai tikslingai tapatina du skirtingus teisinius santykius: namo stogo konstrukcijų avarinės būklės šalinimo ir namo neįrengtos pastogės kapitalinio remonto darbų vykdymo. Taikos sutartimi atsakovai įsipareigojo pašalinti namo stogo konstrukcijų avarinę būklę. Stogo konstrukcijos avarinės būklė 2020 m. gegužės 29 d. buvo likviduota. Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija) 2023 m. spalio 13 d. surašė Savavališkos statybos aktą dėl savavališko namo stogo kapitalinio remonto neturint projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Sprendimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo dar nepriimtas. Ieškinyje pastato stogo avarinės būklės šalinimo darbai tikslingai įvardinami kaip remonto darbai, nes pagal Statybos įstatymą pastato remonto darbams reikalingas statybos leidimas. Statinio ir (arba) jo dalies avarinės būklės šalinimo procesą reguliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, pagal kurio nuostatas statybą leidžiančio dokumento nereikia pastato ir (arba) jo dalies avarinės būklės šalinimo darbams, o pašalinus pastato konstrukcijos avarinę būklę, nereikia šių darbų įforminti statybos darbų užbaigimo deklaracija.
Šalies argumentai
8. Ieškovai nesutiko su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovai pripažįsta, jog yra prisijungę prie EPP. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovai sutinka gauti teismų dokumentus būtent per šią sistemą. Atsakovai nenurodo, kada tiksliai susipažino su teismo siųstais dokumentais. Taigi atsakovai neįrodė, kad jie iš tikrųjų teismo dokumentus gavo vėliau, nei buvo nustatytas teismo terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Aplinkybė, kad atsakovas H. H. B. yra (duomenys neskelbtini), ir nėra prisijungęs prie EPP sistemos, neturi jokios teisinės reikšmės, vertinant tinkamo teismo procesinių dokumentų įteikimo faktą. Taikos sutarties šalis buvo sutuoktiniai M. B. ir H. H. B., kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas yra solidarūs atsakovai, t. y. procesiniai bendrininkai. Pagal CPK 123 straipsnį tinkamu įteikimu laikomas teismo procesinio dokumento įteikimas sutuoktiniui, kuris privalo, esant pirmai galimybei, perduoti jį adresatui. Taigi teismo procesinis dokumentas pripažintinas įteiktu tinkamai tuo pačiu metu abiem adresatams.
10. Statybos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurių privaloma besąlygiškai laikytis ir kurių nuostatų sutarties šalys savo susitarimu ar vienašališkai negali atsisakyti laikytis ir vykdyti. Atsakovai besąlygiškai privalo atlikti statybos užbaigimo įforminimo administracines procedūras. Stogo kapitalinio remonto darbų užbaigimo neįforminamas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turi materialiąsias neigiamas pasekmes ieškovams, nes suponuoja teisinį neapibrėžtumą dėl namo eksploatacijos tinkamumo, mažina jų butų ir patalpų rinkos vertę, o ieškovei UAB „Amber Marketing“ užkerta galimybę savo pastogės dalyje įsirengti patalpas, kurioms jau seniai yra parengtas projektas ir gautas statybos leidimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi netenkino atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepanaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo už akių ir neatnaujino bylos nagrinėjimo iš esmės.
12. Teismas nustatė, kad sprendimas už akių buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, nes atsakovams ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį buvo įteikti per EPP 2024 m. sausio 24 d. Atsakovai per teismo nustatytą 14 dienų terminą (iki 2021 m. vasario 7 d.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų pratęsti ar atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti nereiškė, todėl esant ieškovų prašymui priimti sprendimą už akių, teismas 2024 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą už akių. Atsiliepimas į ieškinį EPP sistemoje buvo patalpintas 2024 m. vasario 20 d., o teisme gautas 2024 m. vasario 21 d., t. y. praėjus 13 dienų, kai atsakovams suėjo terminas pateikti atsiliepimą.
13. Atsakovai yra prisijungę prie EPP, tai patvirtina teismui pateikti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenys. Aplinkybė, kad atsakovai kurį laiką nesinaudojo savo LITEKO VEP paskyra, nėra pagrindas nesiųsti procesinių dokumentų į jų LITEKO VEP paskyrą, nes pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 7.2 punktą asmens patvirtinimas, kad jis susipažino su minėtomis taisyklėmis ir sutiko jų laikytis, yra laikomas ir sutikimu gauti procesinius dokumentus į savo LITEKO VEP paskyrą. Pagal CPK 285 straipsnio 6 dalies nuostatas teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, jei bylos šalis praleidžia terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį ar kitą paruošiamąjį dokumentą.
Atsiliepimas
14. Atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės teismo sprendimui už akių peržiūrėti, nes analogiški ginčai tarp tų pačių proceso šalių dėl to paties dalyko (netesybų, netinkamai vykdant taikos sutartį), tik už skirtingus laikotarpius, teismų ginčo teisenos tvarka jau buvo išnagrinėti du kartus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. e2-2528-960/2021 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. e2-20432-807/2022. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. e2-2528-960/2021 konstatuota, kad šalys susitarė, jog atsakovai vadovaudamiesi statinio ekspertizės aktu Nr. 18-71E, taip pat remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 180912, įsipareigojo savo pastangomis ir per savo pasitelktus rangovus, atlikti namo stogo konstrukcijų remontą, ataskaitoje esančioje lokalinėje sąmatoje Nr. 180912 nurodytų darbų apimtyje kaip įmanoma greičiau, ir pabaigti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
15. Atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių naujų esminių faktinių aplinkybių pasikeitimo įrodymų, susijusių su šalių ginču, t. y. nepaneigė fakto, kad iki šiol neįvykdė taikos sutarties sąlygų dėl namo stogo kapitalinio remonto darbų pagal taikos sutartį užbaigimo. Atsakovai taip pat nepateikė ir įrodymų apie namo stogo kapitalinio remonto darbų pagal taikos sutartį užbaigimo, pvz., priėmimo–perdavimo akto, ieškovo patvirtinimo, kad darbai pagal taikos sutartimi susitartą apimtį užbaigti. Atsakovai tvirtina, kad turėjo atlikti vien namo stogo avarinės būklės šalinimą, tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta kitaip, t. y. darbų apimtis buvo aptarta lokalinėje sąmatoje Nr. 180912. Atsakovai vykdydami taikos sutartį turėjo visų pirma gauti ieškovo suderinimą dėl tinkamo taikos sutarties įvykdymo, tačiau byloje toks įrodymas nepateiktas, įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 182 straipsnio 2 punktas) yra konstatuota, kad minėta taikos sutartis neįvykdyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovas H. H. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių procesinių dokumentų neįteikimu atsakovui H. H. B. Ieškinyje nebuvo nurodytas atsakovo elektroninio pašto adresas, kuris yra skirtingas nei atsakovės. Ši aplinkybė patvirtina, kad H. H. B. elektroniniu paštu negavo pranešimo apie procesinių dokumentų patalpinimą teismų sistemos portale „e.teismas.lt“ ir neturėjo galimybės tuos dokumentus gauti. Kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-5095-1169/2024, kurioje ieškovė UAB „Amber Marketing“ pareiškė atsakovams ieškinį ir nenurodė jų elektroninio pašto adresų, teismas visus procesinius dokumentus kiekvienam atsakovui siuntė popieriniu pavidalu. Taigi to paties teismo teisėjai skirtingai aiškina ir taiko CPK 123 straipsnio 1 dalį.
16.2. Pagal CPK 175¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas tik esant ieškinyje nurodytam elektroninio pašto adresui yra įmanoma teismo pranešimą apie bylos inicijavimą pranešti elektroninėmis ryšio priemonėmis, t. y. per teismų portalą „e.teismas.lt“. Kadangi atsakovo H. H. B. elektroninio pašto adresas nebuvo nurodytas, darytina išvada, kad atsakovui nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai.
16.3. Byloje netaikytina CPK 43 straipsnio nuostata dėl procesinio bendrininkavimo, nes teismas sprendimu už akių iš kiekvieno atsakovo asmeniškai priteisė atitinkamą bylinėjimosi išlaidų sumą. Taigi teismas kiekvieną atsakovą traktuoja individualiai atsakingu priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje. Byloje kiekvienas atsakovas veikia savo vardu, o tai reiškia, kad ir procesiniai dokumentai jiems turi būti įteikti kiekvienam asmeniškai. EPP sistemoje yra bendra atsakovų paskyra, tačiau nagrinėjamoje byloje reikalavimai pareikšti atsakovui H. H. B. asmeniškai. Dėl to jis turi teikti savarankiškus atsikirtimus pagal CPK 44 straipsnio 1 dalį.
16.4. Kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-3010-1044/2024 pagal UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį UAB „Amber Marketing“, atsakovams joje esant trečiaisiais asmenimis, teismas elektroniniu paštu teiravosi R. S. (UAB „Amber Marketing“ vienintelio akcininko), ar jį pasiekė procesiniai dokumentai. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl atsakovo H. H. B. procesinių teisių, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 14 straipsniuose įtvirtintus nešališko teismo bei asmenų nediskriminavimo principus. Teismas be pagrindo apkaltina atsakovą piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir šalina pagrindinį civilinio proceso tikslą – teisingą bylos išnagrinėjimą.
16.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių naujų esminių faktinių aplinkybių pasikeitimo įrodymų, susijusių su šalių ginču. Byloje yra M. B. ir UAB „Objekta“ 2019 m. lapkričio 22 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas prie Statybos rangos sutarties Nr. 26422, kuria konstatuota, kad pagal lokalines sąmatas darbai atlikti, ir MB „Tyrimai ir projektai“ 2020 m. birželio 11 d. Statinio būklės tyrimo aktas Nr. 20-79T, kuriame konstatuota, kad namo stogo konstrukcijų avarinė būklė 2020 m. gegužės 29 d. likviduota. Teismas šių dokumentų netyrė ir nevertino.
16.6. Civilinėje byloje Nr. e2-20432-807/2022 ieškovai atsakovams reiškė reikalavimą priteisti delspinigius, tariamai pažeidus patvirtintos taikos sutarties įvykdymo terminus, tačiau savo reikalavimus grindė ta aplinkybe, kad nesurašyta avarinės būklės šalinimo darbų pabaigos deklaracija, kuri nepateikta kompetentingų institucijų tvirtinimui. Teismas nagrinėjamoje byloje savo iniciatyva „suranda“ naują aplinkybę, kad dėl pastato avarinės būklės šalinimo darbų įvykdymą pagal taikos sutartį atsakovai pirmiausia turėjo gauti ieškovo suderinimą. Tačiau teismas nepasisako, kokiu pagrindu daro tokią išvadą.
Atsiliepimas
17. Ieškovai R. S. ir UAB „Amber Marketing“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Atsakovas atskirajame skunde remiasi kitose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tos pačios šalys, vykusių procesų eiga. Atsakovas nesiremia galimai prejudiciniais faktais, todėl nurodyti procesiniai veiksmai kitose bylose neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui vertinti. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad procesinio bendrininkavimo institutas neturi būti taikomas nagrinėjamoje byloje dėl to, jog teismas iš kiekvieno atsakovo atskirai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
17.2. Procesinis bendrininkavimas nereiškia ir nereikalauja procesinių bendrininkų laikytis vieningos procesinės pozicijos dėl ieškinio reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje atsakovų privalomas procesinis bendrininkavimas kyla iš jų solidariosios atsakomybės pagal taikos sutarties sąlygas. Solidarioji materialinė prievolė, sudaranti ginčo dalyką, nelemia solidariosios procesinių išlaidų prievolės.
17.3. Atsakovas nepagrįstai labai formaliai aiškina CPK 123 straipsnio nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Įstatyme tinkamu įteikimu pripažįstamas ir teismo dokumento įteikimas per įstatyme nurodytus asmenis. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį tinkamu įteikimu laikomas ir dokumento įteikimas asmens sutuoktiniui, kuris turi pareigą jį perduoti kitam sutuoktiniui, kuriam jis yra adresuotas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad asmuo savo asmeninio pašto adresu turi gauti portalo pranešimą apie tai, jog EPP portale patalpinti jam skirti procesiniai dokumentai. Pats atsakovas skunde pripažįsta, kad EPP sistemoje yra jo su sutuoktine M. B. bendra paskyra. Taigi atsakovas pripažįsta, kad į jo sutuoktinės vardu įregistruotą paskyrą EPP sistemoje ateinantys jam skirti teismų procesiniai dokumentai yra jam prieinami ir toks dokumentų gavimas yra jo paties inicijuotas ir jam priimtinas. Ši aplinkybė sąlygoja ir atsakovo pareigą domėtis į šią EPP paskyrą ateinančiais dokumentais.
17.4. Atsakovo sutuoktinė M. B. gavo pranešimą į savo el. paštą apie naujus šios bylos dokumentus EPP sistemoje. Dėl to sutuoktiniams kartu tvarkant vieną elektroninę svetaine, toks pranešimas yra laikytinas abiejų asmenų informavimu apie naujus dokumentus EPP sistemoje. Toks aiškinimas atitinka ir CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias tinkamu procesinių dokumentų įteikimu pripažįstamas įteikimas adresato sutuoktiniui. Pažymėtina, kad atsakovė M. B., reiškusi prieštaravimą teismo dėl teismo sprendimo už akių būtent tuo pagrindu, jog nebuvo tinkamai informuota apie bylos iškėlimą ir gautus dokumentus, sutiko su teismo nutartimi apie tinkamą procesinių dokumentų įteikimą ir šios nutarties neskundžia. Be to abu atsakovai kartu dalyvavo ir dalyvauja visose civilinėse bylose, susijusiose su jų butu. Dėl to nėra jokių prielaidų teigti apie šių asmenų skirtingus teisinius interesus nagrinėjamoje byloje.
17.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad byloje yra visi įrodymai apie tinkamą taikos sutarties įvykdymą, kurių teismas netyrė. Teismas sprendime už akių įvertino visus bylos duomenis, taip pat ir atsakovo nurodytus atskirajame skunde. Atskirojo skundo pateikimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2509-599/2024 atmetė atsakovų ieškinį ir paliko galioti Statybos inspekcijos 2023 m. spalio 13 d. savavališkos statybos aktą, kuriuo atsakovų atliktas taikos sutartyje numatytas stogo remontas pripažintas savavališka statyba. Dėl šios aplinkybės nėra galimybės įteisinti stogo remonto darbų rezultato, o tuo pačiu ir konstatuoti taikos sutarties tinkamą įvykdymą.
17.6. Statybos darbų vykdymas ir tinkamas jų užbaigimo įforminimas yra viešosios teisės reguliuojami santykiai tarp statytojo ir valstybės, kuriuose atsakovai nesielgė tinkamai. Galimas taikos sutarties tinkamo įvykdymo patvirtinimas kyla iš privatinių teisinių santykių. Todėl toks patvirtinimas gali būti sudaromas šalims pripažįstant tinkamą, jų nuomone, darbų atlikimą ir tinkamą kooperuotų piniginių lėšų panaudojimą. Tačiau šios aplinkybės viešajai statybų teisei neaktualios ir nepanaikina viešosios teisės normų taikymo. Taikos sutarties šalių susitarimai apie tinkamą taikos sutarties įvykdymą nesaisto valstybės institucijų, sprendžiančių dėl statybos darbų teisėtumo. Dėl to galimas taikos sutarties šalių sutarimas apie taikos sutarties įvykdymą gali būti tik vienu iš tinkamo jos įvykdymo elementų, papildančiu valstybės institucijų sprendimą dėl atliktų statybos darbų teisėtumo ir įregistravus statybos darbų rezultatą, kaip tinkamą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo pareiškimas dėl teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškovų ieškinį, priėmė 2024 m. vasario 13 d. sprendimą už akių, kuriuo ieškovų ieškinį patenkino visiškai. Atsakovai 2024 m. vasario 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino.
20. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
21. Sąlygos, kurioms esant teismas gali priimti sprendimą už akių, nustatytos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
22. Pirmosios instancijos teismas, 2024 m. sausio 23 d. priėmęs ieškovų ieškinį, pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo 2024 m. sausio 23 d. išsiuntė abiem atsakovams per EPP. Teismo pranešime atsakovams buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi teismo pranešimas atsakovams buvo įteiktas 2024 m. sausio 24 d. o 14 dienų terminas suėjo 2024 vasario 7 d. Kadangi atsakovai atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, o ieškovai ieškinyje buvo nurodę prašymą priimti sprendimą už akių, teismas 2024 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą už akių.
23. Sutiktina su atsakovo atskirajame skunde nurodyta faktine aplinkybe, kad ieškovai ieškinyje tik prie atsakovės M. B. duomenų nurodė elektroninio pašto adresą, tuo tarpu prie atsakovo H. H. B. duomenų nurodė tik jo deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresus. Tačiau tai nebuvo pagrindas pirmosios instancijos teismui, gavus ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis ir pradėjus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO elektroninę civilinę bylą, netikrinti atsakovų duomenų LITEKO duomenų bazėje, siekiant nustatyti optimaliausią ir ekonomiškiausią procesinių dokumentų įteikimo būdą.
24. Pagal CPK 175¹ straipsnio 1 dalį be CPK, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 4 dalį įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones.
25. Pagal Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 21 punktą, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 24 punktą, jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, gauti procesiniai dokumentai yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje.
26. Pagal Aprašo 25 punktą naudojimosi LITEKO VEP posistemiu, taip pat procesinių dokumentų teikimo per LITEKO ir Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos integracinę sąsają sąlygas ir tvarką nustato Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus tvirtinamos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės. Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 34 punktą, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.
27. LITEKO centrinės duomenų bazės įrašai patvirtina, kad atsakovė M. B. savo paskyrą EPP sistemoje aktyvavo (prisiregistravo) 2021 m. birželio 14 d., o atsakovas H. H. B. – 2021 m. birželio 14 d. Abu atsakovai sutiko su EPP Taisyklėmis. Atsakovė M. B. nenurodė jokių kontaktinių duomenų, atsakovas H. H. B. nurodė gyvenamosios vietos adresą ir elektroninio pašto adresą. Atsakovas H. H. B. prie savo paskyros paskutinį kartą jungėsi 2018 m. spalio 31 d., atsakovė M. B. – 2024 m. kovo 13 d. (el.b., failas 3, l. 157; 160-162). Pažymėtina, kad EPP sistemoje nurodytas atsakovo H. H. B. elektroninio pašto adresas sutampa su ieškinyje prie atsakovės M. B. duomenų nurodytu elektroninio pašto adresu. Duomenų, kad šis elektroninio pašto adresas būtų panaikintas, nebegaliojantis ar nepriklausytų atsakovui, byloje nėra.
28. Aptartas teisinis reglamentavimas ir duomenys apie atsakovo sukurtą paskyra bei jam siųstų teismo procesinių dokumentų įteikimą patvirtina, kad atsakovas, pats EPP sistemoje sukūręs savo paskyrą ir nurodęs savo elektroninio pašto adresą, turėjo pareigą naudotis savo paskyrą ir domėtis teismo siunčiamais procesiniais dokumentais. Duomenų, kad atsakovo paskyra būtų deaktyvuota, byloje nėra, šia aplinkybe atskirajame skunde nesiremia ir pats atsakovas. Pats atsakovas atskirajame skunde pripažino, kad EPP sistemoje yra jo ir jo sutuoktinės M. B. paskyra. Ieškinys buvo pareikštas abiem atsakovams M. B. ir H. H. B., reikalaujant iš jų skolą priteisti solidariai. Duomenų, kad sutuoktiniai turėtų priešingą teisinį suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi, nėra (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
29. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. spalio 31 d. atsakovo paskyros aktyvavimo iki ieškovų ieškinio pateikimo nagrinėjamoje byloje abu atsakovai nuolat dalyvaudavo (atsakovų arba ieškovų procesiniu statusu) ne vienoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiami jų ir ieškovų ginčai, susiję tiek su taikos sutarties vykdymu, tiek su tuo paties nekilnojamojo turto valdymu. Taigi atsakovas tiek turėjo pareigą per visą šį laikotarpį aktyviai tikrinti savo paskyrą EPP sistemoje, tiek turėjo galimybę apsispręsti dėl savo paskyros deaktyvavimo ir kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų teismui nurodymo. Aplinkybė, kad kitose civilinėse bylose teismai naudojosi ir kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais, nėra pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje atsakovui nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Dėl to pripažintina, kad pagal CPK 285 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių ir atsakovo H. H. B. atžvilgiu.
30. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nes neįvertino byloje esančių įrodymų: atsakovės M. B. ir UAB „Objekta“ 2019 m. lapkričio 22 d. darbų perdavimo–priėmimo akto prie statybos rangos sutarties Nr. 26422 ir MB „Tyrimai ir projektai“ 2020 m. birželio 11 d. statinio būklės tyrimo akto Nr. 20-79T.
31. Sprendimo už akių priėmimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo procesinio instituto aiškinimo ir taikymo įvairūs aspektai kasaciniame teisme buvo nagrinėti, suformuota nuosekli šio instituto aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).
32. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalauja iš atsakovų taikos sutarties 6 punkte numatytų delspinigių, nes atsakovai per taikos sutartyje nustatytą terminą neįvykdė savo įsipareigojimų, t. y. neatliko namo stogo konstrukcijų remonto pagal remonto kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 180912 esančioje lokalinėje sąmatoje Nr. 180912 nurodytus darbus. Esminė nagrinėjamai bylai aplinkybė yra ta, kad ieškovų reikalavimai atsakovams dėl delspinigių pagal taikos sutartį už ankstesnius laikotarpius priteisimo jau buvo išnagrinėti du kartus abiejų instancijų teismuose: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2528-960/2021, kuris paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-64-614/2022, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20432-807/2022, kuris paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-432-861/2023. Į šią aplinkybę pagrįstai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas.
34. Minėtose civilinėse bylose atsakovai taip pat teigė, kad taikos sutarties įvykdymą patvirtina MB „Tyrimai ir projektai“ 2020 m. birželio 11 d. statinio būklės tyrimo aktas Nr. 20-79T, tačiau šis įrodymas jau buvo įvertintas apeliacinės instancijos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-64-614/2022, kurioje pripažinta, kad jis nepatvirtina visų darbų pagal taikos sutarties sąmatą atlikimo. Tokios pačios išvados buvo pakartotos ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-432-861/2023.
35. Paskutinį kartą taikos sutarties sąlygų įvykdymas buvo vertinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20432-807/2022, t. y. buvo analizuojama tuo metu atlikti stogo remonto darbai pagal atsakovų pateiktus dokumentus. Nagrinėjamoje byloje nei kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nebuvo pateikta jokių dokumentų ar kitų duomenų, kurie būtų sudaryti ar parengti vėliau, negu teisme 2022 m. lapkričio 7 d. galutiniu sprendimu buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-20432-807/2022. Jokių kitų naujų aplinkybių ar argumentų, kurie nebūtų įvertinti ankstesnių teismų sprendimuose, atsakovas atskirajame skunde nenurodė, t. y. nepateikė nei įrodymų, nei teisinių argumentų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
36. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Ieškovai pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatui sumokėjo: ieškovė UAB „Amber Marketing“ – 500 Eur, ieškovas R. S. – 300 Eur. Kadangi atsakovo atskirasis skundas atmestas, nurodytos ieškovų bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti atsakovo H. H. B. atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo H. H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Amber Marketing“, juridinio asmens kodas 110580079, ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.