Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1217-2023 (ROIK: 22185183088) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. (toliau - Pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - Institucija) 2023 m. sausio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 10-ANR_N-1217-2023 (ROIK: 22185183088) (toliau - Skundžiamas nutarimas) nubaustas 38 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnį (pažymėtina, jog Skundžiamame nutarime klaidingai nurodoma ANK 518 straipsnio 1 dalis, nes šis straipsnis dalių neturi) už tai, kad V. G. (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 26 d. 00 val. 00 min, savavališkai užtvėrė servitutinį kelią (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo metu buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-288-(14.48.78.). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora įsiterpia ir užtveria dalį servitutinio kelio (plotas - 0,0045 ha). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnyje numatyta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą, t. y. patikrinimo aktu, nustatyta, kad V. G. aukščiau įvardintais savo veiksmais padarė administracinį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam skirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, t. y. už savavaldžiavimą, atsakomybė asmeniui kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi šis administracinis nusižengimas yra padaromas tik tyčia, be kita ko, nustačius, kad asmuo vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, ir kad ją ginčija kitas asmuo, taip pat nustačius, kad toks tikros ar tariamos savo teisės vykdymas nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, tai yra jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ANK 8 straipsnis).

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, tai yra įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o administracinio nusižengimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno būtinojo administracinio nusižengimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-242-557/2019). Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-114-225/2019).

Teismas pažymi, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija 2022 m. rugsėjo mėn. raštu „Dėl informacijos apie galimą pažeidimą pateikimo“ informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, nagrinėdamas 2022-04-19 I. M. skundą, persiųstą nagrinėti pagal kompetenciją iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir jame pateiktą informaciją dėl servitutinio kelio užtvėrimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2022-07-26 atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora įsiterpia ir užtveria dalį servitutinio kelio (plotas – 0,0045 ha) (b. l. 18-19).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2022-07-19 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-288-(14.48.78) (toliau – Aktas) nurodyta, kad GPS imtuvu pamatuotas tikrinamas sklypas šiaurės rytinėje ir rytinėje sklypo pusėje esantis metalinis segmentas tvoros, kuris galimai patenka į registruotą kelio servitutą (tarnaujantis). Atlikta situacijos fotofiksacija. Patikrinimo aktu konstatuota, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti pažeidimai: dalis tvoros pratęsta ant servituto kelio (b. l. 61-66). Akto priedo Nr. 2 Matavimų schemoje nurodyta, kad vietoje esanti tvora įsiterpia ir užtveria dalį registruoto kelio servituto. Plotas -0,0045 ha. (b. l. 66).

Iš VĮ Registro centro 2023 m. balandžio 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise 1/3 R. G. ir V. G., 1/3 M. G., 1/3 A. G., pagal 2020 m. lapkričio 5 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. SK-9824. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 6 punkto „kitos daiktinės teisės“ nustatyta, kad Žemės sklypui įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas: 2022-12-09 Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0297 ha; aprašymas: teisė tiesti pravažiavimą ir inžinierinius tinklus (b. l. 113-115).

ANK byloje esančiame V. G. 2022 m. spalio 19 d. paaiškinime nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) namo sklype servitutinėje zonoje yra įrengta laikina tvora. Ji atlieka teritorijos apsaugą. Pagal projektą bus atliekami žemės darbai lietaus ir kanalizacijos įrengimui. Reikės iškasti tranšėjas. Šie darbai bus atliekami pagal patvirtintą projektą ir turimą statybos leidimą. Pridedama schema, paaiškinanti situaciją, ištrauka iš projekto, kuris turi statybos leidimą (b. l. 67).

Civilinio kodekso 4.111 straipsnyje numatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, 2023 m. sausio 17 d. nutarimu pripažino, kad V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje.

Šioje byloje tiriama, ar Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, t. y. ar Pareiškėjo veiksmuose yra visi būtini šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai, ypač, nustatant, ar Pareiškėjas veikė tyčia, tai yra ar jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (kaltės klausimas). Administracinės atsakomybės taikymas už administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis).

V. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jo žemės sklype pastatytos tvoros dalis įsiterpia ir užtveria dalį servitutinio kelio. Minėta, kad ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Institucija, priimdama 2023 m. sausio 17 d. nutarimą, kuriuo V. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, nurodė, jog pastarasis savo veiksmais pažeidė CK 4.111 straipsnį, t. y. bendrojo pobūdžio teisės normą, kuri reglamentuoja servituto sąvoką. Iš to galima daryti išvadą, kad Institucija V. G. traukė administracinėn atsakomybėn išimtinai už civilinius teisinius santykius reglamentuojančio CK teisės normų galimus pažeidimus.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad pareiškėjas pripažįsta, jog jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatęs laikiną tvorą, kurios segmentas yra dalyje servitutinio kelio zonos. Tačiau, kaip byloje nustatyta, pareiškėjas teikdamas paaiškinimą Institucijai nurodė, kokiu tikslu jis įrengė laikiną tvoros segmentą – dėl vykdomų statybų, pagal išduotą statybos leidimą ir parengtą projektą atlikti žemės darbus lietaus ir kanalizacijos įrengimui (b. l. 67-69). Pareiškėjas teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino bei pažymėjo, kad niekam pažeistos teisės nebuvo, o jo įrengtas tvoros segmentas sutampa su servituto kelio riba.

Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų ir įrodymų visumos matyti, kad pareiškėjo įrengtos tvoros segmentas galimai pastatytas ant servitutinio kelio, kuris buvo nustatytas 2002 m. gruodžio 9 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 5497-41. Pažymėtina, kad Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir priimdama ginčijamą Nutarimą, neišsireikalavo minėto Apskrities viršininko įsakymo, kuriuo Žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), bei Žemės sklypo kadastrinių duomenų, taigi, nėra tiksliai žinomos pareiškėjui ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos, nėra žinomos šiame sklype nustatyto kelio servituto ribos, nėra žinoma, kokiam asmenų ratui yra nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis) ir kt. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo yra tik žinomas servituto aprašymas - teisė tiesti pravažiavimą ir inžinierinius tinklus. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 57-59) ir Matavimų schemos (b. l. 66) matyti, kad tvoros segmentas neužtveria kelio taip, kad juo nebūtų galima važiuoti, o pareiškėjas nurodo priežastį, dėl kurios jis, vykdydamas statybas, šį tvoros segmentą pastatė (vykdyti žemės kasimo darbus lietaus nuotekoms ir kanalizacijai įrengti pagal statybos projektą).

Taip pat sutiktina su pareiškėjo ir jo atstovo argumentais, kad byloje nebuvo tirtos aplinkybės ir nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos kieno nors teisės ar teisėti interesai, t. y. kad gretimų sklypų (sklypo) savininkai negalėjo privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ar buvo pažeistas viešas interesas, t. y. apsunkintas važiavimas servitutiniu keliu specialių tarnybų transportui.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad Pareiškėjo veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia bei tai, kad jais buvo padaryta kokia nors žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, Skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu, pradėta pagal ANK 518 straipsnį, nutrauktina nesant jos veikoje šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

V. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1217-2023 (ROIK: 22185183088) ir V. G. administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį, nutraukti nesant jos veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.