- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-3-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-2-00034-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Ramūnas Antanavičius, Viktoras Preikšas, Agnė Ramanauskienė, Laima Grėbliūnienė
- Nuteistasis
- A. B., J. S., K. B., D. D.
- Advokatai
- Regina Šaltinienė, Mindaugas Vasiliauskas
- Kategorijos
- 1.1.4.4.3Organizatorius (BK 24 str. 4 d.)
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-327/2015
Teisėja Sigita Bružienė Teisminio proceso Nr. 1-65-2-00034-2008-7
2015 m. kovo 16 d.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Ramūno Antanavičiaus ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Audronei Stankevičiūtei, Agnei Ramanauskienei, Laimai Grėbliūnienei, Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistiesiems A. B. ir J. S., jų gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui, nuteistosioms K. B. ir D. D., jų gynėjai advokatei Reginai Šaltinienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B., J. S., K. B. ir D. D. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams;
- pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
- pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;
- pagal BK 25 str. 3 d., 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
- pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams;
- pagal BK 25 str. 3 d., 300 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, nustatyta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 2 metams.
Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., įpareigota nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajai ar jos šeimos nariui suteiktomis atostogomis, ar susirgimu; ir per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
- pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams;
- pagal BK 300 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, nustatyta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 2 metams.
Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., įpareigota nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajai ar jos šeimos nariui suteiktomis atostogomis, ar susirgimu; ir per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 72 str., kaltinamųjų D. D., K. B. ir R. Z. sumokėtos UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriui pripažintos piniginėmis lėšomis, panaudotomis nusikalstamai veikai įvykdyti, ir konfiskuotos.
Vadovaujantis BK 72 str., lėšos, į kurias D. D., K. B. ir R. Z. šioje baudžiamojoje byloje buvo apribotos nuosavybės teisės (R. Z. 79 889,44 Lt, K. B. 73059,95 Lt, D. D. 40045,91 Lt) konfiskuotos, perduodant VSDFV Kauno skyriui.
Paskirtas nuosavybės teisių apribojimas į R. Z. ir K. B. turtą paliktas galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo.
Tenkinus civilinius ieškinius, priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iš A. B., K. B. ir J. S. solidariai 73 059,95 Lt, iš A. B., R. Z. ir J. S. solidariai 79 889,44 Lt; iš A. B., D. D. ir J. S. solidariai 40 045,91 Lt.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista R. Z., tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir išklausiusi proceso dalyvių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. už tai, kad: nuo 2007 m. spalio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su N. M., J. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsitraukusiomis D. D., K. B., R. Z., D. R., jam, A. B., N. M., J. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sukuriant nusikalstamos veiklos planą - įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevykdys ir į tas įmones įdarbinti kūdikių besilaukiančias moteris, siekiant sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, organizuotos grupės nariams N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisiėmus sau vaidmenį surasti asmenis, kurie fiktyviai įsteigtų įmones, teikiančias dizaino paslaugas, į kurias galima būtų įdarbinti iš anksto surastas kūdikių besilaukiančias moteris, kad vėliau apskaitos dokumentuose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių dirbančiosioms būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, J. S. prisiėmus sau funkciją (vaidmenį) tvarkyti įsteigtų ir realios veiklos nevykdančių įmonių buhalterinę apskaitą - įtraukiant į apskaitą tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos perduodant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams ir valstybinei mokesčių inspekcijai, jam, A. B., prisiėmus sau funkciją - dalyvauti fiktyvių įmonių, teikiančių dizaino paslaugas, įkūrime, besilaukiančių kūdikių paieškoje ir tapti vienos iš bendrovių (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2007 m. spalio mėnesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, Kauno mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, davė nurodymą N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, surasti asmenį ir jo vardu įkurti fiktyvią, dizaino paslaugas teikiančią įmonę, į kurią galėtų darbinti nėščias moteris.
Po ko, N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, iš anksto žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdys, įkalbėjo G. K. 2007-10-23 įsteigti uždarąją bendrovę (duomenys neskelbtini) bei tapti jos vadovu.
Po ko, N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2007 m. lapkričio mėnesio pradžioje, iš anksto žinant, kad R. Z. yra nėščia, įkalbėjus ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jie fiktyviai ją įdarbinus į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos, R. Z., 2007 metų IV ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet, R. Z., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą - VSDFV priklausantį turtą.
Po ko, jis, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad R. Z. yra nėščia ir sutinka dalyvauti nusikalstamoje veikloje, kad gautų motinystės (tėvystės) pašalpą, 2007-11-05 davė nurodymus tyrimo metu nenustatytam asmeniui ją fiktyviai įdarbinti į UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarant darbo sutartį Nr. 02, 2007-11-05, pagal kurią nustatė mokėti už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimo, 4 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.
Po ko, R. Z., žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirbs, (duomenys neskelbtini), savo namo kieme, 2007 m. lapkričio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pasirašius ją, tuo patvirtindama žinomai suklastotą dokumentą.
Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsiant nusikalstamą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, žinant, kad R. Z. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2007-12-31 priskaičiavus R. Z. 19500 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavus 2008 m. sausio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, kur nurodžius, kad R. Z. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2007 m. IV ketvirtyje 19500 Lt pajamų.
Po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikus R. Z. vaiko priežiūros atostogas nuo 2008-06-13 iki vaikui sueis treji metai, suklastojus UAB (duomenys neskelbtini) tariamo direktoriaus G. K. parašą.
Po ko, R. Z., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio stažo, 2008-06-30 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją.
Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl R. Z. su buhaltere J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad R. Z. turi teisę gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-03-12 priėmė sprendimą Nr. 8-37-900 „Dėl R. Z. teisės į motinystės pašalpą“, kuriame nusprendė skirti jai 1979,88 Lt motinystės pašalpą, ir 2008-06-30 priėmė sprendimą Nr. 8.36-6890 „Dėl R. Z. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti R. Z. 126337,59 Lt iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-06-30 iki 2010-03-27, pinigus pervedant į R. Z. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr.(duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu apgaule A. B. savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – 1979,88 Lt, išmokėtus R. Z. kaip motinystės pašalpa, didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 126 337,59 Lt, išmokėtinus R. Z. kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 77909,56 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą (1979,88 Lt+77909,56 Lt) 79 889,44 Lt turtinę žalą.
Po ko jis, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2007 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Kauno mieste UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, iš anksto žinodamas, kad D. R. yra nėščia, įkalbėjo ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jis fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos, D. R., 2007 metų IV ketvirčio, 2008 m. I ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet D. R., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą - VSDFV priklausantį turtą.
Po ko, jis, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, davė nurodymus N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti D. R. asmens duomenis ir ją fiktyviai įdarbinti į UAB (duomenys neskelbtini), sudarant darbo sutartį Nr. 03, 2007-11-21, pagal kurią nustatė mokėti už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimo, 4 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.
Po ko, D. R., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, žinant, kad darbo sutartyje Nr. 03, 2007-11-21 duomenys neteisingi, (duomenys neskelbtini), bute, 2007 m. lapkričio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pasirašius ją, tuo patvirtindama žinomai suklastotą dokumentą.
Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsiant nusikalstamą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, žinant, kad D. R. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2007-11-21 iki 2007-12-31 priskaičiavo D. R. 7500 Lt atlyginimo, o nuo 2008-01-01 iki 2008-03-31 priskaičiavo 18599,88 Lt bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavus 2008 m. sausio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, kur nurodžius, kad D. R. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2007 m. IV ketvirtyje 7500 Lt pajamų ir perdavus 2008 m. balandžio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų I ketvirtį, kur nurodžius, kad D. R. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2008 m. I ketvirtyje 18599,88 Lt pajamų.
Po ko, D. R., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinant, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) nedirba ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2008 m. balandžio mėnesį, tiksli tyrimo metu data nenustatyta, VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą; 2) nedarbingumo pažymėjimą C (duomenys neskelbtini); 3) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.
Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl D. R. su J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad D. R. turi teisę gauti tokio dydžio motinystės pašalpą, 2008-04-08 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė skirti laikotarpiui nuo 2008-04-01 iki 2008-08-04 13 104 Lt motinystės pašalpą, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, motinystės pašalpą 10238,30 Lt.
Po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašius žinomai neteisingus duomenis, apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei D. R. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-08-05 iki 2011-05-17, suklastojus UAB (duomenys neskelbtini) tariamo direktoriaus G. K. parašą.
Po ko, D. R., vykdant išankstinį susitarimą ir žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio stažo, 2008-08-25 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją; 5) darbo sutarties kopiją.
Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl D. R. su buhaltere J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad D. R. turi teisę gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-08-27 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. R. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti D. R. 139 411,95 Lt iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-08-05 iki 2010-05-17, pinigus pervedant į D. R. (duomenys neskelbtini) bankas esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu apgaule A. B. savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – 10238,30 Lt išmokėtus D. R. kaip motinystės pašalpą, didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 139411,95 Lt, išmokėtinus D. R. kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 79134,15 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą (10238,30 Lt+79134,15 Lt) 89372,45 Lt turtinę žalą.
Po ko jis, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų sausio mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Kauno mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad K. B. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, įkalbėjo ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jis fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie K. B., 2008 metų I ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet K. B., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą.
Po ko, jis, vykdydamas bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. sausio mėnesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, Kauno mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, davė nurodymus N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti K. B. asmens duomenis ir ją fiktyviai įdarbinti į UAB (duomenys neskelbtini), sudarant darbo sutartį.
Po ko, K. B., tęsiant bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. sausio mėnesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), bute, pasirašius darbo sutartį, tuo patvirtindama žinomai suklastotą dokumentą.
Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsiant nusikalstamą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir žinant, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2008-03-31 priskaičiavo K. B. 17235,69 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavus 2008 m. balandžio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų I ketvirtį, kur nurodžius, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2008 m. I ketvirtyje 17235,69 Lt pajamų.
Po ko, jis, vykdydamas bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. balandžio mėnesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, nurodė tyrimo metu nenustatytam asmeniui įsteigti UAB (duomenys neskelbtini), kuri teiktų dizaino vizualizacijos paslaugas, po ko 2008-05-15 jis tapo šios bendrovės direktoriumi.
Po ko, jis, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų gegužės mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Kauno mieste, tyrimo metu tikslesnė vieta nenūstatyta, žinodamas, kad K. B. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, įkalbėjo ją toliau tęsti nusikalstamą susitarimą dalyvauti nusikalstamoje veikoje, šiai sutikus, susitarė, kad jis fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos, K. B., 2008 metų II ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet K. B., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą - VSDFV priklausantį turtą.
Po ko, K. B., tęsiant bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. gegužės 7 d., žinant, kad darbo sutartyje Nr. 3 2008-05-07 duomenys, kad ji priimama į darbą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms, mokant už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimo, nustatant 4 darbo valandų per dieną trukmės ir 5 dienas per savaitę darbo dienas, yra žinomai melagingi, pasirašius ją, tuo patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.
Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsiant nusikalstamą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir žinant, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2008-06-31 priskaičiavo K. B. 12810 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė 2008-07-10 pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų II ketvirtį, kur nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) K. B. apskaičiuota 2008 m. II ketvirtyje 12810 Lt pajamų.
Po ko, K. B., vykdant bendrą išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-07-01 kreipėsi į VĮ (duomenys neskelbtini), dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, kur tą pačią dieną jai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo pažymėjimas, serija C Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-11-03.
Po ko, K. B., vykdant nusikalstamą susitarimą ir žinant, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2008-07-03 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą; 2) nedarbingumo pažymėjimą C (duomenys neskelbtini); 3) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.
Po ko VSDFV Kauno skyriuje dėl K. B. su J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad K. B. turi teisę gauti tokio dydžio motinystės pašalpą, 2008-07-08 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė skirti laikotarpiui nuo 2008-07-01 iki 2008-11-03 27958,32 Lt motinystės pašalpą, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas motinystės pašalpą, 17779,32 Lt.
Po ko, jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo (direktorius) 2008-11-04 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų K. B. suteikimo iki vaikui sueis trys metai“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei K. B. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-11-04 iki 2011-07-29.
Po ko, K. B., vykdant išankstinį susitarimą ir žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ( Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio stažo, 2008-11-21 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją.
Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl K. B. su buhaltere J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad K. B. turi teisę gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-08-27 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. B. teisės į motinystės(tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti K. B. 131257,90 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, motinystės (tėvystės) pašalpą 81608,10 Lt, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2010-07-29, pinigus pervedant į K. B. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu A. B. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - VSDFV biudžeto 17779,32 Lt, išmokėtus K. B. kaip motinystės pašalpą, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 81608,10 Lt, mokėtinus K. B. kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 55280,63 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą 73059,95 Lt (17779,32 Lt+55280,63 Lt) turtinę žalą.
Po ko, jis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, iš anksto žinodami, kad D. D. 2008-03-24 yra pagimdžiusi vaiką ir negauna motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 metų balandžio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), įkalbėjo ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jis, A. B., fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie D. D. 2008 metų II ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet D. D. kreipsis į VSDF Jonavos skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą - VSDFV priklausantį turtą.
Po ko, D. D., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų balandžio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), įkalbėjus jam, A. B., ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, perdavus savo duomenis A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuriems veikiant pagal nusikalstamos veiklos planą, D. D. fiktyviai įdarbino UAB (duomenys neskelbtini) 2008-05-07 sudarant suklastotą darbo sutartį Nr. 04 2008-05-07, pagal kurią nustatė mokėti už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip ½ minimalaus mėnesinio atlyginimo dirbant 8 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.
Po ko, D. D. žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirbs, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), 2008-05-07 pasirašė ją, tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.
Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsiant nusikalstamą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, žinant, kad D. D. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2008-05-30 priskaičiavus D. D. 10350 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-06-3010950 Lt darbo užmokestį, bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavus 2008-07-10 pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų II ketvirtį, kur nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) D. D. apskaičiuota 2008 m. II ketvirtyje 21300 Lt pajamų.
Po ko, jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo (direktorius) 2008-09-30 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų D. D. šuteikimo iki vaikui sueis trys metai“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei D. D. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-10-01 iki 2011-03-24.
Po ko, D. D., vykdant išankstinį susitarimą ir žinant kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ( Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio stažo, 2008-10-16 VSDFV Jonavos skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją.
Po ko, VSDFV Jonavos skyriuje dėl D. D. su buhaltere J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad D. D. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, priėmė sprendimą 2008-10-27 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. D. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti D. D. 107222,16 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-03-24, pinigus pervedant į D. D. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu A. B. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 107 222,16 Lt, mokėtinus D. D. kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 40 045,91 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui 40 045,91 Lt turtinę žalą.
Be to, A. B. pagal BK 24 str. 4 d. 25 str. 3 d., 222 str.1 d. nuteistas už tai, kad: laikotarpiu nuo 2008-05-15 iki 2009-04-09, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnė vieta nenustatyta, veikdamas organizuotoje bendrininkų grupėje kartu su buhaltere J. S. organizuojant apgaulingą įmonės apskaitos tvarkymą, t.y. nesilaikydamas 2006-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 14 str. 2 d. reikalavimo, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, surašė ir pasirašė 2008-06-02 sąskaitą faktūrą serija DIZ Nr. 01, 2008-07-18 sąskaitą faktūrą serija DIZ Nr. 03, 2008-07-28 sąskaitą faktūrą serija DIZ Nr. 04, 2008 m. gegužės - liepos mėn. atliktų darbų akte Nr. 1, 2008-06 02 darbų perdavimo - priėmimo akte Nr. 1, 2008-07-04 darbų perdavimo - priėmimo akte Nr. 3, 2008m. birželio mėn. atliktų darbų akte Nr. 3, 2008-07-28 darbų perdavimo - priėmimo akte Nr. 4, 2008 m. liepos mėn. atliktų darbų akte Nr. 4, buhalterei J. S. įtraukiant šiuos duomenis į buhalterinę apskaitą, nors iš anksto žinojo, kad įmonė jokios veiklos nevykdė, dizaino vizualizacijos paslaugų neteikė, t. y. fiksavo buhalteriniuose dokumentuose neįvykusias ūkines operacijas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nešilaikydamas 2006-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 14 str. 2 d. reikalavimo kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, įmonės buhalterei J. S. apskaičiavus, pasirašė ir perdavė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteisingus duomenis apie apdraustųjų pajamas 2008 m. II-IV ketvirčius ir 2009 m. I ketvirtį, kur nurodė, kad deklaruojamuoju laikotarpiu iš viso bendrovės apdraustiesiems buvo apskaičiuota 48 401,98 pajamų, nuo kurių priskaičiuota 16662,99 Lt dydžio įmokų suma, iš to skaičiaus K. B. buvo apskaičiuota 12810,00 Lt pajamų, nuo kurių priskaičiuota 4325,84 Lt dydžio įmokų suma, D. D. buvo apskaičiuota 22500,00 Lt pajamų, nuo kurių priskaičiuota 7645,50 Lt dydžio įmokų suma, nors iš anksto buvo žinoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė, įmonėje dizainerėmis įformintos D. D. ir K. B. vizualizacijos paslaugų atlikti negalėjo, nebuvo gauti jokie dizainerių darbų įrodymai, o bendrovės buhalteriniuose dokumentuose buvo fiksuojamos neįvykusios operacijos, todėl iš pateiktų dokumentų visiškai negalima nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, turtą, kapitalą ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą už laikotarpį nuo 2008-05-15 iki 2009-04-09.
J. S. nuteista pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. už tai, kad: nuo 2007 m. spalio mėnesio, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnė vieta nenūstatyta, veikdama organizuotoje grupėje kartu su A. B., N. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, Kauno m. skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsitraukusiomis D. D., K. B., R. Z., D. R., jai, J. S., A. B., N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sugalvojus nusikaltimo padarymo planą - įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevykdys ir į tas įmones įdarbinti kūdikių besilaukiančias moteris, siekiant sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, organizuotos grupės nariams N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisiėmus sau vaidmenį surasti asmenis, kurie fiktyviai įsteigtų įmones teikiančias dizaino paslaugas, į kurias galima būtų įdarbinti iš anksto surastas kūdikių besilaukiančias moteris, kad vėliau apskaitos dokumentuose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių dirbančiosioms kūdikių besilaukiančioms moterims būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV), A. B. prisiėmus sau funkciją - dalyvauti fiktyvių įmonių, teikiančių dizaino paslaugas, įkūrime, besilaukiančių kūdikių paieškoje ir tapti vienos iš fiktyviai įsteigtų bendrovių (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), ji prisiėmė sau funkciją (vaidmenį) tvarkyti įsteigtų ir realios veiklos nevykdančių įmonių buhalterinę apskaitą, įtraukiant į apskaitą tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos perduodant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams ir valstybinei mokesčių inspekcijai;
Po ko, A. B., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikiant pagal išankstinį susitarimą, 2007m. spalio mėnesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, davus nurodymą N. M. ir tyrimo metu nenūstatytam asmeniui, surasti asmenį ir jo vardu įkurti fiktyvią, dizaino paslaugas teikiančią įmonę, į kurią galėtų darbinti nėščias moteris.
Po ko, N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, iš anksto žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdys, įkalbėjo G. K. 2007-10-23 įsteigti uždarąją bendrovę (duomenys neskelbtini) bei tapti jos vadovu.
Po ko, N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2007 m. lapkričio mėnesio pradžioje, iš anksto žinant, kad R. Z. yra nėščia, įkalbėjus ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jie fiktyviai ją įdarbinus į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos, R. Z., 2007 metų IV ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet R. Z., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą.
Po ko, A. B., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, žinant, kad R. Z. yra nėščia ir sutinka dalyvauti nusikalstamoje veikloje, kad gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2007-11-05, davė nurodymus tyrimo metu nenustatytam asmeniui ją fiktyviai įdarbinti į UAB (duomenys neskelbtini), sudarant darbo sutartį Nr. 02, 2007-11-05, pagal kurią nustatant mokėti už atliktą darbo kiekį, pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimo, 4 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.
Po ko, R. Z. žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirbs, (duomenys neskelbtini), savo namo kieme, 2007 m. lapkričio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pasirašius ją, tuo patvirtindama žinomai suklastotą dokumentą.
Po ko, ji, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsdama nusikalstamą veiką, būdama UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, žinodama, kad R. Z. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2007-12-31 priskaičiavo R. Z. 19500 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė 2008 m. sausio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, kur nurodė, kad R. Z. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2007 m. IV ketvirtyje 19500 Lt pajamų.
Po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikus R. Z. vaiko priežiūros atostogas nuo 2008-06-13 iki vaikui sueis trys metai, suklastojus UAB (duomenys neskelbtini) tariamo direktoriaus G. K. parašą.
Po ko, R. Z., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio stažo, 2008-06-30 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją.
Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl R. Z. su ja, J. S., pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad R. Z. turi teisę gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-03-12 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Z. teisės į motinystės pašalpą, kuriame nusprendė skirti jai 1979,88 Lt motinystės pašalpą ir 2008-06-30 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Z. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti R. Z. 126337,59 Lt iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-06-30 iki 2010-03-27, pinigus pervedant į R. Z. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr.(duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu apgaule J. S. savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – 1979,88 Lt, išmokėtus R. Z. kaip motinystės pašalpą, didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 126337,59 Lt, išmokėtinus R. Z. kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 77909,56 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą (1979,88 Lt+77909,56 Lt) 79889,44 Lt turtinę žalą.
Po ko, A. B., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2007 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Kauno mieste UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, iš anksto žinant, kad D. R. yra nėščia, įkalbėjus ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jis fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie D. R. 2007 metų IV ketvirčio, 2008 m. I ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet D. R., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą.
Po ko, A. B., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, davus nurodymus N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti D. R. asmens duomenis ir ją fiktyviai įdarbinti į UAB (duomenys neskelbtini), sudarant darbo sutartį Nr. 03, 2007-11-21, pagal kurią nustatant mokėti už atliktą darbo kiekį, pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimo, 4 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.
Po ko, D. R., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, žinant, kad darbo sutartyje Nr. 03, 2007-11-21 duomenys neteisingi, (duomenys neskelbtini), bute, 2007 m. lapkričio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pasirašius ją, tuo patvirtindama žinomai suklastotą dokumentą.
Po ko, ji, J. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsdama nusikalstamą veiką, būdama UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, žinodama, kad D. R. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2007-11-21 iki 2007-12-31 priskaičiavo D. R. 7500 Lt atlyginimo, o nuo 2008-01-01 iki 2008-03-31 priskaičiavo 18599,88 Lt bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė 2008 m. sausio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, kur nurodė, kad D. R. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2007 m. IV ketvirtyje 7500 Lt pajamų ir perdavė 2008 m. balandžio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų I ketvirtį, kur nurodė, kad D. R. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2008 m. I ketvirtyje 18599,88 Lt pajamų.
Po ko, D. R., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinant, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) nedirba ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2008 m. balandžio mėnesį, tiksli tyrimo metu data nenustatyta, VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą 2) nedarbingumo pažymėjimą C (duomenys neskelbtini); 3) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.
Po ko VSDFV Kauno skyriuje dėl D. R. su ja, J. S., pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad D. R. turi teisę gauti tokio dydžio motinystės pašalpą, 2008-04-08 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė skirti laikotarpiui nuo 2008-04-01 iki 2008-08-04 13 104 Lt motinystės pašalpą, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, motinystės pašalpą 10238,30 Lt.
Po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašius žinomai neteisingus duomenis, apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei D. R. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-08-05 iki 2011-05-17, suklastojus UAB (duomenys neskelbtini) tariamo direktoriaus G. K. parašą.
Po ko, D. R., vykdant išankstinį susitarimą ir žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio stažo, 2008-08-25 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją; 5) darbo sutarties kopiją.
Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl D. R. su ja, J. S., pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad D. R. turi teisę gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-08-27 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. R. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti D. R. 139411,95 Lt iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-08-05 iki 2010-05-17, pinigus pervedant į D. R. (duomenys neskelbtini) bankas esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu apgaule J. S. savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - 10238,30 Lt, išmokėtus D. R. kaip motinystės pašalpą, didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 139411,95 Lt, išmokėtinus D. R. kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 79 134,15Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą (10238,30 Lt+79134,15 Lt) 89372,45 Lt turtinę žalą.
Po ko, A. B., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų sausio mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenūstatytoje vietoje, žinant, kad K. B. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, įkalbėjus ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jis fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie K. B. 2008 metų I ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet K. B., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDF Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą.
Po ko, A. B., vykdant bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. sausio mėnesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytoje vietoje, davus nurodymus N. M. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui paimti K. B. asmens duomenis ir ją fiktyviai įdarbinti į UAB (duomenys neskelbtini), sudarant darbo sutartį.
Po ko, K. B. tęsiant bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. sausio mėnesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), bute, pasirašius darbo sutartį, tuo patvirtindama žinomai suklastotą dokumentą.
Po ko, ji, J. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsdama nusikalstamą veiką, būdama UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir žinodama, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2008-03-31 priskaičiavo K. B. 17 235,69 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė 2008 m. balandžio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų I ketvirtį, kur nurodė, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2008 m. I ketvirtyje 17 235,69 Lt pajamų.
Po ko, A. B., vykdant bendrą susikalstamą susitarimą, 2008 m. balandžio mėnesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, nurodžius tyrimo metu nenustatytam asmeniui įsteigti UAB (duomenys neskelbtini), kuri teiktų dizaino vizualizacijos paslaugas, po ko 2008-05-15 jis tapo šios bendrovės direktoriumi.
Po ko, A. B., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų gegužės mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tyrimo metu tikslesnė vieta nenustatyta, žinant, kad K. B. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, įkalbėjęs ją toliau tęsti nusikalstamą susitarimą dalyvauti nusikalstamoje veikoje, šiai sutikus, susitaręs, kad jis fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos Pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos, K. B., 2008 metų II ketvirčio, pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet K. B., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės(tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą.
Po ko, K. B., tęsiant bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. gegužės 7 d., žinant, kad darbo sutartyje Nr. 3 2008-05-07 duomenys, kad ji priimama į darbą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms, mokant už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimo, nustatant 4 darbo valandų per dieną trukmės ir 5 dienas per savaitę darbo dienas, yra žinomai melagingi, pasirašius ją, tuo patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.
Po ko, ji, J. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsdama nusikalstamą veiką, būdama UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir žinodama, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2008-06-31 priskaičiavo K. B. 12810 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė 2008-07-10 pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų II ketvirtį, kur nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) K. B. apskaičiuota 2008 m. II ketvirtyje 12810 Lt pajamų.
Po ko, K. B., vykdant bendrą išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-07-01 kreipiantis į VĮ (duomenys neskelbtini) dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, kur tą pačią dieną jai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo pažymėjimas, serija C Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-11-03.
Po ko, K. B., vykdant nusikalstamą susitarimą ir žinant, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2008-07-03 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą; 2) nedarbingumo pažymėjimą C (duomenys neskelbtini); 3) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.
Po ko VSDFV Kauno skyriuje dėl K. B. su ja, J. S., pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad K. B. turi teisę gauti tokio dydžio motinystės pašalpą, 2008-07-08 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė skirti laikotarpiui nuo 2008-07-01 iki 2008-11-03 27958,32 Lt motinystės pašalpą, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, motinystės pašalpą 17779,32 Lt.
Po ko, A. B., tęsiant nusikalstamą sumanymą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui (direktoriui,) 2008-11-04 priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų K. B. suteikimo iki vaikui sueis trys metai“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei K. B. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-11-04 iki 2011-07-29.
Po ko, K. B., vykdant išankstinį susitarimą ir žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio stažo, 2008-11-21 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją.
Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl K. B. su ja, J. S., pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad K. B. turi teisę gauti motinystės, motinystės(tėvystės) pašalpą, 2008-08-27 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. B. teisės į motinystės(tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti K. B. 131257,90 Lt motinystės (tėvystės) iki vaikui sueis dveji metai, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, motinystės (tėvystės) pašalpą 81608,10 Lt, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2010-07-29, pinigus pervedant į K. B. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu J. S. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - VSDFV biudžeto 17779,32 Lt, išmokėtus K. B. kaip motinystės pašalpą, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 81608,10 Lt, mokėtinus K. B. kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 55280,63 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą 73059,95 Lt (17779,32 Lt+55280,63 Lt) turtinę žalą.
Po ko, A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, iš anksto žinant, kad D. D. 2008-03-24 yra pagimdžiusi vaiką ir negauna motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008 metų balandžio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), įkalbėję ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarę, kad A. B. fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie D. D. 2008 metų II ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet D. D. kreipsis į VSDF Jonavos skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą.
Po ko, D. D., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų balandžio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), įkalbėjus A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, perdavus savo duomenis A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuriems veikiant pagal nusikalstamos veiklos planą, D. D. fiktyviai įdarbino UAB (duomenys neskelbtini) 2008-05-07 sudarant suklastotą darbo sutartį Nr. 04 2008-05-07, pagal kurią nustatė mokėti už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip ½ minimalaus mėnesinio atlyginimo dirbant 8 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.
Po ko, D. D. žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirbs, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), 2008-05-07 pasirašė ją, tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.
Po ko, ji, J. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsdama nusikalstamą veiką, būdama UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, žinodama, kad D. D. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2008-05-30 priskaičiavo D. D. 10350 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-06-30 – 10950 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė 2008-07-10 pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų II ketvirtį, kur nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) D. D. apskaičiuota 2008 m. II ketvirtyje 21300 Lt pajamų.
Po ko, A. B., tęsiant nusikalstamą sumanymą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui (direktoriui) 2008-09-30 priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų D. D. suteikimo iki vaikui sueis trys metai“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei D. D. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-10-01 iki 2011-03-24.
Po ko, D. D., vykdant išankstinį susitarimą ir žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio stažo, 2008-10-16 VSDFV Jonavos skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės(tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją.
Po ko, VSDFV Jonavos skyriuje dėl D. D. su ja, J. S., pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad D. D. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, priėmė sprendimą 2008-10-27 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. D. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti D. D. 107222,16 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-03-24, pinigus pervedant į D. D. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini)
Tokiu būdu J. S. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 107222,16 Lt, mokėtinus D. D. kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 40045,91 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui 40045,91 Lt turtinę žalą.
K. B. nuteista pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. už tai, kad: 2007 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta nenustatyta, veikdama organizuotoje grupėje, į kurią be jos 2007-2008 metais įsitraukė A. B., N. M., J. S., D. R., D. D., R. Z. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, siekdama sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą, A. B., N. M., J. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sukuriant nusikalstamos veiklos planą – įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevykdys ir į tas įmones įdarbinti kūdikių besilaukiančias moteris, siekiant sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, organizuotos grupės nariams N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisiėmus sau vaidmenį surasti asmenis, kurie fiktyviai įsteigtų įmones, teikiančias dizaino paslaugas, į kurias galima būtų įdarbinti iš anksto surastas kūdikių besilaukiančias moteris, kad vėliau apskaitos dokumentuose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių dirbančiosioms būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, J. S. prisiėmus sau funkciją (vaidmenį) tvarkyti įsteigtų ir realios veiklos nevykdančių įmonių buhalterinę apskaitą, įtraukiant į apskaitą tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos perduodant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams ir valstybinei mokesčių inspekcijai, A. B. prisiėmus sau funkciją - dalyvauti fiktyvių įmonių, teikiančių dizaino paslaugas, įkūrime, moterų, besilaukiančių kūdikių, paieškoje ir tapti vienos iš bendrovių (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, iš anksto žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdys, įkalbėjus G. K. 2007-10-23 įsteigti uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) bei tapti jos vadovu, jiems vykdant A. B. nurodymus, 2008 m. sausio mėnesio pradžioje, žinant, kad K. B. yra nėščia, įkalbėjus ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje, šiai sutikus, susitarė, kad jie fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos, K. B., 2008 metų I ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet ji, K. B., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą.
Po ko, ji, K. B., vykdydama išankstinį susitarimą, žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, 2008 m. sausio mėnesio pradžioje, tyrimo metu nenustatytą dieną, Kauno m., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, padavė savo duomenis tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuriam vykdant A. B. nurodymus, 2008-01-11 ją fiktyviai įdarbinus į UAB (duomenys neskelbtini), sudarant suklastotą darbo sutartį.
Po ko, ji, K. B., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 m. sausio mėnesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, žinodama, kad darbo sutartyje duomenys neteisingi, pasirašė ją, tuo patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.
Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, ir tęsiant nusikalstamą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir žinant, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2008-03-31 priskaičiavo K. B. 17235,69 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavus 2008 m. balandžio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų I ketvirtį, kur nurodžius, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 2008 m. I ketvirtyje 7235,69 Lt pajamų.
Po ko, A. B., tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų gegužės mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Kauno mieste, tyrimo metu tikslesnė vieta nenustatyta, žinant, kad K. B. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, įkalbėjus ją toliau tęsti nusikalstamą susitarimą dalyvauti nusikalstamoje, šiai sutikus, susitarė, kad jis fiktyviai ją įdarbins į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos, K. B., 2008 metų II ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet K. B., pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDF Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą - VSDFV priklausantį turtą.
Po ko, ji, K. B., tęsdama bendrą nusikalstamą susitarimą, 2008 m. gegužės 7 d., žinant, kad darbo sutartyje Nr. 3 2008-05-07 duomenys, kad ji priimama į darbą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms, mokant už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip LR Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimo, nustatant 4 darbo valandų per dieną trukmės ir 5 dienas per savaitę darbo dienas- žinomai melagingi, pasirašė ją, tuo patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.
Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsiant nusikalstamą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ir žinant, kad K. B. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2008-06-31 priskaičiavo K. B. 12 810 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė 2008-07-10 pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų II ketvirtį, kur nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) K. B. apskaičiuota 2008 m. II ketvirtyje 12 810 Lt pajamų.
Po ko, ji, K. B., vykdydama bendrą išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-07-01 kreipėsi į VĮ (duomenys neskelbtini), dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, kur tą pačią dieną jai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo pažymėjimas, serija C Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-11-03.
Po ko, ji, K. B., vykdydama nusikalstamą susitarimą ir žinodama, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2008-07-03 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą; 2) nedarbingumo pažymėjimą C (duomenys neskelbtini); 3) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.
Po ko VSDFV Kauno skyriuje dėl K. B. su J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad K. B. turi teisę gauti tokio dydžio motinystės pašalpą, 2008-07-08 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė skirti laikotarpiui nuo 2008-07-01 iki 2008-11-03 27958,32 Lt motinystės pašalpą, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, motinystės pašalpą 17779,32 Lt.
Po ko, A. B., tęsiant nusikalstamą sumanymą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui (direktoriui) 2008-11-04 priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų K. B. suteikimo iki vaikui sueis trys metai“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei K. B. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-11-04 iki 2011-07-29.
Po ko, ji, K. B., vykdydama išankstinį susitarimą ir žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ( Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio stažo, 2008-11-21 VSDFV Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4)vaiko gimimo liudijimo kopiją.
Po ko, VSDFV Kauno skyriuje dėl K. B. su buhaltere J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad K. B. turi teisę gauti motinystės, motinystės(tėvystės) pašalpą, 2008-08-27 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. B. teisės į motinystės(tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti K. B. 131257,90 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, įvertinus vien tik UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, motinystės (tėvystės) pašalpą 81608,10 Lt išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-11-04 iki 2010-07-29, pinigus pervedant į K. B. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu K. B. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą- VSDFV biudžeto 17779,32 Lt, išmokėtus jai, kaip motinystės pašalpą, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 81608,10 Lt, mokėtinus jai kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 55280,63 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą 73059,95 Lt (17779,32 Lt+55280,63 Lt) turtinę žalą.
D. D. nuteista pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. už tai, kad: nuo 2008 m. gegužės mėnesio, veikdama organizuotoje grupėje, į kurią be jos 2007-2008 metais įsitraukė A. B., N. M., J. S., D. R., K. B., R. Z. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, siekdama sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą, A. B., N. M., J. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sukuriant nusikalstamos veiklos planą - įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevykdys ir į tas įmones įdarbinti kūdikių besilaukiančias moteris, siekiant sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, organizuotos grupės nariams N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisiėmus sau vaidmenį surasti asmenis, kurie fiktyviai įsteigtų įmones, teikiančias dizaino paslaugas, į kurias galima būtų įdarbinti iš anksto surastas kūdikių besilaukiančias moteris, kad vėliau apskaitos dokumentuose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių dirbančiosioms būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, J. S. prisiėmus sau funkciją (vaidmenį) tvarkyti įsteigtų ir realios veiklos nevykdančių įmonių buhalterinę apskaitą, įtraukiant į apskaitą tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos perduodant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams ir valstybinei mokesčių inspekcijai, A. B. prisiėmus sau funkciją – dalyvauti fiktyvių įmonių, teikiančių dizaino paslaugas, įkūrime, moterų, besilaukiančių kūdikių paieškoje ir tapti vienos iš bendrovių (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), A. B., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, žinant, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdo, žinant, kad D. D. pagimdžiusi vaiką 2008-03-24 ir negauna motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų, įkalbėjus ją dalyvauti nusikalstamoje veikoje, šiai sutikus, susitarė, kad ją įdarbinus į organizuotos grupės narių įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) dizainerės pareigoms ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis, apie jos, D. D., 2008m. II ketvirčio pajamas, po ko šiuos duomenis organizuotos grupės narė J. S. pateiks VSDFV Kauno skyriui, o tuomet ji, D. D., kreipsis į VSDFV Jonavos skyrių dėl motinystės ( tėvystės) pašalpos skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį turtą, ji, D. D., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų balandžio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenūstatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), įkalbėta A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, perdavė savo duomenis A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuriems veikiant pagal nusikalstamos veiklos planą, D. D. fiktyviai įdarbino UAB (duomenys neskelbtini), 2008-05-07 sudarant suklastotą darbo sutartį Nr. 04 2008-05-07, pagal kurią nustatė mokėti už atliktą darbo kiekį pagal galiojančius bendrovės įkainius, ne mažesnį kaip ½ minimalaus mėnesinio atlyginimo dirbant 8 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.
Po ko, ji, D. D. žinodama, kad duomenys sutartyje neteisingi, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirbs, (duomenys neskelbtini) esančiame bare (duomenys neskelbtini), 2008-05-07 pasirašė ją, tokiu būdu patvirtino žinomai suklastotą dokumentą.
Po ko, J. S., vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą ir tęsiant nusikalstamą veiką, būnant UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, žinant, kad D. D. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti jokio atlyginimo, laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2008-05-30 priskaičiavus D. D. 10 350 Lt darbo užmokestį ir laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-06-30 – 10950 Lt darbo užmokestį bei šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavus 2008-07-10 pranešimu VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų II ketvirtį, kur nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) D. D. apskaičiuota 2008 m. II ketvirtyje 21300 Lt pajamų.
Po ko, A. B., tęsiant nusikalstamą sumanymą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui (direktoriui) 2008-09-30 priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų D. D. suteikimo iki vaikui sueis trys metai“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dizainerei D. D. yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-10-01 iki 2011-03-24.
Po ko, ji, D. D., vykdydama išankstinį susitarimą ir žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 str. reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio stažo, 2008-10-16 VSDFV Jonavos skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją.
Po ko, VSDFV Jonavos skyriuje dėl D. D. su buhaltere J. S. pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydami, kad D. D. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, priėmė sprendimą 2008-10-27 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. D. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti D. D. 107222,16 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-03-24, pinigus pervedant į D. D. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu D. D. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 107222,16 Lt, mokėtinus D. D. kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 40045,91 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui 40045,91 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 222 str. 1 d., panaikinti bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Nurodo, kad šiuo atveju svarbiausio sukčiavimo požymio – apgaulės panaudojimo apelianto veikoje teismui nepavyko pagrįsti. Teismas rėmėsi tik 2009-08-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, kurioje konstatuota, kad bendrovė jokios veikios nevykdė, nes D. D. ir K. B. atliktų darbų aktuose ir darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodytų dizaino vizualizacijos paslaugų atlikti negalėjo dėl išsilavinimo ir įgūdžių trūkumų, išvadoje taip pat pažymėta, kad užsakovai R. G. bei D. F. negalėjo pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių atliktus darbus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai (pažeisdami BPK 97 str.), o taip pat išvadą pateikusi specialistė šių duomenų iš kaltinamųjų, o taip pat iš R. G. bei D. H. nepareikalavo. Minėtų duomenų iš R. G. ir D. H. neišreikalavo ir teismas. Jokiais duomenimis nepagrista ir specialistės pateikta pozicija, kuria vadovavosi teismas, kad iš bendrovės (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų visiškai negalima nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos, rezultatų, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Specialistei ir teismui buvo pateikti visi privalomi buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių buvo ir šiuo metu yra galimybė nustatyti šios įmonės ūkinės finansinės veikios rezultatus, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojas R. G. pateikė teismui iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. B. gautus jo namo dizaino vizualizacijos piešinius - eskizus, kuriuos parengė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos K. B. ir D. D.. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą: siekdama rasti užsakovų platino reklaminius bukletus (teisme tą patvirtino buvęs darbuotojas L. Š.), derėjosi dėl užsakymų su eile užsakovų (teisme tą patvirtino R. G., A. V., L. Š., V. J.), priėmė iš užsakovų užsakymus, sudarė su jais sutartis, atliko sutartimi sulygtus darbus, mokėjo darbuotojams atlyginimą (patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, tabeliai, užsakymų sutartys) ir gavo sutartą už darbus atlygį (teisme tą patvirtino A. B., K. B., D. D., J. S., R. G., tą įrodo ir sudarytos sutartys, atlikti dizaino darbai bei sąskaitos, patvirtinančios gautą apmokėjimą už darbą). Iš šių duomenų akivaizdu, kad buvo visos sąlygos minėtoms ūkinėms operacijoms įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Taigi teismo išvados, jog nepateikta jokių dizaino darbų įrodymų, yra nepagrįstos, kadangi teismo posėdžių metu buvo pateikta visa eilė dizaino piešinių ir eskizų. Liudytojai V. J., A. V., R. G. taip pat patvirtino, jog įmonė (duomenys neskelbtini) veikė realiai, teikė paslaugas, tačiau teismas visiškai nemotyvavo, kodėl minėtų asmenų parodymais nesivadovavo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto tyčinius veiksmus klastojant dokumentus. Byloje taip pat nėra pakankamai įrodymų, kad įdarbintos moterys nedirbo darbo, dėl kurio buvo pasirašę darbo sutartis su bendrovėmis. Iš byloje esančių UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys visiškai atitinka įvykusias ūkines operacijas ir tai atspindinčių dokumentų turinį. Nuteistosios K. B. ir D. D., gaudamos nustatyto dydžio darbo užmokestį, nepažeidė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų. Kadangi nuo darbo užmokesčio mokėjo atitinkamas įmokas į VSDF biudžetą, tai įgijo teisę į nustatyto dydžio motinystės pašalpą. Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad motinystės pašalpos gautos apgaulės būdu, t.y. nepagrįstai mokant darbo užmokestį, sumokant įmokas į VSDF biudžetą bei iš jo atitinkamai gaunant motinystės pašalpą. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovė vykdė ūkinę - komercinę veiklą, turėjo užsakymų, mokėjo darbuotojams atlyginimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta fiktyviai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo pakankamą praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose dėl motinystės (tėvystės) pašalpų galimo neteisėto pasisavinimo ar draudžiamųjų pajamų neteisėto padidinimo, kai visos jos (nenustačius darbo santykių fiktyvumo) iš esmės yra pabaigiamos išteisinamaisiais nuosprendžiais (pvz. 2010-10-12 LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2010), tačiau teismas šia kasacinio teismo praktika nesivadovavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, pažeisdamas BPK 20 str., savo išvadas dėl visų nuteistųjų kaltės grindė ir nepatikimais, nepatikrintais bei neleistinais įrodymais, o būtent: liudytojų V. R. ir jo sutuoktinės D. R. parodymais. D. R. glaudūs ryšiai su apeliantu, jos vyro konfliktai su pastaruoju bendrovėje (duomenys neskelbtini) teikia pagrindą manyti, kad apklausiami minėti liudytojai nebuvo nuoširdūs, jų parodymai nenuoseklūs. Be to, šioje byloje tyrimo pradžioje J. S., K. B. ir D. D. apklaustos kaip liudytojos pažeidžiant BPK 80 str. 1 p. nuostatas. Nuteistosioms (ir jų gynėjams) dėl tokio BPK pažeidimo buvo užkirstas kelias dalyvauti liudytojos D. R. apklausoje teisme. Teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo prašymą liudytoją D. R. apklausti teisme, nesuteikdamas galimybės užduoti minėtai liudytojai klausimų, rėmėsi tik jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, dėl D. R. ir V. R. apklausos protokolų trūkumų (neaiškios rašysenos) teismas negalėjo tiksliai perskaityti jame užfiksuotų duomenų ir savo išvadas grindė neleistinu ir nepatikimu įrodymu. Teismas, pažeisdamas BPK 44 str. 5 d., bylą nagrinėjo šališkai, posėdžių metu atvirai abejojo K. B. ir D. D. galimybėmis nupiešti teismui pateiktus dizaino piešinius, todėl buvo neobjektyvus, nepagrįstai atmetė gynybos prašymus apklausti reikšmingas aplinkybes žinančius liudytojus D. H., D. R., V. R., R. J., taip pat atsisakė atlikti kitus būtinus veiksmus byloje, o būtent: kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į Vokietijos teisėsaugos institucijas (ar įpareigoti tai padaryti prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją) tikslu išsiaiškinti, ar D. H. pasirašė užsakymą-sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), ar darbai buvo atlikti, kokiomis aplinkybėmis minėta sutartis buvo sudaryta ir vykdoma. Nors byloje nebuvo jokių duomenų, kad minėtas sandoris apsimestinis, negaliojantis ar realiai neįvykęs, abejonių dėl sandorio realumo su D. H. teismas nepašalino, atvirkščiai, savo išvadas grindė tik prielaidomis ir bylą išnagrinėjo neteisingai. Teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p., nenurodymas įrodymų, kuriais grindė savo išvadas, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamąjį teisinančius įrodymus.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad apklausti liudytojai G. K. ir V. K., duodami parodymus apie UAB (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių duomenų apie apeliantą. Tik perrašydamas kaltinimus, teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai sureikšmindamas J. S. pažintį su apeliantu bei su N. M., susiejo jį su UAB (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į nuoseklius J. S. parodymus, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus jai atveždavo vyriškis, prisistatęs G. K., tačiau ji jo asmens tapatybės netikrino. Taigi liko nepaneigta versija, kad dokumentus atveždavo G. K. apsimetęs asmuo, kuris J. S. neinformavo apie įmonės veiklos fiktyvumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad su UAB (duomenys neskelbtini) apeliantas būtų susijęs. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas jo susitikimas su N. M. nėra pakankamas įrodymas kaltei pagrįsti.
Nuteistasis nesutinka su jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaip padarytų organizuota grupe kvalifikavimu. Teismo išvadose neatskleisti šios bendrininkavimo formos požymiai ir dėl to faktai įvertinti neteisingai. Įvertinus bylos duomenis akivaizdu, jog apeliantas savo darbą atliko vienas, vadovavo tik vienai bendrovei - UAB (duomenys neskelbtini), su niekuo niekada nesitarė daryti nusikalstamas veikas. Kaip bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, pasirašydavo įvykusių ūkinių operacijų turinį atspindinčius dokumentus ir juos pateikdavo buhalterei. Ši į apskaitos dokumentus įtraukdavo tik įvykusias ūkines operacijas. Teismas neišsamiai ir šališkai įvertino byloje esančius duomenis, nagrinėjimo metu nebuvo objektyvus (posėdžių metu ne kartą išsakę išankstinę nuomonę dėl dizainerių atliktų darbų, piešinių fiktyvumo), tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, o būtent nuteistojo pažintimi su N. M.. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas veikė organizuotoje grupėje ir buvo susitaręs su N. M. bei kitomis nuteistosiomis daryti nusikalstamas veikas. Teismas nepagrįstai, remdamasis vien finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos specialisto išvada, nusprendė, jog UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo. Šie teismo teiginiai pagrįsti tik manymais, visiškai nepagrįsti minėtas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Esant tokiems prieštaravimams bei teismo posėdžio metu gavus papildomų duomenų apie neabejotinai atliktus dizainerių darbus (dizainerių piešinius, liudytojų parodymus), teismas privalėjo paskirti kompleksinę finansų ir darbo ekonomikos ekspertizę tikslu nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir tik tuomet daryti išvadas. Akivaizdu, jog apelianto veikose nebuvo nustatyta objektyviųjų ir subjektyviųjų jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių visuma, dėl ko teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, neatsižvelgė į pernelyg ilgai užsitęsusį baudžiamąjį procesą visų nuteistųjų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl pernelyg ilgo proceso yra pasisakęs, kad tokiu atveju tinkama kaltinamojo teisių apsauga yra švelnesnės bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šioje byloje R. Z., D. D. ir K. B. BK 54 str. 3 d. pagrindu paskyrė švelnesnes bausmes, vadovaujantis minėtu straipsniu, o taip pat ir lygybės prieš įstatymą principu, nuteistajam taip pat turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra vienintelis šeimos maitintojus, augina mažamečius vaikus. Apelianto nuomone, jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.
Šalies argumentai
Nuteistoji J. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., panaikinti bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistoji negalėjo žinoti apie tai, kad įmonės nevykdo realios veiklos, dar ir dėl to, kad „ji dirbo dviejose įmonėse, buvo seniai pažįstama ir geruose santykiuose su N. M. bei A. B., įsteigusiais ir organizavusiais šių įmonių tikrovės neatitinkančią veiklą“, kadangi ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, nes apeliantė su N. M. paskutinį kartą bendravo tik mokykloje, o su A. B. ją siejo tik darbiniai santykiai UAB (duomenys neskelbtini). Minėti asmenys nebuvo jos geri pažįstami ir ji su jais nebuvo „geruose santykiuose“. Šiuo atveju teismas rėmėsi tik 2009-08-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, kurioje konstatuota, kad bendrovė jokios veikios nevykdė, nes D. D. ir K. B. atliktų darbų aktuose ir darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodytų dizaino vizualizacijos paslaugų atlikti negalėjo dėl išsilavinimo ir įgūdžių trūkumų, išvadoje taip pat pažymėta, kad užsakovai R. G. bei D. F. negalėjo pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių atliktus darbus. Teismas neamsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai (pažeisdami LR BPK 97 str.), o taip pat išvadą pateikusi specialistė šių duomenų iš kaltinamųjų, o taip pat iš R. G. bei D. H. nepareikalavo. Minėtų duomenų iš R. G. ir D. H. neišreikalavo ir teismas. Jokiais duomenimis nepagrista ir specialistės pateikta pozicija, kuria vadovavosi teismas, kad iš bendrovės (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų visiškai negalima nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos, rezultatų, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Specialistei ir teismui buvo pateikti visi privalomi buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių buvo ir šiuo metu yra galimybė nustatyti šios įmonės ūkinės finansinės veikios rezultatus, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojas R. G. pateikė teismui iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. B. gautus jo namo dizaino vizualizacijos piešinius - eskizus, kuriuos parengė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos K. B. ir D. D.. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą: siekdama rasti užsakovų platino reklaminius bukletus (teisme tą patvirtino buvęs darbuotojas L. Š.), derėjosi dėl užsakymų su eile užsakovų (teisme tą patvirtino R. G., A. V., L. Š., V. J.), priėmė iš užsakovų užsakymus, sudarė su jais sutartis, atliko sutartimi sulygtus darbus, mokėjo darbuotojams atlyginimą (patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, tabeliai, užsakymų sutartys) ir gavo sutartą už darbus atlygį (teisme tą patvirtino A. B., K. B., D. D., J. S., R. G., tą įrodo ir sudarytos sutartys, atlikti dizaino darbai bei sąskaitos, patvirtinančios gautą apmokėjimą už darbą). Iš šių duomenų akivaizdu, kad buvo visos sąlygos minėtoms ūkinėms operacijoms įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Taigi teismo išvados, jog nepateikta jokių dizaino darbų įrodymų, yra nepagrįstos, kadangi teismo posėdžių metu buvo pateikta visa eilė dizaino piešinių ir eskizų. Liudytojai V. J., A. V., R. G. taip pat patvirtino, jog įmonė (duomenys neskelbtini) veikė realiai, teikė paslaugas, tačiau teismas visiškai nemotyvavo, kodėl minėtų asmenų parodymais nesivadovavo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių apeliantės tyčinius veiksmus klastojant dokumentus. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistoji turėjo ar galėjo žinoti, jog apskaitos dokumentuose, už kurių esančios informacijos tikrumą ir teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, esanti informacija yra fiktyvi, neatitinka tikrovės. Iš byloje esančių UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad apeliantės apskaitos registruose užfiksuoti duomenys visiškai atitinka įvykusias ūkines operacijas ir tai atspindinčių dokumentų turinį. Pastaroji bendrovių apskaitą tvarkė savo namuose. Pasirinktas apskaitos tvarkymo būdas patvirtina aplinkybę, jog ji neturėjo galimybės sužinoti ir nežinojo, ar pateikiamuose dokumentuose užfiksuota tikra informacija. Jai pateiktos pasirašytos darbo sutartys, užsakymai, kiti bendrovių ūkinę veiklą patvirtinantys dokumentai buvo su visais jiems privalomais rekvizitais. A. B. parodymai patvirtina, kad buhalterei buvo teikiami tik įmonės veiklos finansiniai dokumentai, o apeliantė nepažinojo kitų darbuotojų, su jais nebendravo. Nuteistosios K. B. ir D. D., gaudamos nustatyto dydžio darbo užmokestį, nepažeidė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 st. 2 d. nuostatų. Kadangi nuo darbo užmokesčio mokėjo atitinkamas įmokas į VSDF biudžetą, tai įgijo teisę į nustatyto dydžio motinystės pašalpą. Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad motinystės pašalpos gautos apgaulės būdu, t.y. nepagrįstai mokant darbo užmokestį, sumokant įmokas į VSDF biudžetą bei iš jo atitinkamai gaunant motinystės pašalpą. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovė vykdė ūkinę - komercinę veiklą, turėjo užsakymų, mokėjo darbuotojams atlyginimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta fiktyviai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo pakankamą praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose dėl motinystės (tėvystės) pašalpų galimo neteisėto pasisavinimo ar draudžiamųjų pajamų neteisėto padidinimo, kai visos jos (nenustačius darbo santykių fiktyvumo) iš esmės yra pabaigiamos išteisinamaisiais nuosprendžiais (pvz. 2010-10-12 LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2010), tačiau teismas šia kasacinio teismo praktika nesivadovavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, pažeisdamas BPK 20 str., savo išvadas dėl visų nuteistųjų kaltės grindė ir nepatikimais, nepatikrintais bei neleistinais įrodymais, o būtent: liudytojų V. R. ir jo sutuoktinės D. R. parodymais. D. R. glaudūs ryšiai su apeliantu, jos vyro konfliktai su pastaruoju bendrovėje (duomenys neskelbtini) teikia pagrindą manyti, kad apklausiami minėti liudytojai nebuvo nuoširdūs, jų parodymai nenuoseklūs. Be to, šioje byloje tyrimo pradžioje apeliantė, K. B. ir D. D. apklaustos kaip liudytojos pažeidžiant BPK 80 str. 1 p. nuostatas. Nuteistosioms (ir jų gynėjams) dėl tokio BPK pažeidimo buvo užkirstas kelias dalyvauti liudytojos D. R. apklausoje teisme. Teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą liudytoją D. R. apklausti teisme, nesuteikdamas galimybės užduoti minėtai liudytojai klausimų, rėmėsi tik jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismas, pažeisdamas BPK 44 str. 5 d., bylą nagrinėjo šališkai, posėdžių metu atvirai abejojo K. B. ir D. D. galimybėmis nupiešti teismui pateiktus dizaino piešinius, todėl buvo neobjektyvus, nepagrįstai atmetė gynybos prašymus apklausti reikšmingas aplinkybes žinančius liudytojus D. H., D. R., V. R., R. J., taip pat atsisakė atlikti kitus būtinus veiksmus byloje, o būtent: kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į Vokietijos teisėsaugos institucijas (ar įpareigoti tai padaryti prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją) tikslu išsiaiškinti, ar D. H. pasirašė užsakymą-sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), ar darbai buvo atlikti, kokiomis aplinkybėmis minėta sutartis buvo sudaryta ir vykdoma. Nors byloje nebuvo jokių duomenų, kad minėtas sandoris apsimestinis, negaliojantis ar realiai neįvykęs, abejonių dėl sandorio realumo su D. H. teismas nepašalino, atvirkščiai, savo išvadas grindė tik prielaidomis ir bylą išnagrinėjo neteisingai.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad apklausti liudytojai G. K. ir V. K., duodami parodymus apie UAB (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių duomenų apie tai, kad apeliantė žinojo apie minėtos bendrovės fiktyvumą. Teismas ignoravo specialisto pateiktą išvadą byloje, kad „tyrimo metu nenustatyta, kad J. S. žinojo, kad tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą pagal tikrovės neatitinkančius pirminius apskaitos dokumentus“. Tik perrašydamas kaltinimus, teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai sureikšmino apeliantės pažintį su A. B.. Teismas neatsižvelgė į nuoseklius nuteistosios parodymus, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus jai atveždavo vyriškis, prisistatęs G. K., tačiau ji jo asmens tapatybės netikrino. Taigi liko nepaneigta pastarosios versija, kad dokumentus atveždavo G. K. apsimetęs asmuo, kuris jos neinformavo apie įmonės veiklos fiktyvumą. Teismas savo išvadas dėl apeliantės kaltės tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją grindė tik prielaidomis, pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p., kadangi nenurodė įrodymų, kuriais grindė savo išvadas, bei motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė apeliantę teisinančius įrodymus.
Nuteistoji nesutinka su jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kaip padarytų organizuota grupe kvalifikavimu. Teismo išvadose neatskleisti šios bendrininkavimo formos požymiai ir dėl to faktai įvertinti neteisingai. Įvertinus bylos duomenis akivaizdu, jog apeliantė savo buhalterės darbą atliko viena, su niekuo niekada nesitarė daryti nusikalstamas veikas. Pastaroji, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, tvarkė buhalterinę apskaitą, direktoriaus pateiktus dokumentus fiksavo bendrovės buhalterijoje. Teismas neišsamiai ir šališkai įvertino byloje esančius duomenis, nagrinėjimo metu nebuvo objektyvus (posėdžių metu ne kartą išsakę išankstinę nuomonę dėl dizainerių atliktų darbų, piešinių fiktyvumo), tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, o būtent nuteistosios pažintimi su A. B. ir N. M.. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantė veikė organizuotoje grupėje ir buvo susitarusi su A. B. ir N. M. bei kitomis nuteistosiomis daryti nusikalstamas veikas. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog nuteistoji, „būdama UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, būdama seniai pažįstama su A. B., neabejotinai žinojo, kad šios įmonės veiklos nevykdo“, remdamasis vien finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos specialisto išvada, kad įmonės veiklos nevykdė, kad R. Z., D. D. ir K. B. įdarbintos fiktyviai ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo. Šie teismo teiginiai pagristi tik manymais, visiškai nepagrįsti minėtas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Teismas neatsižvelgė į pateiktų byloje specialistų išvadų prieštaravimą (specialisto išvadoje konstatuota, kad „tyrimo metu nenustatyta, kad J. S. žinojo, kad tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą pagal tikrovės neatitinkančius pirminius apskaitos dokumentus“) ir minėtų prieštaravimų nepašalino. Esant tokiems prieštaravimams bei teismo posėdžio metu gavus papildomų duomenų apie neabejotinai atliktus dizainerių darbus (dizainerių piešinius, liudytojų parodymus), teismas privalėjo paskirti kompleksinę finansų ir darbo bekonomikos ekspertizę tikslu nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir tik tuomet daryti išvadas. Akivaizdu, jog byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių apeliantės žinojimą apie tikrovės neatitinkančius duomenis, užfiksuotus buhalterijoje. Apeliantės veikose nebuvo nustatyta objektyviųjų ir subjektyviųjų jai inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių visuma, dėl ko teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, neatsižvelgė į pernelyg ilgai užsitęsusį baudžiamąjį procesą visų nuteistųjų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl pernelyg ilgo proceso yra pasisakęs, kad tokiu atveju tinkama kaltinamojo teisių apsauga yra švelnesnės bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šioje byloje R. Z., D. D. ir K. B. BK 54 str. 3 d. pagrindu paskyrė švelnesnes bausmes, vadovaujantis minėtu straipsniu, o taip pat ir lygybės prieš įstatymą principu, nuteistajai taip pat turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
Nuteistoji K. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti. Teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu yra įtvirtinama nėščių moterų diskriminacija ir paneigiama teisė į darbą. Tvirtina, kad bendrininkų grupėje nedalyvavo, teismas nuosprendyje nenurodė pastarosios vaidmens toje grupėje, jos ryšių ir veiksmų su kitais nuteistaisiais. Su ja niekas nesitarė įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevykdys, ir į tas įmones įdarbinti kūdikių besilaukiančias moteris, siekiant sukčiaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas. Šioje byloje tokių duomenų nėra, todėl ji pagal BK 25 str. 3 d. turi būti išteisinta. Nuteistoji taip pat tvirtina, kad jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo darbdaviui reikalauti iš priimamos į darbą darbuotojos pateikti pažymą, patvirtinančią ar paneigiančią nėštumą. Nuteistosios ir jos darbdavio veiksmuose nėra būtinųjų sukčiavimo požymių – tyčios ir savanaudiškų paskatų. Apeliantės tvirtinimu, ji įgijo teisę į motinystės pašalpą teisėtai, remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 str. 1 d. Teismas nustatė, jog ji įgijo svetimą turtinę teisę, todėl nusikaltimo baigtumą būtina sieti su pastarosios galėjimu realiai realizuoti įgytą turtinę teisę ar ja disponuoti. Šiuo atveju jos veiksmai turėjo būti kvalifikuoti arba kaip pasikėsinimas įgyti didelės vertės turtinę teisę, arba pagal BK 182 str. 1 d. Be to, ji ir pagal BK 300 str.1 d. bei 182 str. 2 d. nuteista nepagrįstai. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad ji padarė neteisėtus veiksmus, kuriais atsirado žala VSDFV Kauno skyriui, todėl neprivalo jos atlyginti. Kadangi neįrodyta jos kaltė dėl sukčiavimo, VSDFV Kauno skyriaus ieškinys jos atžvilgiu turi būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, dalies jų visiškai neanalizavo, tuo padarė esminį BPK paleidimą, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, pripažindamas apeliantę kalta, padarius BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, nesivadovavo teismų praktika ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje neįrodytas esminio sukčiavimo požymio – apgaulės panaudojimo faktas, taip pat neįrodytas išankstinis piktavališkas susitarimas su darbdaviu ir kitais nuteistaisiais dėl apgaulės panaudojimo gaunant valstybės lėšas. Pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas sumokėtas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įmokas VSDFV Kauno skyriui, pažeidė nuteistosios teises, kadangi ji antrą kartą turės sumokėti socialinio draudimo ir pajamų mokesčius. Šiuo atveju civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.
Nuteistoji D. D. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., panaikinti bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistosios kaltės iš esmės grindė vieninteliu įrodymu – 2009-08-27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, tačiau šios išvados kaip įrodymo teisėtumo, pagrįstumo ir patikimumo aspektu nevertino. Be to, skundžiamą nuosprendį teismas grindė specialistės L. V. paaiškinimais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, ir šiuos paaiškinimus neteisėtai pripažino įrodymais, kadangi specijalisto parodymai ir paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi. Nuo bylos proceso pradžios apeliantė davė išsamius parodymus apie jos įsidarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) bei visas kitas bylos faktines aplinkybes. Sudarydama darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), dirbdama pavestą darbą, vykdydama darbdavio atstovo užduotis, gaudama skiriamą darbo užmokestį, vėliau išeidama vaiko priežiūros atostogų, ji jokių teisės aktų nepažeidė. Darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė ir ją pasirašė laikydamasi visų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 95 str., 99 str. ir kitų normų reikalavimų. Ši darbo sutartis yra teisėta, ir iki šio momento įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinta niekine ar negaliojančia. Pasirašydama darbo sutartį, jos neklastojo, pasirašė savo valia, sutarties tekstą buvo parengęs darbdavys. Šioje byloje niekam nėra pareikšti kaltinimai pagal BK 184 str., o UAB (duomenys neskelbtini) nepripažinta civiliniu ieškovu, kas reiškia, kad tiek valstybinis kaltintojas, tiek bylą išnagrinėjęs teismas de fakto ir de jure pripažino, kad tarp nuteistosios ir darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) susiformavę ir besitęsiantys darbo teisiniai santykiai neprieštaravo darbo įstatymų ir kitų teisės aktų normoms. Pateikdama prašymą VSDFV Jonavos skyriui dėl motinystės pašalpos mokėjimo, pridėdama prie jo reikiamus dokumentus (jų kopijas), nuteistoji vadovavosi įstatymais, jokių pažeidimų nepadarė. VSDFV Jonavos skyriaus darbuotojai tikrino pateiktus dokumentus, jų teisėtumą ir pagrįstumą, ir, nenustatę pažeidimų, priėmė sprendimą mokėti jai motinystės pašalpą. Toks sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jokiais savo veiksmais apeliantė neįtakojo tokio sprendimo priėmimo, nepateikė jokių suklastotų ar pripažintų negaliojančiais dokumentų ar kokios nors kitos melagingos informacijos, kuri būtų vertintina kaip apgaulės priemonė ar būdas neteisėtai gauti pašalpą. 2008-10-27 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti motinystės pašalpą iki šio momento teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu. Šias faktines aplinkybes patvirktina nuteistųjų A. B., J. S., K. B., liudytojų R. G., A. V., L. Š. parodymai. Ignoruodamas teisinančius argumentus šioje byloje, suteikdamas prioritetą kaltinantiems įrodymams, atsisakydamas apklausti liudytojus, kurių parodymais grindžiamas nuosprendis, pirmosios teismas šališkai išnagrinėjo bylą ir dėl to priėmė neteisingą nuosprendį, taip pažeisdamas BPK 6, 7, 10, 20, 44, 45, 242, 301, 305 str. bei BK 2, 41, 54 str. nuostatas.
Apeliantė nesutinka su nusikalstamų veikų kaip padarytų organizuota grupe kvalifikacija. Teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teismo išvadose neatskleisti šios bendrininkavimo formos požymiai ir dėl to faktai įvertinti neteisingai. Įvertinus bylos duomenis, akivaizdu, jog nuteistoji niekada su niekuo nesitarė daryti nusikalstamas veikas. Dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pažinojo ir bendravo tik su A. B., nei su N. M., nei su kitais nuteistaisiais, o tuo labiau su ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu nebendravo, jų nepažįsta, apie tokius ar kokius nors kitus asmenis jai nieko nebuvo žinoma. Teismas neišsamiai ir šališkai įvertino byloje esančius duomenis, nagrinėjimo metu nebuvo objektyvus (posėdžių metu ne kartą išsakė išankstinę nuomonę dėl dizainerių atliktų darbų, piešinių fiktyvumo), tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas įrodymu vertinimo taisykles. Nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantė veikė organizuotoje grupėje ir buvo susitarusi su A. B. ir kitais asmenimis daryti kokias nors nusikalstamas veikas. Pastaroji realiai įsidarbino ir dirbo, už tai jai buvo mokamas numatytas atlyginimas, darbo sutartimi sulygtą darbą atlikdavo nepažeisdama jokių teisės aktų, ir nėra jokių duomenų, kad iš tokio darbo apgaulės būdu įgijo teisę į svetimą turtą ir jį įgijo. Teismas neatsižvelgė į pateiktų byloje specialistų išvadų prieštaravimus, jų nepašalino. Esant tokiems prieštaravimams bei teismo posėdžio metu gavus papildomų duomenų apie neabejotinai atliktus dizainerių darbus (dizainerių piešinius, liudytojų parodymus), teismas privalėjo paskirti kompleksinę finansų ir darbo ekonomikos ekspertizę tikslu nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir tik tuomet daryti išvadas. Šiuo atveju svarbiausiojo sukčiavimo požymio – apgaulės apeliantės veikoje teismui nepavyko pagrįsti. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados, „kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas veikas, nes apgaulė pasireiškė fiktyviu įmonių sukūrimu ir fiktyviu kaltinamųjų R. Z., D. D. ir K. B. darbo santykių bei gaunamo darbo užmokesčio jose fiksavimu šių įmonių buhalteriniuose dokumentuose bei jų pateikimu VSDFV, kurie suteikė teisę į motinystės (tėvystės) pašalpas R. Z., D. D. ir K. B.“, ne tik kad nepagrįstos, bet visiškai paneigtos byloje ištirtais įrodymais.
Skundžiamo nuosprendžio išvados dėl apeliantei inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 300 str. 1 d. subjektyviųjų požymių nepatvirtintos jokiais įrodymais, o yra pagrįstos tik prielaidomis ir spėlionėmis. Darbo sutartį apeliantė pasirašė, vadovaudamasi DK nuostatomis, pasirašė savo valia, turėdama tikrus ketinimus sukurti darbo teisinius santykius. Byloje neįrodyta, kad ji žinojo, jog A. B. pateikta pasirašyti darbo sutartis yra suklastota. Nuteistoji pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. nuteista nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui padarius neteisingas išvadas, kurių nepagrindžia byloje nustatytos aplinkybės.
Skundžiamu nuosprendžiu teismas konstatavo, kad nuteistoji nusikalstamomis veikomis padarė 40045,91 Lt turtinę žalą juridiniam asmeniui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tačiau BK 72 str. pagrindu 40045,91 Lt teismas konfiskavo, perduodant juos VSDFV Kauno skyriui, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iš apeliantės, A. B. ir J. S. solidariai priteisė 40045,91 Lt dydžio civilinį ieškinį. Tokiu būdu, įvykdžius nuosprendį, VSDFV nepagrįstai praturtės, o iš nuteistosios bus paimta dvigubai daugiau turto, negu ji, neva tai, įgijo nusikalstamomis veikomis.
Taip pat, nuteistosios teigimu, teismas, skirdamas bausmę esant idealiai nusikaltimų sudėčiai, pažeidė BK 63 str. nuostatas, jai paskirtas bausmes neteisingai subendrino iš dalies jas sudedant ir paskyrė aiškiai neteisingą galutinę bausmę – 2 metus laisvės apribojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais.
Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistosios K. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistųjų A. B. ir D. D. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistosios J. S. apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl A. B., K. B. ir D. D. nusikalstamų veikų šioje byloje iš esmės išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi J. S. apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog apylinkės teismo išvados dėl J. S. nuteisimo pagal jai inkriminuotas nusikalstamas veikas yra nepagrįstos, todėl jos apeliacinis skundas tenkintinas. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. B. taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir jo atžvilgiu skirtina švelnesnė bausmė.
Pagal BK 182 str. 2 d. atsako asmuo, kuris apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kaltinant asmenį apgaule neteisėtai siekus gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (kasacinės nutartys Nr. 2K-606/2010, 2K-503/2011, 2K-243/2012). Tokiais atvejais bylose tikrinama ir vertinama tai, ar asmuo realiai dirbo nurodytą darbą ir gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2011, 2K-123/2012), ar darbo sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar tik buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekti neteisėtai gauti iš VSDF motinystės pašalpas (kasacinė nutartis Nr. 2K-100/2012).
Kaltinimo, kuriuo vadovaujantis, A. B., J. S., K. B., D. D. nuteisti pagal BK 182 str. 2 d., esmę sudaro tai, jog jie, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDFV priklausantį turtą. Apgaulė pasireiškė fiktyviu K. B. ir D. D. įdarbinimu UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), bei surašymu ir pateikimu VSDFV fiktyvių dokumentų, patvirtinančių K. B. ir D. D. darbo stažą ir jų pajamas nurodytose įmonėse, kurie suteiktų joms teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą.
Apeliantai neginčija kaltinime nurodytų dokumentų – pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas, pajamas, prašymo skirti motinystės (tėvystės) pašalpą pateikimo VSDFV, motinystės, motinystės(tėvystės) pašalpų suteikimo bei šių pašalpų gavimo faktų, tačiau tvirtina, kad jokios apgaulės nebuvo, nes pateiktieji duomenys atitiko tikrovę – K. B. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), D. D. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir gavo minėtas pajamas. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliantų teiginiai nepagrįsti. Visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų patvirtina, jog K. B. ir D. D. UAB UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nedirbo, pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas nurodytų pajamų negavo. Aptariamu laikotarpiu šios įmonės komercinės-ūkinės veiklos faktiškai nevykdė.
Šalies argumentai
Apeliantų skunduose nurodytus teiginius apie K. B. ir D. D. tariamą darbą ir pajamas paneigia pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu specialistė L. V. patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad iš jai pateiktų dokumentų buvo nustatyta, jog įmonė veiklos nevykdė, moterys dizaino paslaugų neatliko, buvo tik forminami dokumentai, kurie neatitiko tikrovės, nepateikta nei vienos ataskaitos Sodrai apie išmokėtus atlyginimus. Įmonėje privalu apskaityti atliktus darbus. Moterys buvo įformintos besilaukiančios ir viena jau turinti kūdikį. Nebuvo pateikta dokumentų, kurie fiksuotų moterų atliktą darbo rezultatą. Internetinėje erdvėje pateikti kvalifikuoti dizaino pasiūlymai už daug mažesnę kainą. Piešinukai nėra apskaitos dokumentai. Nepateikti įrodymai, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, ar būtent kaltinamosios atliko šiuos darbus, nors tyrėjai paprašė pateikti visus dokumentus, susijusius su tais darbais. Vokietijos piliečio nebuvo atsiųsti užsakymai, ko reikia, kokius darbus daryti, kokiu adresu, koks užsakovas. Negalima suprojektuoti namą, apipiešti jį jo nematant. Nenurodyta, kas buvo padaryta už 14000 litų R. G. ir Vokietijos piliečiui už 40000 litų. Jai buvo pateiktos sutartys, ketinimų protokolai sudaryti įmonės (duomenys neskelbtini) ir D. H., tačiau juose konkrečiai darbų atlikimas neapibrėžtas. Tarp įmonės dokumentų nebuvo tokių, kurie įrodytų, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo tam tikras prekes tam tikroms paslaugoms atlikti.
Nors apeliantų skunduose nurodoma, kad teismas neapklausė D. H., teisėjų kolegijos nuomone, teismas ėmėsi pakankamai priemonių jį surasti. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-603/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai. Tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Teismo prerogatyva yra spręsti, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti (BPK 270 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas tenkino nuteistojo A. B. gynėjo prašymą į teismo posėdį kviesti liudytojus R.. D. R., kuriai atžvilgiu byla nutraukta, apklausiama apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo A. B. iš pykčio dėl asmeninių santykių. Apklausiamas liudytoju V. R. taip pat parodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad A. B. susijęs su žmonos pinigais, nes prokuratūroje jam buvo pasakyta, kad jeigu nepagelbės žmonai, tai bus atimti vaikai ir žmonai bus taikytas laisvės atėmimas. Parodymus D. R. davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant gynėjui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl psichologinio spaudimo ikiteisminio tyrimo metu R. niekur nesikreipė ir tokias aplinkybes nurodė tik apklausiami apeliacinės instancijos teisme. Jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina A. B. kaltę. Todėl jų parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai ir laiko siekiu padėti A. B. išvengti gresiančios atsakomybės.
Iš 2009-08-27 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos matyti, jog ši bendrovė jokios veiklos nevykdė, nes bendrovėje dizainerėmis įformintos D. D. ir K. B. tyrimui pateiktose sutartyse Nr. 1 (2008-05-15) ir Nr. 2 (2008-06-10) , bei prieduose prie sutarties Nr. 1 (2008-05-16 priedas Nr. 1, 2008-06-04 priedas Nr. 3 ir 2008-07-04 priedas Nr. 5), 2008-06-02, 2008-07-15, 2008-07-18 ir 2008-07-28 sąskaitose-faktūrose ser. DIZ Nr. 01, 02, 03 ir 04, atliktų darbų aktuose ir darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodytų dizaino vizualizacijos paslaugų (sutartyse dar vadinamų projektų) atlikti negalėjo, nes: D. D. ir K. B. jokių išsilavinimo ar įgūdžių, susijusių su dizaino specialybe neturėjo; nei bendrovėje (duomenys neskelbtini) dizainerėmis įformintos moterys, nei bendrovė negalėjo tyrimui pateikti nei vieno „dizainerių“ piešinuko; liudytojų apklausos protokoluose D. D. ir K. B. neįstengė nurodyti, nei kokio dydžio pastatų apstatymą turėjo „piešti“, nei kiek juose buvo kambarių; užsakovas R. G. nurodė, kad „...Viskas buvo atspausdinta ant lapo...“, o D. D. ir K. B. nurodė, kad kompiuterinių programų nenaudojo, piešė spalvotais pieštukais. Atliktų darbų tyrimui R. G. pateikti taip pat negalėjo; Užsakovas Vokietijos pilietis D. H. buvo pakliuvęs į Vokietijos teisėsaugos akiratį, yra žinomas byloje dėl Vokietijoje išperkamąja nuoma pirktų 43 automobilių neteisėto pervarymo ir perpardavimo Rytų Europoje, jam skirtose sąskaitose-faktūrose ser. DIZ Nr. 01,03 ir 04, sutartyje Nr. 1, prieduose prie sutarčių, atliktų darbų aktuose bei darbų perdavimo-priėmimo aktuose nėra nurodyta, kur yra sutartyje ir prieduose prie sutarties nurodyti pastatai bei kam jie priklauso; Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad užsakovas – Vokietijos pilietis D. H. ar bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojai būtų susitikę ar bendravę, jokios komandiruotės į Vokietiją bendrovės dokumentuose neužfiksuotos, jokie susirašinėjimai su užsakovu ar korespondencijos (siuntų) siuntimo ar gavimo dokumentai nebuvo pateikti.
Ištyręs nurodytus dokumentus specialistas padarė išvadą, kad visi tyrimui pateikti dokumentai surašyti neįvykusioms ūkinėms operacijoms. Dėl to atsakingas bendrovės direktorius A. B., surašęs ir pasirašęs 2008-06-02, 2008-07-15, 2008-07-18 ir 2008-07-28 sąskaitose-faktūrose ser. DIZ Nr. 01, 02, 03 ir 04, atliktų darbų aktuose ir darbų perdavimo-priėmimo aktuose, nes pagal 2001-11-06 LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (jo pakeitimų ir papildymų) 14 str. „Turinio svarbos principas“ nuorodas „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, o pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų) 14 str. 2 d. nuorodas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Dėl į apskaitą įtrauktų duomenų iš dokumentų, kurie surašyti neįvykusioms ūkinėms operacijoms buvo nesiuvadovauta 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimais ir papildymais) 4 str. nuorodų, kur „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų... tinkama, objektyvi ir palyginama... išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“.
Specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta tam, kad įforminus šizainerėmis besilaukiančią ir jau turinčią kūdikį moterį, apskaitos dokumentuose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių dirbusiųjų naudai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Tiriamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto neturėjo. 2008-12-31 tyrimui pateiktuose dokumentuose nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) trumpalaikis turtas – 24460,55 Lt dydžio, iš jo: gryni pinigai kasoje – 1195,55 Lt; pirkėjų įsiskolinimas – 23265,00 Lt. 2009-03-31 tyrimui pateiktuose dokumentuose nurodytas bendrovės (duomenys neskelbtini) trumpalaikis turtas – 23403,55 Lt dydžio, iš jo: gryni pinigai kasoje – 138,55 Lt; pirkėjų įsiskolinimas – 23265,00 Lt. Bendrovės suvestiniuose dokumentuose atvaizduoti duomenys, remiantis pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė, paslaugų užsakovams D. H. ir R. G. neatliko, o tyrimui pateikti dokumentai surašyti neįvykusioms ūkinėms operacijoms ir neatitiko tikrovės, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti bendrovės turto dydžio. Tyrimo metu nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose D. D. ir K. B. dirbtas darbo laikas neatitiko tikrovės, nes D. D. buvo įforminta dizainere, kai jos kūdikiui buvo pusantro mėnesio, o K. B. darbo laiko grafike nurodytomis valandomis dirbo mokykloje, be to, nėra jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kiek kvadratinių metrų per mėnesį aukščiau nurodytos pilietės atliko vidaus dizaino vizualizacijos darbų, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti kokiais kriterijais remiantis, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose apskaičiuotas darbo užmokestis D. D. ir K. B.. Bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriai E. K. ir A. B. atsakingi už tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo laiko grafikus – E. K., pasirašė 2008 m. gegužės mėn. darbo laiko grafike, o A. B., pasirašė 2008 m. birželio-liepos mėn. darbo laiko grafikuose ir 2008 m. gegužės-liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose – nes pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų) 14 str. 2 d. nuostatas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Dėl neteisingų duomenų įtraukimo apie dirbtą D. D. ir K. B. darbo laiką į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, buvo neteisingai apskaičiuotas darbuotojams atlyginimas už dirbtą (nedirbtą) darbo laiką. Bendrovės pateiktuose dokumentuose užfiksuotos 48423,03 Lt dydžio pajamos, nuo kurių apskaičiuotos 16662,99 Lt dydžio įmokos VSDF. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovė (duomenys neskelbtini) VSDFV sumokėjo 15704,12 Lt, iš jų 12276,12 Lt banko pavedimais ir 3428,00 Lt grynais pinigais. Tiriamojo laikotarpio pabaigoje bendrovė liko skolinga VSDFV 958,87 Lt, t.y. nesumokėjo 2009 m. vasario ir kovo mėn. priskaičiuotų įmokų. Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) VSDFV sumokėjo įmokas nuo D. D. ir K. B. deklaracijose nurodytų apskaičiuotų pajamų – 11998,34 Lt, o remiantis (duomenys neskelbtini) teiktų deklaracijų pagrindu, iš viso D. D. ir K. B. buvo apskaičiuota pašalpų – 166098,44 Lt, nors aukščiau nurodytos pilietės jokių darbų neatliko, todėl pajamų neturėjo ir teisės į pašalpas neįgijo.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta tam, kad įforminus šizainerėmis besilaukiančias kūdikio ir jau turinčią kūdikį moteris, apskaitos dokumentuose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių įformintų dizainerėmis piliečių naudai būtų priskaičiuotos ir neteisėtai gautos nepagrįstai didelės motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos iš VSDFV (t. 2, b. l. 5-27).
Specialisto paaiškinimu nustatyta, kad į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukti dokumentai prieštarauja įmonėje įdarbintų asmenų parodymams. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus darbo užmokesčio žiniaraščius 2008 m. gegužės mėn. D. D. apskaičiuota 10350 Lt darbo užmokesčio, K. B. – 6200 Lt darbo užmokesčio, J. S. – 190 Lt darbo užmokesčio, A. B. – 480 Lt darbo užmokesčio; 2008 m. birželio mėnesį D. D. apskaičiuota 10950 Lt darbo užmokesčio, K. B. – 6610 Lt darbo užmokesčio, J. S. – 200 Lt darbo užmokesčio, A. B. – 800 Lt darbo užmokesčio; 2008 m. liepos mėn. D. D. apskaičiuota 400 Lt darbo užmokesčio, J. S. 400 Lt darbo užmokesčio, A. B. – 800 Lt darbo užmokesčio; 2008 m. rugpjūčio mėn. D. D. apskaičiuota 400 Lt darbo užmokesčio, J. S. – 400 Lt darbo užmokesčio, A. B. – 800 Lt darbo užmokesčio; 2008 m. rugsėjo mėn. D. D. apskaičiuota 400 Lt darbo užmokesčio, J. S. – 400 Lt darbo užmokesčio, A. B. – 800 Lt darbo užmokesčio; 2008 m. spalio, lapkričio, gruodžio, 2009 m. sausio, vasario ir kovo mėn. J. S. apskaičiuotas 400 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Įtariamoji D. D. apklausos metu parodė, kad darbo užmokestis UAB (duomenys neskelbtini) jai 2008 m. buvo mokamas tik 3 kartus gegužės-liepos mėnesiais kiekvieną kartą po maždaug 4000 Lt. Darbo užmokesčio 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais ji negavo (t. 6, b. l. 64-65). Įtariamosios apklausos metu J. S. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo gauti apie 300 litų atlyginimo. Realiai pinigų negavo, nes A. B. visus gautus pinigus iš veiklos išmokėjo darbuotojams, o J. S. neužtekdavo. Jai A. B. pažadėjęs išmokėti vėliau. Kadangi juo pasitiki, todėl laukė (t. 4, b. l. 140-141).
Taip pat šio specialisto paaiškinimo matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų visiškai negalima nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatų, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nes ši bendrovė ūkinės-finansinės veiklos nevykdė, o Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDF valdybai pateiktose deklaracijose nurodė tiesos neatitinkančius duomenis; bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai neišsaugoti. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta tam, kad įforminus dizainerėmis besilaukiančias kūdikių moteris, apskaitos dokumentuose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių įformintų dizainerėmis piliečių naudai būtų priskaičiuotos ir neteisėtai gautos nepagrįstai didelės motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos iš VSDFV (iš viso bendrovėje (duomenys neskelbtini) darbo sutartimis dizainerėmis įformintoms D. R., R. Z. ir K. B. VSDFV Kauno skyrius priskaičiavo 260245,29 Lt dydžio pašalpų).
Nagrinėjamu atveju bendrovėse įdarbintoms darbuotojoms nustatytas darbo užmokesčio dydis akivaizdžiai kelia abejonių dėl jo ekonominio pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 str. prasme (kasacinės nutartys Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010, 2K-331/2011). Kita vertus, vertinant šalių susitarimą atlyginimo dydžio teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijimo apgaule kontekste, negalima vadovautis vien tik formaliu susitarimo laisvės principu, bet būtina paisyti ir protingumo principo, atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir ypač darbo sutarties su asmeniu sudarymą lemiančias aplinkybes, taip pat įvertinti darbuotojo ir darbdavio sulygtas sąlygas dėl konkrečių darbų atlikimo, ar jie pagal apimtį, kiekybę, kokybę, gautus rezultatus, remiantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, atitiko sulygtą darbo užmokestį pagal ekonomikai ir verslo logikai įprastus standartus (kasacinės nutartys Nr. 2K-614/2012, 2K-101/2013). Nors darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, tačiau jis turi būti proporcingas asmens atliekamam darbui ir negali būti nuostolingas įmonei (kasacinė nutartis Nr. 2K-103/2013).
Aukštesnysis teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir apklausęs liudytojus, sprendžia, kad nuteistieji A. B., D. D. ir K. B. padarė jiems inkriminuojamas veikas, apgaulė pasireiškė fiktyviu įmonių sukūrimu ir fiktyviu nuteistųjų R. Z., D. D. ir K. B. darbo santykių bei gaunamo darbo užmokesčio jose fiksavimu šių įmonių buhalteriniuose dokumentuose bei jų pateikimu VSDFV, kurie suteikė teisę į motinystės (tėvystės) pašalpas R. Z., D. D. ir K. B.. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šie asmenys veikė organizuotoje grupėje, kad buvo susitarę daryti veikas, kurios yra nusikalstamos, pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas iš nuteistųjų darydamas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį. Apeliacinių skundų teiginys, jog apeliantų išankstinis susitarimas dėl sukčiavimo yra nepatvirtintas jokiais bylos įrodymais ir yra grindžiamas tik prielaidomis ir nepagrįstas. Pagal BK 25 str. 3 d. organizuota bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susidaryti prie pavienio nusikalstamą veiką darančio asmens prisidėjus (prisijungus) kitiems asmenims, siekiantiems veikti kartu. BK 182 str. 2 d. numatyta veika, už kurią nuteisti A. B., D. D. ir K. B., yra sunkus nusikaltimas, padarytas jiems veikiant suderintais veiksmais. Kadangi D. D. ir K. B. realiai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir pajamų negavo, jos neabejotinai žinojo, jog nėštumo ir gimdymo atostogos bei motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos joms negali būti suteiktos, tačiau nepaisant to, jos pateikė prašymus VSDFV skyriuje pašalpoms gauti ir tam reikiamus dokumentus ir vėliau šias pašalpų išmokas gaudavo. Taigi, ši veika galėjo būti padaryta tik bendrais veiksmais ir kiekvienam bendrininkui suprantant šios veikos nusikalstamą pobūdį – tai, jog turtinę teisę bei svetimą turtą užvaldo bendrais veiksmais ir apgaule, kas ir išdėstyta skundžiamame nuosprendyje.
Tačiau įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija nesutinka su J. S. nuteisimu pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., t. y. apylinkės teismo padaryta išvada, kad ji, veikdama organizuotoje grupėje su A. B., N. M., tyrimo metu nenustatytu asmeniu, D. D., K. B., R. Z., fiktyviai įsteigtose įmonėse, kurių įsteigimo tikslas buvo įdarbinti kūdikių besilaukiančias motinas, kurioms buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo fiksuojami aukšti darbo užmokesčiai, ir tokiu būdu gauti nepagrįstai dideles motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, tvarkė fiktyviai įsteigtų ir realios veiklos nevykdančių įmonių buhalterinę apskaitą – įtraukdama į apskaitą tikrovės neatitinkančius duomenis ir perduodama juos VSDFV skyriams ir valstybinei mokesčių inspekcijai.
Remiantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 su pakeitimais ir papildymais 14 str. 2 d., už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisingumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Pagal šio įstatymo 10 str. tarp kitų ūkio subjekto apskaitą tvarkančių asmenų nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o pagal 11 str. 1 d. nuorodas – vyriausiasis buhalteris (buhalteris) atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Tačiau byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad J. S. veikė organizuotoje grupėje su A. B. ir kitais nuteistaisiais. Kaltinimas J. S. grindžiamas tik faktu, kad ji buvo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė ir tvarkė šių bendrovių buhalterinę apskaitą, ir aplinkybe, kad ji buvo seniai pažįstama su A. B. ir N. M.. Tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti įrodytu, kad ji žinojo, jog šios įmonės realiai veiklos nevykdo. To nepatvirtina ir finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos specialisto išvada, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas, kad J. S. apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės VSDFV priklausantį turtą ir turtinę teisę bei suklastojo ir pateikė VSDFV skyriams buhalterinius dokumentus, kurių pagrindu buvo įgytas turtas ir turtinė teisė. J. S. tvirtino, kad nurodytų bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkė pagal A. B. jai pateikiamus pirminius dokumentus, dirbo savo namuose, bendrovių patalpose nesilankė, asmeniškai su bendrovių darbuotojomis nebuvo susitikusi. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra, kaip ir įrodymų apie šios nuteistosios susitarimą su A. B. ar kitais nuteistaisiais klastoti dokumentus ar savintis VSDFV pinigus. Pažymėtina, kad pačioje specialisto išvadoje nurodyta, jog tyrimo metu nenustatyta, kad J. S. žinojo, kad tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą pagal tikrovės neatitinkančius pirminius apskaitos dokumentus.
BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Nagrinėjamu atveju nepakanka pagrįstų ir abejonių nekeliančių duomenų, jog J. S. atliko jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ji išteisinama nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Keičiant nuosprendį dėl nuteistosios J. S., ją išteisinus, atitinkamai pakeičiamas skundžiamame nuosprendyje suformuotas kaltinimas ir kitų nuteistųjų atžvilgiu. Iš kaltinimo pašalinus J. S. nusikalstamus veiksmus taip pat atitinkamai keistina ir teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo. Apylinkės teismo nurodytais motyvais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padaryta turtinė žala priteistina atitinkamai iš A. B. ir K. B. solidariai – K. B. išmokėtos sumos dydžio, iš A. B. ir R. Z. solidariai – R. Z. išmokėtos sumos dydžio bei iš A. B. ir D. D. solidariai – D. D. išmokėtos sumos dydžio.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad iš kaltinimo skundžiamame nuosprendyje turi būti pašalinta įrodyta pripažinta aplinkybė, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje kartu su N. M.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. M. 2010-01-12 Jonavos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (t. 4, b. l. 22-24). Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-01-13 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 4, b. l. 31-32). Jonavos rajono apylinkės prokuratūros 2010-01-19 nutarimu nuo ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 61-2-00034-08 N. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (t. 4, b. l. 35-37).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.3 p. numatyta, kad, nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, galima parašyti „su asmeniu, kurio byla išskirta“, o kai nežinomi, – „su nenustatytu asmeniu“ ir panašiai. Šios bylos aplinkybėmis nuosprendyje nurodytina, kad nuteistieji veikė „su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta“.
Nors nuteistosios K. B. ir D. D. savo apeliaciniuose skunduose neigia kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų R. Z., D. D. ir K. B. nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad jos, veikdamos organizuotoje grupėje kartu su A. B., N. M., D. R. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sukčiavo, siekdamos įgyti savo ir kitų naudai iš VSDFV motinystės (tėvystės) pašalpas, tuo tikslu buvo fiktyviai įdarbintos veiklos realiai nevykdančiose įmonėse, sudarė ir pasirašė suklastotas darbo sutartis ir pateikė prašymus VSDFV skirti motinystės (tėvystės) pašalpas. Apklausiama apeliaciniame teisme K. B. parodė, kad iš visų asmenų pažįsta tik A. B.. Jis pasiūlė dirbti, ji dirbo, ką buvo sutarusi, ir gaudavo pašalpas. Apklausiama apeliaciniame teisme D. D. taip pat parodė, kad bendravo ir sprendė visus reikalus tik su A. B.. Apie jokią organizuotą grupę nežino, jokių kitų pašalpas gaunančių moterų ir J. S. nežinojo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, organizuota grupė gali susidaryti prie pavienio nusikalstamą veiką darančio asmens prisidėjus (prisijungus) kitiems asmenims, siekiantiems veikti kartu. BK 182 str. 2 d. numatyta veika, už kurią nuteisti A. B., D. D. ir K. B., yra sunkus nusikaltimas, padarytas jiems veikiant suderintais veiksmais. Tai, kad byloje nėra duomenų, kad K. B., D. D., R. Z. buvo tarpusavyje pažįstamos, ir žinojo apie viena kitos nusikalstamus veiksmus, nepašalina jų atsakomybės už veikimą organizuotoje grupėje.
Nuteistoji K. B. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo darbdaviui reikalauti iš priimamos į darbą darbuotojos pateikti pažymą, patvirtinančią ar paneigiančią nėštumą, todėl skundžiamu nuosprendžiu yra įtvirtinama nėščių moterų diskriminacija ir paneigiama teisė į darbą. Tačiau R. Z., D. D. ir K. B. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra pagrįsta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, t. y. pačių kaltinamųjų parodymais, iš kurių nėra pagrindo spręsti, kad įmonėse UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nuteistosios realiai dirbo ir atliko darbo sutartyse nurodytą darbą. Apklausiama teisme R. Z. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirbo, tiktai gaudavo motinystės išmokas po 500 Lt per mėnesį, kitų jai priskaičiuotų išmokų, darbo užmokesčio negavo. D. D. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir gaudavo didelį darbo užmokestį už dizainerio darbą. Tokie parodymai laikytini neatitinkančiais tiesos. Kaip nurodoma ir skundžiamame teismo nuosprendyje, juos paneigia kiti byloje surinkti duomenys – specialisto išvada, liudytojų parodymai, kurie nurodė, kad šizaino paslaugų suteikimo klausimais nei su K. B., nei su D. D. nebendravo, nesitarė, nenurodė, kokio dydžio pastatams atliko dizaino darbus, nei kokius konkrečius patalpų apstatymus turėjo, kaip aiškino, „piešti“, nei kiek juose buvo kambarių. Liudytojas R. G. nurodė, kad viskas buvo atspausdinta ant lapo, o D. D. ir K. B. paaiškino, kad piešė spalvotais pieštukais, kad kompiuterinių programų nenaudojo Gyvenamojo namo vidaus vizualizacijos paslaugų teikimo 2008-06-10 sutartyje bei Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte pasirašė A. B. ir R. G., nenurodomas darbus atlikęs asmuo (t. 1, b. l. 112-114). Prie šių dokumentų pateiktas planas (t. 1, b. l. 115) nepatvirtina namo vidaus dizaino vizualizacijos darbų. Kratos protokole nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų atliekant kratą A. B. gyvenamosiose patalpose nerasta (t. 1, b. l. 135), nors A. B. aiškino, kad ofiso neturėjo. 2009-08-28 specialisto išvadoje ištyrus UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę-finansinę veiklą, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė, visi tyrimui pateikti dokumentai surašyti neįvykusioms operacijoms, tame tarpe ir R. G. bei Vokietijos piliečio D. H. sąskaitose-faktūrose ser. DIZ Nr. 01, 03 ir 04, sutartyje Nr. 1, prieduose prie sutarčių, atliktų darbų aktuose bei darbų perdavimo-priėmimo aktuose nėra nurodyta kur yra sutartyje ir prieduose prie sutarties nurodyti pastatai bei kam jie priklauso. Byloje nepagrįsta įrodymais, kad D. H. ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai būtų susitikę ar bendravę, nei Komandiruočių nei susirašinėjimų su užsakovu ar korespondencijos siuntimo ar gavimo dokumentai nepateikti. Įmonėje darbai nurodyti sutartyse ir atliktų darbų aktuose nebuvo atlikti. D. R., V. R., G. K., V. K. parodymai patvirtina, kad įmonės veiklos nevykdė, jų įsteigimas buvo skirtas motinystės (tėvystės) pašalpų iš VSDFV pasisavinimui. Byloje taip pat nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose D. D. ir K. B. UAB (duomenys neskelbtini) nurodomas dirbtas darbo laikas neatitiko tikrovės, nes D. D. teisme paaiškino, kad ieškojo darbo, kurį galėtų dirbti augindama kūdikį namuose, todėl ji pradėjo dirbti, kai jos naujagimiui buvo vos 1,5 mėn., K. B. darbo laikas 2008 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais nurodytas nuo 9 iki 13 val. 5 dienas per savaitę, kai tuo laiku ji, dirbdama mokykloje mokytoja, turėjo atlikti ir darbą mokykloje.
Nuteistoji D. D. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nuosprendį nepagrįstai grindė tik specialistės L. V. paaiškinimais, tačiau specialisto parodymai ir paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi. Be to, teismas neatsižvelgė į pateiktų byloje specialistų išvadų prieštaravimus, jų nepašalino. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 str. nustatytus reikalavimus, turi būti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl specialisto išvadoje pateiktais duomenimis teismas vadovautis neprivalo, jeigu jie kelia abejonių savo pagrįstumu.
Nuteistosios D. D. teigimu, sudarydama darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), dirbdama pavestą darbą, vykdydama darbdavio atstovo užduotis, gaudama skiriamą darbo užmokestį, vėliau išeidama vaiko priežiūros atostogų, ji jokių teisės aktų nepažeidė. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu teismas konstatavo, kad ji nusikalstamomis veikomis padarė 40045,91 Lt turtinę žalą juridiniam asmeniui – VSDFV. Tačiau BK 72 str. pagrindu lėšas – 40045,91 Lt teismas konfiskavo, perduodant jas VSDFV Kauno skyriui, taip pat VSDFV iš jos, A. B. ir J. S. solidariai priteisė 40045,91 Lt dydžio civilinį ieškinį. Tokiu būdu, įvykdžius nuosprendį, VSDFV nepagrįstai praturtės, o iš nuteistosios bus paimta dvigubai daugiau turto, negu ji neva tai įgijo nusikalstamomis veikomis.
Nuteistoji K. B. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad ji padarė neteisėtus veiksmus, kuriais atsirado žala VSDFV Kauno skyriui, todėl neprivalo jos atlyginti. Taip pat nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas sumokėtas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įmokas VSDFV Kauno skyriui, pažeidė jos teises, kadangi ji antrą kartą turės sumokėti socialinio draudimo ir pajamų mokesčius.
Pagal BK 72 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 str. 2 d. nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-503/2011). Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pinigai taip pat pripažįstami nusikalstamos veikos priemone, pvz., jeigu jie suteikti pradinei įmokai sumokėti už apgaule norimą įsigyti daiktą (kasacinė nutartis Nr. 2K-307/2007).
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad už R. Z., D. D. ir K. B. valstybinio socialinio draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokesčiai buvo sumokėti darant nusikalstamą veiką ir tikintis nusikalstamų padarinių, t. y. gauti neteisėtą ir nepagrįstą teisę į motinystės (tėvystės) pašalpas, todėl jie konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos priemonės. Dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos specifikos minėtos sumos negalėjo būti paimtos iš pačių nuteistųjų ar kitų asmenų, nes atsidūrė VSDFV ir VMI sąskaitose. Tačiau šių piniginių sumų konfiskavimas dėl to neprarado savo teisinės reikšmės ir tikslingumo, nes juo buvo užtikrinta, kad minėtos sumos įmonėms negrąžintinos, todėl jų dydžiu VSDFV pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo nemažintinas.
Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 72 str. nuostatas ir nusprendė konfiskuoti lėšas, jas perduodant VSDFV Kauno skyriui, į kurias D. D., K. B. ir R. Z. šioje baudžiamojoje byloje buvo apribotos nuosavybės teisės (R. Z. – 79889,44 Lt, K. B. – 73059,95 Lt, D. D. – 40045,91 Lt ).
VSDFV turtinė žala padaryta tik nuteistosioms išmokėta priskaičiuotų išmokų dalimi, o ta išmokų dalis, kuri buvo tik suskaičiuota kaip išmokėtina, tačiau nuteistosioms neišmokėta, iš nuteistųjų reikalaujama būti negali, kadangi tokiu atveju, kaip pagrįstai savo skunde nurodo nuteistoji D. D., iš nuteistųjų bus paimta daugiau turto, negu jos įgijo nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžio dalis, kuria konfiskuotos nuteistosioms R. Z., K. B. ir D. D. neišmokėtos lėšos, į kurias buvo apribotos nuteistųjų teisės ir kurios perduotos saugoti VSDFV, naikintina. Taip pat atitinkamai panaikintini ir D. D., K. B. ir R. Z. Jonavos r. apyl. prokuratūros prokuroro nutarimais taikyti laikini nuosavybės teisių apribojimai į motinystės (tėvystės) pašalpos dalis, apskaičiuotas pagal UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas (t. 5, b. l. 29, 138; t. 6, b. l. 45), dėl kurių pirmosios instancijos nuosprendyje nepasisakė.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su nuteistosios D. D. apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, skirdamas bausmę esant idealiai nusikaltimų sudėčiai, pažeidė BK 63 str. nuostatas ir paskirtas bausmes neteisingai subendrino iš dalies jas sudedant, o ne apėmimo būdu. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad parinkdamas paskirtų bausmių subendrinimo būdą, teismas bausmes subendrino tik dalinio sudėjimo būdu. Tačiau BK 63 str. 5 d. 1 p. numatyta, kad, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, teismas taiko bausmių apėmimą. Teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju yra idealioji nusikaltimų sutaptis, nes dokumentų klastojimas buvo sudėtinė dalis veiksmų, kuriais buvo įgytas svetimas turtas: suklastojant dokumentą sudarytos sąlygos įgyvendinti išankstinį sumanymą – įgyti svetimą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas idealiosios sutapties sampratą aiškina: 1) veikos, padarytos per labai trumpą laiko tarpą, 2) bendras sumanymas, 3) viena iš nusikalstamų veikų yra tik etapas tikslui pasiekti (kasacinė nutartis Nr. 2K-92/2005). Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų veiksmai suklastojant dokumentus buvo vienas iš etapų tikslui pasiekti, todėl tai laikytina idealiąja sutaptimi. Be to, BK 63 str. 5 d. 2 p. numatyta, kad teismas taiko bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 182 str. 2 d. yra sunkus nusikaltimas.
Atsižvelgiant į tai, skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos jų apėmimo būdu pagal BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., 2 p. nuostatas. Kadangi subendrindamas paskirtas bausmes apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, vadovaujantis BPK 328 str. 1 p., nuosprendis šioje dalyje keičiamas. Iš naujo subendrinant bausmes bausmių apėmimo būdu, skundžiamu nuosprendžiu subendrintos bausmės proporcingai švelninamos visiems nuteistiesiems, nors nuteistosios R. Z. atžvilgiu apeliacinio skundo ir nėra. BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad nuosprendžių (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas neviršijant apeliacinių skundų ribų ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių paduoti skundai, tačiau teisę švelninti nuosprendį ir tiems nuteistiesiems, dėl kurių nuosprendis neapskųstas, numato BPK 320 str. 5 d. Švelnindamas nuosprendį nuteistiesiems, dėl kurių nuosprendis apskųstas, apeliacinės instancijos teismas turi apsvarstyti, ar nuosprendžio pakeitimo pagrindai neliečia nuteistųjų, dėl kurių jis neapskųstas. Kai nuosprendis apeliantui keičiamas taikant švelnesnį įstatymą, jis turi būti pakeistas ir skundų nepadavusiems nuteistiesiems, jei švelnesnio įstatymo taikymo pagrindai liečia ir juos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme” 5 ir 8 p.).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmes už nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad kaltinamieji teismo neteisti, dirbantys, kaltinamosios R. Z., D. D., K. B. auginančios mažamečius vaikus, šias nusikalstamas veikas padarė būdamos nėščios, galimai neįvertinusios savo veikos neigiamų pasekmių. Teismas taip pat įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tai, kad kaltinamieji jiems inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdami organizuotoje grupėje, jų veikos buvo padarytos tyčiniais veiksmais. Kaltinamasis A. B. buvo vienas iš šių nusikalstamų veikų organizatorių. Teismas atsižvelgė į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir nusprendė kaltinamajam A. B. skirti laisvės atėmimo bausmę, o R. Z., D. D. ir K. B. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 54 str. 3 d.
Apeliaciniame skunde A. B. nurodo, kad teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nes tinkamai neatsižvelgė į jo asmenybę, į tai, kad jis yra vienintelis šeimos maitintojas, augina mažamečius vaikus, ir į pernelyg ilgai užsitęsusį baudžiamąjį procesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl pernelyg ilgo proceso yra pasisakęs, kad tokiu atveju tinkama kaltinamojo teisių apsauga yra švelnesnės bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką. BK 54 str. 3 d. numatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 str. 2 d. apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011). Remiantis teismų praktika, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos ir nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti apie mažesnį šio nuteistojo asmenybės bei jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir manyti, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tiek nusikalstamų veikų pobūdis, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, tame tarpe ir tai, kad nėra duomenų, jos per praėjusį ilgą laiko tarpą po nusikalstamų veikų padarymo A. B. būtų nusižengęs, atitinka BK 54 str. 3 d. taikymo sąlygas, o laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes tai turėtų neigiamos įtakos tiek nuteistojo, tiek jo šeimos svarbiems socialiniams interesams. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis BK 54 str. 3 d. bei lygybės prieš įstatymą principu, A. B. turėjo būti paskirtos švelnesnės bausmės. Atsižvelgiant į tai, jam už BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymą skirtinos skirtinos laisvės apribojimo bausmės.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamų veikų A. B., K. B. ir D. D. atžvilgiu šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, nustatė, jog apylinkės teismo išvados dėl J. S. nuteisimo pagal jai inkriminuotas nusikalstamas veikas yra nepagrįstos. Atitinkamai keistinas ir VSDFV padarytos turtinės žalos priteisimas. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. B. taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir jo atžvilgiu skirtina švelnesnė bausmė. Be to, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir veikoms labai skiriantis pagal pavojingumą, keistinas ir apylinkės teismo nuosprendyje taikytas nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimo būdas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 3 d., 4 d., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p., 329 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį:
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. S. nuteisimo pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 300 str. l d., ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: J. S. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priteisti solidariai: iš A. B. ir K. B. 73059,95 litų (21159,62 eurų), iš A. B. ir R. Z. – 79889,44 litų (23137,58 eurų), iš A. B. ir D. D. – 40045,91 litų (11598,10 eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Pašalinti nuosprendyje įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje kartu su A. B., N. M., J. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsitraukusiomis D. D., K. B., R. Z., D. R., ir nurodyti, kad: nuteistieji veikė organizuotoje grupėje kartu su A. B., asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsitraukusiomis D. D., K. B., R. Z., D. R..
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 str., perduodant VSDFV Kauno skyriui, konfiskuotos lėšos, į kurias D. D., K. B. ir R. Z. šioje baudžiamojoje byloje buvo apribotos nuosavybės teisės (R. Z. – 79889,44 Lt, K. B. – 73059,95 Lt, D. D. – 40045,91 Lt ).
Panaikinti R. Z. Jonavos r. apyl. prokuratūros prokuroro 2009-08-03 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskaičiuotą ir neišmokėtą pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas.
Panaikinti K. B. Jonavos r. apyl. prokuratūros prokuroro 2009-05-11 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskaičiuotą ir neišmokėtą pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas.
Panaikinti D. D. Jonavos r. apyl. prokuratūros prokuroro 2009-04-07 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskaičiuotą ir neišmokėtą pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas draudžiamąsias pajamas.
Nubausti A. B., pripažintą kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. 222 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d.:
už nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., dvejų metų laisvės apribojimo bausme;už nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d., vienerių metų laisvės apribojimo bausme;už nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 222 str. 1 d., vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. ir 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – dvejų metų laisvės apribojimą.
Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., paskirti A. B. įpareigojimus nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajam ar jos šeimos nariui suteiktomis atostogomis, ar susirgimu; per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. B. paskirtas kardomąsias priemones – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., 2 p., K. B. pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 300 str. l d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams su pagal BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., jai paskirtais įpareigojimais: nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajai ar jos šeimos nariui suteiktomis atostogomis, ar susirgimu; ir per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., 2 p., D. D. pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 300 str. l d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams su pagal BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., jai paskirtais įpareigojimais: nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajai ar jos šeimos nariui suteiktomis atostogomis, ar susirgimu; ir per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., 2 p. R. Z. pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 300 str. l d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių su pagal BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., jai paskirtais įpareigojimais: nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajai ar jos šeimos nariui suteiktomis atostogomis, ar susirgimu; ir per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kitą nuosprendžio palikti nepakeistą.