Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriuo:

R. G. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. ir jai skirta:

- pagal ATPK 126 str. 1 d. - 1100 litų (318 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – įspėjimas.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. R. G. paskirta galutinė nuobauda 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų (318 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 30¹ str. R. G. skirta 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nubausta už tai, kad 2014 m. gegužės 17 d., 4.25 val., Vilniaus r., Melkio k., būdama neblaivi (nustatytas 1,58 (pritaikius paklaidą – 1,501) promilių girtumo laipsnis) vairavo automobilį „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14., 16. punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d.

Nutarimu paskirtos baudos (1100 lt) dydį palikti nepakeistą.

Institucijos nuomone, teismo nutarime išdėstyti R. G. atsakomybę lengvinantys argumentai nepakankamai svarūs, kad būtų paskirta mažesnė nei 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda. R. G., prieš vairuojant transporto priemonę, privalėjo elgtis atsakingai visos visuomenės atžvilgiu bei nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jai bei jos artimiesiems dėl neleistino jos elgesio. Savo veika pažeidėja padarė šiurkštų teisės pažeidimą, sukeliantį grėsmę žmonių gyvybei bei sveikatai. R. G. pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą.

Teismas, anot R. G., visas bylos aplinkybes ištyrė pilnai, objektyviai, visapusiškai bei teisingai jas įvertino, atsižvelgdamas į tai, jog ji kalta prisipažino ir labai gailisi įvykdžiusi šį nusižengimą, o taip pat tai, kad teisė vairuoti automobilį jai yra būtina darbo ir verslo sąlyga.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių. Skundžiamu nutarimu R. G., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, buvo paskirta 1100 Lt bauda ir teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-4/2011).

Sutiktina su Institucijos skundo argumentu, jog teismo nutarime išdėstyti R. G. atsakomybę lengvinantys argumentai nepakankamai svarūs, kad būtų paskirta mažesnė nei 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Nors, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančių duomenų, R. G. dirba, jos darbo veikloje reikalingas automobilis, ji charakterizuojama teigiamai, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra aiškinama, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011), todėl, aukštesniojo teismo nuomone, R. G. paskyrus švelnesnę nei numatyta ATPK 126 str. 1d. sankcijoje - 1100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu tik trims mėnesiams, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai.

Pažymėtina, kad R. G. padarė du administracinius teisės pažeidimus transporto srityje, tarp jų – ir vieną šiurkštų (ATPK 126 str. 1 d.), t. y. būdama neblaivi (nustatytas 1,58 (pritaikius paklaidą – 1,501) promilių girtumo laipsnis) vairavo automobilį ir tuo neabejotinai kėlė pavojų tiek aplinkai, tiek ir kitiems eismo dalyviams. R. G. privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei, nors atsiliepime ji tai neigia, tačiau ši aplinkybė nesulaikė pažeidėjos nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 13-15) matyti, kad ji anksčiau buvo ne kartą bausta administracine tvarka, paskutinius kartus – už greičio viršijimą, kas neigiamai apibūdina jos asmenybę ir rodo, kad anksčiau paskirtos nuobaudos - baudos jai atitinkamo poveikio nepadarė, ji toliau pažeidinėja įstatymus. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą R. G. teigia, jog nepagrįstas teismo teiginys, jog ji turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, tačiau tokį jos argumentą paneigia minėta pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, jog 2 nuobaudos yra galiojančios.

Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Sprendžiant klausimą dėl R. G. skirtino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo, atsižvelgtina į nustatytą pažeidėjo neblaivumo laipsnį (nustatytas 1,58 (pritaikius paklaidą – 1,501) promilių girtumo laipsnis), jos atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, asmenybę (turi galiojančių administracinių nuobaudų). Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti, R. G. paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. Apygardos teismo teisėjas sprendžia, kad R. G. ATPK 30¹ str. nuostatos buvo taikytos nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ATPK 30¹ str., R. G. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams ir paskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.