Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovei I. Z. (V.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti 2016-01-21 kartu su atsakove gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d. nuostatomis. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-03-21 atsakovė su ieškovu (buvęs pavadinimas AB „Bobutės paskola“) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. kcvw74b9, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 500,00 Eur kreditą 12 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti 152,92 Eur kredito mokestį (palūkanas) iki 2016-03-21 (e. b. l. 11-19). Ieškovas perdavė atsakovei pinigus 2015-03-21 vietiniu mokėjimo nurodymu Nr. 42568 (e. b. l. 20). Ieškovas 2015-11-26 siuntė atsakovei raginimą Nr. 2015-11-26/51 sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei 2015-12-17 pranešimą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2015-12-17/97 (e. b. l. 22,25-26), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo reikalaujamą sumą, nėra (CPK 178 str. ). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistina 322,21 Eur negrąžinto kredito suma bei 58,66 Eur kredito mokestis (CK 6.38, 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 32,64 Eur palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito sutarties nutraukimo. Kaip nurodo ieškovas ieškinyje, 2015-03-21 pasirašytos sutarties 6.1 punktu šalys susitarė dėl palūkanų, t. y. atsakovė, neįvykdžiusi prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą/jos dalį arba periodinį mokėjimą/jo dalį, įsipareigojo mokėti vartojimo kredito sutartimi nustatyto dydžio palūkanas nuo visos pradelstos sumos, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tad ieškovas skaičiuoja 32,64 Eur dydžio palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą, kurios atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės, nėra lupikiškos. Teismo vertinimu, šiuo atveju palūkanų dydis (52,38 proc.), kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis. Vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis c. b. Nr. 2A-954-492/2010). Tarp šalių 2015-03-21 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. kcvw74b9, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (52,38 proc.), pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-392/2012). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietuvos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-02-05 sprendimu Nr. 241-26. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos (52,38 proc.) yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento už vieną dieną arba iki 18,25 proc. metinių palūkanų (CK 6.37 str. 3 d.). Vartojimo kredito įstatymo nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs ieškovo prašytų priteisti palūkanų dydžio proporciją lyginant su įstatymo numatyto priteistinų delspinigių dydžiu, ieškovo prašomą priteisti 32,64 Eur palūkanų sumą mažina iki 11,37 Eur (32,64 Eur x 18,25 proc./ 52,38 proc.) (CPK 3 str. 1 d., 12 str., 178 str., 179 str.). Ieškovui iš atsakovės priteistina 11,37 Eur sutartinių palūkanų suma, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas pareiškė ieškinį 413,51 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 392,24 Eur, t. y. 95 proc. reikalautos sumos. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 129,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminio mokesčio - e. b. l. 8; 121 Eur advokato išlaidų - e. b. l. 9-10,21) suma (136,00 Eur x 95 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d. )

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 str. 6 d., 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „BnP Finance“, įm. kodas 302447985, iš atsakovės I. Z. (V.), a. k. (duomenys neskelbtini) 322,21 Eur (trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų 21 ct) negrąžintą kreditą, 58,66 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 66 ct) kredito mokestį, 11,37 Eur (vienuolikos eurų 37 ct) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (392,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129,20 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.