Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2285-179/2017 pagal pareiškėjo antstolio S. V. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis S. V. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo procese skolininkę D. T. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko. Antstolis nurodė, kad vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-4617-835/2012 dėl 87,08 Eur išieškojimo iš skolininkės D. T. išieškotojos UAB „Dzūkijos vandenys“ naudai. Mirus D. T. jos palikimą priėmė valstybė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi prašymą tenkino, pakeitė skolininkę vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4617-835/2012, išduotą Alytaus rajono apylinkės teismo, dėl 87,08 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės D. T. išieškotojui UAB ,,Dzūkijos vandenys“, vietoje mirusiosios skolininkės D. T. skolininke nurodant Lietuvos Respublikos valstybę.Teismas nurodė, kad po skolininkės D. T. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą priėmė valstybė. Antstolis 2015 m. spalio 20 d. patvarkymu dėl informavimo apie mirusio asmens skolas informavo Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarę apie vykdomą skolos išieškojimą iš skolininkės D. T., skolininkės mirtį bei tai, kad pagal vykdomąjį dokumentą skola nėra padengta. Tokie vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog valstybei priimant skolininkės palikimą buvo žinoma apie šią skolininkės skolą. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas ir palikėjos D. T. įpėdinė valstybė buvo tinkamai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą informuota apie palikėjos skolas bei turėjo galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo, todėl yra pagrindas antstolio prašymą patenkinti ir pakeisti skolininkę vykdymo procese.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį ir pareiškėjo antstolio S. V. prašymą dėl skolininkės D. T. pakeitimo Lietuvos Respublika vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8-11 ). Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas ir palikėjos D. T. įpėdinė valstybė, buvo tinkamai per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą informuota apie palikėjos skolas bei turėjo galimybe apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Pagal Turto arešto aktų registro išrašą antstolis, vykdant išieškojimą kreditoriaus UAB „Dzūkijos vandenys“ naudai, nebuvo uždėjęs turto arešto skolininkės D. T. turtui. Kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas, todėl tenkinti pareiškėjo pareiškimo nėra pagrindo.Mirusioji D. T. turėjo ir daugiau kreditorių, kurie laiku informavo (išviešino) apie vykdomą išieškojimą jų naudai (Turto areštų registro išrašas). Pakeitus skolininkę ir šioje vykdomojoje byloje į valstybę, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiškusių kreditorių galimybės išsiieškoti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kurių visiems civilinių teisinių santykių dalyviams būtina laikytis įgyvendinant savo teises. Teismas teigdamas, kad valstybė buvo tinkamai per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą informuota apie palikėjos skolas bei turėjo galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo, netinkamai aiškino ir taikė paveldėjimą reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, nes valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo santykiuose, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių ir atsisakyti priimti palikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Antstolių informacinės sistemos naudotojų administravimo taisyklių nuostatomis VĮ Turto bankas Antstolių informacinėje sistemoje turi prieigą tik prie e. varžytinių, tačiau neturi ir niekada neturėjo prieigos ir negali susipažinti su informacija apie skolininkų skolas. Pareiškėjas antstolis S. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34). Nurodo šiuos argumentus:Apie mirusios skolininkės skolas valstybei buvo išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t. y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą dar iki skolininkės mirties antstolių informacinėje sistemoje įregistruojant vykdomąją bylą su detaliais duomenimis apie esamą skolą. Po skolininko mirties šie duomenys buvo palaikomi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad duomenų apie mirusio asmens skolą valstybė neturėjo. VĮ Turto bankas nėra mirusio asmens turto ir pareigų paveldėtojas. Ši institucija yra tik paveldėtojo įgaliotas asmuo, todėl VĮ Turto banko susitapatinimas su paveldėtoja, kai ji yra tik paveldėtojo įgaliotas asmuo, yra nepagrįstas. Kodėl valstybė, valdydama. duomenis apie mirusio asmens skolas, nesudaro sąlygų su šiais duomenimis susipažinti savo įgaliotam asmeniui, pareiškėjui nežinoma, tačiau šis klausimas neturėtų būti šios bylos dalykas, kadangi skolos išviešinimas paveldėtojai valstybei buvo atliktas.Valstybei apie mirusiosios skolas buvo išviešinta per CPK 689 straipsnio nustatyta tvarka įregistruotus areštus kredito įstaigose. Teises į šias sąskaitas paveldėjo valstybė, todėl paveldėjimo momentu ji privalėjo sužinoti apie esamas skolas. Be to, apie mirusio asmens skolą buvo išviešinta per notarą, kuriam pranešimas apie esamas skolas buvo pateiktas 2015 m. spalio 20 d., nepraleidus CK 5.63 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio 1 dalyje (straipsnio dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d. (straipsnio dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.)).Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti (duomenys neskelbtini)578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka.Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat, kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-4617-835/2012 dėl 87,08 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės D. T. išieškotojos UAB ,,Dzūkijos vandenys“ naudai. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2012 m. gruodžio 18 d. patvarkymu. Skolininkė D. T. (duomenys neskelbtini) mirė. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas baigėsi 2016 m. sausio 3 d. Vykdomojoje byloje esantis 2017 m. balandžio 5 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po D. T. mirties palikimą 2017 m. vasario 20 d. priėmė Lietuvos Respublika.Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą kreditoriaus UAB „Dzūkijos vandenys“ naudai, nebuvo uždėjęs turto arešto skolininkės D. T. turtui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas ir palikėjos įpėdinė valstybė buvo tinkamai per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą informuota apie palikėjos skolas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio antstolio S. V. 2015 m. spalio 20 d. patvarkymo Dėl informavimo apie mirusio asmens skolas nustatyta, kad minėtu patvarkymu antstolis informavo Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarę R. S., jog jo kontoroje yra vykdomas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. L2-4617-835/2012 dėl 87,08 Eur išieškojimo iš skolininkės D. T. išieškotojos UAB ,,Dzūkijos vandenys“ naudai. Taip pat šiuo patvarkymu antstolis informavo notarę apie skolininkės mirtį bei tai, kad pagal vykdomąjį dokumentą skola yra nepadengta. Nors Turto arešto aktų registro išraše ir nebuvo išviešintas areštas skolininkės D. T. turtui, vykdant išieškojimą kreditoriaus UAB „Dzūkijos vandenys“ naudai, tačiau, kaip minėta šios nutarties 11 punkte, tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu yra laikomas ir pranešimas palikimo atsiradimo vietos notarui, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas, nes palikėjos D. T. įpėdinė valstybė buvo tinkamai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą informuota apie šį palikėjos skolinį įsipareigojimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino antstolio prašymą dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodytu argumentu, kad valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo santykiuose, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių ir atsisakyti priimti palikimo. Tačiau pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad valstybė buvo tinkamai per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą informuota apie palikėjos skolas bei turėjo galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir nepagrįsta.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, šios nutarties 8-12 punktuose nurodytą teismų praktiką ir 14-15 punktuose padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio ir CK 5.63 straipsnio nuostatas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.