Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

dalyvaujant R. G. ir jos įgaliotam atstovui advokatui E.Būbeliui,

išnagrinėjęs R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą (toliau-byla),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2014 m. gegužės 17 d., 4.25 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 1,58 (pritaikius paklaidą – 1,501) promilių girtumo laipsnis) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14., 16. punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimai įrodyti: R. G. paaiškinimu protokolo surašymo metu ir teisme, kad buvo išgėrusi taurę vyno, patyrė stresą; administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu bei patikros sertifikatu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, kurie patvirtina, kad patikrinimui sustabdytą automobilį, būdama neblaivi (nustatytas 1,5 (pritaikius paklaidą) promilių, t.y. lengvas girtumo laipsnis) vairavo R. G.; taip pat ji nepateikė vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.

R. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, o atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (2014-02-24 bausta pagal ATPK 124 str. 2 d. 60 Lt bauda; 2013-08-19 surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už greičio viršijimą; paskirta 200 Lt bauda).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad R. G. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus pažeidimus. Ji pati fakto, kad vairavo automobilį neblaivi ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnams patikrinimo metu, neginčijo. Tačiau jos įgaliotas atstovas nurodė, jog R. G. vairavo automobilį siekdama išvažiuoti iš pobūvio vietos tam, kad išvengti pavojaus nuo priekabiavimo prie jos nuo vieno vyriškio, todėl mano, kad jos veiksmai atitinka būtinojo reikalingumo sąlygas arba sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

ATPK 17 straipsnyje nurodyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Baudžiamojo kodekso komentare (198-202 psl.) konstatuojama, kad būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą, tačiau tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos ATPK 17 straipsnyje įtvirtintos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; esantį gresiantį pavojų galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams; pavojus pašalinamas darant žalą trečiajam asmeniui ir padaryta žala yra mažesnė negu išvengta. Sveikata gali būti objektu kuriam gali gręsti pavojus. Žalos padarymas tampa vieninteliu būdu išgelbėti didesnį gėrį. Būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms numatytoms sąlygoms. Jei nėra bent vienos sąlygos, būtinojo reikalingumo nuostatos negali būti taikomos.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju R. G. veiksmai negali būti pripažįstami atliktais būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-01-21, 2011-01-31 ir 2012-09-25 nutarimuose yra pažymėjęs, kad individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atlikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, t.y. proporcingumas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas išimtiniais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2009-02-21, 2009-02-13, administracinė byla Nr. N 525-604/2009, N-062-457-09). Tokios teismo praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (Administracinė byla Nr. ATP-854-256/2014).

Bylos medžiaga patvirtina, kad R. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė (duomenys neskelbtini). Jai tenka važinėti po Lietuvą darbo reikalais ir tame tarpe pas mokinius (toliau-mokiniai), kad pastarosios įgytų licenciją arba pratęstų licencijos terminą. Ji, yra Lietuvoje atstovė V. F. įmonės „(duomenys neskelbtini), dirba ir užsienyje, jos mokinių charakterizuojama teigiamai, nors bausta už KET pažeidimus, tačiau už šiurkštus pažeidimus atsakomybėn traukiama nebuvo, už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviai traukiama pirmą kartą, visos paskirtos administracinių nuobaudos sumokėtos, savo kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų pripažino ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga, nes yra susijusi su darbu ir vežioti sergantį tėvą, jos atsakomybę sunkina ne už transporto priemonių vairavimą asmeniui esant neblaiviam, todėl esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, nagrinėjamu atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus jai švelnesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str. 1 d.), t.y. paskyrus 1100 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Už pažeidimą, numatytą ATPK 124 ¹ str. 7 d. skirtina nuobauda sankcijoje numatyta bei taikant ATPK 33 str. skirtinos galutinės nuobaudos{ (Vilniaus apygardos teismas (Administracinė byla Nr. ATP-854-256/2014, Vilniaus m. apylinkės teismo 2010-05-19, 2014-06-02 nutarimai administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. Nr. A 2.6.-2480-296/2010, A2.6.-3790-271/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-17 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-2012, 2011-12-13 nutartis, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-2011, 2012-12-17 nutartis, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-2012)}.

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu paimta transporto priemonė grąžinta R. G., todėl jos grąžinimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. G. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. ir skirti:

- pagal ATPK 126 str. 1 d. - 1100 litų (318 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – įspėjimą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. R. G. galutinę nuobaudą paskirti 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų (318 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaudamasis ATPK 30¹ str. R. G. skirti 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) mėnesiams.

1) vadovaujantis ATPK 330 str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banką „Swedbank“, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.