- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- 1-246-908/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49673-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Kęstutis Betingis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2015-09-05, apie 4 val., prie namo Nr. 33, esančio Vilniaus g., Vilniuje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties, tyčia, ne mažiau dviejų kartų, ranka smogė R. J. į veido sritį, tuo savo tyčiniais veiksmais jį sužalodamas ir padarydamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu abipus momeninėse srityse, poodine kraujosruva dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje su paviršiniu odos įtrūkimu dešiniame skruoste bei dešinio skruostikaulio lūžiu, nosies kaulų lūžiu, 27 ir 46 dantų vainikų daliniu lūžiu, odos nubrozdinimu kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, nes dėl nosies kaulų bei dešinio skruostikaulio lūžių, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog pripažįsta, kad veidą užkabino nukentėjusiajam gindamasis. Nurodė, kad įvykis prasidėjo klube, jam šokant su savo mergina. Kažkas jį nustūmė, todėl jis netyčia užmynė R. J. merginai G. B. ant kojos. Atsisukęs, pradėjo atsiprašinėti. R. J. jį pačiupo už gerklės ir sudavė smūgių seriją. Dar priėjo E. P.. Įvyko konfliktas. Jį (A. G.) patraukė apsaugos darbuotojas, liepė palikti klubo patalpas ir išlydėjo iš klubo. Bandė darbuotojams paaiškinti, kad buvo užpultas, tačiau jo neklausė. Kai buvo lauke, po akimirkos išėjo verkdama jo draugė Jurga. Ji teigė, kad R. J. jai sudavė per veidą. Būdamas lauke nukentėjusiojo neieškojo, tiesiog kalbėjo su apsaugininku. Po kurio laiko jie nusiramino ir arčiau gatvės laukė taksi. Po kurio laiko iš klubo nekviečiamas išėjo R. J.. Nuo įvykio klube jau buvo praėję apie 10 min. Jis (A. G.) jam liepė atsiprašyti Jurgos. Tačiau R. J. buvo agresyvus, nė nemanė atsiprašyti, sakė, kad Jurgai nesudavė, teigė, kad, jei būtų sudavęs, Jurga čia nestovėtų. R. J. čiupo jį už rankos žasto. Pamatė, kad taikosi jam trenkti, todėl bandė blokuoti smūgį, patraukdamas ranką. Traukdamas ranką, užkliudė R. J. veidą. Tuo metu R. J. stovėjo prie kolonos, todėl atsitrenkė į ją. Jis (A. G.) buvo išsigandęs, manė, kad R. J. vėl puls muštis, pasikvies savo draugą. Žino, kad jie yra sportininkai, aukšti, stambūs vyrai, todėl, kai R. J. čiupo jam už rankos, sureagavo instinktyviai, patraukė ranką užkabindamas nukentėjusiajam veidą, net nežino kuria vieta. Antrą smūgį padarė gindamasis, atmušdamas R. J. smūgį. Tuo momentu, kai įvyko šis incidentas, draugas stovėjo jam iš dešinės, Jurga stovėjo už nugaros. Po smūgių R. J. susiėmė už nosies ir nuėjo į klubą, o jie toliau laukė taksi ir važiavo namo. Kitą rytą socialiniame tinkle „Facebook“ pamatė, kad R. J. buvo sumuštas. Žmogus, kuris sumušė R. J., atitiko jo (A. G.) išvaizdą. Paskelbta informacija buvo iš R. J. draugės G. B. paskyros. Ten buvo rašoma, kad kažkas sumušė R. J.. Jis nustebo, kad nukentėjusiajam buvo padaryta tiek sužalojimų. Suprato, kad R. J. kreipsis į policiją. Iš dalies pripažįsta savo kaltę, bet tiek sužalojimų padaryti jis negalėjo. Kitą dieną pats kreipėsi į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Jis ir jo draugė patys buvo užpulti klube, todėl nesupranta, kodėl yra kaltinamas. Jis kitą dieną paskambino R. J. ir prisistatė. Pasakė, kad yra tas žmogus, kuris vakare buvo prie klubo. Norėjo išsiaiškinti su R. J. dėl įvykio, tačiau šis nenorėjo kalbėti. Jo atsiprašė. Asmeniškai R. J. nepažįsta, tik domėjosi jo veikla. Kartą buvo sutikęs papildų parduotuvėje. Įvykio metu buvo blaivus, nes alkoholio nevartoja. Smūgiais savo veiksmų nepavadintų, tai greičiau fiziniai kontaktai. Mano, kad negalėjo tokie sužalojimai gautis nuo tokių nestiprių smūgių. Daro prielaidą, kad R. J. galėjo po to įsivelti į kažkokį kitą konfliktą. Draugės Jurgos parodymai nėra neteisingi. Greičiau jie yra netikslūs. Vieną kartą ją pasikvietė apklausai, ji buvo susijaudinusi. Parodymai dėl to gali būti skirtingi. Sudavė du kartus gindamasis. Veiksmai nebuvo tyčiniai. Antrą kartą trenkė su kumščiu, krumplių puse. Užsiėminėja profesionaliu sportu – (duomenys neskelbtini). Nenorėjo mušti nei R. J., nei E. P. (t. 2, b. l. 15-21).
Teisiamojo posėdžio metu 2017-01-24 kaltinamasis A. G. paaiškino, kad feisbuke jis yra R. sekėjas. Domėjosi jo veikla. Jam jis atrodė įspūdingai po savo radikalių pokyčių. Jautė jam pagarbą. Į R. žiūrėjo teigiamai. Po įvykio ryte atsikėlęs feisbuke pamatė Gretos patalpintą nuotrauką su tekstu. Ten buvo aprašytas jis, tiksliai buvo nurodyta jo apranga. Susisiekė su savo pažįstamu, kuris pažinojo R., gavo R. telefono numerį. Paskambino R., atsiliepė Greta. Paprašė, kad ji pasakytų R., jog šis jam paskambintų. Skambučio nesulaukė, todėl perskambino antrą kartą. Atsiliepė R.. Jam pasakė, kad galimai jis jo ieško. R. jį apibūdino, kaip jį sumušusį asmenį. Norėjo jam paprieštarauti. Paklausė, kodėl jis mano, kad jis jį primušė. Juk konfliktą inicijavo R.. Norėjo išsiaiškinti, ar R. kreipėsi į policiją. Įprastai, jei sužalotas žmogus kreipiasi į medikus, medikai teiraujasi apie sužalojimų atsiradimo faktą. Jei būna smurtiniai sužalojimai, tai medikai informuoja policijos pareigūnus. Žino apie tai, nes jo mama medikė. R. pasakė, kad blogai jaučiasi ir jis turi kalbėti su jo tėvais. Suprato, kad nukentėjusysis nori apkaltinti jį nebūtais dalykais. Po to įvykio klube buvo daug laiko, todėl jį galėjo sumušti kitas žmogus. Jis susinervino, suprato, kad teks susitikti teisme. Jis R. atsiprašė tik už vieną dalyką, kad gindamasis palietė jį. Iki įvykio Gretos nepažinojo (t. 2, b. l. 134-142).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. J. paaiškino, kad tą vakarą jis, E. P., D. K., G. B. nusprendė eiti į „SEL“ koncertą. Renginiui einant į pabaigą, galvojo važiuoti namo. Būnant klube, ant jo draugės G. B. krito A. G.. E. P. kaltinamąjį nuo jos atitraukė. Mano, kad A. G. buvo neblaivus. Tai sprendė iš kūno kalbos, jis elgėsi nenormaliai, svirduliavo. Alkoholio kvapo nejuto. Kaltinamasis puolė E. P.. Tą įvykį matė apsauginiai ir išvedė besipriešinantį A. G.. Po kiek laiko vienas iš apsauginių atėjo jo pakviesti, sakydamas, kad už klubo ribų A. G. kaltina jį sudavus jo draugei. Jis (R. J.) apsauginiams pasakė, kad konflikto tarp jo ir A. G. draugės nebuvo. Apsauginiai išklausė ir leido grįžti į klubą. Apsauginis jam gestu parodė, kad duotų jam pinigų. Nesuprato, dėl ko. Apsauginis pagrasino, kad jį išmes iš klubo ir lauke jis gaus į nosį nuo A. G.. Draugams klube pasakė, kad lauke jo laukia agresyviai nusiteikęs A. G.. Buvo išsigandęs, jo draugė G. B. susijaudino. Atėjo nepažįstamas žmogus ir pasakė, kad jo lauke laukia A. G., kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir kad jis (R. J.) nuo jo gaus. Nusprendė išeiti ir konfliktą išspręsti taikiai. Išėjo į lauką vienas. A. G. iš karto nepamatė. Vežimėlyje sėdintis žmogus jam parodė A. G., pasakęs, kad šis jo ieško. A. G. pradėjo šaukti ir eiti link jo. Stūmė jį prie kolonos. Teigė, kad jis sumušė jo draugę. Šaukė, neleido nieko pasakyti. Šalia jo buvo mergina, kuri laikė jį už pečių. Jis (R. J.) tos merginos nepažinojo. Žiūrėdamas į ją klausė, ar jis ją sumušė. Bandė A. G. apraminti. Gavosi taip, kad apsauginis pamatė incidentą. Apsauginis patraukė A. G. draugę nuo jų, teigdamas, kad jie turi išsiaiškinti be jos. Tada pajuto smūgį į veido dešinę pusę, sekundę prarado sąmonę, priklaupė. Atsimerkęs pamatė, kad bėga kraujas. Suprato, kad gavo smūgį, tačiau paties smūgio nematė, nes jis buvo staigus. Kaltinamasis smūgį sudavė tada, kai jo draugę patraukė nuo juo. A. G. stovėjo prieš jį, apsauginis buvo iš dešinės, o jo draugė iš kairės. Apsauginis žiūrėjo ir nieko nedarė. Įvykis buvo 5 m. nuo klubo. Kai pajuto smūgį, nebuvo prispaustas, priremtas prie kolonos ar sienos. Tarp kolonos ir jo buvo atstumas. Tuo metu, kai atsimerkė po smūgio, A. G. jau nebematė. Paklausė žmonių, kur jis. Jam pasakė, kad nubėgo. Tada priėjo prie apsauginio, paprašė servetėlių ir įleisti į klubą nusivalyti veido, tačiau jo į klubą neįleido. Draugai atnešė servetėlių. Tuo viskas ir baigėsi. Po to jį pristatė į ligoninę. Patyrė lūžių. Jam pasakė, kad lūžusi nosis, galimai lūžęs skruostikaulis. Nesuprato, iš kur tiek gavosi sužalojimų. Viskas vyko tą pačią naktį, važinėjo po ligonines. Iš pradžių ligoninės personalas informavo policiją apie įvykį. Po to į policiją nuvyko jis pats. Parašė pareiškimą, užsiminė, kad pats gali interneto pagalba pabandyti surasti kaltinamąjį. Feisbuke jis turi daug draugų, sekėjų. A. G. ir jo draugės tada dar nepažinojo. Tą vakarą klube šis buvo tamsiai apsirengęs ir užsidėjęs ryškius batus. Manė, kad taip apibūdinus žmogų internete, tikrai kažkas atpažins. Feisbuke paiešką paskelbė jo draugė. Jį nufotografavo ir įdėjo nuotrauką. A. G. jam parašė, kad duotų savo telefono numerį, nes jis nori paskambinti. Jis jam nieko nerašė. Po kurio laiko kaltinamasis jam paskambino. Pasakė, kad jis to nusipelnė. Pradžioje bandė atsiprašyti, bet atsiprašymas nebuvo nuoširdus. Jis kaltinamajam pasakė, kad susitiks teisme. Buvo piktas ir pavargęs. Kaltinamasis jam dar pasakė, kad ir jis jį sumušė. Vakare atsiuntė nuotrauką. Įvykio metu jis pats buvo blaivus. Pajuto patį pirmąjį, vieną, smūgį ir užtemo sąmonė. Kai atsimerkė stovėjo susilenkęs. Greitąją iškvietė į įvykio vietą. Buvo atlikta nosies operacija. Praėjo 4-5 mėn. kol visiškai sugijo. Skruostas sugijo, tačiau jaučia tą vietą, kur buvo lūžęs. Skruosto operacijai nesiryžo, nes bijojo. Dėl nosies šiandien jaučiasi gerai, o dėl skruosto gali būti įvairių pasekmių. Po traumos pablogėjo regėjimas. Prieš traumą regėjimas nebuvo idealus. Buvo prieš traumą abiejų akių: -3,25, po traumos vienos akies -4,25, o kitos -4. Po įvykio jam buvo uždrausta sportuoti, dirbti. Turėjo nedarbingumą apie tris mėnesius. Tuo metu gyveno iš santaupų, padėjo tėvai. Dar buvo nuskelti trys dantys. Juto vieną smūgį, bet sužalojimų buvo daugiau. Gydymosi metu teko gerti nuskausminamuosius. Šiuo metu vaistų nebevartoja, grįžo į įprastas vėžes, žaizdas išsigydė. Iki šiol jaučia patyčias iš žmonių, kad toks sportininkas, o nesugebėjo apsiginti. Mano, kad smūgis negalėjo būti netyčinis. Apsauginis galėjo juos išskirti, bet to nepadarė. A. G. draugė, turbūt, jį pamačiusi taip pat suprato, kad tai ne tas žmogus, kuris jai sudavė. Jis norėjo išvengti smūgių, pats A. G. nebandė smūgiuoti. Apsauginių turbūt dabar neatpažintų. Tą, kuris buvo prie durų, įsidėmėjo geriau. Mano, kad apsauginiai iš viso šio konflikto nori pasipelnyti. Apsauginis jam sakė: „sumokėk arba būsi sumuštas”. Mano, apsauginiams yra savotiška pramoga stebėti muštynes. Drabužiai po įvykio buvo sugadinti, ištepti krauju. Juos teko išmesti. Tą vakarą daugiau jokių konfliktų nebuvo. Jis gyvena sveikai, alkoholio nevartoja, nebent per šventes šampano taurę. Yra pakankamai viešas asmuo ir yra pasakęs, kad jo viešoje vietoje niekada niekas nepamatys girto. Mano, kad . G. taip elgėsi dėl alkoholio arba narkotinių medžiagų.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto R. J. parodymai. Iš jų matyti, kad apklaustas liudytoju jis paaiškino, jog 2015-09-05, apie 3 val., jis atėjo į klubą „Disco 311”, adresu Vilniaus g. 33, Vilniuje. Klube prie baro, kuris yra priešais pagrindinę sceną, vienas vaikinas pradėjo kabinėtis prie jo merginos. Šis vaikinas buvo apie 25-26 metų amžiaus, apie 186-187 cm. ūgio, atletiško kūno sudėjimo, tamsaus gymio, buvo su juodos spalvos barzda. Apsirengęs žydros ar žalsvos spalvos sportiniais bateliais, buvo su juodos spalvos kepuraite su snapeliu. Prie baro jis vaikiną pastūmė, kad nesikabinėtų prie jo merginos, nes tą vakarą šis prie jos lindo jau ne pirmą kartą. Tada atėjo klubo du apsaugos darbuotojai ir vaikiną išprašė iš klubo. Vėliau tas vaikinas apsaugos darbuotojams pasakė, kad jis (R. J.) sumušė jo merginą, todėl apsaugos darbuotojai jį išvedė į lauką, ten jis, esant minėtam vaikinui, apsaugos darbuotojams paaiškino, kas nutiko, kad nieko nemušė. Kai apsaugos darbuotojai suprato, kad jis nemeluoja, jie jam leido likti klube, o minėto vaikino į klubą neįleido. Vėliau, kai buvo klube, prie jo buvo priėjo keli vaikinai, kurie kvietė jį į lauką išsiaiškinti su iš klubo išmestu vaikinu. Kadangi nenorėjo jokių konfliktų, tačiau suprato, kad jo vis tiek jo lauks prie klubo, jis apie 4 val. išėjo į lauką, norėdamas viską išsiaiškinti taikiai, galbūt net atsiprašyti minėto vaikino. Prie klubo įėjimo, minėtas vaikinas agresyviai nusiteikęs, pradėjo keikdamasis ant jo šaukti, kad jis sumušė jo merginą. Tada jis pamatė, kad už jo stovi mergina apie 25-26 m. amžiaus, kuri buvo šviesiaplaukė, jis jai pasakė, kad jos nemušė. Tada minėta mergina norėjo sustabdyti savo draugą, tačiau priėjo apsaugos darbuotojai, patraukė minėtą merginą ir pasakė, kad leistų jiems patiems išsiaiškinti. Tuo metu šis vaikinas jam žaibiškai tris ar keturis kartus sudavė kumščiais į veidą, po to jis suklupo. Atsipeikėjęs, nei vaikino, nei merginos nepamatė, kur jie pasišalino, keli buvo, jis nematė. Atsigavęs, pastebėjo, kad jam iš nosies ir iš burnos bėga kraujas, apsivalęs nuvažiavo namo, iš kur nuvyko į ligoninę. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas nosies lūžis, galvos sumušimas, taip pat buvo nuskelti du dantys. Jį sumušusį vaikiną, galėtų atpažinti. Šiuo metu aktyviai sportuoja, turi feisbuko paskyrą (duomenys neskelbtini), o vaikinai, kurie jį kvietė į lauką, sakė, kad tas vaikina žino, kur jis sportuoja. Ar minėtas konfliktas gali būti susijęs su tuo, jis nežino. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteismini tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn jį sumušusį asmenį (t. 1, b. l. 41).
Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, R. J., atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad yra mažų neatitikimų. Iš pusiausvyros išmušė smūgis. Apie tai, kad A. G. kabinėjosi prie jo merginos, negali atsiminti. Pirmą kartą, kai davė parodymus, mano, jie buvo tikslesni. Ko gero atstumti ir jis galėjo A. G., bet jis tada šoko ant E. P.. Tvirtina ankstesnius parodymus. Bijojo, nes ne vienas žmogus jį kvietė eiti į lauką ir teigė, kad ten jo laukia A. G.. Smūgio nematė. Apsaugininkui atitraukus nuo jų A. G. draugę, jis savo dėmesį nuo kaltinamojo tuo momentu nukreipė į jo draugę ir apsaugininką. Po smūgio atėjo draugai, dar bandė ieškoti A. G., bet nerado. Grįžo namo, mama išsigando ir teko važiuoti į gydymo įstaigą. Medikai apie šį įvykį informavo pareigūnus. Medikams teigė, kad galbūt jį sužalojo keli asmenys. Įvertinęs sužalojimų sunkumą negalėjo patikėti, kad tai buvo vieno asmens darbas. Nustebino sužalojimų skaičius. Lauke konfliktas truko iki 10 min. Spėja, kad smūgiai buvo suduoti kumščiu (t. 2, b. l. 74-82).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu 2017-02-15 nukentėjusysis R. J. paaiškino, kad buvo atlikta nosies operacija iš karto po įvykio. Kitos operacijos nesidarė, nes pabijojo. Šiuo metu bijo dėl tolimesnių pasekmių ateityje. Jam sportuojant iš nosies dažnai bėga kraujas. Ankščiau to nebuvo. Tai yra pasekmė. Dėl turtinės žalos gali pasakyti, kad tuo metu dirbo įmonėje MB (duomenys neskelbtini). Nedarbingumo metu jis būtų gavęs atitinkamą atlyginimą per mėn. – 325 eurus. Ligonių kasos kompensavo dalį išlaidų. Gavo nedarbingumo pašalpą. Negalėjo po sužalojimų dirbti pilnu etatu, pilnavertiškai. Prieš tai teisme minėjo, kad operacijos nedarys, bet ateityje negali prognozuoti savo sveikatos būklės. Neatmeta galimybės, kad greitu laiku operacija bus reikalinga, todėl numatomos būsimos išlaidos. Šiuo metu jaučia diskomfortą, baimę, kad gali kraujuoti iš nosies. Trumparegystė jam buvo nustatyta seniau. Po sužalojimų regėjimas pablogėjo. Turėjo išlaidų kurui, turi kvitus, patvirtinančius, kad buvo pirktas kuras ir vaistai (t. 2, b. l. 181-184).
Teismo posėdžio metu 2017-03-09 nukentėjusysis R. J. paaiškino, kad po įvykio jis išsikvietė greitąją pagalbą. Suprato, kad jam išmušė dantis, nes iš burnos iškrito dantų dalys. Jautė, kad vieno danties dalis jam drasko liežuvį. Kol kas jis tik konsultavosi su gydytoja, dantų dar netvarkė, nes brangiai kainuoja. Iš pradžių kaupė čekius, pavyzdžiui, kuro, bet paskui neberado. Buvo visas kruvinas, batraiščiai ir tarpai tarp batų siūlių buvo iškruvinti. Žalą įvertino tiek, kiek kainavo drabužiai. Dirbo vienoje darboviete, kitoje vietoje pagal individualią veiklą dirbo asmeniniu treneriu (t. 2, b. l. 190-194).
Teismo posėdžio metu liudytoja J. B. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sužadėtinis. Gyvena kartu. Asmeniškai nukentėjusiojo nepažįsta. Tą vakarą su drauge buvo „Selo“ koncerte. Su A. G. susitiko mieste. Draugė pakvietė juos ateitį į tą klubą. Ten „Selas“ pratęsė savo pasirodymą. Prie baro ir scenos šoko su A. G.. Prie baro stovėjo išsirikiavę G. B., R. J. ir E. P.. Baras stovėjo įstrižai. A. G. kažkas pastūmė ir jis užlipo G. B. ant kojos. E. P. griebė jį už gerklės, po to griebė R. J.. Jai bandant ginti A. G., jai trinktelėjo alkūne į smakrą. Mano, R. J. alkūne jai tyčia sudavė. Ji norėjo šį atitraukti nuo A. G.. R. J. trankė kumščiu per veidą A. G.. Gal kokius keturis kartus sudavė. Matė, kad apsauginiai išveda A. G.. Pati pradėjo eiti iš paskos. Prie rūbinės sutiko J. M.. Išėjo kartu į lauką. Ji verkė. A. G. pradėjo klausinėti, kas nutiko. Ji pasakė, kad jai alkūne trinktelėjo R. J.. Pradėjo viską pasakoti apsaugininkams. Buvo keista, kad tų žmonių, kurie išprovokavo konfliktą, neišmetė iš klubo. Jau nusprendė važiuoti namo, laukė taksi, kai įniršęs išbėgo R. J.. Jis buvo agresyvus, priėjo įžeidinėdamas. Įžeidinėjo ją ir A. G.. A. G. vadino gaidžiu. Sakė, jei jai būtų trenkęs, ji nebūtu čia dabar stovėjusi. Kokiu tikslu R. J. išėjo iš klubo, nežino. Ji atsistojo A. G. už nugaros, manė, kad R. J. puls muštis. A. G. prašė, kad jos atsiprašytų. R. J. tik pasityčiojo. Toliau jis juos įžeidinėjo, tada čiupo A. G. už rankos. Šis išsilaisvino. R. J. užsimojo trenkti. A. G. bandė atremti smūgį ir su ranka pataikė R. J. į veidą. R. J. susiėmė už nosies ir nuėjo klubo link. Tada jie išvažiavo namo. Ji nepažinojo nukentėjusiojo ir jo draugų iki įvykio. Feisbuke išsiaiškino, kas čia tokie. Sekančią dieną feisbuke pastebėjo nuotraukas ir skelbimą, kuriame nurodyta, kad R. J. sumušė asmuo, kurio apibūdinimas atitiko A. G. išvaizdą. Jie buvo nustebę, kad galima padaryti tokius sužalojimus besiginant. A. G. paskambino R. J. atsiprašyti. Dar norėjo pasakyti, kad šis atsiprašytų jos. R. J. nenorėjo kalbėti. Kitą dieną jie važiavo į policijos komisariatą rašyti pareiškimų. Policijoje užfiksavo sužalojimus ir jos, ir A. G.. Tą vakarą klube jie buvo blaivūs. A. G. sportuoja, todėl visai negeria alkoholio. Augina sūnų, turi anksti keltis, todėl neturi laiko vartoti alkoholį. Jos draugė įvykio nematė, nes tuo metu buvo klube. Į lauką išėjo iš karto, kai apsauginiai išvedė A. G.. Eidama prie rūbinės sutiko J. M.. Rūbinėje turėjo paimti striukes. Prie kolonos, kur vyko konfliktas, J. M. stovėjo dešiniau jos. Smūgį, suduotą lauke, matė. A. G. norėjo atremti smūgį, nes R. J. buvo užsimojęs jam trenkti. Tuo metu pataikė į veidą R. J.. Kur tuo momentu buvo apsaugos darbuotojai, nematė. Tada ji stovėjo A. G. už nugaros. Lauke smūgius matė J. M. ir ji. Ar matė apsaugos darbuotojai, nežino. R. J. susilenkė ir nuėjo į klubą. Jo draugų nematė. Jų vaikui dveji metai, eina į darželį. Ji ketina dirbti. Gyvena su A. G. Santariškėse nuomojamame bute. Už nuomą moka 350 eurų į mėnesį. Mokesčius moka vyras. Gyvena iš A. G. algos, padeda tėvai. Turi 2007 m. automobilį. Prieš tai jai mama buvo nupirkusi automobilį Honda. Tą automobilį pardavė. Pirko tą, kurį turi dabar. A. G. tėtis pridėjo pinigų, kad galėtų nusipirkti dabartinį automobilį. Mokėjo apie 4000 eurų. Pagrindinę šios sumos dalį sudarė pinigai, kuriuos gavo pardavus jos automobilį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos J. B. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų J. B. parodymų matyti, kad apklausta liudytoja J. B. paaiškino, jog ji 2015-09-05 buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus gatvėje, kartu su savo sugyventiniu A. G., draugais J. M. ir E. M.. Šokdamas A. G. netyčia užmynė merginai ant kojos, o šalia jos, prie baro stovėjęs vaikinas, čiupo jam už kaklo ir pradėjo jį smaugti. A. G. jį nustūmė nuo savęs ir tada prie jo pripuolė, kaip jau dabar žino, R. J. ir viena ranka čiupo jam už gerklės, o su kita ranka trenkė į veidą. Kiek kartų jis smūgiavo A. G., ji neskaičiavo. Ji norėjo vaikinus išskirti, tačiau tuo metu R. J. smogė ir jai alkūne į smakrą. Ji nežino, ar jis tai padarė tyčia. Tada priėję apsaugos darbuotojai juos išskyrė ir išvedė iš klubo. Ji nusekė jiems iš paskos. Lauke jie kalbėjosi su apsaugos darbuotojais ir aiškinosi situaciją. Kol jie aiškinosi, kas nutiko, į lauką išėjo R. J.. Jie su A. G. pradėjo ginčytis, nes jis klausė R. J., kodėl jis juos užsipuolė. R. J. atsakė, kad “jei jai būčiau trenkęs, ji čia nestovėtų“. Po ko jie toliau ginčijosi, kol R. J. A. G. paklausė, ar jis vėl nori gauti. Tada supykęs A. G. smogė jam į veidą. A. G. sakė, kad jis R. J. smogė į veidą du kartus. Nuo smūgių R. J. nenukrito, o apsisuko ir nuėjo į klubo vidų. Po ko jie išvažiavo namo. Kaip A. G. smūgiavo R. J. matė apsaugos darbuotojai, J. M.. Viskas vyko prie pat įėjimo į klubą. Tą dieną, feisbooke pamatė pranešimą, kad R. J. ieško jį sumušusio asmens. Tada A. G. su juo susisiekė ir siūlė susitikti išaiškinti, norėjo, kad jis jų atsiprašytų. R. J. atsisakė.(t. 1, b. l. 76-77).
Pagarsinus liudytojos parodymus, J. B. atsakydama į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji teigė, kad R. J. juos įžeidinėjo, užsimojo smogti. Tai tiesiog gali būti netiksliai duoti parodymai. A. G. norėjo atremti R. J. ranką. Kai davė parodymus buvo susijaudinusi. Dabar sako tiesą, tada duodama parodymus gal nepaminėjo detalių. Jai atrodė, kad R. J. buvo girtas, nes elgėsi agresyviai (t. 2 b. l.74-82).
Teismo posėdžio metu medicinos ekspertė Jūratė Ginkman-Dorošenko paaiškino, kad specialisto išvadą tvirtina. Buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas: nustatyti skruostikaulio ir nosies lūžiai. Sužalojimai neįeina į sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijų sąrašą. Buvo gauti dokumentai nosies ir galvos rentgenogramos. Jie buvo įvertinti ir apžiūrėti. Jai apžiūrint, kraujosruvų kaktoje nebuvo. Kairėje veido dalyje buvo nubrozdinimas, jis užfiksuotas. Nosies lūžiai buvo įvertinti, viršutinis skruostikaulis nebuvo lūžęs, tai nebuvo vertinama. Blogas matymas iš karto po traumos yra normalus reiškinys. Vėliau gali būti vertinamos pasekmės. Jei nusiskundimai būna pareikšti po keturių (120 dienų) mėnesių, tada yra vertinama. To nebuvo atlikta. Nukentėjusysis nesiskundė blogu matomumu praėjus 4 mėn. terminui. Nukentėjusysis konsultavosi su akių gydytoju Šeškinės poliklinikoje spalio mėnesį. Vėliau nusiskundimų nebuvo fiksuota. Poodinės hematomos ant kaktos nebuvo. Ji vertina tai, ką mato pati. Apie tai, ką surašo gydytojas, negali pasakyti. Yra nuotraukos, kuriose aiškiai matyti buvusios kraujosruvos. Guzai gali greitai išnykti, bet kraujosruvos taip greitai neišnyksta. Jei jos būtų buvę, ji tikrai būtų jas pastebėjus. Kraujosruvoms paprastai būdingas atvirkštinis variantas, jos po laiko dar labiau išryškėja. Po įvykio jos matėsi, o jai apžiūrint ne. Jei jos būtų buvę, tai jos apžiūros metu, butų tik ryškesnės. Židininių smegenų smegenėlių sužalojimas, tokios diagnozės nebuvo. Viršutinio skruostikaulio lūžio nediagnozuota, radiologiškai nekonstatuota. Yra lūžęs nosies kaulas ir dešinys skruostikaulis, galvoje pakitimų nėra. Ligonių kasų darbo vertinti ji negali. 3 punkte išvadose aptarti visumoje padaryti sužalojimai. 5 punkte surašyti trauminiai požymiai: odos nubrozdinimas dešinėje ir kairėje, poodinė įtrūka, dešinio skruostikaulio lūžis, abiejų dantų vainikų lūžiai, odos kaklo nubrozdinimas. 4 punkte surašyti trauminiai poveikiai suduodant kietu buku daiktu, tiek suduodant, tiek atsitrenkiant. Sulaužant nosį, labai didelio smūgio nereikia. Nesant galvos smegenų sužalojimo, drįsta abejoti dėl labai didelių smūgių. Nosies kaulo lūžiui reikia vidutinės jėgos. Šnekant apie sunkius sužalojimus, jiems būdingas kraujo išsiliejimas galvos smegenyse. Kastetas paprastai būna aštrių briaunų, trikampio pavidalo. Tokių drėskimo žaizdų neaptikta ant nukentėjusiojo veido, tiesiog vienas odos 0,4 cm įtrūkimas. Kastetu būtų kitokio pavidalo žaizdos. Kaului lūžti užtenka rankos, kojos smūgio. Alkūne galima padaryti lūžius, juk tai bukas kietas daiktas. Atliekant apžiūrą jie vadovaujasi trijų ministrų patvirtintomis 2003 m. taisyklėmis. V455 įsakymas išleistas po 2011 metų nėra skirtas teismo ekspertams. Gynėju minimu įsakymu jie nesivadovauja. Nukentėjusiojo dantys buvo plombuoti. Lūpų bei žandenų išorinių pažeidimų nėra. Dantys buvo sugadinti: septintas krūminis kairės pusės, 6 krūminis dešinės pusės. Nuo paties smūgio lūžiai negalėjo būti, jie galėjo būti smūgio pasekmė, stipriai sukandant dantis. Jie tiesiog lūžta nuo stipraus sukandimo, gaunant smūgį. Neatmeta galimybės, kad lūžiai gali būti kandant kietą maistą. Krūtinėje sužalojimų nebuvo. Buvo mėlynė po dešine akimi. Analgetikai yra skausmą malšinantys vaistai. Gydytojai gali rekomenduoti juos gerti, esant skausmui. „Rinopantenil“ yra vaistai sutraukiantys kraujagysles ir palengvinantys kvėpavimą. Išvados 3 punkte dešinės akies voko trauma ir lūžiai kvalifikuojami, kaip visuma. Neatmeta galimybės, kad juos padaryti galima buvo vienu smūgiu. Tai galėjo apimti vieną smūgį. Smūgiuojant ant rankos gali nelikti žymių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek vienu metu, tiek per trumpą laiką. Tam, kad matyti kažkokius pakitimus, reikia stebėti gijimą. Gali būti stebimas 10-14 dienų gijimas. Smūgiai, vertinat kraujosruvas, nubrozdinimus, galėjo būti padaryti valandos bėgyje. Tam, kad tvirtinti, jog buvo prarasta sąmonė, turėjo būti galvos sužalojimai. Galėjo būti tik kažkoks momentinis aptemimas, silpnumas. Aptemus akyse žmogus pilnai nenukrenta, nepraranda sąmonės. Tokiu atveju žmogus gali suklupti, atsiremti. Lieka prie savo išvados ir tvirtina nesunkų sužalojimą. Dantų vainikų lūžiai buvo fiksuoti išvadoje. Kad konstatuoti sunkų kūno sužalojimą žmogus turi būti praradęs 30 procentų bendro darbingumo. Galvoje buvo fiksuoti sužalojimai kietu buku daiktu, jie galimi tiek sumušant, tiek atsitrenkus (t. 2, b. l. 90-98).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. paaiškino, kad kažkur prieš metus su Dominyku, Greta ir R. buvo naktiniame klube. Stovėjo prie baro. Aplinkui buvo žmonių. Jis stovėdamas žiūrėjo į išėjimo pusę. Pamatė kaltinamąjį, jis buvo vienas, tuo metu buvo su barzda. Matė kaip kaltinamasis atsvirduliavo ir trenkėsi į Gretą. Jis jį atstūmė, tačiau A. G. pradėjo vėl eiti link jo. Tada R. jį atstūmė. Už kaklo jo niekas nesuėmė. Po konflikto jie liko klube, o kaltinamąjį išvedė apsaugos darbuotojai iš klubo. Iš kaltinamojo judesių sprendė, kad jis neblaivus. Alkoholio kvapo nepajuto. Iš klubo jie nebuvo pašalinti, nes apsauginiui nepasirodė agresyvūs. Lauke vykusio konflikto nematė. Iš Dominyko sužinojo, kad R. sumuštas. Išėjęs į lauką, pamatė stovinčią Gretą ir R. visą kruviną. Jie stovėjo prie pat įėjimo. Apsaugos darbuotojai buvo šalia. R. papasakojo, kad jį užpuolė tas pats asmuo, su kuriuo susistumdė prie baro.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto E. P. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų E. P. parodymų matyti, kad apklaustas liudytoju E. P. paaiškino, jog jis 2015-09-05, buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini) “, Vilniaus gatvėje, kartu su draugais R. J., D. K., G. B.. Vėliau D. K. klube sutiko savo pažįstamą ir su juo rūkykloje kalbėjosi. Jie liko jo laukti prie baro. Tada jis pamatė aukštą vaikiną su barzda, kaip dabar jau žino, kad tai buvo A. G., kuris svirduliavo link jų. Jis buvo labai girtas. Jis jį stebėjo ir pamatė, kaip jam susipynė kojos, jis griuvo, trenkėsi į G. B.. Ji būtų nukritusi, tačiau R. J. spėjo ją sulaikyti. A. G. elgėsi agresyviai, vietoj atsiprašymo, tik garsiai juokėsi. Kadangi jis stovėjo greta jo, tai jis nustūmė jį nuo G. B.. Tada jis puolė link jo, o R. J. jį nustūmė. Šalia A. G. jokios merginos, ar vaikino nebuvo. Niekas jo nesmaugė ir niekas jam nesmūgiavo. Jis jį pastūmė tik atsirėmęs delnais jam į krūtinę. Kiek matė, R. J. taip pat jį pastūmė delnais atrėmęs į jo krūtinę ir tikrai jam nesmūgiavo. Tuo metu tarp jų įsikišo du klubo apsaugos darbuotojai ir juos išskyrė. A. G. išvedė į lauką. Po ko jis nuėjo šokti. R. J. su G. B. stovėjo prie baro. Po 15 minučių pribėgo D. K. ir pasakė, kad R. J. kažkas atsitiko. O išbėgę į lauką, pamatė R. J. kruvinu veidu. Šalia jo stovėjo tik G. B. ir apsaugos darbuotojas. Ar jis matė ankstesnį nesusipratimą, kuris įvyko klubo viduje, nežino, tačiau iš R. J. žodžių suprato, kad jis tikrai matė, kaip A. G. jį mušė. Po to, R. J. su G. B. išvažiavo į ligoninę, o jis su D. K. nuėjo namo. Vėliau sužinojo, jog R. J. sumušė A. G.. Tą vakarą jie buvo blaivūs, nes jie yra sportininkai ir alkoholio beveik nevartoja. A. G. buvo girtas, nes jis svirduliavo ir elgėsi agresyviai (t. 1, b. l. 66-67).
Pagarsinus liudytojo parodymus, E. P. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad šiuos parodymus tvirtina. Stovėjo atsirėmęs į barą priekiu. Kaltinamasis krito šonu pečiu į Gretą. Ji griuvo tiesiai. Apsaugos darbuotojai buvo du. Pribėgo vienas. Jis jam pasakė, kad jei daugiau bus tokių incidentų, juos išvarys. Šiandien teismo salėje yra asmuo, kuris užgriuvo ant Gretos. Tada jis buvo su barzda ir kepure. Kai pamatė R. po įvykio, jis buvo su ištinusia nosimi, kruvinas. Drabužiai buvo visi kruvini. Iš pradžių kaltinamąjį pastūmė jis. Negali pasakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose neatitinka įvykių eiga. Ne R. pirmas atstūmė (t. 2, b. l. 90-98).
Teismo posėdžio metu liudytojas R. Č. paaiškino, kad tuo metu dirbo apsaugos darbuotoju. Tą vakarą koncertavo grupė, jis atlikėją saugojo pusę nakties. Tuo momentu dirbo klubo viduje. Pastebėjo jaunuolių susistumdymą. Įvykio pačios pradžios nematė. Tiesiog, pastebėjo sujudimą ir jaunuolių aiškinimąsi. Smūgių nematė. Sujudimo metu buvo daugiau žmonių. Konfliktas rutuliojosi prie baro tarp grupelės asmenų. Kaltinamąjį iš klubo išvedė jo kolega, jis vedė nukentėjusį. Nekentėjusysis prašė, jį palikti klube. Matė, kad kaltinamąjį išprašė iš klubo, todėl nukentėjusįjį paliko klube. Paliko jį klube todėl, kad nesitęstų konfliktas lauke. Įprastai iš savo praktikos žino, kad išprašius abi šalis konfliktas tęsiasi lauke. To norėjo išvengti, palikdamas vieną iš konflikto pusių klube. Nukentėjusįjį įspėjo, kad klube jis elgtųsi tinkamai. Po kiek laiko pamatė visą kruviną nukentėjusįjį. Lauke kartu buvo jo draugė ir E. P.. Greitosios pagalbos jis atsisakė. Kaltinamojo lauke nematė. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis jam pasirodė blaivūs. Tik nukentėjusiojo ir jo draugų apranga išsiskyrė. Jie buvo su vasariniais marškinėliais, nors lauke oras buvo ganėtinai šaltas. Kaltinamojo apranga nepasirodė keista.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto R. Č. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų R. Č. parodymų matyti, kad apklaustas liudytoju R. Č. paaiškino, jog jis dirba naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniaus g. 33, apsaugoje. 2015-09-04 klube koncertavo SEL. Po kiek laiko, netoli baro, salėje kilo konfliktas tarp, kaip jau dabar žino R. J. ir vaikino su barzda. Dėl ko įvyko konfliktas jis nežino, bet jis matė, kaip R. J. čiupo už krūtinės minėtą vaikiną, bet nesmūgiavo. Šalia R. J. stovėjo mergina, tačiau niekuo nesiskundė. Kadangi kilo konfliktas, jis iš salės išvedė R. J., o jo kolega A. B. išvedė į lauką vaikiną su barzda. R. J. pradėjo prašyti leisti jam pasilikti klube. Jis leido likti klube iki pirmo, bet kokio klubo taisyklių nesilaikymo. R. J. nuėjo prie savo draugų, o vaikinas su barzda liko lauke. Po 15 minučių, būnant salėje, pamatė, kad R. J. eina į lauką, tačiau jis nesuprato dėl ko jis eina lauk, nes mergina, buvusi su juo, liko klube. Po kelių minučių lauke prie klubo durų dirbęs apsaugos darbuotojas T. L. paprašė atnešti servetėlių, nusišluostyti akis R. J.. Išėjęs į lauką, jis pamatė, kad R. J. iš nosies bėga kraujas. Jis jam pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, bet šis atsisakė. Vaikino su barzda šalia nebuvo. Po kelių minučių į lauką išėjo kartu su R. J. buvę draugai ir jie visi išvyko (t. 1, b. l. 82-84).
Pagarsinus liudytojo parodymus, R. Č. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad šiuos parodymus tvirtina. Tuo metu geriau atsiminė, nei dabar. Tokie konfliktai klubuose – kasdienybė. Matė, kad nukentėjusysis liko klube. Jis vėliau savanoriškai išėjo į lauką. Jo išėjimo tiksliai neatsimena. Aplinkui jokių žmonių, siūlančių jam eiti į lauką, nematė. Jie palaiko tvarką klubo viduje. Prie įėjimo stovi kitas apsauginis. Apsauginiai į konfliktus lauke nesikiša. Vaizdo įrašai klube yra. Lauko teritorijos vaizdo kameros nestebi. Kai pastebėjo bręstantį konfliktą, vyko šokiai. Jau buvo prieš rytą, nebebuvo daug žmonių. Kažkas sėdėjo, kažkas prie baro stovėjo. Kadangi žmonių buvo nedaug, tai tą grupelės susibūrimą nesunkiai galima buvo pastebėti (t. 2, b. l. 90-98).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas J. M. paaiškino, kad tą vakarą su draugais buvo klube. Sutiko A.. Pažįstu jį, nes kartu sportuoja. Iš pradžių buvau su savo draugais, o po to sutiko A.. Įvykis buvo dėl to, kad A. kalbėjo su nukentėjusiojo mergina. Matė, kad A. šneka su R. mergina, tada R. ir pastvėrė A. už gerklės. Už kaklo paėmė A. ir nukentėjusysis ir E. P.. Matė, kaip R. trenkė A. į veidą kumščiu, o A. draugei Jurgai trenkė su alkūne. Sužalojimų ant A. veido nematė, buvo tik prakirsta lūpa. Apsauga A. išvedė į lauką. Jis nešūkavo, nesipriešino. Jurga verkė, jam skundėsi, kad skauda. Su Jurga išėjo į lauką, tuo metu A. buvo lauke. Jurga pasakė A., kad jai trenkė R. į veidą. Nežino, ar tyčia R. trenkė Jurgai. Gal tik atstumti norėjo. Tada išėjo R. į lauką. Jis agresyviai ėjo link jų. Jam pasakė, kad ramintųsi. Jis keikėsi. Konkrečiai žodžių dabar negali pasakyti. Sakė, kad gaidžiai. Tada R. griebė A. už rankos. A. jo ranką numušė, gal pateikė į veidą R., bet R. tada trenkėsi į koloną. Dar kažką pasakė ir nuėjo link klubo įėjimo. Prie kolonos R. stovėjo nugara. Jie stovėjo atsisukę į jį. A. stovėjo prieš jį, Jurga šalia. R. griebė A. ranką. Norėjo pasirodyti labai kietas, „tipo“, ko čia jūs norit. Jie kalbėjosi, bet atrodė, kad R. tuoj, tuoj trenks. Matėsi, kad jis nori trenkti. A. numušė jo ranką. A. gal ir kliudė R. veidą. Jis stovėjo už nugaros, todėl nematė konkrečiai į kurią vietą A. R. pataikė. A. prašė R., kad jis atsiprašytų Jurgos. Bet jis tik tyčiojosi ir pasakė, kad jei būtų trenkęs Jurgai, ji čia nebestovėtų. Apsaugos darbuotojai, tuo metu, buvo prie klubo įėjimo. Kažkur 5-10 metrų atstumu. Niekas į konfliktą nesikišo. A. buvo nervingas sužinojęs, kad R. trenkė jo draugei Jurgai. Jie jau ėjo link gatvės, kai R. agresyvus išėjo iš klubo. Buvo šalta. Jis išėjo su marškinėliais. Sakė, ko jūs norit gaidžiai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto J. M. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų parodymų matyti, kad apklaustas liudytoju jis paaiškino, jog 2015-09-05 buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus gatvėje, kartu su J. B., A. G., E. M.. Jie šoko ir A. G. netyčia, užmynė prie baro stovėjusiai merginai ant kojos. Atsisukęs į merginą jos atsiprašė, tačiau šalia jos stovėjęs vaikinas, čiupo A. G. už kaklo ir pradėjo jį smaugti. A. G. jį pastūmė nuo savęs ir tada prie jo pripuolė R. J. (jo pavardę sužinojo iš žiniasklaidos). Viena ranka griebė jam už gerklės, su kita ranka trenkė į veidą. Kiek jis kartų smūgiavo A. G., neskaičiavo, tačiau tikrai nemažiau dviejų kartų. Tuo metu prie jų pribėgo J. B. norėdama juos išskirti, tačiau R. J. tyčia smogė jai alkūne į smakrą. Tada priėjo apsaugos darbuotojai ir juos išskyrė. A. G. su R. J. išvedė iš klubo į lauką. A. G. išėjus į lauką, kartu su J. B., nusekė jiems iš paskos. Lauke jie kalbėjosi su apsaugos darbuotojais ir aiškinosi situaciją, kas nutiko. Po kelių minučių, apsaugos darbuotojas liepė R. J. išeiti į lauką ir atsiprašyti J. B.. Artūras jam pasakė, kad dėl savo sužalojimo jis nepyksta, tačiau nori, kad šis atsiprašytų jo vaiko motinos. Jie pradėjo ginčytis. A. G. bandė išsiaiškinti, kodėl R. J. su draugu jį užsipuolė ir kodėl smogė J. B.. Du apsaugos darbuotojai stovėjo šalia ir viską matė. R. J. ir A. G. besikalbant, R. J. čiupo už rankos A. G., o šis bandydamas išsilaisvinti iš jo rankų, sukdamasis alkūne kliudė jo nosį. Tada R. J. užsimojo smogti, o A. G. pirmas trenkė jam į veidą. R. J. atsitrenkė galva į koloną. Nuo smūgių R. J. nenukrito, o apsisuko ir nuėjo į klubo vidų. Po to jie išvažiavo namo. Kaip Artūras smūgiavo R. J. matė jis ir klubo apsaugos darbuotojai, J. B.. Viskas vyko prie pat įėjimo į klubą. Tą dieną, facebooke jie pamatė pranešimą, kad R. J. ieško jį sumušusio asmens. Tada Artūras su juo susisiekė ir siūlė susitikti išaiškinti, tačiau šis atsisakė (t. 1, b. l. 80-81).
Pagarsinus liudytojo parodymus, J. M., atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad parodymai buvo surašyti tyrėjos. Paprastai pasakojo, gal esminių dalykų ir nepasakė. Po apklausos protokolu pasirašė nesigilindamas. Ką dabar pasakoja, tvirtina. Ankstesnėje apklausoje parašyta, kad A. atsistojo ant R. draugės kojos, jis to nematė. Nemanė, kad taip išsamiai viską reikia pasakoti. Apsauginio, kuris buvo šiandien apklaustas, tuo metu lauke jis nematė. A. tiesiogiai netrenkė R.. Smūgis buvo gynybinis. Jis patraukdamas ranką gal ir pataikė su alkūne R.. Iš klubo su Jurga išėjo visam laikui. Planavo važiuoti namo. Apsauginiai iš klubo R. lyg ir vedė, bet neišvedė. Kai R. išėjo, jie su Jurga stovėjo šalia. Jis buvo agresyvus. Matė, kad lauke A. bandė atremti R. smūgius. Matė, kad vyko kontaktas. Įvykio metu buvo blaivus. A. tada taip pat buvo blaivus. Kažkiek buvo supykęs. Jo manymu, nekentėjusysis buvo girtas. Sprendžia iš jo agresyvaus elgesio. R. pats į lauką nekvietė. Su apsauga kalbėjo apie tai, kad R. galėtų atsiprašyti Jurgos. A. R. lauke nestumdė. A. veiksmai buvo gynybiniai. Jis nesmūgiavo. R. pats išėjo į lauką. Butų neišėjęs, butų nebuvę konflikto (t. 2, b. l. 90-98).
Teismo posėdžio metu liudytoja G. B. paaiškino, kad viskas prasidėjo, kai buvo klube. Tą naktį klube buvo trise. Paryčiais klubas buvo pustuštis. Jai stovint prie baro pasisukus šonu į ją atsitrenkė vaikinas, salėje sėdintis kaltinamasis. Tuo metu jis buvo su kepure ir barzda. Jis ant jos užgriuvo, užmynė ant kojos. Smūgis buvo stiprus, net suklupo, ant kojos liko mėlynė. Nemano, kad jis užgriuvo tyčia. Jos draugas Elonas nustūmė jį, bet vaikinas nenusiramino. Tada įsikišo R.. R. jį nustūmė. Įvyko susistumdymas. Šalia to vaikino nematė jokios merginos ir vaikinų. Viskas vyko labai greitai, sekundžių bėgyje. Prie jų priėjo apsauginiai, kurie visus išskyrė. Kaltinamąjį išvijo lauk. Vaikiną tramdė du vyrai apsauginiai. Jis buvo agresyvus. Jų draugai visi išsiskirstė. Ji liko su R. stovėti. R. pats išėjo į lauką, nes žinojo, kad jo ten laukia. Jam kažkas pasakė, kad jo laukia lauke. R. pabijojo, kad išvarytas vaikinas pasikvies draugų ir bus problemų. Kad nebūtų problemų, jis pats išėjo į lauką išsiaiškinti. R. į lauką išėjo todėl, kad jį kvietė apsauginis ir dar vienas vaikinas. Apie šį faktą jai papasakojo R.. Pati negirdėjo, kad R. būtų kažkas kvietę. Kai ji pati išėjo į lauką, pamatė prie kolonos, kairėje pusėje, R. jau sumuštą. Suprato, kad jam reikalinga pagalba, jis buvo kruvinas. R. jai paaiškino, kad jį sumušė tas vaikinas, kuris klube užkrito ant jos. R. buvo sumušta nosis, akis. Sunku buvo tą akimirką suprati, kas buvo sumušta, nes R. visas veidas buvo kruvinas. Jaučia pyktį kaltinamajam dėl R.. Galėjo atsiprašyti. Klube alkoholinių gėrimų negėrė. Klubas jau buvo beužsidarąs, kai jie į jį atėjo. Norėjo šiek tiek pabūti ir važiuoti namo. Neatsimena, ar su R. kalbėjo apsaugos darbuotojai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos G. B. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų G. B. parodymų matyti, kad apklausta liudytoja G. B. paaiškino, jog 2015 m. iš rugsėjo 4 d. į 5 d. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus gatvėje, ji buvo kartu su savo vaikinu R. J. ir draugais E. P. ir D. K.. D. K. klube sutiko savo pažįstamą ir su juo rūkykloje kalbėjosi. Tuo metu už nugaros pajuto, kad kažkoks didelis žmogus krenta ant jos. Ji suklupo. Atsisukusi pamatė vaikiną. Tada R. J. patraukė ją nuo to vaikino ir pats jį ranka nustūmė šalin nuo jos, kad šis jos nesužeistų. Tačiau jis, agresyviai nusiteikęs, puolė į jų pusę. Tuo metu pribėgo du apsaugos darbuotojai ir jį ištempė lauk. Po kurio laiko, prie R. J. priėjo apsaugos darbuotojai ir pakvietė jį išeiti pasikalbėti. Po keletos minučių jis sugrįžo. Po to, prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas, kalbėjo lietuvių kalba, ir kažką pasakė apie juos bandžiusį užpulti vaikiną. Tačiau ką jis pasakojo, ji negirdėjo, bet suprato, kad jis R. J. pasakė, kad minėtas vaikinas laukia jo lauke. R. J. išėjo į lauką. Jam išėjus, sugrįžo D. K., ir ji pakvietė eiti į lauką, nes susirūpino R. J. saugumu. D. K. pakvietė eiti kartu ir E. P.. Lauke pamatė R. J., kuriam iš nosies ir burnos bėgo kraujas. Rankos buvo kruvinos. R. J. papasakojo, kas įvyko, kad jį sumušė ankščiau minėtas vaikinas. Tačiau to vaikino jau niekur nebesimatė. Po įvykio, paskelbus feisbuke, kad ieško R. J. sumušusio asmens, paskambino vaikinas ir prisistatė jį sumušusiu asmeniu. Pasiūlė susitikti pasikalbėti bei pagrasino, jog jis taip pat eis į policiją rašyti pareiškimo. Pasakė, kad jis atsiprašo už sulaužytą R. J. nosį, tačiau mėlynės po akimi R. J. nusipelnė. Po ko ji jo internetiniame profilyje atpažino iš nuotraukų A. G., kaip R. J. sumušusį asmenį (t. 1, b. l. 60-61).
Pagarsinus liudytojos parodymus, G. B. atsakydama į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad šiuos parodymus tvirtina. Kai davė parodymus, neakcentavo kai kurių dalykų. Tai esmės nekeičia. Pirma vaikiną atstūmė Elonas. R. ją patraukė, po to vaikiną atstūmė. Tiksliai atsiminti negali. R. apsaugos darbuotojai neketino išvesdinti. Prie R. priėjo apsaugos darbuotojai vėliau, kai jau vaikinas buvo išvesdintas. Į lauką R. išėjo su gerais ketinimais. Jis nebuvo agresyviai nusiteikęs. Jis jai minėjo, kad nori su tuo vaikinu pašnekėti ir viską išsiaiškinti. Iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Po įvykio išsiskirstė ir išvažiavo namo. Važiuojant namo matė, kad R. jaučiasi blogai. Suprato, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, todėl nuvažiavus namo iškvietė greitąją pagalbą. Kaltinamasis po įvykio skambino R.. Ji pakėlė ragelį. Suprato, kad tas vaikinas skambina, kuris sumušė R.. R. kalbėjo su kaltinamuoju, kai kaltinamasis jam paskambino antrą kartą. Iš karto suprato, kad jis kalba su tuo vaikinu, kuris jį sumušė. Su nukentėjusiuoju buvo pora, dabar yra draugai. R. prieš ją niekada nėra naudojęs smurto. Prie baro ji stovėjo nugara. Prieš ją stovėjo R. ir Elonas. Tą vakarą kaltinamasis prie jos nesikabinėjo. Kadangi ji stovėjo nugara, nesuprato, kas ant jos užgriuvo. Pradžioje kaltinamasi jai užmynė ant kojos, po to dar kartą puolė. Visus susigrūmimus labiau jautė, nei matė, nes stovėjo nugara. R. į lauką kvietė apsaugos darbuotojai ir kaltinamojo draugas. Nežino tiksliai ar draugas, ar pažįstamas. Tada taip suprato. Kai išėjo į lauką, R. stovėjo prie kolonos. Apsaugininkas stovėjo prie klubo durų. Jai buvo pikta ant šio, kad matė muštynes ir nieko nedarė. Po R. išėjimo į lauką, kažkur poros minučių bėgyje, į lauką išėjo ir ji, nes buvo neramu. Policijos kviesti neketino, nes to vaikino jau nebebuvo. Apie R. sudėtingą sveikatos būklę suprato tada, kai jį apžiūrėjo gydytojai. Feisbuke informaciją patalpino ji. Buvo įkėlusi R. nuotrauką ir aprašą, kad ieško vaikino. Apibūdino vaikino išvaizdą (t. 2, b. l. 134-142).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad kai vyko įvykis klube dirbo apsaugos darbuotoju. Nelabai atsimena įvykio. Per raciją gavo informaciją, kad klube vyksta konfliktas. Reikia išskirti asmenis ir išvesdinti iš klubo. Konfliktas vyko tarp šių asmenų sėdinčių šioje salėje. Priėjo prie jų su kitu kolega ir išvesdino iš klubo. Kurį vedė jis, neatsimena. Konflikto tęsinio lauke nematė, nes vėl sugrįžo į klubo vidų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. B. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų A. B. parodymų matyti, kad apklaustas liudytoju A. B. paaiškino, jog jis dirba naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniaus g. 33, apsaugoje. 2015-09-04 klube koncertavo SEL, po jo, netoli baro, salėje įvyko konfliktas tarp R. J. ir kito vaikino. Dėl ko įvyko konfliktas negali pasakyti, tačiau matė, kaip R. J. čiupo už krūtinės minėtą vaikiną. Tada jis išskyrė konfliktuojančius vaikinus ir išvedė iš salės vaikiną su barzda, o kolega išvedė R. J.. R. J. pasiprašė paliekamas klubo viduje ir grįžo pas draugus, o kitas vaikinas liko lauke. Po kiek laiko, jis matė, kaip R. J. išeina iš klubo. O jau po kelių minučių, prie klubo durų lauke dirbęs, T. L. paprašė atnešti servetėlių, nusišluostyti akis R. J.. Išėjęs į lauką pamatė, kad R. J. iš nosies bėga kraujas. Jam buvo pasiūlyta iškviesti greitąją pagalbą, tačiau šis atsisakė. Vaikino su barzda šalia nebuvo. Po kelių minučių, į lauką išėjo kartu su R. J. buvę draugai ir jie visi pasišalino (b. l. 93-95).
Pagarsinus liudytojo parodymus, A. B. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad šiuos parodymus tvirtina, tuo metu geriau atsiminė. Jis dalyvavo tik išvedant vaikinus iš klubo. Pokalbio jokio nebuvo. Prie durų tada dirbo T. L., kitas apsaugos darbuotojas buvo prie rūbinės. Nukentėjusįjį prieš įvykį klube dažnai matydavo. Kaltinamo ankščiau nebuvo matęs. Konfliktą pastebėjo ir išvedė iš klubo asmenis. Fizinio kontakto tarp vaikinų nematė. Matė tik agresiją. Jie stovėjo vienas prieš kitą. Neatsimena ar kaltinamasis priešinosi išvedamas iš klubo (t.2, b. l. 134-142).
Teismo posėdžio metu liudytojas T. L. paaiškino, kad tą vakarą dirbo prie klubo įėjimo apsaugos darbuotoju. Atsimena, kad buvo konfliktas tarp dviejų asmenų – tai teismo salėje esantys asmenys. Jie buvo atvesdinti iki klubo durų, nes klubo viduje sukonfliktavo. Vienas grįžo atgal į klubą, o kitas pasiėmė striukę ir išėjo. Dažniausiai vieną konflikto šalį palieka klubo viduje, o kitą išprašo. Pagal praktiką gali pasakyti, kad išprašius abu dažniausiai konfliktas prasitęsia lauke. Kuris kolega išprašė konfliktuojančią šalį, nežino. Kas vyko lauke, negali pasakyti, nes jo darbas stebėti žmones, kurie artėja prie klubo įėjimo. Įėjimas yra atitvertas tvorele, kas vykta toliau, jis nestebi. Kaltinamojo tuo metu nematė. Po kurio laiko pamatė kruvinu veidu nukentėjusįjį. Jis artėjo link klubo įėjimo. Buvo jo paklausta, ar nereikalinga greitoji pagalba. Pasiūlė servetėlių ir vandens. Po kiek laiko išėjo panelė į lauką. Pačių muštynių nematė. Matė jau kruvinu veidu ateinantį R.. Nukentėjusiojo, išeinančio į lauką, jis nematė. Kolona nuo posto už 3-4 m, apšviesta, bet nėra ten labai šviesu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto T. L. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų T. L. parodymų matyti, kad apklaustas liudytoju T. L. paaiškino, jog jis dirba naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniaus g. 33, apsaugoje. Jis kontroliuoja įėjimą į klubą. 2015-09-04 klube koncertavo SEL. Po kiek laiko į lauką jo kolega A. B. išvedė iš klubo vaikiną ir liepė daugiau jo į vidų neįleisti. Kur nuėjo vaikinas, nematė. O, praėjus apie 15-20 minučių, link įėjimo į klubą ėjo kruvinas vaikinas. Vėliau sužinojo, jog tai buvo R. J.. Jis paklausė, ar jam iškviesti greitąją pagalbą, tačiau šis atsisakė. Tada jis bendradarbio R. Č. paprašė R. J. atnešti servetėlių veidui nusivalyti. Po kelių minučių į lauką išėjo R. J. draugai ir jie visi kartu pasišalino. Kas vyko klubo viduje, jis nežino, nes visą laiką dirbo prie įėjimo į klubą. Lauke jokių muštynių taip pat nematė, todėl negali pasakyti, kas sumušė R. J. (t. 1, b. l. 86-87).
Papildomos apklausos metu T. L. paaiškino, jog naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniaus g. 33, apsaugoje dirbo dar ir Ričardas, tačiau pavardės jo nežino. Jis į lauką kartu su A. B. išvedė vaikiną su barzda. Vienas iš apsaugos darbuotojų pasakė, kad jo daugiau į klubą neįleistų. Jokių to vaikino draugų jis nematė ir nekreipė dėmesio, kur jis stovėjo ir ką jis darė. Tačiau šalia jo jis tikrai nestovėjo. Jis stovėjo tik prie įėjimo į klubą durų ir atliko norinčių patekti į klubą asmenų patikrinimą. Prie įėjimo į klubą žmonių būna visada daug, todėl dairytis nėra galimybės. Jis tikrai niekam neliepė ieškoti klube R. J. ir išvesti jį į lauką aiškintis su minėtu vaikinu (t. 1, b. l. 88-89).
Pagarsinus liudytojo parodymus, T. L. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad šiuos parodymus tvirtina, jie tikslesni, nes tuo metu geriau viską atsiminė. Kaltinamasis nesiprašė įleidžiamas atgal į klubą. Jis nesipriešino išvedamas. Pasėmė striukę ir išėjo. R. J. lauke nieko nesakė. Su savo draugais tarpusavyje kalbėjo ir netrukus išvažiavo. Prie įėjimo dirbantys apsaugos darbuotojai stebi, kad į klubą nepatektų netvarkingi, neblaivūs asmenys. Kaltinamasis buvo tvarkingas. Stulpeliai prie įėjimo skirti tam, kad žmonės neitų iš visų pusių. Jei yra prie įėjimo daug žmonių, galima kolonos nematyti. Kiek tuo metu galėjo būti žmonių, negali pasakyti, neatsimena. Prie įėjimo tą vakarą dirbo vienas. Per vakarą kelis kartus trumpam buvo pasišalinęs iš savo darbo vietos. Tuo momentu jį pakeitė kitas kolega. Taksi visą laiką aplink klubą važinėja. Nukentėjusysis jam buvo matytas ne vieną kartą (t. 2, b. l. 134-142).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. paaiškino, kad su nukentėjusiuoju buvo klube. Stovėjo laukiamajame, kai pamatė išeinančią R. J. merginą Gretą. Ji jam pasakė, kad Raimondą nori kažkas sumušti. Jis nubėgo iki draugo E. P. ir visi kartu išėjo į lauką. Išbėgo į lauką jis su E. P.. G. B. išbėgo šiek tiek vėliau. Lauke pamatė kruviną R. J.. Jis laikėsi už nosies, pats sakė, kad jį sumušė. Kas konkrečiai sumušė, gal ir sakė, bet dabar neatsimena. R. J. skaudėjo nosį. Lauke matė apsaugos darbuotoją. Jis buvo prie įėjimo. Apsaugos darbuotojas stovėjo kažkur 4-5 metrai nuo R. J.. Raimondas sakė, kad jį užsipuolė ir jis gavo į nosį. Jis skundėsi, kad jam skauda nosį. Vėliau išvažiavo namo. Su R. J. bendrauja artimai. Po įvykio jis skundėsi, kad jam skauda nosį. Kad jis neprigirdi, nepastebėjo. Pačiame klube jokio įvykio nepastebėjo. Pamatė tik jau sumuštą R. J.. Kaltinamojo klube nematė. R. J. apie asmenį, kuris jį sumušė, nieko nesakė. R. J. buvo prie kolonos. Kolona nuo klubo yra kažkur 5 metrų atstumu. Greitosios pagalbos nekvietė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto D. K. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų D. K. parodymų matyti, kad apklaustas liudytoju D. K. paaiškino, jog 2015-09-05 jis buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus gatvėje, kartu su draugais R. J., E. P., G. B.. Vėliau klube jis sutiko savo pažįstamą ir rūkomajame kalbėjosi. Jo draugai salėje šoko. Po kelių minučių, išėjęs iš rūkyklos, pamatė G. B., stovint netoli išėjimo iš klubo. Ji pasakė, kad kažkas kabinėjasi prie R. J.. Jis nesuprato, kas vyksta ir nubėgo pakviesti E. P.. Išėję į lauką, pamatė, kad R. J. bėga iš nosies kraujas. R. J. pasakė, kad jį sumušė kažkoks jaunuolis. Lauke šalia jo nieko nebuvo, tik vienas apsaugos darbuotojas buvo prie įėjimo į klubą (t. 1, b.l. 72-73).
Pagarsinus liudytojo parodymus, D. K. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad šiuos parodymus tvirtina (t. 2, b. l. 181-184).
Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėta 2015-09-05 įvykio prie „(duomenys neskelbtini)“ naktinio klubo, Vilniuje, Vilniaus g. 33 vieta (t. 1, b. l. 8-10).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis R. J. patvirtino savo parodymus, apie 2016-09-05 jo atžvilgiu įvykdyta nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 55-57).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolais nustatyta, kad liudytojai G. B. ir E. P. patvirtino savo parodymus, apie 2015-09-05 R. J. atžvilgiu įvykdyta nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 62-64, 68-70).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 2948/15(01) konstatuota, jog R. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimu abipus momeninėse srityse, poodine kraujosruva dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje su paviršiniu odos įtrūkimu dešiniame skruoste bei dešinio skruostikaulio lūžiu, nosies kaulų lūžiu, 27 ir 46 dantų vainikų daliniu lūžiu, odos nubrozdinimu kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, nes dėl nosies kaulų bei dešinio skruostikaulio lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 14-16).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016-12-05 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad E. P. ir R. J., 2015-09-05, apie 4 val., naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, Vilniaus g. 33, galimai sugriebė A. G. už kaklo ir smaugė, po ko sudavė kelis smūgius į veidą. R. J. alkūne trenkė J. B. į smakrą. Minėtu nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 staipsnio 1 dalyje, požymių (t.2, b. l. 52-55).
Iš 2016-08-22 nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta byloje civiline ieškove 399,10 Eur sumai (t. 1, b. l. 35).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad buvo sužalotas R. J., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 399,10 Eur. Prašo priteisti minėtą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo iš kaltų asmenų (t. 1, b. l. 28-29).
Iš 2016-03-01 nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad R. J. pripažintas byloje civiliniu ieškovu 36 160 Eur sumai (t. 1, b. l. 48).
R. J. civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad A. G. nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta 6 160 Eur turtinė ir 30 000 Eur neturtinė žala (t. 1, b. l. 99-101, 104-111).
Teisminio nagrinėjimo metu R. J. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad A. G. nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta 5 734 Eur turtinė ir 15 000 Eur neturtinė žala. Viso 20 734 Eur žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo A. G.. Ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusiajam nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulo ir žandikaulio (skruostikaulio) lūžimai, išmušti dantys, sumuštas visas kūnas, daugybinės kraujosruvos veide, subjaurotas veidas (liko kreiva nosis ir kt.). R. J. dirbo (duomenys neskelbtini) pardavėju. Darbo laikas - 160 valandų per mėnesį (t.y. 20 darbo dienų po 8 valandas). Mėnesinis atlyginimas- 325,00 eurai. Tokiu būdu, vidutinis vienos valandos uždarbis yra 2.032 eurai, 8 valandų dienos uždarbis - 16.26 eurų. Dėl įvykdyto nusikaltimo jis buvo nedarbingas nuo užpuolimo ir sveikatos sutrikdymo dienos, t.y. nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. spalio 13 d., t.y. iš viso 38 dienas, arba 27 darbo dienas. Tokiu būdu 27 darbo dienas būdamas nedarbingas dėl nusikaltimo prarado uždarbį - 439.02 eurus, t.y. 439 eurus. Mokėta už kurą -100 eurų, už vaistus - 50 eurų, nepataisomai sugadintų rūbų ir batų kaina - 110 eurų (kelnės 40 Eur, maikutė 20 Eur, batai 50 Eur) (pagrindžiantys duomenys neišsaugoti, bet jie objektyviai pagrįsti). Nosies, žandikaulio (skruostikaulio), išmuštų dantų operacijos, tvarkymo bei nosies, veido plastinės operacijos kaina - ne mažesnė 5035 eurai (pagrindas- plastinės- atstatomosios chirurgijos gydytojo R. V. 2017-01-20 medicinos dokumentų išrašas/ siuntimas dėl nosies operacijos - kaina 2500 eurų ir priedas prie išrašo - sąskaita faktūra už gydytojo konsultaciją - 35 eurai; analogiškai vertina skruostikaulio, žandikaulio, dantų lūžių gydymo kainą (pagrindas-odontologinių paslaugų kainynas) (t. 2, b. l. 164-167).
Byloje yra pateiktas prašymas priteisti nukentėjusiajam R. J. 700 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba iš A. G. (t. 2, b.l.158-159).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. G. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų – ne mažiau dviejų smūgių ranka nukentėjusiajam į veido sritį, R. J. nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis pats prisipažino konflikto metu du kartus sudavęs nukentėjusiajam į veidą. Pirmą kartą patraukdamas ranką, užkliudė R. J. veidą, antrą kartą trenkė kumščiu, krumplių puse. Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad A. G. jam žaibiškai tris ar keturis kartus sudavė kumščiais į veidą, po to jis suklupo. Kai atsipeikėjo kaltinamojo ir merginos prie jo jau nebuvo, kur jie pasišalino ir keliese jie buvo jis nematė. Atsigavęs, pastebėjo, kad jam iš nosies ir iš burnos bėga kraujas, apsivalęs nuvažiavo namo, iš kur nuvyko į ligoninę. Teisme patikslino, kad paties smūgio nematė, nes jis buvo staigus, o juto tik vieną smūgį, nes nuo jo sekundei buvo praradęs sąmonę, aptemę akyse. Teismo posėdžio metu apklausiami liudytojai J. B. ir J. M., tiesiogiai matę įvykį, taip pat patvirtino, kad A. G. sudavė nukentėjusiajam į veidą. Liudytoja J. B., apklausta teismo posėdžio metu, nurodė, kad R. J. juos įžeidinėjo, čiupo A. G. už rankos. A. G. išsilaisvino, tada R. J. užsimojo trenkti. A. G. bandė atremti nukentėjusiojo smūgį ir su ranka pataikė R. J. į veidą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu J. B. teigė, kad supykęs A. G. smogė R. J. į veidą. A. G. sakė, kad jis R. J. smogė į veidą du kartus. Liudytojas J. M. apklaustas teisme nurodė, kad R. griebė A. už rankos, A. gindamasis ranką numušė, o numušdamas gal pataikė R. į veidą, dėl to R. trenkėsi į koloną. Jis stovėjo už nugaros, todėl nematė konkrečiai į kurią vietą A. R. pataikė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. M. teigė, kad R. J. ir A. G. besikalbant, R. J. čiupo už rankos A. G., o šis bandydamas išsilaisvinti iš jo rankų, sukdamasis alkūne kliudė jo nosį. Tada R. J. užsimojo smogti, o A. G. pirmas trenkė jam į veidą. R. J. atsitrenkė galva į koloną. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 2948/15(01) konstatuota, jog R. J. nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai abipus momeninėse srityse, poodinė kraujosruva dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje su paviršiniu odos įtrūkimu dešiniame skruoste bei dešinio skruostikaulio lūžiu, nosies kaulų lūžiu, 27 ir 46 dantų vainikų daliniai lūžiai, odos nubrozdinimas kaklo kairiame šoniniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą bei neribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-09-05). Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų bei dešinio skruostikaulio lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nors teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad pajuto tik vieną smūgį į veido dešinę pusę, tačiau, tai nepaneigia to, kad buvo suduota ne mažiau dviejų kartų. Kaip minėta, pats kaltinamasis nurodė, kad R. J. sudavė du kartus į veidą, kartą patraukdamas ranką, užkliudė R. J. veidą, antrą kartą trenkė kumščiu, krumplių puse. Iš dalies tokius jo parodymus patvirtino apklausti kartu su juo buvę draugai, liudytojai J. B. ir J. M.. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. nurodė, kad A. G. sakęs, kad jis R. J. smogė į veidą du kartus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. J. čiupus A. G. už rankos, pastarasis išsilaisvino. O norėdamas atremti R. J. smūgį, ranka pataikė nukentėjusiajam į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. teigė, kad R. J. ir A. G. besikalbant, R. J. čiupo už rankos A. G., o šis bandydamas išsilaisvinti iš jo rankų, sukdamasis alkūne kliudė jo nosį. Tada R. J. užsimojo smogti, o A. G. pirmas trenkė jam į veidą. R. J. atsitrenkė galva į koloną. Be to, specialisto išvadoje Nr. 2948/15(01) konstatuota, kad R. J. sužalojimai padaryti nemažiau kaip 5-iais trauminiais poveikiais.
Teismo posėdžio metu apklausiamas A. G. iškėlė versiją, kad R. J. dar galėjo būti sužalotas vėliau, jau po įvykusio konflikto, nurodė, kad tokio dydžio sužalojimai negalėjo atsirasti nuo jo suduotų smūgių. Pažymėtina, kad tokias kaltinamojo prielaidas paneigia byloje esantys įrodymai. Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio iš karto važiavo namo, grįžęs namo ir pamatęs sužalojimų mastą, tą pačią naktį kreipėsi į medikus. Jis pats negalėjo patikėti, kad buvo sumuštas vieno asmens. Nustebino sužalojimų skaičius. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir kiti apklausti liudytojai. G. B. paaiškino, kad po įvykio išsiskirstė ir išvažiavo namo. Važiuojant namo matė, kad R. jaučiasi blogai. Suprato, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, todėl nuvažiavus namo kreipėsi į medikus. E. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po įvykio R. J. su G. B. išvažiavo į ligoninę, o jis su D. K. nuėjo namo. Tai, kad tokio dydžio sužalojimai galėjo atsirasti nuo A. G. suduotų smūgių, teisme patvirtino medicinos ekspertė Jūratė Ginkman-Dorošenko. Ji paaiškino, kad sulaužant nosį, nereikia labai stipraus smūgio. Nosies kaulo lūžiui reikia vidutinės jėgos. Išvados 3 punkte nurodyta dešinės akies voko trauma ir lūžiai kvalifikuojami visumoje. Neatmeta galimybės, kad juos padaryti galima buvo vienu smūgiu, t. y. tai galėjo apimti vieną smūgį. Smūgiai, vertinat kraujosruvas, nubrozdinimus, galėjo būti padaryti valandos bėgyje. Teismo vertinimu, kaltinamojo iškelta versija nėra tikėtina ir tuo aspektu, kad įvykis buvo paryčiui, prieš klubo užsidarymą, žmonių buvo mažai, nukentėjusiojo atgal į klubą neįleido, jis iš karto po įvykio išvažiavo automobiliu, todėl teismas pasisako, kad kitur susižaloji nukentėjusysis negalėjo.
Kaltinamasis A. G. teigia, kad šiuos veiksmus: du smūgius nukentėjusiajam į veidą, jis atliko gindamas save nuo nukentėjusiojo R. J. neteisėtų veiksmų, pavojingo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatą.
BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šio BK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.
Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.
Jeigu pavojingo kėsinimosi realiai nebuvo, tačiau, klaidingai įvertinęs aplinkybes, asmuo jį įžvelgia ir pradeda gintis, susidaro tariamosios būtinosios ginties situacija. Tariamoji būtinoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir traktuojama kaip būtinoji gintis, jeigu, nors realaus pavojingo kėsinimosi ir nebuvo, tačiau susidariusios įvykio aplinkybės leido pagrįstai manyti, kad kėsinimasis prasidėjo ar tiesiogiai gresia, o besiginantysis neturėjo ir negalėjo numatyti, kad šias aplinkybes suvokė klaidingai. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei tariamosios būtinosios ginties, nei būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju būtinosios ginties situacijos nebuvo. Tiek iš paties kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad tarp jų kilo konfliktinė situacija dėl incidento bare, t. y. kaltinamajam užmynus liudytojai G. B. ant kojos ir nukentėjusiajam pastūmus A. G.. Kaltinamasis tvirtina, kad R. J. čiupus jam už rankos žasto, pamatė, kad pastarasis taikosi jam trenkti, bandė blokuoti smūgį, patraukdamas ranką ir užkliudė R. J. veidą. Antrą kartą trenkė kumščiu, krumplių puse, atremdamas nukentėjusiojo smūgį. Šią A. G. versiją teisme patvirtino jo draugai J. B. ir J. M., kurie, kaip ir kaltinamasis, laikytini suinteresuotais asmenimis, todėl jų parodymai teismų praktikoje bei atsižvelgiant į bylos duomenis yra vertinami kritiškai. Pažymėtina, kad liudytojų J. B. ir J. M. parodymai nėra patikimi ir tuo aspektu, nes jie nebuvo nuoseklūs, kito bylos tyrimo eigoje kaltinamojo naudai. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu J. B. teigė, kad supykęs A. G. smogė R. J. į veidą. Tuo tarpu teisme jau nurodė, kad A. G. sudavė gindamasis. J. M. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad R. J. užsimojo smogti, o A. G. pirmas trenkė jam į veidą. Teisme savo įvykio versiją sušvelnino kaltinamojo naudai, sakydamas, jog A. numušė nukentėjusiojo ranką ir gal pataikė R. į veidą, dėl ko pastarasis atsitrenkė į koloną. Kaltinamojo nenorą išvengti konflikto ir tyčią sužaloti nukentėjusįjį rodo ir tai, kad jis po to, kai buvo apsaugos darbuotojų pašalintas iš klubo, neišvažiavo, nors tokią galimybę turėjo. Nuo įvykio klubo viduje buvo praėję apie 10 min. Teismo posėdžio metu liudytojas T. L. nurodė, kad taksi automobiliai nuolat važinėja aplink klubą. Nukentėjusiajam išėjus į lauką, jį nusivedė prie kolonos ir ne mažiau dviejų kartų, ranka smogė pastarajam į veido sritį, nors R. J. jokių sužalojimų A. G. nepadarė, neatliko jokių pavojingų veiksmų, todėl tuo metu pavojingos situacijos nebuvo, kaltinamojo sveikatai ar gyvybei nukentėjusysis nekėlė tiesioginės, realios ir kitokios grėsmės, dėl kurios būtų reikėję gintis. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, jog nukentėjusysis išėjo į lauką aiškintis įvykusio konflikto, kviečiamas kaltinamojo, R. J. buvo vienas. Kaltinamojo teigimu, jis bijojo nukentėjusiojo, nes šis aukštas, stambus vyras, sportininkas, tačiau tokį jo paaiškinimą teismas vertina, kaip siekimą pateisinti smurto panaudojimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats kaltinamasis yra aukšto ūgio, profesionalus sportininkas ((duomenys neskelbtini)). Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai aiškino, kad smurto nenaudojo ir neketino naudoti A. G. atžvilgiu. Išėjo į lauką, nes buvo kviečiamas, norėjo pasiaiškinti . Šioje situacijoje laikytina, kad kėsinimasis prieš kaltinamąjį nebuvo pradėtas ir pavojus tiesiogiai negrėsė. Vien baimė, kad R. J. jį gali pulti, nesant realios puolimo grėsmės, nereiškia, jog atsiranda būtinosios ginties situacija, suteikianti asmeniui teisę į gynybą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Asmeniui įstatymas suteikia teisę gintis ne nuo, jo manymu, pavojingų asmenų, bet nuo tokių asmenų pavojingų kėsinimųsi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013, 2K-364/2014).
Teismas sprendžia, kad šiuo atveju pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau kaltinamasis dėl nepagrįsto įtarumo viešoje vietoje pademonstravo savo viršenybę, tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl šiuo atveju nėra nei tariamosios būtinosios ginties, nei būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo.
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013).
Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2K-54-222/2017).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradinis ginčas tarp A. G. ir R. J., kurie iki to vakaro pažįstami nebuvo, kilo dėl incidento bare, t. y. kaltinamajam užmynus liudytojai G. B. ant kojos, o nukentėjusiajam pastūmus A. G., tačiau šis konfliktas tebuvo nereikšmingas pretekstas ir menkavertė priežastis kaltinamojo chuliganiškoms paskatoms formuotis ir reikštis. Teismas vertina, kad kaltinamojo veiksmų priežastis nustatyta iš nukentėjusiojo R. J., kaltinamojo draugų J. B., J. M. ir paties A. G. parodymų teisme. Kaltinamasis reikalavo atsiprašyti R. J. už suduotą smūgį jo draugei J. B., tačiau nukentėjusysis tai daryti atsisakė, kaltinamąjį pavadino „gaidžiu“, taip sukeldamas A. G. agresiją. Tokia priežastis laikytina mažareikšme, kaltinamojo reakcija į konfliktą buvo neadekvati. Jo įžūlūs ir pavojingi smurtiniai veiksmai negali būti paaiškinti vien tik asmeninio pobūdžio paskatomis. Teismas atkreipia dėmesį, kad pati J. B. pripažino, jog jai suduotas smūgis buvo netyčinis. Paaiškino, kad ji klube bandė ginti A. G. ir jai trinktelėjo iš alkūnės į smakrą. Be to, iš paties nukentėjusiojo parodymų galima daryti išvadą, kad J. B. suduotas smūgis buvo netyčinis, nes jis net nesuvokė užkliudęs alkūne minėtai liudytojai į smakrą. Norėdamas išsiaiškinti situaciją išėjo į lauką. Teigė, pirmą kartą merginą pamatęs lauke. Lauke aiškinantis situaciją, visą laiką teigė J. B. nemušęs. Nurodytų įvykių kontekste teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. G. paskatos buvo ne asmeninio pobūdžio, o chuliganiškos. Kaltinamasis smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo ne dėl prieš tai kilusio konflikto, o norėdamas pastarąjį pažeminti, parodyti savo pranašumą, priešpastatyti prieš kitą žmogų, pademonstruoti savo niekinamą požiūrį į jį. Kadangi bylos metu ištirtais įrodymais, nukentėjusiojo R. J., liudytojų J. B., J. M. parodymais nustatyta, jog nukentėjusysis buvo sumuštas ne dėl tarpusavio santykių, o ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtinas morales normas, teismas vertina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas K. Betingis pateikė prašymą dėl kaltinimo išplėtimo, prašydami A. G. kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, t.y., jog jis kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:
A. G. kaltinamas tuo, kad 2015-09-05, apie 4 val., viešoje vietoje – naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Vilniuje, Vilniaus g. 33, pažeidė ten buvusių asmenų teisę į poilsį bei visuomeninį saugumą, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstruodamas cinizmą, agresiją bei nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė viešąją tvarką - užgriuvo ant G. B., dėl ko ant kojos atsirado mėlynė, o nuo jos atstumus, agresyviai puolė ją gynusius E. P. ir nukentėjusįjį R. J., juos apstumdė, nukentėjusįjį provokavo bei kitų jo pasamdytų asmenų pagalba inicijavo fiziniam konfliktui, dėl ko naktinio klubo apsaugos darbuotojų buvo pašalintas iš klubo priverstinai iš jo išvedant.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-09-05 apie 4.00 val. Vilniaus gatvėje, prie namo Nr. 33, Vilniuje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties bei iš keršto, tyčia ne mažiau dviejų kartų ranka smogė R. J. į veido sritį, tuo savo tyčiniais veiksmais jį sužalodamas ir padarydamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.- viešosios tvarkos pažeidimą.
Teismas vertina, kad minėtas prašymas nepagrįstas. Kaip matyti iš prašymo turinio, nukentėjusysis bei jo atstovas prašo inkriminuoti ir veiksmus klube, tačiau, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, liudytojos J. B. parodymų – A. G. užlipo G. B. ant kojos netyčia (tai patvirtino ir pati G. B. apklausta teisme) ir buvo nukentėjusiojo ir E. P. atstumtas, be to į konfliktą įsikišus apsaugos darbuotojams pašalintas iš klubo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas dėl įvykio klube, buvo nutrauktas.
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, kaip gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis baudžiamojo įstatymo straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Tam, kad veiką būtų galima laikyti nusikaltimu ir kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, yra būtinas šio nusikaltimo sudėtyje įtvirtintų padarinių kilimas. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, kyla baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nors nusikaltimo padarymo motyvas neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, t. y. viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas ir asmeniniais motyvais, tačiau būtina nustatyti, kad veika (įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai) sukėlė padarinius – buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą parodo tai, kad netoliese buvę žmonės pasijuto šokiruoti ar pažeminti, buvo sutrukdyta kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, sutriko eismas, viešasis renginys ir pan. Pažymėtina, kad pats savaime smūgių nukentėjusiesiems sudavimas ir sužalojimų padarymas net ir viešojoje vietoje, bet asmeniniais motyvais, nebūtinai reiškia viešosios tvarkos bei rimties pažeidimą. Kadangi padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, yra būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, teismas nuosprendyje turi konkrečiai įvardyti, kuo pasireiškė įžūlaus poelgio padariniai viešosios tvarkos aspektu, o ne apsiriboti abstrakčiu teiginiu apie viešosios tvarkos ar rimties pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2013, 2K-5/2014, 2K-10-696/2015, 2K-371-696/2015). Pažymėtina, kad iš principo konfliktas, nors ir kilęs viešojoje vietoje, gali nepažeisti viešosios tvarkos bei rimties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2014). Byloje nustatyta, kad įvykis įvyko Vilniaus gatvėje, prie namo Nr. 33, Vilniuje. Tai neabejotinai buvo viešoji vieta. Neabejotinai, kad kaltinamojo veiksmai, žmogaus mušimas, buvo tyčiniai ir jais kaltinamasis demonstravo nepagarbą kitiems žmonėms. Vis dėlto, kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsirasti įstatymas reikalauja padarinių – turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nagrinėjamu atveju, tokių padarinių nekilo. Konflikto vietoje jokių pašalinių asmenų nebuvo. Pažymėtina, kad kolona, prie kurios įvyko konfliktas, pakankamai nutolusi nuo klubo įėjimo. Tai matyti iš nukentėjusiojo pateiktos įvykio schemos (t. 1, b. l. 54). Teismo posėdžio metu apklaustas apsaugos darbuotojas T. L., kuris tą naktį dirbo netoli įvykio vietos, prie klubo įėjimo, nurodė, jog konflikto nematė, tik po kurio laiko pamatė ateinantį kruvinu veidu nukentėjusįjį. Policija, greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą kviečiama nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenustatyta jokių pašalinių asmenų, kurie atsitiktinai būtų įvykio vietoje. Teismas vertina, kad nors A. G. paskatos buvo chuliganiškos, tačiau jo veiksmai buvo nukreipti konkrečiai prieš nukentėjusįjį R. J., kokių nors kitų veiksmų, be nukentėjusiojo sužalojimo, pažeidžiančių viešąją tvarką, jis nepadarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, laikosi pozicijos, kad kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, jog viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas – ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009, 2K-261/2009). Tik jeigu, be nužudymo, sunkaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje, kaltininkas atliko dar ir kitus veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką, jo padarytos veikos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 129, 135, 138 straipsnius ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-399-699/2016).
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę A. G., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis neteistas. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, mažametį vaiką, dirba, yra sportininkas ((duomenys neskelbtini)), teigiamai apibūdinamas sporto federacijos ir darbdavio. Administracine tvarka baustas. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyta išimtinai laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, kaltinamojo padaryta tyčinė apysunkė veika, jos pavojingumas, tai, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė nukentėjusiojo sveikatai neigiamus padarinius, busikaltimo padarymo paskatos, net vertinant A. G. asmenybę teigiamai apibūdinančių duomenų kontekste, nesuteikia pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo nuomone būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.
Įvertinus kaltinamojo A. G. jauną amžių, tai, kad jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką, yra profesionalus sportininkas, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinės narys, teismas mano, kad jo atžvilgiu realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų bendriems teisingumo ir protingumo principams, o atlikdamas bausmę pataisos namuose, galimai bendrautų su neigiamą įtaką galinčiais daryti asmenimis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad jų visuma leidžia A. G. paskyrus bausmę, jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, kartu skiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą – tęsti darbą. Teismo vertinimu būtent tokios poveikio priemonės skyrimas nagrinėjamu atveju padės įgyvendinti siekiamus tikslus, siekti efektyvesnio žalos atlyginimo.
A. G. kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nepaskirta.
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų
Teismui yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš kaltinamojo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 399,10 Eur dydžio žalą dėl nukentėjusiojo R. J. gydymo. Teismui taip pat pateiktas prašymas nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad R. J. dėl patirtų sužalojimų dėl A. G. neteisėtų veiksmų, buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 399,10 Eur. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (t. 1, b.l. 30-32). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo A. G. priteistina 399,10 Eur žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. J. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 5 734 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl turtinės žalos dydžio nustatymo
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.
Ieškiniu nukentėjusysis R. J. prašo priteisti iš kaltinamojo 439 eurus negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškinys grindžiamas tuo, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) pardavėju. Darbo laikas – 160 valandų per mėnesį (t. y. 20 darbo dienų po 8 valandas). Mėnesinis atlyginimas – 325 eurai (neatskaičius mokesčių). Tokiu būdu, nukentėjusiojo teigimu, vidutinis vienos valandos uždarbis yra 2.032 eurai, 8 valandų dienos uždarbis - 16.26 eurų. Dėl įvykdyto nusikaltimo jis buvo nedarbingas nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. spalio 13 d., t. y. iš viso 38 dienas, arba 27 darbo dienas. Civilinio ieškovo teigimu, 27 darbo dienas būdamas nedarbingas dėl nusikaltimo prarado 439 eurus darbo užmokesčio.
Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad R. J. įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini). Iš SODROS pažymų apie išmokėtas išmokas matyti, kad jam buvo mokama nedarbingumo pašalpa. Už laikotarpį nuo 2015-09-07 iki 2015-10-13 – priskaičiuota 293,80 Eur, išmokėta 232,09 Eur. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos apie darbuotojo pajamas, matyti jo darbo užmokestis 2014 m., 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. Minėtame dokumente nurodyta, kad 2015 m. rugpjūtį R. J. darbo užmokestis buvo: apskaičiuota darbo užmokesčio suma – 325 Eur, išmokėta – 270,53 Eur. Be to, iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad darbdavys R. J. už 2015 m. rugsėjo mėn. priskaičiavo 92,32 Eur, o išmokėjo 86,69 Eur. Įvertinus byloje esančius dokumentus, R. J. nedarbingumo laikotarpį, atskaičius R. J. išmokėtas išmokas, jam priteistinos negautos pajamos – 75 Eur.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis taip pat prašo priteisti būsimą žalą už gydymo išlaidas, t. y. ateityje numatomas nosies, žandikaulio (skruostikaulio), išmuštų dantų operacijos bei nosies, veido plastinės operacijos išlaidas 5000 Eur.
Kaip minėta, paprastai civilinė atsakomybė taikoma jau už padarytą žalą, tačiau ji gali būti taikoma ir už būsimą žalą, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Minėta norma nustatyta, kad būsimos žalos dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama ir į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Teismo posėdžio metu R. J. nurodė, kad nosies operacija buvo atlikta iš karto po įvykio. Praėjo 4-5 mėn., kol visiškai sugijo. Skruostas sugijo, tačiau jaučia tą vietą, kur buvo lūžęs. Skruosto operacijai nesiryžo, nes bijojo. Dėl nosies šiandien jaučiasi gerai, o dėl skruosto gali būti įvairių pasekmių. Šiuo metu vaistų nebevartoja. Dabar jau grįžo į įprastas vėžes, žaizdas išsigydė. Patikslino, kad prieš tai teisme minėjo, kad operacijos nedarys, bet ateityje negali prognozuoti savo sveikatos būklės. Neatmeta galimybės, kad greitu laiku operacija bus reikalinga, todėl numatomos būsimos išlaidos. Šiuo metu jaučia diskomfortą, baimę, kad gali kraujuoti iš nosies. Teismas vertina, kad paminėtos aplinkybės rodo, kad nedelsiant lėšų nukentėjusiojo operacijoms nereikia. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad kol kas tik konsultavosi su gydytoja, dantų dar netvarkė, nes brangiai kainuoja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. J. grindė būsimas dantų tvarkymo išlaidas, pateikdamas Vilniaus implantologijos centro odontologinių paslaugų kainyną, kuris pats savaime nepatvirtina gydymo tikslingumo ir preliminarios jų kainos. Duomenų, kad tokia operacija nukentėjusiajam R. J. tikrai bus atlikta, nėra. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajam atlikus dantų operaciją ar dantų protezavimą, jis galės kreiptis dėl turėtų gydymo išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, jų pagrindu nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, šiuo metu būsimas išlaidas priteisti netikslinga.
Nukentėjusysis R. J. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens 100 Eur kelionės į gydymo įstaigas išlaidas, kurą; 50 Eur už vaistus; 35 Eur už gydytojo konsultaciją ir 110 Eur už nepataisomai sugadintus rūbus ir batus: 40 Eur vertės kelnes, 20 Eur vertės marškinėlius, 50 Eur vertės batus. Nukentėjusysis nepateikė minėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, išskyrus čekį iš kurio matyti, kad jis sumokėjo 35 Eur mokestį UAB (duomenys neskelbtini) už medicinines paslaugas (gydytojo konsultaciją) (t. 2, b. l. 175). Bylos įrodymai patvirtina (VšĮ Šeškinės poliklinikos pateikta asmens sveikatos istorija; medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (t. 2, b. l. 174), kad nukentėjusiajam dėl sužalojimų teko lankytis gydymo įstaigose. Iš nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad dėl patirtų sužalojimų R. J. iš nosies bėgo kraujas, tai patvirtino teismo posėdžio metu apklusti liudytojai, kurie matė nukentėjusįjį iš karto po įvykio. Pats R. J. nurodė, kad jo apranga buvo sutepta krauju. Teismas vertina, jog minėti rūbai buvo sugadinti. Įvertinus nukentėjusiojo patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, gydymosi ir vaistų vartojimo būtinybę, teismas laiko, kad išlaidos (50 Eur už vaistus ir 35 už gydytojo konsultaciją) yra priteistinos, o visa prašoma nukentėjusiojo R. J. prašoma priteisti turtinės žalos suma, atsižvelgus į rūbų kainą, pravažiuotą atstumą, kuro sunaudojimo normą bei vidutinę dyzelino rinkos kainą, vadovaujantis protingumo kriterijumi, mažintina.
Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, kadangi jam buvo padaryti odos nubrozdinimai, poodinė kraujosruva dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje su paviršiniu odos įtrūkimu dešiniame skruoste bei dešinio skruostikaulio lūžiu, nosies kaulų lūžis, 27 ir 46 dantų vainikų dalinis lūžis, jis turėjo periodiškai lankytis pas gydytojus, jam atlikta nosines operacija, nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl sužalojimo veido srityje. Nukentėjusiojo teigimu, jis, kaip aktyviai sportuojantis žmogus, dėl patirto smurto patyrė ne tik fizinį skausmą ir nepatogumus, bet ir pažeminimo jausmą. Vis dėlto, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje nustatomų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu. Pažymėtina, kad nukentėjusysis apklaustas teisme be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, nenurodė jokių specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių. Nukentėjusiojo teigimu šiuo metu vaistų nebevartoja. Dabar jau grįžo į įprastas vėžes, žaizdas išsigydė, tačiau iki šiol jaučia patyčias iš žmonių, kad būdamas sportininku, negalėjo apsiginti. Dėl bendravimo nepatogumų pažymėtina tai, byloje nėra tai pagrindžiančių duomenų. R. J. teigimu dėl patirtų sužalojimų jam pablogėjo regėjimas. Atkreiptinas dėmesys, jog ir prieš įvykį nukentėjusiojo regėjimas taip pat nebuvo geras, jam dar 2009 m. diagnozuota trumparegystė, be to, jis yra ne kartą kreipęsis dėl akių skausmo, į akis patekusių svetimkūnių, jam buvo skiriamas gydymas (2012 m. liepą, 2013 m. gegužę). Teismas pažymi, kad iš paties nukentėjusiojo ir byloje esamų medicininių dokumentų matyti, kad šiuo metu R. J. sveikatos būklė normali, pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina fakto apie kokius nors rimtus liekamuosius reiškinius.
Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. A. G. jauno amžiaus, dirba, išlaiko šeimą, auginančią mažametį vaiką, nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi. Atkreiptinas dėmesys ir nukentėjusiojo elgesį (apsaugos darbuotojams iš klubo išvedus A. G., o R. J. palikus klube, siekiant neeskaluoti konflikto, šis ėjo į lauką aiškintis su kaltinamuoju, nekorektiškai kreipėsi).
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam R. J. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 3 000 Eur. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2009, 2K-283/2010, 2K-314/2012, 2K-181/2014, 2K-509-489/2015, 2K-509-489/2015). Paprastai, atsižvelgus į bylose nustatytas aplinkybes, už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų priteisiama nuo 10 000 Lt iki 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (kasacinė nutartis Nr. 2K-509-489/2015). Tai iliustruoja nutartys, kasacinėse bylose: 2K-314/2012 (10 000 Lt –dėl chuliganiškų paskatų sulaužytas apatinis žandikaulis); 2K–497/2011 (10 000 Lt – dėl chuliganiškų paskatų padarytas be kita ko ir lengvas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžimas, viršutinio kandžio sutrenkimas, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas bei odos nubrozdinimas); 2K–459/2012 (10 000 Lt - dėl chuliganiškų paskatų padarytas nosies kaulo lūžimas, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimas, dešinės blauzdos išorinio kulkšnies lūžimas su dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto skilimu, dešinio šokikaulio panirimo, dešinio deltinio raiščio plyšimo (žala priteista solidariai iš dviejų asmenų), 2K-506/2013 (8000 Lt - dėl chuliganiškų paskatų padarytos muštines žaizdos veide, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėse momeninėse–pakaušinėse skiltyse).
Dėl proceso išlaidų.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Byloje yra pateiktas prašymas priteisti iš A. G. nukentėjusiajam R. J. 700 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas Kęstutis Betingis. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai pinigų priėmimo kvitai (t. 2, b. l. 160-162). Pažymėtina, jog nukentėjusiojo atstovas dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus (byloje pateiktas civilinis ieškinys, kurį sudaro 3 lapai, prašymas pripažinti civiliniu ieškovu, kurį sudaro 8 lapai, taip pat pateiktas patikslintas ieškinys, kurį sudaro 4 lapai). Advokatas taip pat teikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, skundą, kitus procesinius dokumentus. Nukentėjusiojo atstovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė bylai reikšmingus procesinius dokumentus. Įvertinęs bylos pobūdį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiojo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bei faktą, kad dalį nukentėjusiojo reikalavimų teismas iš esmės pripažino pagrįstais, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas – 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirtį jam bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, A. G. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo A. G. 399,10 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 10 euro centų) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš A. G. nukentėjusiajam R. J. priteisti 260 (du šimtus šešiasdešimt) eurų turtinei ir 3000 (tris tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti bei 500 (penkis šimtus) Eur advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.