Kauno apygardos teismo nuosprendis

2015-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-327/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-16
Bylos Nr.
1A-3-327/2015
Teisminio proceso Nr.
1-65-2-00034-2008-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Ramūnas Antanavičius, Viktoras Preikšas, Agnė Ramanauskienė, Laima Grėbliūnienė
Nuteistasis
A. B., J. S., K. B., D. D.
Advokatai
Regina Šaltinienė, Mindaugas Vasiliauskas
Kategorijos

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-327/2015

Teisėja Sigita Bružienė Teisminio proceso Nr. 1-65-2-00034-2008-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.3.; 1.1.4.5.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.5.; 1.1.8.10.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.; 2.1.15.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Ramūno Antanavičiaus ir Valdo Vitunsko, sekre­to­riau­jant Dai­vai Aliulienei, Audronei Stan­ke­vi­čiūtei, Agnei Ramanauskienei, Laimai Grėbliūnienei, Astai Leo­na­vi­čie­nei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistiesiems A. B. ir J. S., jų gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui, nuteistosioms K. B. ir D. D., jų gynėjai advokatei Reginai Šaltinienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvar­ka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B., J. S., K. B. ir D. D. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teis­mo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams;

- pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

J. S. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 25 str. 3 d., 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

K. B. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams;

- pagal BK 25 str. 3 d., 300 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, nustatyta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., įpareigota nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išs­ky­rus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajai ar jos šeimos nariui su­teiktomis atostogomis, ar susirgimu; ir per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. D. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams;

- pagal BK 300 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, nustatyta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., įpareigota nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajai ar jos šeimos nariui su­teiktomis atostogomis, ar susirgimu; ir per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 72 str., kaltinamųjų D. D., K. B. ir R. Z. sumokėtos UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įmokos Vals­tybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriui pripažintos pini­gi­nė­mis lėšomis, panaudotomis nusikalstamai veikai įvyk­dyti, ir konfiskuotos.

Vadovaujantis BK 72 str., lėšos, į kurias D. D., K. B. ir R. Z. šioje baudžiamojoje byloje buvo apribotos nuosavybės teisės (R. Z. 79 889,44 Lt, K. B. 73059,95 Lt, D. D. 40045,91 Lt) konfiskuotos, perduodant VSDFV Kauno skyriui.

Paskirtas nuosavybės teisių apribojimas į R. Z. ir K. B. turtą paliktas galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Tenkinus civilinius ieškinius, priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iš A. B., K. B. ir J. S. solidariai 73 059,95 Lt, iš A. B., R. Z. ir J. S. solidariai 79 889,44 Lt; iš A. B., D. D. ir J. S. solidariai 40 045,91 Lt.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista R. Z., tačiau dėl jos nuosprendis ape­lia­cine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. už tai, kad: nuo 2007 m. spalio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su N. M., J. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą vei­ką įsitraukusiomis D. D., K. B., R. Z., D. R., jam, A. B., N. M., J. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sukuriant nusikalstamos veiklos planą - įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevykdys ir į tas įmones įdarbinti kūdikių besilaukiančias moteris, siekiant sukčiaujant vals­tybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, organizuotos grupės na­riams N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisiėmus sau vaid­me­nį surasti asmenis, kurie fiktyviai įsteigtų įmones, teikiančias dizaino paslaugas, į kurias galima būtų įdarbinti iš anksto surastas kūdikių besilaukiančias moteris, kad vėliau apskaitos doku­men­tuo­se būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių dirbančiosioms būtų priskaičiuotos nepa­grįs­tai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, J. S. prisiėmus sau funkciją (vaidmenį) tvarkyti įsteigtų ir realios veiklos nevyk­dan­čių įmonių buhalterinę apskaitą - įtraukiant į apskaitą tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos perduodant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams ir valstybinei mokesčių ins­pek­cijai, jam, A. B., prisiėmus sau funkciją - dalyvauti fiktyvių įmonių, teikiančių di­zaino paslaugas, įkūrime, besilaukiančių kūdikių paieškoje ir tapti vienos iš bendrovių (duomenys neskelbtini) va­dovu (direktoriumi), vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2007 m. spalio mėnesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, Kauno mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, davė nurodymą N. M. ir tyrimo metu nenustatytam as­me­niui, surasti asmenį ir jo vardu įkurti fiktyvią, dizaino paslaugas teikiančią įmonę, į kurią galėtų dar­binti nėščias moteris.

Po ko, N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vykdant bendrą nusi­kals­tamą sumanymą, iš anksto žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdys, įkalbėjo G. K. 2007-10-23 įsteigti uždarąją bendrovę (duomenys neskelbtini) bei tapti jos vadovu.

Po ko, N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vykdant bendrą nusi­kals­tamą sumanymą, 2007 m. lapkričio mėnesio pradžioje, iš anksto žinant, kad R. Z. yra nėščia, įkalbėjus ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jie fiktyviai ją įdarbinus į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų vals­tybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos, R. Z., 2007 metų IV ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet, R. Z., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą - VSDFV priklausantį turtą.

Po ko, jis, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad R. Z. yra nėščia ir sutinka dalyvauti nusikalstamoje veikloje, kad gautų motinystės (tėvystės) pašalpą, 2007-11-05 davė nurodymus tyrimo metu nenustatytam asmeniui ją fiktyviai įdarbinti į UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarant darbo sutartį Nr. 02, 2007-11-05, pagal kurią nustatė mokėti už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip LR Vy­riau­sybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimo, 4 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.

Po ko, R. Z., žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirbs, (duomenys neskelbtini), savo namo kieme, 2007 m. lapkričio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pasirašius ją, tuo patvirtindama žinomai suklastotą dokumentą.

Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsiant nusi­kals­ta­mą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, žinant, kad R. Z. UAB (duomenys neskelbtini) įdar­bin­ta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2007-12-31 pri­skaičiavus R. Z. 19500 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duo­me­nis perdavus 2008 m. sausio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, kur nu­ro­džius, kad R. Z. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2007 m. IV ketvirtyje 19500 Lt pajamų.

Po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tęsiant bendrą nusikalstamą suma­ny­mą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikus R. Z. vaiko priežiūros atostogas nuo 2008-06-13 iki vaikui sueis treji metai, suklastojus UAB (duomenys neskelbtini) tariamo direktoriaus G. K. parašą.

Po ko, R. Z., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio stažo, 2008-06-30 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją.

Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl R. Z. su buhaltere J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad R. Z. turi teisę gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-03-12 priėmė sprendimą Nr. 8-37-900 „Dėl R. Z. teisės į motinystės pašalpą“, kuriame nusprendė skirti jai 1979,88 Lt moti­nys­tės pašalpą, ir 2008-06-30 priėmė sprendimą Nr. 8.36-6890 „Dėl R. Z. teisės į mo­tinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti R. Z. 126337,59 Lt iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-06-30 iki 2010-03-27, pinigus pervedant į R. Z. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr.(duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu apgaule A. B. savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – 1979,88 Lt, išmokėtus R. Z. kaip motinystės pašalpa, didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 126 337,59 Lt, išmokėtinus R. Z. kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 77909,56 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą (1979,88 Lt+77909,56 Lt) 79 889,44 Lt turtinę žalą.

Po ko jis, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2007 metų lapkričio mėnesio pa­bai­go­je, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Kauno mieste UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, iš anksto žinodamas, kad D. R. yra nėščia, įkalbėjo ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jis fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) di­zainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žino­mai neteisingus duomenis apie jos, D. R., 2007 metų IV ketvirčio, 2008 m. I ket­virčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet D. R., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą - VSDFV priklausantį turtą.

Po ko, jis, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, davė nurodymus N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti D. R. asmens duomenis ir ją fik­ty­viai įdarbinti į UAB (duomenys neskelbtini), sudarant darbo sutartį Nr. 03, 2007-11-21, pagal kurią nustatė mokėti už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne ma­žesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimo, 4 darbo valandas per die­ną, 5 dienas per savaitę.

Po ko, D. R., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, žinant, kad darbo sutartyje Nr. 03, 2007-11-21 duomenys neteisingi, (duomenys neskelbtini), bute, 2007 m. lapkričio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pasirašius ją, tuo patvirtindama žinomai suklastotą doku­mentą.

Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsiant nusi­kals­tamą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, žinant, kad D. R. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2007-11-21 iki 2007-12-31 priskaičiavo D. R. 7500 Lt atlyginimo, o nuo 2008-01-01 iki 2008-03-31 pri­skai­čiavo 18599,88 Lt bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavus 2008 m. sausio mėnesį, ty­ri­mo metu nenustatytą dieną, pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socia­liniu draudimu įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, kur nurodžius, kad D. R. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2007 m. IV ketvirtyje 7500 Lt pajamų ir perdavus 2008 m. balandžio mė­ne­sį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu so­cialiniu draudimu įmokas per 2008 metų I ketvirtį, kur nurodžius, kad D. R. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2008 m. I ketvirtyje 18599,88 Lt pajamų.

Po ko, D. R., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinant, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) nedirba ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2008 m. balandžio mėnesį, tiksli tyrimo metu data nenustatyta, VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą; 2) nedarbingumo pažymėjimą C (duomenys neskelbtini); 3) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio tai­kymo.

Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl D. R. su J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad D. R. turi teisę gauti tokio dydžio motinystės pašalpą, 2008-04-08 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė skirti laikotarpiui nuo 2008-04-01 iki 2008-08-04 13 104 Lt motinystės pašalpą, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, motinystės pašalpą 10238,30 Lt.

Po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tęsiant bendrą nusikalstamą suma­nymą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašius žinomai neteisingus duomenis, apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei D. R. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-08-05 iki 2011-05-17, suklastojus UAB (duomenys neskelbtini) tariamo direktoriaus G. K. parašą.

Po ko, D. R., vykdant išankstinį susitarimą ir žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio stažo, 2008-08-25 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją; 5) darbo sutarties kopiją.

Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl D. R. su buhaltere J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad D. R. turi teisę gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-08-27 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. R. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti D. R. 139 411,95 Lt iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-08-05 iki 2010-05-17, pinigus pervedant į D. R. (duomenys neskelbtini) bankas esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu apgaule A. B. savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – 10238,30 Lt išmokėtus D. R. kaip motinystės pašalpą, didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 139411,95 Lt, išmokėtinus D. R. kaip motinystės (tėvystės) pa­šalpą, iš kurių 79134,15 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą (10238,30 Lt+79134,15 Lt) 89372,45 Lt turtinę žalą.

Po ko jis, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų sausio mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Kauno mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žino­da­mas, kad K. B. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pa­šal­pas, įkalbėjo ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jis fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie K. B., 2008 metų I ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet K. B., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą.

Po ko, jis, vykdydamas bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. sausio mėnesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, Kauno mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, davė nuro­dy­mus N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti K. B. asmens duomenis ir ją fiktyviai įdarbinti į UAB (duomenys neskelbtini), sudarant darbo sutartį.

Po ko, K. B., tęsiant bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. sausio mė­ne­sį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), bute, pasirašius darbo sutartį, tuo patvirtindama žinomai suklastotą dokumentą.

Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsiant nusikals­ta­mą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir žinant, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) įdar­binta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2008-03-31 pri­skaičiavo K. B. 17235,69 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duo­menis perdavus 2008 m. balandžio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną pranešimu VSDFV Kau­no skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų I ketvirtį, kur nu­ro­džius, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2008 m. I ketvirtyje 17235,69 Lt pajamų.

Po ko, jis, vykdydamas bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. balandžio mėnesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, nurodė tyrimo metu nenustatytam asmeniui įsteigti UAB (duomenys neskelbtini), kuri teiktų dizaino vizualizacijos paslaugas, po ko 2008-05-15 jis tapo šios bendrovės direktoriumi.

Po ko, jis, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų gegužės mėnesio pra­džio­je, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Kauno mieste, tyrimo metu tikslesnė vieta nenūs­ta­tyta, žinodamas, kad K. B. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tė­vystės) pašalpas, įkalbėjo ją toliau tęsti nusikalstamą susitarimą dalyvauti nusikalstamoje veikoje, šiai sutikus, susitarė, kad jis fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos, K. B., 2008 metų II ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet K. B., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, mo­tinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą - VSDFV priklausantį turtą.

Po ko, K. B., tęsiant bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. gegužės 7 d., žinant, kad darbo sutartyje Nr. 3 2008-05-07 duomenys, kad ji priimama į darbą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms, mokant už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne ma­žes­nį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimo, nustatant 4 darbo valandų per dieną trukmės ir 5 dienas per savaitę darbo dienas, yra žinomai melagingi, pasirašius ją, tuo patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.

Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsiant nusi­kals­tamą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir žinant, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2008-06-31 priskaičiavo K. B. 12810 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duo­me­nis perdavė 2008-07-10 pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socia­li­niu draudimu įmokas per 2008 metų II ketvirtį, kur nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) K. B. apskaičiuota 2008 m. II ketvirtyje 12810 Lt pajamų.

Po ko, K. B., vykdant bendrą išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-07-01 kreipėsi į VĮ (duomenys neskelbtini), dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, kur tą pačią dieną jai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo pažymėjimas, serija C Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-11-03.

Po ko, K. B., vykdant nusikalstamą susitarimą ir žinant, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2008-07-03 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą; 2) nedarbingumo pažymėjimą C (duomenys neskelbtini); 3) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.

Po ko VSDFV Kauno skyriuje dėl K. B. su J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad K. B. turi teisę gauti tokio dydžio motinystės pašalpą, 2008-07-08 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė skirti laikotarpiui nuo 2008-07-01 iki 2008-11-03 27958,32 Lt motinystės pašalpą, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas motinystės pašalpą, 17779,32 Lt.

Po ko, jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo (di­rek­torius) 2008-11-04 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų K. B. su­tei­ki­mo iki vaikui sueis trys metai“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei K. B. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-11-04 iki 2011-07-29.

Po ko, K. B., vykdant išankstinį susitarimą ir žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ( Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių so­cia­li­nio stažo, 2008-11-21 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pa­šal­pą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją.

Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl K. B. su buhaltere J. S. pa­teiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad K. B. turi tei­sę gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-08-27 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. B. teisės į motinystės(tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti K. B. 131257,90 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, motinystės (tėvystės) pašalpą 81608,10 Lt, išmokant pa­šalpą už laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2010-07-29, pinigus pervedant į K. B. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu A. B. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - VSDFV biudžeto 17779,32 Lt, išmokėtus K. B. kaip motinystės pašalpą, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 81608,10 Lt, mokėtinus K. B. kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 55280,63 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą 73059,95 Lt (17779,32 Lt+55280,63 Lt) turtinę žalą.

Po ko, jis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, iš anksto žinodami, kad D. D. 2008-03-24 yra pagimdžiusi vaiką ir negauna motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 metų balandžio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo me­tu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), įkalbėjo ją dalyvauti nusi­kals­tamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jis, A. B., fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie D. D. 2008 me­tų II ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet D. D. kreipsis į VSDF Jonavos skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą - VSDFV priklausantį turtą.

Po ko, D. D., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų balandžio mė­nesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame ba­re (duomenys neskelbtini), įkalbėjus jam, A. B., ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asme­niui, perdavus savo duomenis A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam as­me­niui, kuriems veikiant pagal nusikalstamos veiklos planą, D. D. fiktyviai įdarbino UAB (duomenys neskelbtini) 2008-05-07 sudarant suklastotą darbo sutartį Nr. 04 2008-05-07, pagal kurią nustatė mokėti už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne ma­žesnį kaip ½ minimalaus mėnesinio atlyginimo dirbant 8 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.

Po ko, D. D. žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirbs, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), 2008-05-07 pasirašė ją, tokiu būdu pa­tvirtino žinomai suklastotą dokumentą.

Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsiant nusikals­ta­mą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, žinant, kad D. D. UAB (duomenys neskelbtini) įdar­bin­ta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2008-05-30 pri­skaičiavus D. D. 10350 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-06-3010950 Lt darbo užmokestį, bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavus 2008-07-10 pra­nešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 me­tų II ketvirtį, kur nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) D. D. apskaičiuota 2008 m. II ket­virtyje 21300 Lt pajamų.

Po ko, jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo (di­rektorius) 2008-09-30 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų D. D. šutei­ki­mo iki vaikui sueis trys metai“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei D. D. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-10-01 iki 2011-03-24.

Po ko, D. D., vykdant išankstinį susitarimą ir žinant kad UAB (duomenys neskelbtini) rea­liai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ( Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio sta­žo, 2008-10-16 VSDFV Jonavos skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją.

Po ko, VSDFV Jonavos skyriuje dėl D. D. su buhaltere J. S. pa­teiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad D. D. turi teisę gau­ti motinystės (tėvystės) pašalpą, priėmė sprendimą 2008-10-27 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. D. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti D. D. 107222,16 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už lai­ko­tarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-03-24, pinigus pervedant į D. D. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu A. B. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 107 222,16 Lt, mokėtinus D. D. kaip motinystės (tė­vys­tės) pašalpą, iš kurių 40 045,91 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui 40 045,91 Lt tur­ti­nę žalą.

Be to, A. B. pagal BK 24 str. 4 d. 25 str. 3 d., 222 str.1 d. nuteistas už tai, kad: lai­kotarpiu nuo 2008-05-15 iki 2009-04-09, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Res­pu­blikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingu už bu­halterinės apskaitos organizavimą, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnė vieta nenustatyta, veikdamas orga­ni­zuotoje bendrininkų grupėje kartu su buhaltere J. S. organizuojant apgaulingą įmo­nės apskaitos tvarkymą, t.y. nesilaikydamas 2006-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 14 str. 2 d. reikalavimo, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esan­čių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pa­sirašę asmenys“, surašė ir pasirašė 2008-06-02 sąskaitą faktūrą serija DIZ Nr. 01, 2008-07-18 sąs­kai­tą faktūrą serija DIZ Nr. 03, 2008-07-28 sąskaitą faktūrą serija DIZ Nr. 04, 2008 m. gegužės - liepos mėn. atliktų darbų akte Nr. 1, 2008-06 02 darbų perdavimo - priėmimo akte Nr. 1, 2008-07-04 darbų perdavimo - priėmimo akte Nr. 3, 2008m. birželio mėn. atliktų darbų akte Nr. 3, 2008-07-28 darbų perdavimo - priėmimo akte Nr. 4, 2008 m. liepos mėn. atliktų darbų akte Nr. 4, buhalterei J. S. įtraukiant šiuos duomenis į buhalterinę apskaitą, nors iš anksto žinojo, kad įmonė jokios veiklos nevykdė, dizaino vizualizacijos paslaugų neteikė, t. y. fiksavo buhalteriniuose dokumentuose neįvykusias ūkines operacijas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nešilai­ky­da­mas 2006-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 14 str. 2 d. reikalavimo kad „Už aps­kaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių ope­ra­cijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, įmonės buhalterei J. S. apskaičiavus, pasirašė ir perdavė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteisingus duomenis apie apdraustųjų pajamas 2008 m. II-IV ketvirčius ir 2009 m. I ketvirtį, kur nurodė, kad deklaruojamuoju laikotarpiu iš viso bendrovės apdraustiesiems buvo apskaičiuota 48 401,98 pajamų, nuo kurių priskaičiuota 16662,99 Lt dydžio įmokų suma, iš to skaičiaus K. B. buvo apskaičiuota 12810,00 Lt pajamų, nuo kurių priskaičiuota 4325,84 Lt dydžio įmokų suma, D. D. buvo apskaičiuota 22500,00 Lt pajamų, nuo kurių priskaičiuota 7645,50 Lt dydžio įmokų suma, nors iš anksto buvo žinoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevyk­dė, įmonėje dizainerėmis įformintos D. D. ir K. B. vizualizacijos paslaugų atlikti negalėjo, nebuvo gauti jokie dizainerių darbų įrodymai, o bendrovės buhalteriniuose doku­mentuose buvo fiksuojamos neįvykusios operacijos, todėl iš pateiktų dokumentų visiškai negalima nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, turtą, kapitalą ar įsipareigojimų dydį bei struk­tū­rą už laikotarpį nuo 2008-05-15 iki 2009-04-09.

J. S. nuteista pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. už tai, kad: nuo 2007 m. spalio mėnesio, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnė vieta nenūs­ta­tyta, veikdama organizuotoje grupėje kartu su A. B., N. M., ikiteis­mi­nio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, Kauno m. skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsi­trau­kusiomis D. D., K. B., R. Z., D. R., jai, J. S., A. B., N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenus­ta­ty­tam asmeniui sugalvojus nusikaltimo padarymo planą - įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevykdys ir į tas įmones įdarbinti kūdikių besilaukiančias moteris, siekiant sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir orga­ni­zuotos grupės narių naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, organizuotos grupės nariams N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisiėmus sau vaidmenį surasti asmenis, kurie fiktyviai įsteigtų įmones teikiančias dizaino paslaugas, į kurias galima būtų įdarbinti iš anksto surastas kūdikių besilaukiančias moteris, kad vėliau apskaitos dokumentuose būtų fik­suo­ja­mi dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių dirbančiosioms kūdikių besilaukiančioms moterims būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV), A. B. prisiėmus sau funkciją - dalyvauti fiktyvių įmo­nių, teikiančių dizaino paslaugas, įkūrime, besilaukiančių kūdikių paieškoje ir tapti vienos iš fiktyviai įsteigtų bendrovių (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), ji prisiėmė sau funkciją (vaidmenį) tvar­kyti įsteigtų ir realios veiklos nevykdančių įmonių buhalterinę apskaitą, įtraukiant į apskaitą tik­rovės neatitinkančius duomenis ir juos perduodant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams ir valstybinei mokesčių inspekcijai;

Po ko, A. B., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikiant pagal iš­anks­tinį susitarimą, 2007m. spalio mėnesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mies­te, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, davus nurodymą N. M. ir tyrimo metu nenūs­ta­tytam asmeniui, surasti asmenį ir jo vardu įkurti fiktyvią, dizaino paslaugas teikiančią įmonę, į kurią galėtų darbinti nėščias moteris.

Po ko, N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vykdant bendrą nusi­kals­tamą sumanymą, iš anksto žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdys, įkalbėjo G. K. 2007-10-23 įsteigti uždarąją bendrovę (duomenys neskelbtini) bei tapti jos vadovu.

Po ko, N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vykdant bendrą nusi­kals­tamą sumanymą, 2007 m. lapkričio mėnesio pradžioje, iš anksto žinant, kad R. Z. yra nėščia, įkalbėjus ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jie fiktyviai ją įdar­binus į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų vals­tybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos, R. Z., 2007 metų IV ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet R. Z., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą.

Po ko, A. B., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, žinant, kad R. Z. yra nėščia ir sutinka dalyvauti nusikalstamoje veikloje, kad gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2007-11-05, davė nurodymus tyrimo metu nenustatytam asmeniui ją fiktyviai įdarbinti į UAB (duomenys neskelbtini), sudarant darbo sutartį Nr. 02, 2007-11-05, pagal kurią nu­s­tatant mokėti už atliktą darbo kiekį, pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimo, 4 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.

Po ko, R. Z. žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirbs, (duomenys neskelbtini), savo namo kieme, 2007 m. lapkričio mėnesį, tyrimo metu nenu­s­tatytą dieną, pasirašius ją, tuo patvirtindama žinomai suklastotą dokumentą.

Po ko, ji, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsdama nusikalstamą veiką, bū­da­ma UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, žinodama, kad R. Z. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2007-12-31 priskaičiavo R. Z. 19500 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė 2008 m. sausio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie ap­draus­tųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, kur nurodė, kad R. Z. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2007 m. IV ketvirtyje 19500 Lt pajamų.

Po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tęsiant bendrą nusikalstamą su­manymą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikus R. Z. vaiko priežiūros atostogas nuo 2008-06-13 iki vaikui sueis trys metai, suklastojus UAB (duomenys neskelbtini) tariamo direktoriaus G. K. parašą.

Po ko, R. Z., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių so­cia­linio stažo, 2008-06-30 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją.

Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl R. Z. su ja, J. S., pa­teiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad R. Z. turi teisę gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-03-12 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Z. teisės į motinystės pašalpą, kuriame nusprendė skirti jai 1979,88 Lt mo­ti­nystės pašalpą ir 2008-06-30 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Z. teisės į mo­tinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti R. Z. 126337,59 Lt iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-06-30 iki 2010-03-27, pinigus per­vedant į R. Z. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr.(duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu apgaule J. S. savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – 1979,88 Lt, išmokėtus R. Z. kaip motinystės pašalpą, didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 126337,59 Lt, išmokėtinus R. Z. kaip motinystės (tėvystės) pa­šal­pą, iš kurių 77909,56 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą (1979,88 Lt+77909,56 Lt) 79889,44 Lt turtinę žalą.

Po ko, A. B., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2007 metų lapkričio mė­nesio pabaigoje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Kauno mieste UAB (duomenys neskelbtini) te­ri­torijoje, iš anksto žinant, kad D. R. yra nėščia, įkalbėjus ją dalyvauti nusi­kals­ta­mo­je veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jis fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pra­ne­šimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie D. R. 2007 metų IV ketvirčio, 2008 m. I ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet D. R., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą.

Po ko, A. B., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, davus nurodymus N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti D. R. asmens duo­menis ir ją fiktyviai įdarbinti į UAB (duomenys neskelbtini), sudarant darbo sutartį Nr. 03, 2007-11-21, pagal kurią nustatant mokėti už atliktą darbo kiekį, pagal galiojančius ben­dro­vės įkainius, ne mažesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimo, 4 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.

Po ko, D. R., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, žinant, kad darbo sutartyje Nr. 03, 2007-11-21 duomenys neteisingi, (duomenys neskelbtini), bute, 2007 m. lapkričio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pasirašius ją, tuo patvirtindama žinomai suklastotą doku­mentą.

Po ko, ji, J. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsdama nusi­kalstamą veiką, būdama UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, žinodama, kad D. R. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2007-11-21 iki 2007-12-31 priskaičiavo D. R. 7500 Lt atlyginimo, o nuo 2008-01-01 iki 2008-03-31 priskaičiavo 18599,88 Lt bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė 2008 m. sau­sio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų vals­ty­biniu socialiniu draudimu įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, kur nurodė, kad D. R. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2007 m. IV ketvirtyje 7500 Lt pajamų ir perdavė 2008 m. ba­lan­džio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų vals­tybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų I ketvirtį, kur nurodė, kad D. R. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2008 m. I ketvirtyje 18599,88 Lt pajamų.

Po ko, D. R., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinant, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) nedirba ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2008 m. balandžio mėnesį, tiksli ty­rimo metu data nenustatyta, VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą 2) nedarbingumo pažymėjimą C (duomenys neskelbtini); 3) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.

Po ko VSDFV Kauno skyriuje dėl D. R. su ja, J. S., pa­teiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad D. R. turi teisę gauti tokio dydžio motinystės pašalpą, 2008-04-08 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nus­pren­dė skirti laikotarpiui nuo 2008-04-01 iki 2008-08-04 13 104 Lt motinystės pašalpą, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, motinystės pašalpą 10238,30 Lt.

Po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tęsiant bendrą nusikalstamą suma­ny­mą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašius žinomai neteisingus duomenis, apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei D. R. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-08-05 iki 2011-05-17, suklastojus UAB (duomenys neskelbtini) tariamo direktoriaus G. K. parašą.

Po ko, D. R., vykdant išankstinį susitarimą ir žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socia­li­nio stažo, 2008-08-25 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pa­šal­pą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją; 5) darbo sutarties kopiją.

Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl D. R. su ja, J. S., pa­teiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad D. R. turi teisę gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-08-27 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. R. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti D. R. 139411,95 Lt iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-08-05 iki 2010-05-17, pinigus pervedant į D. R. (duomenys neskelbtini) bankas esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu apgaule J. S. savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - 10238,30 Lt, išmokėtus D. R. kaip motinystės pašalpą, didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 139411,95 Lt, išmokėtinus D. R. kaip motinystės (tėvystės) pa­šalpą, iš kurių 79 134,15Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą (10238,30 Lt+79134,15 Lt) 89372,45 Lt turtinę žalą.

Po ko, A. B., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų sausio mė­ne­sio pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenūs­ta­tytoje vietoje, žinant, kad K. B. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, įkalbėjus ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jis fik­ty­viai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į ap­draustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie K. B. 2008 metų I ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos gru­pės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet K. B., pagim­džiusi vaiką, kreipsis į VSDF Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą.

Po ko, A. B., vykdant bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. sausio mė­ne­sį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytoje vietoje, da­vus nurodymus N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti K. B. asmens duomenis ir ją fiktyviai įdarbinti į UAB (duomenys neskelbtini), su­da­rant darbo sutartį.

Po ko, K. B. tęsiant bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. sausio mė­ne­sį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), bute, pasirašius darbo sutartį, tuo patvirtindama žinomai suklastotą dokumentą.

Po ko, ji, J. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsdama nu­si­kalstamą veiką, būdama UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir žinodama, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2008-03-31 priskaičiavo K. B. 17 235,69 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės nea­ti­tinkančius duomenis perdavė 2008 m. balandžio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pra­ne­ši­mu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų I ketvirtį, kur nurodė, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2008 m. I ketvirtyje 17 235,69 Lt pajamų.

Po ko, A. B., vykdant bendrą susikalstamą susitarimą, 2008 m. balandžio mė­nesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, nurodžius tyrimo metu nenustatytam asmeniui įsteigti UAB (duomenys neskelbtini), kuri teiktų dizaino vizualizacijos paslaugas, po ko 2008-05-15 jis tapo šios bendrovės direktoriumi.

Po ko, A. B., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų gegužės mė­nesio pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tyrimo metu tikslesnė vieta nenustatyta, žinant, kad K. B. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir moti­nys­tės (tėvystės) pašalpas, įkalbėjęs ją toliau tęsti nusikalstamą susitarimą dalyvauti nusikalstamoje veikoje, šiai sutikus, susitaręs, kad jis fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos Prane­ši­mus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos, K. B., 2008 metų II ketvirčio, pa­jamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kau­no skyriui, o tuomet K. B., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl mo­tinystės, motinystės(tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą.

Po ko, K. B., tęsiant bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. gegužės 7 d., žinant, kad darbo sutartyje Nr. 3 2008-05-07 duomenys, kad ji priimama į darbą UAB (duomenys neskelbtini) di­zainerės pareigoms, mokant už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimo, nustatant 4 darbo va­lan­dų per dieną trukmės ir 5 dienas per savaitę darbo dienas, yra žinomai melagingi, pasirašius ją, tuo patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.

Po ko, ji, J. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsdama nu­si­kalstamą veiką, būdama UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir žinodama, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2008-06-31 priskaičiavo K. B. 12810 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neati­tin­kančius duomenis perdavė 2008-07-10 pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų vals­ty­biniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų II ketvirtį, kur nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) K. B. apskaičiuota 2008 m. II ketvirtyje 12810 Lt pajamų.

Po ko, K. B., vykdant bendrą išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-07-01 kreipiantis į VĮ (duomenys neskelbtini) dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo ga­vimo, kur tą pačią dieną jai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo pažymėjimas, serija C Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-11-03.

Po ko, K. B., vykdant nusikalstamą susitarimą ir žinant, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2008-07-03 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą; 2) nedarbingumo pažymėjimą C (duomenys neskelbtini); 3) prašymą dėl neap­mokestinamojo pajamų dydžio taikymo.

Po ko VSDFV Kauno skyriuje dėl K. B. su ja, J. S., pa­teik­tų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad K. B. turi teisę gauti tokio dydžio motinystės pašalpą, 2008-07-08 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė skirti laikotarpiui nuo 2008-07-01 iki 2008-11-03 27958,32 Lt motinystės pašalpą, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, motinystės pašalpą 17779,32 Lt.

Po ko, A. B., tęsiant nusikalstamą sumanymą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) įga­lio­tam asmeniui (direktoriui,) 2008-11-04 priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų K. B. suteikimo iki vaikui sueis trys metai“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei K. B. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-11-04 iki 2011-07-29.

Po ko, K. B., vykdant išankstinį susitarimą ir žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio stažo, 2008-11-21 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją.

Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl K. B. su ja, J. S., pa­teiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad K. B. turi teisę gau­ti motinystės, motinystės(tėvystės) pašalpą, 2008-08-27 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. B. teisės į motinystės(tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti K. B. 131257,90 Lt motinystės (tėvystės) iki vaikui sueis dveji metai, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, motinystės (tėvystės) pašalpą 81608,10 Lt, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2010-07-29, pinigus pervedant į K. B. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu J. S. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - VSDFV biudžeto 17779,32 Lt, išmokėtus K. B. kaip motinystės pašalpą, įgijo di­de­lės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 81608,10 Lt, mokėtinus K. B. kaip mo­ti­nystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 55280,63 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą 73059,95 Lt (17779,32 Lt+55280,63 Lt) turtinę žalą.

Po ko, A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, iš anksto žinant, kad D. D. 2008-03-24 yra pagimdžiusi vaiką ir negauna motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 metų balandžio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), įkalbėję ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarę, kad A. B. fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų vals­tybi­niu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie D. D. 2008 metų II ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet D. D. kreipsis į VSDF Jonavos sky­rių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai di­delės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą.

Po ko, D. D., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų balandžio mė­nesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), įkalbėjus A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, per­davus savo duomenis A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuriems veikiant pagal nusikalstamos veiklos planą, D. D. fiktyviai įdarbino UAB (duomenys neskelbtini) 2008-05-07 sudarant suklastotą darbo sutartį Nr. 04 2008-05-07, pagal kurią nustatė mokėti už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip ½ minimalaus mėnesinio atlyginimo dirbant 8 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.

Po ko, D. D. žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirbs, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), 2008-05-07 pasirašė ją, tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.

Po ko, ji, J. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsdama nu­si­kalstamą veiką, būdama UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, žinodama, kad D. D. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2008-05-30 priskaičiavo D. D. 10350 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-06-30 – 10950 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė 2008-07-10 pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų II ketvirtį, kur nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) D. D. apskaičiuota 2008 m. II ketvirtyje 21300 Lt pajamų.

Po ko, A. B., tęsiant nusikalstamą sumanymą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) įga­lio­tam asmeniui (direktoriui) 2008-09-30 priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų D. D. suteikimo iki vaikui sueis trys metai“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei D. D. yra suteiktos atostogos vaikui pri­žiūrėti nuo 2008-10-01 iki 2011-03-24.

Po ko, D. D., vykdant išankstinį susitarimą ir žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) rea­liai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio stažo, 2008-10-16 VSDFV Jonavos skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės(tėvystės) pašalpą; 2) pra­šymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją.

Po ko, VSDFV Jonavos skyriuje dėl D. D. su ja, J. S., pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad D. D. turi teisę gauti mo­tinystės (tėvystės) pašalpą, priėmė sprendimą 2008-10-27 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. D. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti D. D. 107222,16 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-03-24, pinigus pervedant į D. D. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini)

Tokiu būdu J. S. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 107222,16 Lt, mokėtinus D. D. kaip motinystės (tė­vys­tės) pašalpą, iš kurių 40045,91 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui 40045,91 Lt turtinę žalą.

K. B. nuteista pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. už tai, kad: 2007 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta nenustatyta, veikdama organizuotoje grupėje, į kurią be jos 2007-2008 metais įsitraukė A. B., N. M., J. S., D. R., D. D., R. Z. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, siekdama sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų nau­dai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą, A. B., N. M., J. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sukuriant nusikalstamos veiklos planą – įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevykdys ir į tas įmones įdarbinti kūdikių besi­lau­kiančias moteris, siekiant sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti motinystės (tė­vys­tės) pašalpas, organizuotos grupės nariams N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenus­tatytam asmeniui prisiėmus sau vaidmenį surasti asmenis, kurie fiktyviai įsteigtų įmones, tei­kiančias dizaino paslaugas, į kurias galima būtų įdarbinti iš anksto surastas kūdikių besilaukiančias moteris, kad vėliau apskaitos dokumentuose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių dirbančiosioms būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, J. S. prisiėmus sau funkciją (vaidmenį) tvar­ky­ti įsteigtų ir realios veiklos nevykdančių įmonių buhalterinę apskaitą, įtraukiant į apskaitą tik­rovės neatitinkančius duomenis ir juos perduodant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams ir valstybinei mokesčių inspekcijai, A. B. prisiėmus sau funkciją - dalyvauti fiktyvių įmonių, teikiančių dizaino paslaugas, įkūrime, moterų, besilaukiančių kūdikių, paieškoje ir tapti vienos iš bendrovių (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), N. M. ir ikiteisminio ty­ri­mo metu nenustatytam asmeniui, vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, iš anksto žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdys, įkalbėjus G. K. 2007-10-23 įsteigti uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) bei tapti jos vadovu, jiems vykdant A. B. nurodymus, 2008 m. sausio mėnesio pradžioje, žinant, kad K. B. yra nėščia, įkalbėjus ją dalyvauti nu­sikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jie fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmo­kos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos, K. B., 2008 metų I ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet ji, K. B., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kau­no skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą.

Po ko, ji, K. B., vykdydama išankstinį susitarimą, žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, 2008 m. sausio mėnesio pradžioje, tyrimo metu nenustatytą dieną, Kauno m., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, padavė savo duomenis tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuriam vykdant A. B. nurodymus, 2008-01-11 ją fiktyviai įdarbinus į UAB (duomenys neskelbtini), sudarant suklastotą darbo sutartį.

Po ko, ji, K. B., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 m. sausio mė­nesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, žinodama, kad darbo sutartyje duomenys netei­singi, pasirašė ją, tuo patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.

Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, ir tęsiant nusikals­tamą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir žinant, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) įdar­binta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2008-03-31 priskaičiavo K. B. 17235,69 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavus 2008 m. balandžio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų I ketvirtį, kur nurodžius, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2008 m. I ketvirtyje 7235,69 Lt pajamų.

Po ko, A. B., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų gegužės mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Kauno mieste, tyrimo metu tikslesnė vieta nenustatyta, žinant, kad K. B. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir mo­ti­nystės (tėvystės) pašalpas, įkalbėjus ją toliau tęsti nusikalstamą susitarimą dalyvauti nusikalstamoje, šiai sutikus, susitarė, kad jis fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos, K. B., 2008 metų II ketvirčio paja­mas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet K. B., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDF Kauno skyrių dėl moti­nystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą - VSDFV priklausantį turtą.

Po ko, ji, K. B., tęsdama bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. gegužės 7 d., žinant, kad darbo sutartyje Nr. 3 2008-05-07 duomenys, kad ji priimama į darbą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms, mokant už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimo, nustatant 4 darbo valandų per dieną trukmės ir 5 dienas per savaitę darbo dienas- žinomai melagingi, pasirašė ją, tuo patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.

Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsiant nusikals­ta­mą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir žinant, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2008-06-31 priskaičiavo K. B. 12 810 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė 2008-07-10 pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu so­cialiniu draudimu įmokas per 2008 metų II ketvirtį, kur nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) K. B. apskaičiuota 2008 m. II ketvirtyje 12 810 Lt pajamų.

Po ko, ji, K. B., vykdydama bendrą išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-07-01 kreipėsi į VĮ (duomenys neskelbtini), dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, kur tą pačią dieną jai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo pažymėjimas, serija C Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-11-03.

Po ko, ji, K. B., vykdydama nusikalstamą susitarimą ir žinodama, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2008-07-03 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą; 2) nedarbingumo pažymėjimą C (duomenys neskelbtini); 3) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.

Po ko VSDFV Kauno skyriuje dėl K. B. su J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad K. B. turi teisę gauti tokio dydžio motinystės pašalpą, 2008-07-08 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė skirti laikotarpiui nuo 2008-07-01 iki 2008-11-03 27958,32 Lt motinystės pašalpą, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, motinystės pašalpą 17779,32 Lt.

Po ko, A. B., tęsiant nusikalstamą sumanymą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) įga­lio­tam asmeniui (direktoriui) 2008-11-04 priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų K. B. suteikimo iki vaikui sueis trys metai“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei K. B. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-11-04 iki 2011-07-29.

Po ko, ji, K. B., vykdydama išankstinį susitarimą ir žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ( Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių so­cialinio stažo, 2008-11-21 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pa­šalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4)vaiko gimimo liudijimo kopiją.

Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl K. B. su buhaltere J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad K. B. turi tei­sę gauti motinystės, motinystės(tėvystės) pašalpą, 2008-08-27 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. B. teisės į motinystės(tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti K. B. 131257,90 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, motinystės (tėvystės) pašalpą 81608,10 Lt išmokant pa­šalpą už laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2010-07-29, pinigus pervedant į K. B. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu K. B. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą- VSDFV biudžeto 17779,32 Lt, išmokėtus jai, kaip motinystės pašalpą, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 81608,10 Lt, mokėtinus jai kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 55280,63 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą 73059,95 Lt (17779,32 Lt+55280,63 Lt) turtinę žalą.

D. D. nuteista pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. už tai, kad: nuo 2008 m. gegužės mėnesio, veikdama organizuotoje grupėje, į kurią be jos 2007-2008 metais įsi­traukė A. B., N. M., J. S., D. R., K. B., R. Z. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, siekdama suk­čiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą, A. B., N. M., J. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sukuriant nusi­kals­ta­mos veiklos planą - įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevykdys ir į tas įmones įdarbinti kūdikių besilaukiančias moteris, siekiant sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biu­džeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti mo­tinystės (tėvystės) pašalpas, organizuotos grupės nariams N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisiėmus sau vaidmenį surasti asmenis, kurie fiktyviai įsteigtų įmo­nes, teikiančias dizaino paslaugas, į kurias galima būtų įdarbinti iš anksto surastas kūdikių besi­lau­kiančias moteris, kad vėliau apskaitos dokumentuose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių dirbančiosioms būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos iš vals­ty­binio socialinio draudimo fondo valdybos, J. S. prisiėmus sau funkciją (vaid­me­nį) tvarkyti įsteigtų ir realios veiklos nevykdančių įmonių buhalterinę apskaitą, įtraukiant į apskaitą tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos perduodant valstybinio socialinio draudimo fondo val­dy­bos skyriams ir valstybinei mokesčių inspekcijai, A. B. prisiėmus sau funkciją – da­ly­vauti fiktyvių įmonių, teikiančių dizaino paslaugas, įkūrime, moterų, besilaukiančių kūdikių paieš­koje ir tapti vienos iš bendrovių (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), A. B., vykdant ben­drą nusikalstamą sumanymą, žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdo, žinant, kad D. D. pagimdžiusi vaiką 2008-03-24 ir negauna motinystės, motinystės (tėvystės) pašal­pų, įkalbėjus ją dalyvauti nusikalstamoje veikoje, šiai sutikus, susitarė, kad ją įdarbinus į orga­nizuo­tos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu so­cia­li­niu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis, apie jos, D. D., 2008m. II ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet ji, D. D., kreipsis į VSDFV Jonavos skyrių dėl motinystės ( tėvystės) pašalpos skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai dide­lės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą, ji, D. D., vykdydama bendrą nusikals­ta­mą sumanymą, 2008 metų balandžio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenūs­ta­ty­tas, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), įkalbėta A. B. ir ikiteisminio ty­rimo metu nenustatyto asmens, perdavė savo duomenis A. B. ir ikiteisminio tyrimo me­tu nenustatytam asmeniui, kuriems veikiant pagal nusikalstamos veiklos planą, D. D. fik­tyviai įdarbino UAB (duomenys neskelbtini), 2008-05-07 sudarant suklastotą dar­bo sutartį Nr. 04 2008-05-07, pagal kurią nustatė mokėti už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip ½ minimalaus mėnesinio atlyginimo dirbant 8 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.

Po ko, ji, D. D. žinodama, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirbs, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), 2008-05-07 pasirašė ją, tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.

Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsiant nusi­kals­tamą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, žinant, kad D. D. UAB (duomenys neskelbtini) įdar­binta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2008-05-30 priskaičiavus D. D. 10 350 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-06-30 – 10950 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavus 2008-07-10 pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų II ketvirtį, kur nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) D. D. apskaičiuota 2008 m. II ketvirtyje 21300 Lt pajamų.

Po ko, A. B., tęsiant nusikalstamą sumanymą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) įga­lio­tam asmeniui (direktoriui) 2008-09-30 priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų D. D. suteikimo iki vaikui sueis trys metai“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei D. D. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-10-01 iki 2011-03-24.

Po ko, ji, D. D., vykdydama išankstinį susitarimą ir žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių so­cia­linio stažo, 2008-10-16 VSDFV Jonavos skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją.

Po ko, VSDFV Jonavos skyriuje dėl D. D. su buhaltere J. S. pa­teiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad D. D. turi teisę gau­ti motinystės (tėvystės) pašalpą, priėmė sprendimą 2008-10-27 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. D. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti D. D. 107222,16 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už lai­kotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-03-24, pinigus pervedant į D. D. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu D. D. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 107222,16 Lt, mokėtinus D. D. kaip motinystės (tėvystės) pa­šal­pą, iš kurių 40045,91 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui 40045,91 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 222 str. 1 d., panaikinti bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Nurodo, kad šiuo atveju svarbiausio sukčiavimo požymio – apgaulės pa­nau­dojimo apelianto veikoje teismui nepavyko pagrįsti. Teismas rėmėsi tik 2009-08-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, kurioje konstatuota, kad ben­dro­vė jokios veikios nevykdė, nes D. D. ir K. B. atliktų darbų aktuose ir darbų perda­vimo-priėmimo aktuose nurodytų dizaino vizualizacijos paslaugų atlikti negalėjo dėl išsilavinimo ir įgūdžių trūkumų, išvadoje taip pat pažymėta, kad užsakovai R. G. bei D. F. nega­lėjo pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių atliktus darbus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteis­mi­nio tyrimo metu pareigūnai (pažeisdami BPK 97 str.), o taip pat išvadą pateikusi specialistė šių duo­menų iš kaltinamųjų, o taip pat iš R. G. bei D. H. nepareikalavo. Minėtų duomenų iš R. G. ir D. H. neišreikalavo ir teismas. Jokiais duomenimis nepagrista ir specialistės pa­teik­ta pozicija, kuria vadovavosi teismas, kad iš bendrovės (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų visiškai negalima nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos, rezultatų, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Specialistei ir teismui buvo pateikti visi privalomi buhalterinės apskaitos do­ku­mentai, iš kurių buvo ir šiuo metu yra galimybė nustatyti šios įmonės ūkinės finansinės veikios rezultatus, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojas R. G. pateikė teismui iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. B. gautus jo namo dizaino vizualizacijos piešinius - eskizus, kuriuos parengė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos K. B. ir D. D.. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą: siekdama rasti užsakovų platino rek­la­minius bukletus (teisme tą patvirtino buvęs darbuotojas L. Š.), derėjosi dėl užsakymų su eile užsakovų (teisme tą patvirtino R. G., A. V., L. Š., V. J.), priėmė iš užsakovų užsakymus, sudarė su jais sutartis, atliko sutartimi sulygtus darbus, mokėjo darbuotojams atlyginimą (patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, tabeliai, užsakymų sutartys) ir gavo sutartą už darbus atlygį (teisme tą patvirtino A. B., K. B., D. D., J. S., R. G., tą įrodo ir sudarytos sutartys, atlikti dizaino darbai bei sąskaitos, patvirtinančios gautą apmokėjimą už darbą). Iš šių duomenų akivaizdu, kad buvo visos sąlygos minėtoms ūkinėms operacijoms įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Taigi teismo išvados, jog nepateikta jokių di­zaino darbų įrodymų, yra nepagrįstos, kadangi teismo posėdžių metu buvo pateikta visa eilė dizaino piešinių ir eskizų. Liudytojai V. J., A. V., R. G. taip pat patvirtino, jog įmonė (duomenys neskelbtini) veikė realiai, teikė paslaugas, tačiau teismas visiškai nemotyvavo, kodėl minėtų asmenų parodymais nesivadovavo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto tyčinius veiksmus klastojant dokumentus. Byloje taip pat nėra pakankamai įrodymų, kad įdarbintos moterys nedirbo darbo, dėl kurio buvo pasirašę darbo sutartis su ben­dro­vėmis. Iš byloje esančių UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys visiškai atitinka įvykusias ūkines operacijas ir tai atspindinčių dokumentų turinį. Nuteistosios K. B. ir D. D., gaudamos nustatyto dydžio darbo už­mokestį, nepažeidė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų. Kadangi nuo darbo užmokesčio mokėjo atitinkamas įmokas į VSDF biudžetą, tai įgijo teisę į nus­ta­ty­to dydžio motinystės pašalpą. Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad motinystės pa­šal­pos gautos apgaulės būdu, t.y. nepagrįstai mokant darbo užmokestį, sumokant įmokas į VSDF biudžetą bei iš jo atitinkamai gaunant motinystės pašalpą. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovė vykdė ūkinę - komercinę veiklą, turėjo užsakymų, mokėjo darbuotojams atlyginimus, todėl nėra pa­grindo manyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta fiktyviai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su­formulavo pakankamą praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose dėl motinystės (tė­vystės) pašalpų galimo neteisėto pasisavinimo ar draudžiamųjų pajamų neteisėto padidinimo, kai visos jos (nenustačius darbo santykių fiktyvumo) iš esmės yra pabaigiamos išteisinamaisiais nuos­prendžiais (pvz. 2010-10-12 LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2010), tačiau teismas šia kasacinio teismo praktika nesivadovavo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, pažeisdamas BPK 20 str., savo išvadas dėl visų nuteistųjų kaltės grindė ir nepa­ti­ki­mais, nepatikrintais bei neleistinais įrodymais, o būtent: liudytojų V. R. ir jo su­tuoktinės D. R. parodymais. D. R. glaudūs ryšiai su apeliantu, jos vyro konfliktai su pastaruoju bendrovėje (duomenys neskelbtini) teikia pagrindą manyti, kad apklausiami minėti liu­dytojai nebuvo nuoširdūs, jų parodymai nenuoseklūs. Be to, šioje byloje tyrimo pradžioje J. S., K. B. ir D. D. apklaustos kaip liudytojos pažeidžiant BPK 80 str. 1 p. nuostatas. Nuteistosioms (ir jų gynėjams) dėl tokio BPK pažeidimo buvo užkirstas kelias dalyvauti liu­dytojos D. R. apklausoje teisme. Teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo pra­šymą liu­dytoją D. R. apklausti teisme, nesuteikdamas galimybės užduoti minėtai liudytojai klau­simų, rėmėsi tik jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, dėl D. R. ir V. R. apklausos protokolų trūkumų (neaiškios rašysenos) teismas negalėjo tiksliai per­skaityti jame užfiksuotų duomenų ir savo išvadas grindė neleistinu ir nepatikimu įrodymu. Teis­mas, pažeisdamas BPK 44 str. 5 d., bylą nagrinėjo šališkai, posėdžių metu atvirai abejojo K. B. ir D. D. galimybėmis nupiešti teismui pateiktus dizaino piešinius, todėl buvo neob­jek­tyvus, nepagrįstai atmetė gynybos prašymus apklausti reikšmingas aplinkybes žinančius liudytojus D. H., D. R., V. R., R. J., taip pat atsisakė atlikti kitus būtinus veiks­mus byloje, o būtent: kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į Vokietijos teisėsaugos institucijas (ar įpa­reigoti tai padaryti prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją) tikslu išsiaiškinti, ar D. H. pasirašė užsakymą-sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), ar darbai buvo atlikti, kokiomis aplinkybėmis minėta sutartis buvo sudaryta ir vykdoma. Nors byloje nebuvo jokių duomenų, kad minėtas sandoris apsimestinis, negaliojantis ar realiai neįvykęs, abejonių dėl sandorio realumo su D. H. teismas nepašalino, at­vir­kščiai, savo išvadas grindė tik prielaidomis ir bylą išnagrinėjo neteisingai. Teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p., nenurodymas įrodymų, kuriais grindė savo išvadas, ir motyvų, kuriais vado­vau­damasis atmetė kaltinamąjį teisinančius įrodymus.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad apklausti liudytojai G. K. ir V. K., duo­da­mi parodymus apie UAB (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių duomenų apie apeliantą. Tik perrašydamas kaltinimus, teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai sureikšmindamas J. S. pažintį su apeliantu bei su N. M., susiejo jį su UAB (duomenys neskelbtini). Teismas neat­sižvelgė į nuoseklius J. S. parodymus, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus jai atvež­da­vo vyriškis, prisistatęs G. K., tačiau ji jo asmens tapatybės netikrino. Taigi liko nepaneigta versija, kad dokumentus atveždavo G. K. apsimetęs asmuo, kuris J. S. nein­for­ma­vo apie įmonės veiklos fiktyvumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad su UAB (duomenys neskelbtini) apeliantas būtų susijęs. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas jo susitikimas su N. M. nėra pakankamas įrodymas kaltei pagrįsti.

Nuteistasis nesutinka su jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaip padarytų organizuota grupe kvalifikavimu. Teismo išvadose neatskleisti šios bendrininkavimo formos požymiai ir dėl to faktai įvertinti neteisingai. Įvertinus bylos duomenis akivaizdu, jog apeliantas savo darbą atliko vie­nas, vadovavo tik vienai bendrovei - UAB (duomenys neskelbtini), su niekuo niekada nesitarė daryti nusi­kals­tamas veikas. Kaip bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už veiklos organizavimą ir jos tikslų įgy­vendinimą, pasirašydavo įvykusių ūkinių operacijų turinį atspindinčius dokumentus ir juos pa­teikdavo buhalterei. Ši į apskaitos dokumentus įtraukdavo tik įvykusias ūkines operacijas. Teismas neišsamiai ir šališkai įvertino byloje esančius duomenis, nagrinėjimo metu nebuvo objektyvus (po­sė­džių metu ne kartą išsakę išankstinę nuomonę dėl dizainerių atliktų darbų, piešinių fiktyvumo), tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, o būtent nuteistojo pažintimi su N. M.. Byloje nėra jokių duo­menų, patvirtinančių, jog apeliantas veikė organizuotoje grupėje ir buvo susitaręs su N. M. bei kitomis nuteistosiomis daryti nusikalstamas veikas. Teismas nepagrįstai, remdamasis vien fi­nan­si­nių nusikaltimų tyrimų tarnybos specialisto išvada, nusprendė, jog UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevyk­do. Šie teismo teiginiai pagrįsti tik manymais, visiškai nepagrįsti minėtas aplinkybes pa­tvir­tinančiais įrodymais. Esant tokiems prieštaravimams bei teismo posėdžio metu gavus papildomų duo­menų apie neabejotinai atliktus dizainerių darbus (dizainerių piešinius, liudytojų parodymus), teismas privalėjo paskirti kompleksinę finansų ir darbo ekonomikos ekspertizę tikslu nustatyti reikš­mingas bylai aplinkybes ir tik tuomet daryti išvadas. Akivaizdu, jog apelianto veikose nebuvo nus­ta­tyta objektyviųjų ir subjektyviųjų jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių visuma, dėl ko teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, neatsižvelgė į pernelyg ilgai užsitęsusį baudžia­mą­jį procesą visų nuteistųjų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl pernelyg ilgo proceso yra pasisakęs, kad tokiu atveju tinkama kaltinamojo teisių apsauga yra švelnesnės bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šioje byloje R. Z., D. D. ir K. B. BK 54 str. 3 d. pagrindu paskyrė švelnesnes bausmes, vado­vaujantis minėtu straipsniu, o taip pat ir lygybės prieš įstatymą principu, nuteistajam taip pat turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra vienintelis šeimos maitintojus, augina mažamečius vaikus. Apelianto nuomone, jam paskirta baus­mė yra aiškiai per griežta.

Šalies argumentai

Nuteistoji J. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., panaikinti bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistoji negalėjo žinoti apie tai, kad įmonės nevykdo realios veiklos, dar ir dėl to, kad „ji dirbo dviejose įmonėse, buvo seniai pažįstama ir geruose santykiuose su N. M. bei A. B., įsteigusiais ir organizavusiais šių įmonių tikrovės neatitinkančią veiklą“, ka­dangi ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, nes apeliantė su N. M. paskutinį kartą ben­dravo tik mokykloje, o su A. B. ją siejo tik darbiniai santykiai UAB (duomenys neskelbtini). Minėti asmenys nebuvo jos geri pažįstami ir ji su jais nebuvo „geruose santykiuose“. Šiuo atveju teismas rėmėsi tik 2009-08-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, kurioje konstatuota, kad bendrovė jokios veikios nevykdė, nes D. D. ir K. B. atliktų darbų ak­tuose ir darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodytų dizaino vizualizacijos paslaugų atlikti nega­lėjo dėl išsilavinimo ir įgūdžių trūkumų, išvadoje taip pat pažymėta, kad užsakovai R. G. bei D. F. negalėjo pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių atliktus darbus. Teismas neamsi­žvel­gė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai (pažeisdami LR BPK 97 str.), o taip pat išvadą pateikusi specialistė šių duomenų iš kaltinamųjų, o taip pat iš R. G. bei D. H. nepa­rei­kalavo. Minėtų duomenų iš R. G. ir D. H. neišreikalavo ir teismas. Jokiais duomenimis nepagrista ir specialistės pateikta pozicija, kuria vadovavosi teismas, kad iš bendrovės (duomenys neskelbtini) pa­teiktų dokumentų visiškai negalima nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos, rezultatų, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Specialistei ir teismui buvo pateikti visi privalomi bu­halterinės apskaitos dokumentai, iš kurių buvo ir šiuo metu yra galimybė nustatyti šios įmonės ūkinės finansinės veikios rezultatus, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Be to, teis­mas neatsižvelgė į tai, kad liudytojas R. G. pateikė teismui iš UAB (duomenys neskelbtini) direk­to­riaus A. B. gautus jo namo dizaino vizualizacijos piešinius - eskizus, kuriuos parengė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos K. B. ir D. D.. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veik­lą: siekdama rasti užsakovų platino reklaminius bukletus (teisme tą patvirtino buvęs dar­buo­to­jas L. Š.), derėjosi dėl užsakymų su eile užsakovų (teisme tą patvirtino R. G., A. V., L. Š., V. J.), priėmė iš užsakovų užsakymus, sudarė su jais sutartis, atliko su­tar­timi sulygtus darbus, mokėjo darbuotojams atlyginimą (patvirtina darbo laiko apskaitos ži­nia­raščiai, tabeliai, užsakymų sutartys) ir gavo sutartą už darbus atlygį (teisme tą patvirtino A. B., K. B., D. D., J. S., R. G., tą įrodo ir sudarytos sutartys, at­lik­ti dizaino darbai bei sąskaitos, patvirtinančios gautą apmokėjimą už darbą). Iš šių duomenų aki­vaizdu, kad buvo visos sąlygos minėtoms ūkinėms operacijoms įtraukti į bendrovės buhalterinę aps­kaitą. Taigi teismo išvados, jog nepateikta jokių dizaino darbų įrodymų, yra nepagrįstos, kadangi teis­mo posėdžių metu buvo pateikta visa eilė dizaino piešinių ir eskizų. Liudytojai V. J., A. V., R. G. taip pat patvirtino, jog įmonė (duomenys neskelbtini) veikė realiai, teikė paslaugas, tačiau teismas visiškai nemotyvavo, kodėl minėtų asmenų parodymais nesivadovavo. Iš bau­džia­mo­sios bylos medžiagos akivaizdu, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių apeliantės tyčinius veiks­mus klastojant dokumentus. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistoji turėjo ar galėjo ži­noti, jog apskaitos dokumentuose, už kurių esančios informacijos tikrumą ir teisėtumą atsako aps­kaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, esanti informacija yra fiktyvi, neatitinka tikrovės. Iš byloje esančių UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad apeliantės apskaitos registruose užfiksuoti duomenys visiškai atitinka įvykusias ūkines operacijas ir tai atspindinčių do­ku­mentų turinį. Pastaroji bendrovių apskaitą tvarkė savo namuose. Pasirinktas apskaitos tvarkymo būdas patvirtina aplinkybę, jog ji neturėjo galimybės sužinoti ir nežinojo, ar pateikiamuose doku­men­tuose užfiksuota tikra informacija. Jai pateiktos pasirašytos darbo sutartys, užsakymai, kiti ben­drovių ūkinę veiklą patvirtinantys dokumentai buvo su visais jiems privalomais rekvizitais. A. B. parodymai patvirtina, kad buhalterei buvo teikiami tik įmonės veiklos finansiniai dokumentai, o apeliantė nepažinojo kitų darbuotojų, su jais nebendravo. Nuteistosios K. B. ir D. D., gaudamos nustatyto dydžio darbo užmokestį, nepažeidė Ligos ir motinystės socialinio drau­di­mo įstatymo 6 st. 2 d. nuostatų. Kadangi nuo darbo užmokesčio mokėjo atitinkamas įmokas į VSDF biudžetą, tai įgijo teisę į nustatyto dydžio motinystės pašalpą. Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad motinystės pašalpos gautos apgaulės būdu, t.y. nepagrįstai mokant darbo užmo­kes­tį, sumokant įmokas į VSDF biudžetą bei iš jo atitinkamai gaunant motinystės pašalpą. Iš bylos me­džiagos matyti, kad bendrovė vykdė ūkinę - komercinę veiklą, turėjo užsakymų, mokėjo dar­buotojams atlyginimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta fikty­viai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo pakankamą praktiką analogiško pobūdžio bau­džia­mosiose bylose dėl motinystės (tėvystės) pašalpų galimo neteisėto pasisavinimo ar drau­džia­mųjų pajamų neteisėto padidinimo, kai visos jos (nenustačius darbo santykių fiktyvumo) iš esmės yra pabaigiamos išteisinamaisiais nuosprendžiais (pvz. 2010-10-12 LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2010), tačiau teismas šia kasacinio teismo praktika nesivadovavo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, pažeisdamas BPK 20 str., savo išvadas dėl visų nuteistųjų kaltės grindė ir nepa­ti­ki­mais, nepatikrintais bei neleistinais įrodymais, o būtent: liudytojų V. R. ir jo su­tuok­ti­nės D. R. parodymais. D. R. glaudūs ryšiai su apeliantu, jos vyro kon­fliktai su pastaruoju bendrovėje (duomenys neskelbtini) teikia pagrindą manyti, kad apklausiami minėti liu­dy­tojai nebuvo nuoširdūs, jų parodymai nenuoseklūs. Be to, šioje byloje tyrimo pradžioje apeliantė, K. B. ir D. D. apklaustos kaip liudytojos pažeidžiant BPK 80 str. 1 p. nuostatas. Nu­teis­tosioms (ir jų gynėjams) dėl tokio BPK pažeidimo buvo užkirstas kelias dalyvauti liudytojos D. R. apklausoje teisme. Teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą liudytoją D. R. apklausti teisme, nesuteikdamas galimybės užduoti minėtai liudytojai klausimų, rėmėsi tik jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismas, pažeisdamas BPK 44 str. 5 d., bylą na­gri­nėjo šališkai, posėdžių metu atvirai abejojo K. B. ir D. D. galimybėmis nupiešti teismui pateiktus dizaino piešinius, todėl buvo neobjektyvus, nepagrįstai atmetė gynybos prašymus apklausti reikšmingas aplinkybes žinančius liudytojus D. H., D. R., V. R., R. J., taip pat atsisakė atlikti kitus būtinus veiksmus byloje, o būtent: kreiptis su teisinės pagalbos pra­šymu į Vokietijos teisėsaugos institucijas (ar įpareigoti tai padaryti prokurorą, ikiteisminio tyri­mo teisėją) tikslu išsiaiškinti, ar D. H. pasirašė užsakymą-sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), ar darbai bu­vo atlikti, kokiomis aplinkybėmis minėta sutartis buvo sudaryta ir vykdoma. Nors byloje nebuvo jokių duomenų, kad minėtas sandoris apsimestinis, negaliojantis ar realiai neįvykęs, abejonių dėl sandorio realumo su D. H. teismas nepašalino, atvirkščiai, savo išvadas grindė tik prielaidomis ir bylą išnagrinėjo neteisingai.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad apklausti liudytojai G. K. ir V. K., duo­dami parodymus apie UAB (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių duomenų apie tai, kad apeliantė žinojo apie minėtos bendrovės fiktyvumą. Teismas ignoravo specialisto pateiktą išvadą byloje, kad „tyrimo metu nenustatyta, kad J. S. žinojo, kad tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą pagal tikrovės neati­tinkančius pirminius apskaitos dokumentus“. Tik perrašydamas kaltinimus, teismas akivaiz­džiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai sureikšmino apeliantės pažintį su A. B.. Teismas neatsižvelgė į nuoseklius nuteistosios parodymus, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus jai at­veždavo vyriškis, prisistatęs G. K., tačiau ji jo asmens tapatybės netikrino. Taigi liko nepa­neigta pastarosios versija, kad dokumentus atveždavo G. K. apsimetęs asmuo, kuris jos neinformavo apie įmonės veiklos fiktyvumą. Teismas savo išvadas dėl apeliantės kaltės tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją grindė tik prielaidomis, pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p., kadangi nenu­rodė įrodymų, kuriais grindė savo išvadas, bei motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė apeliantę tei­sinančius įrodymus.

Nuteistoji nesutinka su jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kaip padarytų organizuota gru­pe kvalifikavimu. Teismo išvadose neatskleisti šios bendrininkavimo formos požymiai ir dėl to fak­tai įvertinti neteisingai. Įvertinus bylos duomenis akivaizdu, jog apeliantė savo buhalterės darbą atliko viena, su niekuo niekada nesitarė daryti nusikalstamas veikas. Pastaroji, laikydamasi teisės ak­tų reikalavimų, tvarkė buhalterinę apskaitą, direktoriaus pateiktus dokumentus fiksavo bendrovės buhalterijoje. Teismas neišsamiai ir šališkai įvertino byloje esančius duomenis, nagrinėjimo metu nebuvo objektyvus (posėdžių metu ne kartą išsakę išankstinę nuomonę dėl dizainerių atliktų darbų, piešinių fiktyvumo), tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Nuos­prendis grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, o būtent nuteistosios pažintimi su A. B. ir N. M.. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantė veikė organizuotoje gru­pė­je ir buvo susitarusi su A. B. ir N. M. bei kitomis nuteistosiomis daryti nusi­kals­ta­mas veikas. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog nuteistoji, „būdama UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, būdama seniai pažįstama su A. B., neabejotinai žinojo, kad šios įmonės veiklos nevykdo“, remdamasis vien finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos specialisto išvada, kad įmonės veiklos nevykdė, kad R. Z., D. D. ir K. B. įdarbintos fiktyviai ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo. Šie teismo teiginiai pagristi tik manymais, visiškai nepagrįsti minėtas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Teismas neatsižvelgė į pateiktų byloje specialistų iš­va­dų prieštaravimą (specialisto išvadoje konstatuota, kad „tyrimo metu nenustatyta, kad J. S. žinojo, kad tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą pagal tikrovės neatitinkančius pirminius aps­kaitos dokumentus“) ir minėtų prieštaravimų nepašalino. Esant tokiems prieštaravimams bei teismo posėdžio metu gavus papildomų duomenų apie neabejotinai atliktus dizainerių darbus (dizainerių pie­šinius, liudytojų parodymus), teismas privalėjo paskirti kompleksinę finansų ir darbo bekono­mi­kos ekspertizę tikslu nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir tik tuomet daryti išvadas. Akivaizdu, jog byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių apeliantės žinojimą apie tikrovės neati­tin­kančius duomenis, užfiksuotus buhalterijoje. Apeliantės veikose nebuvo nustatyta objektyviųjų ir subjektyviųjų jai inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių visuma, dėl ko teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, neatsižvelgė į pernelyg ilgai užsitęsusį baudžiamąjį procesą visų nuteistųjų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl pernelyg ilgo proceso yra pasisakęs, kad tokiu atveju tinkama kaltinamojo teisių apsauga yra švelnesnės bausmės pas­ky­rimas už padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šioje byloje R. Z., D. D. ir K. B. BK 54 str. 3 d. pagrindu paskyrė švelnesnes bausmes, va­do­vau­jantis minėtu straipsniu, o taip pat ir lygybės prieš įstatymą principu, nuteistajai taip pat turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Šalies argumentai

Nuteistoji K. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti. Teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu yra įtvirtinama nėščių moterų diskriminacija ir paneigiama teisė į darbą. Tvirtina, kad bendrininkų grupėje nedalyvavo, teismas nuosprendyje nenurodė pastarosios vaidmens toje grupėje, jos ryšių ir veiksmų su kitais nuteistaisiais. Su ja niekas nesitarė įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevyk­dys, ir į tas įmones įdarbinti kūdikių besilaukiančias moteris, siekiant sukčiaujant Valstybinio so­cialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir orga­ni­zuotos grupės narių naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas. Šioje byloje tokių duomenų nėra, todėl ji pagal BK 25 str. 3 d. turi būti išteisinta. Nuteistoji taip pat tvirtina, kad jokie teisės aktai nenu­mato įpareigojimo darbdaviui reikalauti iš priimamos į darbą darbuotojos pateikti pažymą, pa­tvirtinančią ar paneigiančią nėštumą. Nuteistosios ir jos darbdavio veiksmuose nėra būtinųjų suk­čia­vi­mo požymių – tyčios ir savanaudiškų paskatų. Apeliantės tvirtinimu, ji įgijo teisę į motinystės pa­šal­pą teisėtai, remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 str. 1 d. Teismas nustatė, jog ji įgijo svetimą turtinę teisę, todėl nusikaltimo baigtumą būtina sieti su pas­tarosios galėjimu realiai realizuoti įgytą turtinę teisę ar ja disponuoti. Šiuo atveju jos veiksmai turėjo būti kvalifikuoti arba kaip pasikėsinimas įgyti didelės vertės turtinę teisę, arba pagal BK 182 str. 1 d. Be to, ji ir pagal BK 300 str.1 d. bei 182 str. 2 d. nuteista nepagrįstai. Byloje nėra pakan­ka­mai duomenų, kad ji padarė neteisėtus veiksmus, kuriais atsirado žala VSDFV Kauno skyriui, todėl neprivalo jos atlyginti. Kadangi neįrodyta jos kaltė dėl sukčiavimo, VSDFV Kauno skyriaus ieš­ki­nys jos atžvilgiu turi būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neiš­tyrė bau­džiamojoje byloje surinktų įrodymų, dalies jų visiškai neanalizavo, tuo padarė esminį BPK palei­di­mą, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neati­tin­kan­čias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, pri­pa­žindamas apeliantę kalta, padarius BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, nesivadovavo teis­mų praktika ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje neįrodytas esminio sukčiavimo po­žy­mio – apgaulės panaudojimo faktas, taip pat neįrodytas išankstinis piktavališkas susitarimas su dar­b­daviu ir kitais nuteistaisiais dėl apgaulės panaudojimo gaunant valstybės lėšas. Pirmosios ins­tan­cijos teismas, konfiskuodamas sumokėtas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) socialinio drau­di­mo įmokas VSDFV Kauno skyriui, pažeidė nuteistosios teises, kadangi ji antrą kartą turės sumokėti so­cialinio draudimo ir pajamų mokesčius. Šiuo atveju civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.

Nuteistoji D. D. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., pa­nai­kinti bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistosios kaltės iš esmės grindė vieninteliu įrodymu – 2009-08-27 spe­cialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, tačiau šios išvados kaip įrodymo teisėtumo, pagrįstumo ir patikimumo aspektu nevertino. Be to, skundžiamą nuos­pren­dį teismas grindė specialistės L. V. paaiškinimais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, ir šiuos paaiškinimus neteisėtai pripažino įrodymais, kadangi specija­lis­to parodymai ir paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi. Nuo bylos proceso pradžios apeliantė davė išsamius parodymus apie jos įsidarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) bei visas kitas bylos fak­tines aplinkybes. Sudarydama darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), dirbdama pavestą darbą, vyk­dy­dama darbdavio atstovo užduotis, gaudama skiriamą darbo užmokestį, vėliau išeidama vaiko prie­žiūros atostogų, ji jokių teisės aktų nepažeidė. Darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė ir ją pa­si­rašė laikydamasi visų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 95 str., 99 str. ir kitų normų reikalavimų. Ši darbo sutartis yra teisėta, ir iki šio momento įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinta niekine ar negaliojančia. Pasirašydama darbo sutartį, jos neklastojo, pasirašė savo valia, sutarties tekstą buvo parengęs darbdavys. Šioje byloje niekam nėra pareikšti kaltinimai pagal BK 184 str., o UAB (duomenys neskelbtini) nepripažinta civiliniu ieškovu, kas reiškia, kad tiek valstybinis kal­tin­to­jas, tiek bylą išnagrinėjęs teismas de fakto ir de jure pripažino, kad tarp nuteistosios ir darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) susiformavę ir besitęsiantys darbo teisiniai santykiai neprieštaravo darbo įstatymų ir kitų teisės aktų normoms. Pateikdama prašymą VSDFV Jonavos skyriui dėl motinystės pašalpos mokėjimo, pridėdama prie jo reikiamus dokumentus (jų kopijas), nuteistoji vadovavosi įsta­ty­mais, jokių pažeidimų nepadarė. VSDFV Jonavos skyriaus darbuotojai tikrino pateiktus dokumentus, jų teisėtumą ir pagrįstumą, ir, nenustatę pažeidimų, priėmė sprendimą mokėti jai moti­nys­tės pašalpą. Toks sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jokiais savo veiksmais apeliantė neįtakojo tokio spren­di­mo priėmimo, nepateikė jokių suklastotų ar pripažintų negaliojančiais dokumentų ar kokios nors kitos melagingos informacijos, kuri būtų vertintina kaip apgaulės priemonė ar būdas neteisėtai gauti pašalpą. 2008-10-27 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti motinystės pašalpą iki šio momento teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu. Šias faktines aplin­ky­bes patvirk­tina nuteistųjų A. B., J. S., K. B., liudytojų R. G., A. V., L. Š. parodymai. Ignoruodamas teisinančius argumentus šioje byloje, suteik­da­mas prioritetą kaltinantiems įrodymams, atsisakydamas apklausti liudytojus, kurių parodymais grindžiamas nuos­pren­dis, pirmosios teismas šališkai išnagrinėjo bylą ir dėl to priėmė neteisingą nuosprendį, taip pa­žeisdamas BPK 6, 7, 10, 20, 44, 45, 242, 301, 305 str. bei BK 2, 41, 54 str. nuostatas.

Apeliantė nesutinka su nusikalstamų veikų kaip padarytų organizuota grupe kvalifikacija. Teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teismo išvadose neatskleisti šios ben­drininkavimo formos požymiai ir dėl to faktai įvertinti neteisingai. Įvertinus bylos duomenis, aki­vaiz­du, jog nuteistoji niekada su niekuo nesitarė daryti nusikalstamas veikas. Dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pažinojo ir bendravo tik su A. B., nei su N. M., nei su kitais nuteistaisiais, o tuo labiau su ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu nebendravo, jų nepažįsta, apie tokius ar kokius nors kitus asmenis jai nieko nebuvo žinoma. Teismas neišsamiai ir šališkai įvertino byloje esančius duomenis, nagrinėjimo metu nebuvo objektyvus (posėdžių metu ne kartą išsakė išankstinę nuomonę dėl dizainerių atliktų darbų, piešinių fiktyvumo), tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas įrodymu vertinimo taisykles. Nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantė veikė organizuotoje grupėje ir buvo susi­ta­ru­si su A. B. ir kitais asmenimis daryti kokias nors nusikalstamas veikas. Pastaroji realiai įsi­darbino ir dirbo, už tai jai buvo mokamas numatytas atlyginimas, darbo sutartimi sulygtą darbą at­lik­davo nepažeisdama jokių teisės aktų, ir nėra jokių duomenų, kad iš tokio darbo apgaulės būdu įgijo teisę į svetimą turtą ir jį įgijo. Teismas neatsižvelgė į pateiktų byloje specialistų išvadų prieš­ta­ra­vimus, jų nepašalino. Esant tokiems prieštaravimams bei teismo posėdžio metu gavus papildomų duomenų apie neabejotinai atliktus dizainerių darbus (dizainerių piešinius, liudytojų parodymus), teismas privalėjo paskirti kompleksinę finansų ir darbo ekonomikos ekspertizę tikslu nustatyti reikš­mingas bylai aplinkybes ir tik tuomet daryti išvadas. Šiuo atveju svarbiausiojo sukčiavimo požymio – apgaulės apeliantės veikoje teismui nepavyko pagrįsti. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados, „kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas veikas, nes apgaulė pasireiškė fiktyviu įmonių su­kūrimu ir fiktyviu kaltinamųjų R. Z., D. D. ir K. B. darbo santykių bei gaunamo darbo užmokesčio jose fiksavimu šių įmonių buhalteriniuose dokumentuose bei jų pa­tei­kimu VSDFV, kurie suteikė teisę į motinystės (tėvystės) pašalpas R. Z., D. D. ir K. B.“, ne tik kad nepagrįstos, bet visiškai paneigtos byloje ištirtais įrodymais.

Skundžiamo nuosprendžio išvados dėl apeliantei inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 300 str. 1 d. subjektyviųjų požymių nepatvirtintos jokiais įrodymais, o yra pagrįstos tik prie­lai­domis ir spėlionėmis. Darbo sutartį apeliantė pasirašė, vadovaudamasi DK nuostatomis, pasirašė savo valia, turėdama tikrus ketinimus sukurti darbo teisinius santykius. Byloje neįrodyta, kad ji ži­no­jo, jog A. B. pateikta pasirašyti darbo sutartis yra suklastota. Nuteistoji pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. nuteista nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui padarius neteisingas išvadas, kurių nepagrindžia byloje nustatytos aplinkybės.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas konstatavo, kad nuteistoji nusikalstamomis veikomis padarė 40045,91 Lt turtinę žalą juridiniam asmeniui – Valstybinio socialinio draudimo fondo val­dy­bai. Tačiau BK 72 str. pagrindu 40045,91 Lt teismas konfiskavo, perduodant juos VSDFV Kauno sky­riui, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iš apeliantės, A. B. ir J. S. solidariai priteisė 40045,91 Lt dydžio civilinį ieškinį. Tokiu būdu, įvykdžius nuos­pren­dį, VSDFV nepagrįstai praturtės, o iš nuteistosios bus paimta dvigubai daugiau turto, negu ji, neva tai, įgijo nusikalstamomis veikomis.

Taip pat, nuteistosios teigimu, teismas, skirdamas bausmę esant idealiai nusikaltimų sudė­čiai, pažeidė BK 63 str. nuostatas, jai paskirtas bausmes neteisingai subendrino iš dalies jas sude­dant ir paskyrė aiškiai neteisingą galutinę bausmę – 2 metus laisvės apribojimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus juose nu­ro­dy­tais mo­ty­vais.

Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistosios K. B. apeliacinis skun­das atmetamas.

Nuteistųjų A. B. ir D. D. apeliaciniai skun­dai tenkinami iš dalies. Nuteistosios J. S. apeliacinis skun­das tenkinamas.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl A. B., K. B. ir D. D. nusikalstamų veikų šioje byloje iš esmės išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi J. S. ape­lia­ciniame skunde išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog apylinkės teismo išvados dėl J. S. nuteisimo pagal jai inkriminuotas nusikalstamas veikas yra nepagrįstos, todėl jos apeliacinis skun­das tenkintinas. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. B. taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir jo atžvilgiu skirtina švelnesnė bausmė.

Pagal BK 182 str. 2 d. atsako asmuo, kuris apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo sve­ti­mą didelės vertės turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Ap­gaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia tur­tą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savi­nin­ko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus doku­men­tus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kaltinant asmenį apgaule neteisėtai siekus gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (kasacinės nutartys Nr. 2K-606/2010, 2K-503/2011, 2K-243/2012). Tokiais atvejais bylose tikrinama ir vertinama tai, ar asmuo realiai dirbo nurodytą darbą ir gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2011, 2K-123/2012), ar darbo sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar tik buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekti neteisėtai gauti iš VSDF motinystės pašalpas (kasacinė nutartis Nr. 2K-100/2012).

Kaltinimo, kuriuo vadovaujantis, A. B., J. S., K. B., D. D. nuteisti pagal BK 182 str. 2 d., esmę sudaro tai, jog jie, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDFV priklausantį turtą. Apgaulė pasireiškė fiktyviu K. B. ir D. D. įdarbinimu UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), bei surašymu ir pateikimu VSDFV fik­tyvių dokumentų, patvirtinančių K. B. ir D. D. darbo stažą ir jų pajamas nuro­dy­to­se įmonėse, kurie suteiktų joms teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą.

Apeliantai neginčija kaltinime nurodytų dokumentų – pranešimų apie apdraustųjų vals­ty­bi­nio socialinio draudimo pradžią, apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas, pajamas, prašymo skirti motinystės (tėvystės) pašalpą pateikimo VSDFV, motinystės, motinystės(tėvystės) pašalpų suteikimo bei šių pašalpų gavimo faktų, tačiau tvirtina, kad jokios apgaulės nebuvo, nes pateiktieji duomenys atitiko tikrovę – K. B. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), D. D. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir gavo minėtas pajamas. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliantų teiginiai nepagrįsti. Visuma byloje surinktų ir ištirtų įro­dy­mų patvirtina, jog K. B. ir D. D. UAB UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nedirbo, pra­ne­šimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas nurodytų pajamų negavo. Apta­riamu laikotarpiu šios įmonės komercinės-ūkinės veiklos faktiškai nevykdė.

Šalies argumentai

Apeliantų skunduose nurodytus teiginius apie K. B. ir D. D. tariamą darbą ir pajamas paneigia pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu spe­cia­listė L. V. patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad iš jai pateiktų dokumentų buvo nus­ta­ty­ta, jog įmonė veiklos nevykdė, moterys dizaino paslaugų neatliko, buvo tik forminami doku­men­tai, kurie neatitiko tikrovės, nepateikta nei vienos ataskaitos Sodrai apie išmokėtus atlyginimus. Įmo­nėje privalu apskaityti atliktus darbus. Moterys buvo įformintos besilaukiančios ir viena jau turinti kūdikį. Nebuvo pateikta dokumentų, kurie fiksuotų moterų atliktą darbo rezultatą. Inter­ne­ti­nė­je erdvėje pateikti kvalifikuoti dizaino pasiūlymai už daug mažesnę kainą. Piešinukai nėra aps­kaitos dokumentai. Nepateikti įrodymai, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, ar būtent kalti­na­mo­sios atliko šiuos darbus, nors tyrėjai paprašė pateikti visus dokumentus, susijusius su tais darbais. Vo­kietijos piliečio nebuvo atsiųsti užsakymai, ko reikia, kokius darbus daryti, kokiu adresu, koks užsakovas. Negalima suprojektuoti namą, apipiešti jį jo nematant. Nenurodyta, kas buvo padaryta už 14000 litų R. G. ir Vokietijos piliečiui už 40000 litų. Jai buvo pateiktos sutartys, ke­ti­nimų protokolai sudaryti įmonės (duomenys neskelbtini) ir D. H., tačiau juose konkrečiai darbų atlikimas neapibrėžtas. Tarp įmonės dokumentų nebuvo tokių, kurie įrodytų, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo tam tikras prekes tam tikroms paslaugoms atlikti.

Nors apeliantų skunduose nurodoma, kad teismas neapklausė D. H., teisėjų kolegijos nuomone, teismas ėmėsi pakankamai priemonių jį surasti. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai iš­tir­ti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieš­ta­ra­vimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-516/­2011, 2K-47/2012, 2K-603/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai. Tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Teismo prerogatyva yra spręsti, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti (BPK 270 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tenkino nuteistojo A. B. gynėjo prašymą į teismo posėdį kviesti liudytojus R.. D. R., kuriai atžvilgiu byla nutraukta, apklau­sia­ma apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo A. B. iš pykčio dėl asmeninių santykių. Apklausiamas liudytoju V. R. taip pat parodė, kad ap­klau­siamas ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad A. B. susijęs su žmonos pinigais, nes pro­ku­ratūroje jam buvo pasakyta, kad jeigu nepagelbės žmonai, tai bus atimti vaikai ir žmonai bus tai­ky­tas laisvės atėmimas. Parodymus D. R. davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, daly­vau­jant gynėjui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl psichologinio spaudimo ikiteisminio tyrimo metu R. niekur nesikreipė ir tokias aplinkybes nurodė tik apklausiami apeliacinės ins­tan­cijos teisme. Jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina A. B. kaltę. Todėl jų parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai ir laiko siekiu pa­dėti A. B. išvengti gresiančios atsakomybės.

Iš 2009-08-27 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veik­los matyti, jog ši bendrovė jokios veiklos nevykdė, nes bendrovėje dizainerėmis įformintos D. D. ir K. B. tyrimui pateiktose sutartyse Nr. 1 (2008-05-15) ir Nr. 2 (2008-06-10) , bei prieduose prie sutarties Nr. 1 (2008-05-16 priedas Nr. 1, 2008-06-04 priedas Nr. 3 ir 2008-07-04 priedas Nr. 5), 2008-06-02, 2008-07-15, 2008-07-18 ir 2008-07-28 sąskaitose-faktūrose ser. DIZ Nr. 01, 02, 03 ir 04, atliktų darbų aktuose ir darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodytų dizaino vizualizacijos paslaugų (sutartyse dar vadinamų projektų) atlikti negalėjo, nes: D. D. ir K. B. jokių išsilavinimo ar įgūdžių, susijusių su dizaino specialybe neturėjo; nei bendrovėje (duomenys neskelbtini) dizainerėmis įformintos moterys, nei bendrovė negalėjo tyrimui pateikti nei vieno „di­zai­nerių“ piešinuko; liudytojų apklausos protokoluose D. D. ir K. B. neįstengė nu­ro­dyti, nei kokio dydžio pastatų apstatymą turėjo „piešti“, nei kiek juose buvo kambarių; užsakovas R. G. nurodė, kad „...Viskas buvo atspausdinta ant lapo...“, o D. D. ir K. B. nurodė, kad kompiuterinių programų nenaudojo, piešė spalvotais pieštukais. Atliktų darbų tyri­mui R. G. pateikti taip pat negalėjo; Užsakovas Vokietijos pilietis D. H. buvo pa­kliu­vęs į Vokietijos teisėsaugos akiratį, yra žinomas byloje dėl Vokietijoje išperkamąja nuoma pirktų 43 automobilių neteisėto pervarymo ir perpardavimo Rytų Europoje, jam skirtose sąskaitose-faktūrose ser. DIZ Nr. 01,03 ir 04, sutartyje Nr. 1, prieduose prie sutarčių, atliktų darbų aktuose bei darbų perdavimo-priėmimo aktuose nėra nurodyta, kur yra sutartyje ir prieduose prie sutarties nurodyti pastatai bei kam jie priklauso; Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad užsakovas – Vokietijos pilietis D. H. ar bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojai būtų susitikę ar bendravę, jokios komandiruotės į Vokietiją bendrovės dokumentuose neužfiksuotos, jokie susirašinėjimai su užsa­ko­vu ar korespondencijos (siuntų) siuntimo ar gavimo dokumentai nebuvo pateikti.

Ištyręs nurodytus dokumentus specialistas padarė išvadą, kad visi tyrimui pateikti do­ku­men­tai surašyti neįvykusioms ūkinėms operacijoms. Dėl to atsakingas bendrovės direktorius A. B., surašęs ir pasirašęs 2008-06-02, 2008-07-15, 2008-07-18 ir 2008-07-28 sąskaitose-fak­tū­ro­se ser. DIZ Nr. 01, 02, 03 ir 04, atliktų darbų aktuose ir darbų perdavimo-priėmimo aktuose, nes pagal 2001-11-06 LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (jo pakeitimų ir pa­pil­dy­mų) 14 str. „Turinio svarbos principas“ nuorodas „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, o pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų) 14 str. 2 d. nuorodas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių ope­racijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Dėl į apskaitą įtrauk­tų duomenų iš dokumentų, kurie surašyti neįvykusioms ūkinėms operacijoms buvo nesiuva­do­vauta 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimais ir papildymais) 4 str. nuorodų, kur „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų... tinkama, objektyvi ir palyginama... išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“.

Specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta tam, kad įforminus šizai­ne­rėmis besilaukiančią ir jau turinčią kūdikį moterį, apskaitos dokumentuose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių dirbusiųjų naudai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinys­tės (tė­vystės) pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Tiriamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto neturėjo. 2008-12-31 tyrimui pateiktuose dokumentuose nuro­dy­tas UAB (duomenys neskelbtini) trumpalaikis turtas – 24460,55 Lt dydžio, iš jo: gryni pinigai kasoje – 1195,55 Lt; pirkėjų įsiskolinimas – 23265,00 Lt. 2009-03-31 tyrimui pateiktuose dokumentuose nurodytas ben­drovės (duomenys neskelbtini) trumpalaikis turtas – 23403,55 Lt dydžio, iš jo: gryni pinigai kasoje – 138,55 Lt; pirkėjų įsiskolinimas – 23265,00 Lt. Bendrovės suvestiniuose dokumentuose atvaizduoti duomenys, remiantis pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad ben­dro­vė (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė, paslaugų užsakovams D. H. ir R. G. neatliko, o tyrimui pateikti dokumentai surašyti neįvykusioms ūkinėms operacijoms ir neatitiko tik­ro­vės, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti bendrovės turto dydžio. Tyrimo metu nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose D. D. ir K. B. dirbtas darbo laikas neati­ti­ko tikrovės, nes D. D. buvo įforminta dizainere, kai jos kūdikiui buvo pusantro mėnesio, o K. B. darbo laiko grafike nurodytomis valandomis dirbo mokykloje, be to, nėra jokio doku­men­to, kuriame būtų nurodyta, kiek kvadratinių metrų per mėnesį aukščiau nurodytos pilietės atliko vidaus dizaino vizualizacijos darbų, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti kokiais kriterijais remiantis, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose apskaičiuotas darbo užmokestis D. D. ir K. B.. Bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriai E. K. ir A. B. atsakingi už tik­rovės neatitinkančių duomenų įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo laiko grafikus – E. K., pasirašė 2008 m. gegužės mėn. darbo laiko grafike, o A. B., pasirašė 2008 m. birželio-liepos mėn. darbo laiko grafikuose ir 2008 m. gegužės-liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose – nes pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų) 14 str. 2 d. nuostatas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Dėl neteisingų duomenų įtraukimo apie dirbtą D. D. ir K. B. darbo laiką į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, buvo neteisingai apskaičiuotas darbuotojams atly­gi­nimas už dirbtą (nedirbtą) darbo laiką. Bendrovės pateiktuose dokumentuose užfiksuotos 48423,03 Lt dydžio pajamos, nuo kurių apskaičiuotos 16662,99 Lt dydžio įmokos VSDF. Tiriamuoju lai­ko­tar­piu bendrovė (duomenys neskelbtini) VSDFV sumokėjo 15704,12 Lt, iš jų 12276,12 Lt banko pavedimais ir 3428,00 Lt grynais pinigais. Tiriamojo laikotarpio pabaigoje bendrovė liko skolinga VSDFV 958,87 Lt, t.y. nesumokėjo 2009 m. vasario ir kovo mėn. priskaičiuotų įmokų. Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) VSDFV sumokėjo įmokas nuo D. D. ir K. B. deklaracijose nurodytų aps­kai­čiuotų pajamų – 11998,34 Lt, o remiantis (duomenys neskelbtini) teiktų deklaracijų pagrindu, iš viso D. D. ir K. B. buvo apskaičiuota pašalpų – 166098,44 Lt, nors aukščiau nurodytos pilietės jokių darbų neatliko, todėl pajamų neturėjo ir teisės į pašalpas neįgijo.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta tam, kad įforminus šizai­ne­rėmis besilaukiančias kūdikio ir jau turinčią kūdikį moteris, apskaitos dokumentuose būtų fiksuo­jami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių įformintų dizainerėmis piliečių naudai būtų priskaičiuotos ir neteisėtai gautos nepagrįstai didelės motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos iš VSDFV (t. 2, b. l. 5-27).

Specialisto paaiškinimu nustatyta, kad į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukti do­ku­mentai prieštarauja įmonėje įdarbintų asmenų parodymams. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dar­bo užmokesčio žiniaraščius 2008 m. gegužės mėn. D. D. apskaičiuota 10350 Lt darbo už­mokesčio, K. B. – 6200 Lt darbo užmokesčio, J. S. – 190 Lt darbo užmokesčio, A. B. – 480 Lt darbo užmokesčio; 2008 m. birželio mėnesį D. D. apskaičiuota 10950 Lt darbo užmokesčio, K. B. – 6610 Lt darbo užmokesčio, J. S. – 200 Lt darbo už­mokesčio, A. B. – 800 Lt darbo užmokesčio; 2008 m. liepos mėn. D. D. aps­kai­čiuota 400 Lt darbo užmokesčio, J. S. 400 Lt darbo užmokesčio, A. B. – 800 Lt dar­bo užmokesčio; 2008 m. rugpjūčio mėn. D. D. apskaičiuota 400 Lt darbo užmokesčio, J. S. – 400 Lt darbo užmokesčio, A. B. – 800 Lt darbo užmokesčio; 2008 m. rug­sė­jo mėn. D. D. apskaičiuota 400 Lt darbo užmokesčio, J. S. – 400 Lt darbo už­mo­kes­čio, A. B. – 800 Lt darbo užmokesčio; 2008 m. spalio, lapkričio, gruodžio, 2009 m. sau­sio, vasario ir kovo mėn. J. S. apskaičiuotas 400 Lt dydžio mėnesinis darbo užmo­kes­tis. Įtariamoji D. D. apklausos metu parodė, kad darbo užmokestis UAB (duomenys neskelbtini) jai 2008 m. buvo mokamas tik 3 kartus gegužės-liepos mėnesiais kiekvieną kartą po maždaug 4000 Lt. Darbo už­mokesčio 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais ji negavo (t. 6, b. l. 64-65). Įtariamosios ap­klau­sos metu J. S. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo gauti apie 300 litų atlyginimo. Realiai pi­nigų negavo, nes A. B. visus gautus pinigus iš veiklos išmokėjo darbuotojams, o J. S. neužtekdavo. Jai A. B. pažadėjęs išmokėti vėliau. Kadangi juo pasitiki, todėl laukė (t. 4, b. l. 140-141).

Taip pat šio specialisto paaiškinimo matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų vi­siškai negalima nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatų, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nes ši bendrovė ūkinės-finansinės veiklos nevykdė, o Valstybinei mokesčių ins­pekcijai ir VSDF valdybai pateiktose deklaracijose nurodė tiesos neatitinkančius duomenis; ben­drovės buhalterinės apskaitos dokumentai neišsaugoti. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta tam, kad įfor­mi­nus dizainerėmis besilaukiančias kūdikių moteris, apskaitos dokumentuose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių įformintų dizainerėmis piliečių naudai būtų priskaičiuotos ir netei­sė­tai gautos nepagrįstai didelės motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos iš VSDFV (iš viso ben­drovėje (duomenys neskelbtini) darbo sutartimis dizainerėmis įformintoms D. R., R. Z. ir K. B. VSDFV Kauno skyrius priskaičiavo 260245,29 Lt dydžio pašalpų).

Nagrinėjamu atveju bendrovėse įdarbintoms darbuotojoms nustatytas darbo užmokesčio dydis akivaizdžiai kelia abejonių dėl jo ekonominio pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi po­zi­cijos, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo da­lykas; vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas pa­ly­gin­ti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 str. prasme (kasacinės nutartys Nr. 2K-448/­2010, 2K-606/2010, 2K-331/2011). Kita vertus, vertinant šalių susitarimą atlyginimo dydžio tei­sės į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijimo apgaule kontekste, negalima vadovautis vien tik for­ma­liu susitarimo laisvės principu, bet būtina paisyti ir protingumo principo, atsižvelgti į byloje nus­ta­tytų aplinkybių visumą ir ypač darbo sutarties su asmeniu sudarymą lemiančias aplinkybes, taip pat įvertinti darbuotojo ir darbdavio sulygtas sąlygas dėl konkrečių darbų atlikimo, ar jie pagal apim­tį, kiekybę, kokybę, gautus rezultatus, remiantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo prin­cipais, atitiko sulygtą darbo užmokestį pagal ekonomikai ir verslo logikai įprastus standartus (ka­sacinės nutartys Nr. 2K-614/2012, 2K-101/2013). Nors darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, tačiau jis turi būti proporcingas asmens atliekamam darbui ir negali būti nuostolingas įmonei (kasacinė nutartis Nr. 2K-103/2013).

Aukštesnysis teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir apklausęs liudytojus, sprendžia, kad nuteistieji A. B., D. D. ir K. B. padarė jiems inkriminuojamas veikas, apgaulė pasireiškė fiktyviu įmonių sukūrimu ir fiktyviu nuteistųjų R. Z., D. D. ir K. B. darbo santykių bei gaunamo darbo užmokesčio jose fiksavimu šių įmonių buhal­te­ri­niuo­se dokumentuose bei jų pateikimu VSDFV, kurie suteikė teisę į motinystės (tėvystės) pašalpas R. Z., D. D. ir K. B.. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šie asmenys veikė organizuotoje grupėje, kad buvo susitarę daryti veikas, kurios yra nusikalstamos, pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas iš nuteistųjų darydamas jiems in­kri­mi­nuotas nusikalstamas veikas atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį. Apeliacinių skun­dų teiginys, jog apeliantų išankstinis susitarimas dėl sukčiavimo yra nepatvirtintas jokiais bylos įrodymais ir yra grindžiamas tik prielaidomis ir nepagrįstas. Pagal BK 25 str. 3 d. organizuota ben­dri­ninkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susi­ta­ria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės na­rys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susidaryti prie pavienio nusikalstamą veiką darančio asmens prisidėjus (prisijungus) kitiems as­me­nims, siekiantiems veikti kartu. BK 182 str. 2 d. numatyta veika, už kurią nuteisti A. B., D. D. ir K. B., yra sunkus nusikaltimas, padarytas jiems veikiant suderintais veiks­mais. Kadangi D. D. ir K. B. realiai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir pa­jamų negavo, jos neabejotinai žinojo, jog nėštumo ir gimdymo atostogos bei motinystės, mo­ti­nys­tės (tėvystės) pašalpos joms negali būti suteiktos, tačiau nepaisant to, jos pateikė prašymus VSDFV skyriuje pašalpoms gauti ir tam reikiamus dokumentus ir vėliau šias pašalpų išmokas gaudavo. Taigi, ši veika galėjo būti padaryta tik bendrais veiksmais ir kiekvienam bendrininkui suprantant šios veikos nusikalstamą pobūdį – tai, jog turtinę teisę bei svetimą turtą užvaldo bendrais veiksmais ir apgaule, kas ir išdėstyta skundžiamame nuosprendyje.

Tačiau įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija nesutinka su J. S. nu­teisimu pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., t. y. apylinkės teismo padaryta išvada, kad ji, veik­dama organizuotoje grupėje su A. B., N. M., tyrimo metu nenustatytu asmeniu, D. D., K. B., R. Z., fiktyviai įsteigtose įmonėse, kurių įsteigimo tikslas buvo įdarbinti kūdikių besilaukiančias motinas, kurioms buhalterinės apskaitos do­ku­men­tuose buvo fiksuojami aukšti darbo užmokesčiai, ir tokiu būdu gauti nepagrįstai dideles moti­nys­tės (tė­vystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, tvarkė fiktyviai įsteigtų ir realios veiklos nevykdančių įmonių buhalterinę apskaitą – įtraukdama į apskaitą tikrovės neatitin­kan­čius duomenis ir perduodama juos VSDFV skyriams ir valstybinei mokesčių inspekcijai.

Remiantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 su pa­kei­timais ir papildymais 14 str. 2 d., už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esan­čių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisingumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pa­sirašę asmenys. Pagal šio įstatymo 10 str. tarp kitų ūkio subjekto apskaitą tvarkančių asmenų nuro­dy­ta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o pagal 11 str. 1 d. nuo­rodas – vyriausiasis buhalteris (buhalteris) atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Tačiau by­lo­je nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad J. S. veikė organizuotoje grupėje su A. B. ir kitais nuteistaisiais. Kaltinimas J. S. grindžiamas tik faktu, kad ji buvo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė ir tvarkė šių bendrovių buhalterinę apskaitą, ir aplinkybe, kad ji buvo seniai pažįstama su A. B. ir N. M.. Tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos pri­pa­žin­ti įrodytu, kad ji žinojo, jog šios įmo­nės realiai veiklos nevykdo. To nepatvirtina ir finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos specialisto išvada, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, įrodi­nė­damas, kad J. S. apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės VSDFV priklausantį turtą ir tur­ti­nę teisę bei suklastojo ir pateikė VSDFV skyriams buhalterinius dokumentus, kurių pagrindu buvo įgytas turtas ir turtinė teisė. J. S. tvirtino, kad nurodytų bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkė pagal A. B. jai pateikiamus pirminius dokumentus, dirbo savo namuose, bendrovių patalpose nesi­lankė, asmeniškai su bendrovių darbuotojomis nebuvo susitikusi. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra, kaip ir įrodymų apie šios nuteistosios susitarimą su A. B. ar kitais nuteistaisiais klastoti dokumentus ar savintis VSDFV pinigus. Pažymėtina, kad pačioje specialisto išvadoje nurodyta, jog tyrimo metu nenustatyta, kad J. S. žinojo, kad tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą pagal tikrovės neatitinkančius pirminius apskaitos dokumentus.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis ne­kal­tumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį per­se­kio­jimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų prak­ti­ko­je, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prie­lai­do­mis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ap­saugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukš­čiau­sio­jo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų by­lai aplinkybių drau­džia­ma priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Nagrinėjamu atveju nepakanka pagrįstų ir abejonių nekeliančių duo­menų, jog J. S. atliko jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ji išteisinama ne­pa­darius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Keičiant nuosprendį dėl nuteistosios J. S., ją išteisinus, atitinkamai pakeičiamas skundžiamame nuosprendyje suformuotas kaltinimas ir kitų nuteistųjų atžvilgiu. Iš kaltinimo pa­ša­li­nus J. S. nusikalstamus veiksmus taip pat atitinkamai keistina ir teismo nuosprendžio da­lis dėl civilinio ieškinio priteisimo. Apylinkės teismo nurodytais motyvais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padaryta turtinė žala priteistina atitinkamai iš A. B. ir K. B. solidariai – K. B. išmokėtos sumos dydžio, iš A. B. ir R. Z. soli­da­riai – R. Z. išmokėtos sumos dydžio bei iš A. B. ir D. D. solidariai – D. D. išmokėtos sumos dydžio.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad iš kaltinimo skundžiamame nuosprendyje turi būti pašalinta įrodyta pripažinta aplinkybė, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje kartu su N. M.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. M. 2010-01-12 Jonavos rajono apy­linkės prokuratūros nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (t. 4, b. l. 22-24). Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-01-13 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suė­mi­mas (t. 4, b. l. 31-32). Jonavos rajono apylinkės prokuratūros 2010-01-19 nutarimu nuo ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 61-2-00034-08 N. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas ats­kir­tas (t. 4, b. l. 35-37).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą” 3.1.3 p. numatyta, kad, nuosp­ren­dy­je ne­ga­li bū­ti for­mu­luo­čių, liu­di­jan­čių apie dar ne­nu­teis­tų, nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ne­at­leis­tų ir to­je by­lo­je ne­tei­sia­mų as­me­nų kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką. Jei­gu nu­si­kals­ta­mą vei­ką kal­ti­na­ma­sis pa­da­rė su to­kiais as­me­ni­mis, nu­sta­to­mo­jo­je nuosp­ren­džio da­ly­je, ap­ra­šant nu­si­kals­ta­mą vei­ką, jų pa­var­dės ne­mi­ni­mos. Kai jie yra ži­no­mi, ga­li­ma pa­ra­šy­ti „su as­me­niu, ku­rio by­la išskir­ta“, o kai nežino­mi, – „su ne­nu­sta­ty­tu as­me­niu“ ir pa­našiai. Šios bylos aplinkybėmis nuosprendyje nurodytina, kad nuteistieji veikė „su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta“.

Nors nuteistosios K. B. ir D. D. savo apeliaciniuose skunduose neigia kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų R. Z., D. D. ir K. B. nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad jos, veikdamos organizuotoje gru­pėje kartu su A. B., N. M., D. R. ir tyrimo metu nenustatytu as­meniu, sukčiavo, siekdamos įgyti savo ir kitų naudai iš VSDFV motinystės (tėvystės) pašalpas, tuo tikslu buvo fiktyviai įdarbintos veiklos realiai nevykdančiose įmonėse, sudarė ir pasirašė suklastotas darbo sutartis ir pateikė prašymus VSDFV skirti motinystės (tėvystės) pašalpas. Apklausiama ape­lia­ciniame teisme K. B. parodė, kad iš visų asmenų pažįsta tik A. B.. Jis pasiūlė dirb­ti, ji dirbo, ką buvo sutarusi, ir gaudavo pašalpas. Apklausiama apeliaciniame teisme D. D. taip pat parodė, kad bendravo ir sprendė visus reikalus tik su A. B.. Apie jokią organizuotą gru­pę nežino, jokių kitų pašalpas gaunančių moterų ir J. S. nežinojo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, organizuota grupė gali susidaryti prie pavienio nusikalstamą veiką darančio asmens pri­sidėjus (prisijungus) kitiems asmenims, siekiantiems veikti kartu. BK 182 str. 2 d. nu­ma­ty­ta veika, už kurią nuteisti A. B., D. D. ir K. B., yra sunkus nusikaltimas, pa­da­ry­tas jiems veikiant suderintais veiksmais. Tai, kad byloje nėra duomenų, kad K. B., D. D., R. Z. buvo tarpusavyje pažįstamos, ir žinojo apie viena kitos nusikalstamus veiks­mus, nepašalina jų atsakomybės už veikimą organizuotoje grupėje.

Nuteistoji K. B. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo darbdaviui reikalauti iš priimamos į darbą darbuotojos pateikti pažymą, patvirtinančią ar paneigiančią nėštumą, todėl skundžiamu nuosprendžiu yra įtvirtinama nėščių moterų dis­kri­mi­na­ci­ja ir paneigiama teisė į darbą. Tačiau R. Z., D. D. ir K. B. kaltė dėl nu­sikalstamų veikų padarymo yra pagrįsta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, t. y. pačių kaltinamųjų parodymais, iš kurių nėra pagrindo spręsti, kad įmonėse UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nuteistosios realiai dirbo ir atliko darbo sutartyse nurodytą darbą. Apklausiama teisme R. Z. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirbo, tiktai gaudavo motinystės išmokas po 500 Lt per mėnesį, kitų jai priskaičiuotų išmokų, darbo užmokesčio negavo. D. D. parodė, kad dir­bo UAB (duomenys neskelbtini) ir gaudavo didelį darbo užmokestį už dizainerio darbą. Tokie parodymai lai­kytini neatitinkančiais tiesos. Kaip nurodoma ir skundžiamame teismo nuosprendyje, juos panei­gia kiti byloje surinkti duomenys – specialisto išvada, liudytojų parodymai, kurie nurodė, kad šizai­no paslaugų suteikimo klausimais nei su K. B., nei su D. D. nebendravo, nesitarė, nenurodė, kokio dydžio pastatams atliko dizaino darbus, nei kokius konkrečius patalpų apstatymus turėjo, kaip aiškino, „piešti“, nei kiek juose buvo kambarių. Liudytojas R. G. nurodė, kad viskas buvo atspausdinta ant lapo, o D. D. ir K. B. paaiškino, kad piešė spalvotais pieš­tukais, kad kompiuterinių programų nenaudojo Gyvenamojo namo vidaus vizualizacijos pas­lau­gų teikimo 2008-06-10 sutartyje bei Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte pasirašė A. B. ir R. G., nenurodomas darbus atlikęs asmuo (t. 1, b. l. 112-114). Prie šių dokumentų pa­teik­tas planas (t. 1, b. l. 115) nepatvirtina namo vidaus dizaino vizualizacijos darbų. Kratos protokole nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų atliekant kratą A. B. gyvenamosiose patalpose nerasta (t. 1, b. l. 135), nors A. B. aiškino, kad ofiso neturėjo. 2009-08-28 specialisto išva­do­je ištyrus UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę-finansinę veiklą, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevyk­dė, visi tyrimui pateikti dokumentai surašyti neįvykusioms operacijoms, tame tarpe ir R. G. bei Vokietijos piliečio D. H. sąskaitose-faktūrose ser. DIZ Nr. 01, 03 ir 04, sutartyje Nr. 1, prieduose prie sutarčių, atliktų darbų aktuose bei darbų perdavimo-priėmimo aktuose nėra nurodyta kur yra sutartyje ir prieduose prie sutarties nurodyti pastatai bei kam jie priklauso. Byloje nepagrįsta įrodymais, kad D. H. ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai būtų susitikę ar bendravę, nei Koman­di­ruočių nei susirašinėjimų su užsakovu ar korespondencijos siuntimo ar gavimo dokumentai nepa­teikti. Įmonėje darbai nurodyti sutartyse ir atliktų darbų aktuose nebuvo atlikti. D. R., V. R., G. K., V. K. parodymai patvirtina, kad įmonės veiklos ne­vyk­dė, jų įsteigimas buvo skirtas motinystės (tėvystės) pašalpų iš VSDFV pasisavinimui. Byloje taip pat nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose D. D. ir K. B. UAB (duomenys neskelbtini) nurodomas dirbtas darbo laikas neatitiko tikrovės, nes D. D. teisme paaiškino, kad ieš­kojo darbo, kurį galėtų dirbti augindama kūdikį namuose, todėl ji pradėjo dirbti, kai jos nau­ja­gi­miui buvo vos 1,5 mėn., K. B. darbo laikas 2008 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais nu­rodytas nuo 9 iki 13 val. 5 dienas per savaitę, kai tuo laiku ji, dirbdama mokykloje mokytoja, tu­rėjo atlikti ir darbą mokykloje.

Nuteistoji D. D. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nuosprendį nepa­grįs­tai grindė tik specialistės L. V. paaiškinimais, tačiau specialisto parodymai ir pa­aiš­ki­nimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi. Be to, teismas neatsižvelgė į pateiktų byloje spe­cialistų išvadų prieštaravimus, jų nepašalino. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad spe­cia­lis­to išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 str. nustatytus rei­kala­vi­mus, turi būti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal tei­sėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vado­vau­jan­tis įstatymu, todėl specialisto išvadoje pateiktais duomenimis teismas vadovautis neprivalo, jeigu jie kelia abejonių savo pagrįstumu.

Nuteistosios D. D. teigimu, sudarydama darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), dirb­da­ma pavestą darbą, vykdydama darbdavio atstovo užduotis, gaudama skiriamą darbo užmokestį, vė­liau išeidama vaiko priežiūros atostogų, ji jokių teisės aktų nepažeidė. Taip pat skundžiamu nuos­pren­džiu teismas konstatavo, kad ji nusikalstamomis veikomis padarė 40045,91 Lt turtinę žalą ju­ri­di­niam asmeniui – VSDFV. Tačiau BK 72 str. pagrindu lėšas – 40045,91 Lt teismas konfiskavo, per­duodant jas VSDFV Kauno skyriui, taip pat VSDFV iš jos, A. B. ir J. S. so­li­dariai priteisė 40045,91 Lt dydžio civilinį ieškinį. Tokiu būdu, įvykdžius nuosprendį, VSDFV nepa­grįstai praturtės, o iš nuteistosios bus paimta dvigubai daugiau turto, negu ji neva tai įgijo nu­si­kals­tamomis veikomis.

Nuteistoji K. B. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje nėra pakankamai duo­menų, kad ji padarė neteisėtus veiksmus, kuriais atsirado žala VSDFV Kauno skyriui, todėl nepri­valo jos atlyginti. Taip pat nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas sumokėtas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įmokas VSDFV Kauno skyriui, pažeidė jos teises, kadangi ji antrą kartą turės sumokėti socialinio draudimo ir pajamų mokesčius.

Pagal BK 72 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) turto kon­fis­kavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kal­ti­ninką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 d. nus­tatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusi­kals­ta­mos veikos rezultatas. BK 72 str. 2 d. nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pri­pažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad su­da­ry­tų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusi­kals­tamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-503/2011). Šiame kontekste pažy­mė­tina, kad teismų praktikoje pinigai taip pat pripažįstami nusikalstamos veikos priemone, pvz., jeigu jie suteikti pradinei įmokai sumokėti už apgaule norimą įsigyti daiktą (kasacinė nutartis Nr. 2K-307/2007).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad už R. Z., D. D. ir K. B. valstybinio socialinio draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokesčiai buvo sumokėti darant nusikalstamą veiką ir tikintis nusikalstamų padarinių, t. y. gauti neteisėtą ir nepagrįstą teisę į moti­nys­tės (tėvystės) pašalpas, todėl jie konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos priemonės. Dėl nagri­nėjamos nusikalstamos veikos specifikos minėtos sumos negalėjo būti paimtos iš pačių nuteistųjų ar kitų asmenų, nes atsidūrė VSDFV ir VMI sąskaitose. Tačiau šių piniginių sumų konfiskavimas dėl to neprarado savo teisinės reikšmės ir tikslingumo, nes juo buvo užtikrinta, kad minėtos sumos įmo­nėms negrąžintinos, todėl jų dydžiu VSDFV pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos žalos atly­ginimo nemažintinas.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 72 str. nuostatas ir nusprendė konfiskuoti lėšas, jas perduodant VSDFV Kauno skyriui, į kurias D. D., K. B. ir R. Z. šioje baudžiamojoje byloje buvo apribotos nuo­sa­vy­bės teisės (R. Z. – 79889,44 Lt, K. B. – 73059,95 Lt, D. D. – 40045,91 Lt ).

VSDFV turtinė žala padaryta tik nuteistosioms išmokėta priskaičiuotų išmokų dalimi, o ta išmokų dalis, kuri buvo tik suskaičiuota kaip išmokėtina, tačiau nuteistosioms neišmokėta, iš nu­teis­tųjų reikalaujama būti negali, kadangi tokiu atveju, kaip pagrįstai savo skunde nurodo nuteistoji D. D., iš nuteistųjų bus paimta daugiau turto, negu jos įgijo nusikalstamomis veikomis. Atsi­žvel­giant į tai, nuosprendžio dalis, kuria konfiskuotos nuteistosioms R. Z., K. B. ir D. D. neišmokėtos lėšos, į kurias buvo apribotos nuteistųjų teisės ir kurios perduotos saugoti VSDFV, naikintina. Taip pat atitinkamai panaikintini ir D. D., K. B. ir R. Z. Jonavos r. apyl. prokuratūros prokuroro nutarimais taikyti laikini nuosavybės teisių apribojimai į motinystės (tėvystės) pašalpos dalis, apskaičiuotas pagal UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas (t. 5, b. l. 29, 138; t. 6, b. l. 45), dėl kurių pirmosios ins­tancijos nuosprendyje nepasisakė.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su nuteistosios D. D. apeliacinio skundo argu­men­tu, kad teismas, skirdamas bausmę esant idealiai nusikaltimų sudėčiai, pažeidė BK 63 str. nuostatas ir paskirtas bausmes neteisingai subendrino iš dalies jas sudedant, o ne apėmimo būdu. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad parinkdamas paskirtų bausmių su­bendrinimo būdą, teis­mas bausmes subendrino tik dalinio sudėjimo būdu. Tačiau BK 63 str. 5 d. 1 p. nu­ma­ty­ta, kad, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, teismas taiko bausmių apėmimą. Teismas laiko, jog na­gri­nėjamu atveju yra idealioji nusikaltimų sutaptis, nes dokumentų klastojimas buvo sudėtinė dalis veiksmų, kuriais buvo įgytas svetimas turtas: suklastojant dokumentą sudarytos sąlygos įgyvendinti išankstinį sumanymą – įgyti svetimą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas idealiosios sutapties sam­pratą aiškina: 1) veikos, padarytos per labai trumpą laiko tarpą, 2) bendras sumanymas, 3) viena iš nusikalstamų veikų yra tik etapas tikslui pasiekti (kasacinė nutartis Nr. 2K-92/2005). Teisėjų ko­legijos nuomone, nuteistųjų veiksmai suklastojant dokumentus buvo vienas iš etapų tikslui pasiekti, todėl tai laikytina idealiąja sutaptimi. Be to, BK 63 str. 5 d. 2 p. nu­ma­ty­ta, kad teismas taiko baus­mių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 182 str. 2 d. yra sunkus nusikaltimas.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės turėjo būti su­ben­drintos jų apėmimo būdu pagal BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., 2 p. nuostatas. Kadangi su­bendrindamas paskirtas bausmes apylinkės teismas netinkamai pritaikė bau­džia­mąjį įstatymą, va­do­vaujantis BPK 328 str. 1 p., nuosprendis šioje dalyje keičiamas. Iš naujo subendrinant bausmes baus­mių apė­mi­mo būdu, skundžiamu nuosprendžiu subendrintos bausmės proporcingai švel­ni­na­mos visiems nuteistiesiems, nors nuteistosios R. Z. atžvilgiu apeliacinio skundo ir nėra. BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad nuosprendžių (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas neviršijant apeliacinių skundų ribų ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių paduoti skundai, tačiau teisę švel­ninti nuosprendį ir tiems nuteistiesiems, dėl kurių nuosprendis neapskųstas, numato BPK 320 str. 5 d. Švelnindamas nuosprendį nuteistiesiems, dėl kurių nuosprendis apskųstas, apeliacinės instancijos teismas turi apsvarstyti, ar nuosprendžio pakeitimo pagrindai neliečia nuteistųjų, dėl kurių jis neaps­kųstas. Kai nuosprendis apeliantui keičiamas taikant švelnesnį įstatymą, jis turi būti pakeistas ir skun­dų nepadavusiems nuteistiesiems, jei švelnesnio įstatymo taikymo pagrindai liečia ir juos (Lie­tuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme” 5 ir 8 p.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmes už nusikalstamas vei­kas, atsižvelgė į tai, kad kaltinamieji teismo neteisti, dirbantys, kaltinamosios R. Z., D. D., K. B. auginančios mažamečius vaikus, šias nusikalstamas veikas padarė bū­da­mos nėščios, galimai neįvertinusios savo veikos neigiamų pasekmių. Teismas taip pat įvertino nusi­kalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tai, kad kaltinamieji jiems inkriminuotus nusikaltimus pa­da­rė veikdami organizuotoje grupėje, jų veikos buvo padarytos tyčiniais veiksmais. Kaltinamasis A. B. buvo vienas iš šių nusikalstamų veikų organizatorių. Teismas atsižvelgė į kaltinamųjų at­sa­komybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir nusprendė kaltinamajam A. B. skirti laisvės atėmimo bausmę, o R. Z., D. D. ir K. B. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 54 str. 3 d.

Apeliaciniame skunde A. B. nurodo, kad teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nes tinkamai neatsižvelgė į jo asmenybę, į tai, kad jis yra vienintelis šeimos maitintojas, au­gina mažamečius vaikus, ir į pernelyg ilgai užsitęsusį baudžiamąjį procesą. Lietuvos Aukš­čiau­siasis Teismas bylose dėl pernelyg ilgo proceso yra pasisakęs, kad tokiu atveju tinkama kaltinamojo teisių apsauga yra švelnesnės bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką. BK 54 str. 3 d. numatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiš­kiai prieštarautų tei­singumo principui, teis­mas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali moty­vuo­tai paskirti švelnesnę bausmę. BK neapi­brė­žia teisingumo prin­cipo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos baus­mės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 str. 2 d. apibrėžtą baus­mės paskirtį ir BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius baus­mių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011). Remiantis teismų praktika, švel­­nin­da­mas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplin­ky­bės, ro­dan­čios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos ir nu­teis­tojo A. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti apie mažesnį šio nuteistojo asmenybės bei jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir manyti, kad BK 41 str. 2 d. numa­tyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tiek nusi­kals­tamų veikų pobūdis, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, tame tarpe ir tai, kad nėra duomenų, jos per praėjusį ilgą laiko tarpą po nusikalstamų veikų padarymo A. B. būtų nusižengęs, atitinka BK 54 str. 3 d. taikymo sąlygas, o laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo prin­ci­pui, nes tai turėtų neigiamos įtakos tiek nuteistojo, tiek jo šeimos svar­biems socialiniams interesams. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis BK 54 str. 3 d. bei lygybės prieš įstatymą principu, A. B. turėjo būti paskirtos švelnesnės bausmės. Atsižvelgiant į tai, jam už BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. numatytų nusikaltimų pa­darymą skirtinos skirtinos laisvės apribojimo bausmės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamų veikų A. B., K. B. ir D. D. atžvilgiu šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliaciniame skun­de išdėstytas aplinkybes, nustatė, jog apylinkės teismo išvados dėl J. S. nuteisimo pagal jai inkriminuotas nusikalstamas veikas yra nepagrįstos. Atitinkamai keistinas ir VSDFV padarytos turtinės žalos priteisimas. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. B. taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir jo atžvilgiu skirtina švelnesnė bausmė. Be to, esant idealiajai nusi­kals­ta­mų veikų sutapčiai ir veikoms labai skiriantis pagal pavojingumą, keistinas ir apylinkės teismo nuos­prendyje taikytas nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių suben­dri­nimo būdas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 3 d., 4 d., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. S. nuteisimo pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 300 str. l d., ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: J. S. iš­tei­sinti, nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį ir Valstybinio so­cialinio draudimo fondo valdybai priteisti solidariai: iš A. B. ir K. B. 73059,95 litų (21159,62 eurų), iš A. B. ir R. Z. – 79889,44 litų (23137,58 eurų), iš A. B. ir D. D. – 40045,91 litų (11598,10 eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Pašalinti nuosprendyje įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad nuteistieji veikė organi­zuo­to­je grupėje kartu su A. B., N. M., J. S., ikiteisminio ty­ri­mo metu nenustatytu asmeniu bei skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsitraukusiomis D. D., K. B., R. Z., D. R., ir nurodyti, kad: nu­teistieji veikė organizuotoje grupėje kartu su A. B., asmeniu, kurio atžvilgiu byla išs­kir­ta, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsitraukusiomis D. D., K. B., R. Z., D. R..

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 str., perduodant VSDFV Kauno skyriui, konfiskuotos lėšos, į kurias D. D., K. B. ir R. Z. šioje baudžiamojoje byloje buvo apribotos nuosavybės teisės (R. Z. – 79889,44 Lt, K. B. – 73059,95 Lt, D. D. – 40045,91 Lt ).

Panaikinti R. Z. Jonavos r. apyl. prokuratūros prokuroro 2009-08-03 nu­ta­rimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, aps­kai­čiuo­tą ir neišmokėtą pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas.

Panaikinti K. B. Jonavos r. apyl. prokuratūros prokuroro 2009-05-11 nu­ta­ri­mu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskai­čiuo­tą ir neišmokėtą pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas.

Panaikinti D. D. Jonavos r. apyl. prokuratūros prokuroro 2009-04-07 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskaičiuotą ir neišmokėtą pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas.

Nubausti A. B., pripažintą kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. 222 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d.:

už nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., dvejų metų laisvės ap­ribojimo bausme;už nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d., vienerių metų lais­vės apribojimo bausme;už nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 222 str. 1 d., vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. ir 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – dvejų metų laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., paskirti A. B. įpareigojimus nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteis­ta­jam ar jos šeimos nariui suteiktomis atostogomis, ar susirgimu; per 10 mėnesių nuo nuos­pren­džio įsiteisėjimo išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevals­ty­bi­nė­se organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nuse­nu­siais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., 2 p., K. B. pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 300 str. l d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams su pagal BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., jai paskirtais įpareigojimais: nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajai ar jos šeimos nariui suteiktomis atostogomis, ar su­sir­gimu; ir per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįga­liai­siais, nuse­nu­siais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., 2 p., D. D. pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 300 str. l d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams su pagal BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., jai paskirtais įpareigojimais: nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajai ar jos šeimos nariui suteiktomis atostogomis, ar susir­gimu; ir per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nuse­nu­siais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., 2 p. R. Z. pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 300 str. l d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių su pagal BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., jai paskirtais įpareigojimais: nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajai ar jos šeimos nariui suteiktomis atostogomis, ar su­sir­gimu; ir per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nuse­nu­siais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio palikti nepakeistą.

Teisėjai Viktoras PreikšasRamūnas AntanavičiusValdas Vitunskas