Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą suinteresuotiems asmenims Vaikų išlaikymo fondo administracijai ir antstoliui S. V. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjos skundas, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti antstolio patvarkymą Nr. B-17-127-39 dėl skolininko pakeitimo. Pareiškėja nurodė, kad minėtu patvarkymu, kurį pareiškėja gavo 2017 m. lapkričio 6 d., antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01479 pakeitė 2015 m. gruodžio 24 d. mirusį skolininką R. K. į naują skolininką - Lietuvos Respubliką. R. K. mirė 2015 m. gruodžio 24 d., taigi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnio 1 dalimi, palikėjo kreditoriai turėjo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2016 m. kovo 25 d., pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tačiau nėra duomenų, kad apie skolą, kurios išieškojimas vykdomas šioje vykdomojoje byloje, buvo laiku informuota skolininko palikimą pagal Lazdijų rajono 1-ojo notarų biuro 2017 m. gegužės 25 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą priėmusi Lietuvos Respublika, atstovaujama pareiškėjos. Skolininko piniginių lėšų areštas nebuvo išviešintas viešame registre, apie areštą buvo informuotas tik bankas, kuriame buvo minėtos lėšos.

A. S. V. 2017 m. lapkričio 15 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Antstolis nurodė, kad šiuo atveju išieškotojas Vaikų išlaikymo fondo administracija administruoja valstybės lėšas, per šį fondą valstybė vykdo valstybės įsipareigojimus, numatytus CK 3.204 straipsnyje. Kadangi palikimą priėmė Lietuvos Respublika, laikoma, kad mirusio asmens paveldėtojas yra tas pats asmuo, todėl nuo pat paveldėjimo atsiradimo momento Lietuvos Respublikai turėjo būti žinoma apie palikėjo skolą. Taip pat, mirusiojo banko sąskaitai taikyti apribojimai buvo išviešinti PLAIS sistemoje, o pareiškėja yra Antstolių informacinės sistemos naudotoja ir turi prieigą prie valstybės valdomos Antstolių informacinės sistemos. Be to, 2016 m. kovo 14 d. patvarkymu paskutinės žinomos skolininko gyvenamosios vietos notaras buvo informuotas apie mirusio asmens skolą, taigi mirusio asmens turto paveldėtojas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie palikėjo skolas.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad palikėjo turtinės prievolės yra paveldimos. CPK 48 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai materialinių subjektinių teisių perėmimas yra negalimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Vykdymo procese procesinį teisių perėmimą reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Vienas iš skolininko pakeitimo atvejų yra fizinio asmens mirtis. Tačiau tam, kad vykdymo procese būtų galima pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, neužtenka įrodyti vien tik palikimo priėmimo fakto, o būtina įrodyti, kad kreditorius pareiškė įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Speciali tvarka kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, nustatyta CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų turi laikytis ir palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, kadangi priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, nes nėra tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013.). Taigi, palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad antstolio S. V. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/15/01479 pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. V3-1209/2015 dėl 1972,56 Eur išieškojimo iš R. K.. 2016 m. vasario 25 d. atlikus paiešką antstolių informacinėje sistemoje nustatyta, kad skolininkas R. K. mirė (duomenys neskelbtini)., jo paskutinis žinomas adresas - Lazdijų r. sav., Veisėjai, V. M. g. 19. 2016 m. kovo 14 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informavimo apie mirusio asmens skolas, kuriuo apie R. K. įsiskolinimą informavo Lazdijų 1 - ąjį notaro biurą. Patvarkymas minėtam notarų biurui išsiųstas 2016 m. kovo 15 d. Taigi vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolis, nepraleisdamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino, apie palikėjo skolas pranešė palikimo atsiradimo vietos notarui. Nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad antstoliui minėtą patvarkymą išsiuntus notarų biurui buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja pati kreipėsi į antstolį 2017 m. liepos 5 d. raštu prašydama panaikinti lėšų areštą bei 2017 spalio 26 d. raštu informuodama apie paveldimo turto dydį. Taigi nėra pagrindo byloje teigti, kad skolininko turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai pareiškėjos, nebuvo žinoma apie R. K. įsiskolinimą, išieškomą Vaikų išlaikymo fondo administracijai.

Įvertinus įstatymines nuostatas, teismų praktiką ir teismo nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad antstolio veiksmai dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje buvo teisėti, nėra pagrindo panaikinti antstolio patvarkymą dėl skolininko pakeitimo, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio S. V. veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio S. V. veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.