Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-261-830-13

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-09-05
Bylos Nr.: A-261-830-13
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01332-2012-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Sanila“
Atsakovas: Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos

Administracinė byla Nr. A261-830/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01332-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 38. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sanila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sanila“ skundą atsakovui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Sanila“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Sanila“, bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 15-20), prašydamas panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2B-109 „Dėl poveikio priemonių ūkio subjektams“ (toliau – ir Įsakymas).

Paaiškino, kad Inspekcijos Panevėžio regiono departamento 2011 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KPA-V-11-5 UAB „Sanila“ direktoriui A. V. buvo skirta bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 137³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (Nustatytų reikalavimų transporto priemonių vairuotojams rengti ar kvalifikacijai kelti, taip pat techninių apžiūrų centrų kontrolieriams ir ekspertams rengti nesilaikymas) padarymą. Inspekcijos Panevėžio regiono departamento 2011 m. birželio 13 d. nutarime konstatuota, kad UAB „Sanila“ teorijos mokymui skirtoje patalpoje, esančioje Rotušės g. 2A, Biržuose, vykdomas vairavimo teorijos mokymas, nors šiai patalpai nebuvo atlikta ekspertizė ir vairavimo mokykla neturėjo teisės šioje patalpoje vykdyti vairavimo mokymo, tuo pažeidžiant Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 3-293 (toliau – ir Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašas, Reikalavimų aprašas), 40 punkto nuostatas. Už tą patį pažeidimą skundžiamu Inspekcijos 2012 m. kovo 20 d. Įsakymu pareiškėjui panaikinta teisė vykdyti vairuotojų mokymus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad teorijos mokymui minėta patalpa nebuvo naudojama, vairavimo teorijos mokymas, kaip tai apibrėžia teisės aktai, nevyko. UAB „Sanila“ po ilgos pertraukos tuo metu tik formavo mokinių grupę vairavimo mokymui, mokymas turėjo prasidėti surinkus pakankamai mokinių. Grupės formavimas trunka apie 2–3 savaites. Ilga pertrauka po 10 metų vairavimo mokymo veiklos, susidarė todėl, kad UAB „Sanila“ susidūrė su suvaržymais, kilusiais dėl 2010 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio susisiekimo ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 3-494, kuriame nustatytas reikalavimas vairavimo mokymo aikšteles užregistruoti VĮ Registrų centre. Bendrovė tokios aikštelės neturėjo. Kad galėtų tęsti darbą Biržuose, dėl praktinio mokymo aikštelėms keliamų reikalavimų formalumo kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą. Į prašymą nebuvo atsižvelgta ir leidimą mokyti vairuoti UAB „Sanila“ gavo tik Panevėžyje. Kol buvo gautas leidimas, sumažėjo norinčių mokytis panevėžiečių sąrašas. Peržiūrėjus norinčių mokytis biržiečių sąrašą, nuspręsta juos, nedidinant kursų kainos, vežioti į Panevėžį. Siekdama pritraukti ir išlaikyti dėl mokymo kursų besikreipiančius asmenis, bendrovė stengėsi palaikyti santykius su būsimais mokiniais ir juos kviesdavo į susitikimus, palaikyti jų interesą lankyti būtent pareiškėjo vairavimo mokymo kursus, kadangi dėl formalių reikalavimų pareiškėjui ir leidimų išdavimo iš anksto į kursus užsirašę asmenys jų nesulaukdavo. Grupės formavimas ir santykių palaikymas iki mokymo pradžios negali būti vertinamas kaip mokymas.

ATPK 137³ straipsnio 1 dalies dispozicija yra itin plati, todėl konkretaus reikalavimo nesilaikymas gali būti laikomas administraciniu teisės pažeidimu įvertinus, ar tai atitinka ATPK 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sąvoką. Administracinę atsakomybę gali užtraukti tik teisei priešinga veika, jei transporto priemonių vairuotojų mokymo reikalavimų nesilaikymas daro žalą valstybės saugomam interesui, tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas vairuoti besimokančių asmenų teises. Konstatuoti tokios veikos egzistavimą nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis byloje Nr. N444-1005/2011). Teigė, jog pareiškėjo veikoje nėra tokio pažeidimo, dėl kurio jam gali būti panaikinta teisė vykdyti vairuotojų pirminį mokymą, sudėties.

Nurodė, kad Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 40 punkto reikalavimo (vairavimo teorijos mokymo patalpai atlikti ekspertizę ir turėti teisę šioje patalpoje vykdyti vairavimo mokymą) nesilaikymas pareiškėjui konstatuotas nepagrįstai ir nėra susijęs su aplinkybėmis, dėl kurių buvo surašytas skundžiamas Įsakymas. Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 40 punktas reglamentuoja atvejus, kai mokykla keičia ar įrengia naują mokymo patalpą ir tik tuomet nustato reikalavimą atlikti ekspertizę. UAB „Sanila“ nekeitė mokymo patalpos, neįrengė naujos. Bendrovė nevykdė mokymo patalpoje, esančioje Rotušės g. 2A, Biržuose. Vairavimo teorijos mokymas numatytas Panevėžyje, Kniaudiškių g. 67, esančioje mokymo patalpoje, kuriai ekspertizė atlikta. Prasidėjus mokymui UAB „Sanila“ mokiniams, kuriuos kvietė mokytis Biržuose, turėjo teikti mokymo paslaugas Panevėžio mieste esančioje mokymo patalpoje ir praktinio vairavimo aikštelėje. Mokiniai žinojo, kad praktinio vairavimo egzaminą jiems teks laikyti VĮ Regitroje Panevėžyje ir tam neprieštaravo. Teisės aktai nenustato draudimo vairavimo mokyklai turėti kitokių patalpų, taip pat nedraudžia tokių patalpų naudoti santykiams su savo klientais palaikyti. Nepranešus apie mokymo pradžią, priimtus mokinius, mokymas yra beprasmiškas, nes mokiniui nebus galima išduoti kursų baigimo pažymėjimo ir nebus leidžiama laikyti egzaminų VĮ Regitroje. Jei neišviešinama vairavimo mokymo pradžia, nėra ir paties vairavimo mokymo Reikalavimų aprašo prasme. Pareiškėjas nurodė, kad Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto susisiekimo ministro 2010 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 3-493 (toliau – ir Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašas, Mokymo tvarkos aprašas) 20.1 punkto (vairavimo mokymo sutarčių nesudarymas) nesilaikymas taip pat konstatuotas nepagrįstai, nes UAB „Sanila“ nebuvo pradėjusi vykdyti mokymo. Pažymėjo, jog Inspekcijos pareigūnai patikrinimą atliko būtent mokymo sutarčių sudarymo metu.

Paaiškino, kad UAB „Sanila“ ir kitos vairavimo mokyklos nuolat susiduria su Inspekcijos pareigūnų arogancija, valdžios demonstravimu ir nesiskaitymu. Reikalavimų vairuotojams rengti yra daugybė ir jie smulkmeniški, o Inspekcijos pareigūnai, jais naudodamiesi, sukuria sudėtingas darbo sąlygas. Įstatymai nesuteikia Inspekcijos pareigūnams kompetencijos iki administracinio teisės pažeidimo bylos reikalauti iš vairavimo mokyklos klientų paaiškinimų, juos apklausinėti ir vėliau jais remtis. Taip Inspekcijos pareigūnai priverčia klientus dalyvauti veikloje prieš vairavimo mokyklą, sukuria jiems niekuo nepagrindžiamų apribojimų ir užkerta kelią tolesnei mokyklos veiklai.

Nesuprato, kodėl Inspekcija, priimdama skundžiamą Įsakymą vairavimo mokyklai, vadovavosi vežėjams taikomais reikalavimais (2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1071/2009, Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434 (Žin., 2011, Nr. 152-7150), Užsienio valstybių leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais išdavimo, naudojimo ir grąžinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 2B-268 (Žin., 2011, Nr. 84-4117)). Įsakyme taip pat neįvardintas teisės vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą sustabdymo terminas. Pažymėjo, kad įstatymai Inspekcijai nesuteikia teisės staiga nutraukti bendrovės veiklą. UAB „Sanila“ užsiima tik vairavimo mokymu, bendrovė ieškojo galimybių pradėti dirbti, siekė nenuvilti naujų klientų, juos gerai paruošti. Suteiktos teisės vykdyti vairuotojų mokymą panaikinimas reikštų ilgus metus kurto verslo sužlugdymą.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30-31) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Inspekcija 2011 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pripažino pareiškėją kaltu padarius ATPK 137³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą bei paskyrė jam baudą. Nutarimas paliktas galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi, kuria konstatuota, kad neginčijamai įrodyta, jog UAB „Sanila“ pažeidė Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 40 punkto ir Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo 20.1 punkto nuostatas. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo skunde minimų pažeidimų klausimas yra išnagrinėtas teisminėse institucijose ir dėl jų priimtas galutinis sprendimas, manė, kad pareiškėjo skunde dėstomi argumentai nepagrįsti ir dėl jų nepasisakė.

Nurodė, kad UAB „Sanila“ pažeidimai buvo svarstomi Inspekcijos Pažeidimų prevencijos komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje. Kviestas dalyvauti bendrovės vadovas į posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė. Komisija 2012 m. sausio 31 d. protokole Nr. 5KE-1 konstatavo, jog UAB „Sanila“ pažeidė Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 40 punkto ir Vairuotojų pirminio mokymo aprašo 20.1 punkto nuostatas, o už tai numatyta griežčiausia poveikio priemonė – teisės vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą panaikinimas. UAB „Sanila“ kaltinama Reikalavimų aprašo 8, 14, 15.1 punktų, Mokymo tvarkos aprašo 17, 18, 20.2, 20.4, 25.1, 26, 28, 37 punktų pažeidimu. Įvertinusi minėtas aplinkybes ir nenustačiusi jokių lengvinančių aplinkybių, Komisija konstatavo, kad yra pagrindas siūlyti Inspekcijos viršininkui taikyti UAB „Sanila“ griežčiausią poveikio priemonę. Skundžiamu Įsakymu panaikinta suteikta teisė vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą.

Kaltinimai Inspekcijos pareigūnams dėl įgaliojimų viršijimo nepagrįsti ir išreiškia tik subjektyvią ir priešišką pareiškėjo poziciją. Inspekcijos pareigūnai veikė pagal jiems teisės aktais suteiktus įgaliojimus, pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjo argumentai, kad minėtas Įsakymas priimtas jam nesuprantamais teisės aktais, kurie reglamentuoja reikalavimus vežėjams, o ne vairavimo mokyklai, nepagrįsti, nes ginčijamu įsakymu poveikio priemonės pritaikytos keliolikai įmonių.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu (b. l. 62–67) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Inspekcijos Panevėžio regiono departamento pareigūnas atliko neplaninį pareiškėjo vairavimo mokyklos patikrinimą bei surašė 2011 m. birželio 6 d. vairavimo mokyklos tikrinimo aktą Nr. KPA-V-11-5. Pareiškėjui buvo inkriminuoti Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 8, 14, 15.1, 15.3 ir 40 punktuose bei Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo 17, 18, 20.1, 20.2, 20.4, 25.1, 26, 28 ir 37 punktuose nurodyti pažeidimai. Bendrovė įpareigota iki 2011 m. birželio 10 d. pateikti Inspekcijos Panevėžio regiono departamentui paaiškinimą dėl nustatytų pažeidimų ir priemonių planą nustatytiems pažeidimams pašalinti (b. l. 37–41). Inspekcijos 2011 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KPA-V-11-5 už minėtų pažeidimų padarymą UAB „Sanila“ direktoriui A. V., vadovaujantis ATPK 137³ straipsnio 1 dalimi, paskirta 800 Lt bauda (b. l. 52–53). Inspekcijos Panevėžio regiono departamento direktorius 2011 m. birželio 13 d. teikimu Nr. (60)11B-757 Inspekcijos Pažeidimų prevencijos komisijos pirmininkui pasiūlė UAB „Sanila“ panaikinti teisę vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą. Nustatyta, kad bendrovės direktorius įpareigojimo iki 2011 m. birželio 10 d. parašyti paaiškinimą ir pateikti priemonių planą jiems šalinti neįvykdė (b. l. 36). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartimi Inspekcijos 2011 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. KPA-V-11-5, kuriuo A. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 137³ straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 800 Lt bauda, pakeitė: iš A. V. pateikto kaltinimo (nutarimo) pašalino nuorodas, kad UAB „Sanila“ direktorius A. V. pažeidė Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo 25.1, 26, 28 ir 37 punktus bei Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 14 ir 15.3 punktus. Teismas taip pat nutarė kaltinimo dalį, kurioje nurodoma, kad vairavimo mokykla VĮ „Regitra“ nepateikė privalomos informacijos apie visus 19 užregistruotų mokinių, pakeisti nurodant, kad UAB „Sanila“ nepateikė informacijos apie du užregistruotus mokinius. A. V. už ATPK 137³ straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta švelnesnė nuobauda – 700 Lt bauda (b. l. 42–48). Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 50–51). Inspekcijos Pažeidimų prevencijos komisija, apsvarsčiusi Panevėžio regiono departamento direktoriaus teikimą dėl vairuotojų rengimo pažeidimų UAB „Sanila“, 2012 m. sausio 31 d. protokolu Nr. 5KE-1 nutarė už tai, kad vairavimo mokykla vykdė teorijos mokymą patalpoje, kuriai nebuvo atlikta ekspertizė, bei neturėjo teisės šioje patalpoje vykdyti vairavimo mokymo ir šiais veiksmais pažeidė Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 40 punkto nuostatas ir už tai, kad vykdė mokymą nesudariusi mokymo sutarčių, ir taip pažeidė Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo 20.1 punkto nuostatas, siūlyti Inspekcijos viršininkui panaikinti UAB „Sanila“ suteiktą teisę vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą (b. l. 33–35). Inspekcijos viršininkas 2012 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 2B-109 „Dėl poveikio priemonių ūkio subjektams“ 1.1 punktu panaikino UAB „Sanila“ suteiktą teisę vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą už tai, kad vairavimo mokykla vykdė teorijos mokymą patalpoje, kuriai nebuvo atlikta ekspertizė, ir neturėjo teisės šioje patalpoje vykdyti vairavimo mokymo, taip pažeisdama Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 40 punkto nuostatas, ir už tai, kad vykdė mokymą nesudariusi mokymo sutarčių ir taip pažeidė Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo 20.1 punkto nuostatas (b. l. 32).

Teismas nustatė, kad Reikalavimų aprašo 40 punkto pažeidimas atitinka Reikalavimų aprašo 49.6 punktą (teisė vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą panaikinama, kai vairavimo mokykla vykdė (-o) mokymą neturėdama nuosavos ar kitokiais teisėtais pagrindais naudojamos mokymo patalpos ir (ar) vairavimo mokymo aikštelės, kurių ekspertizė neatlikta), o Mokymo tvarkos aprašo 20.1 punkto pažeidimas atitinka Reikalavimų aprašo 49.5 punktą (teisė vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą panaikinama, kai vairavimo mokykla vykdė (-o) mokymą nesudariusi mokymo sutarties). Minėtų pažeidimų buvimas nustatytas įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi, o joje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 str., 58 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-54/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1575/2012). Nagrinėdamas bylą Panevėžio apylinkės teismas detaliai ištyrė Reikalavimų aprašo 40 punkte ir Mokymo tvarkos aprašo 20.1 punkte numatytus pažeidimus ir padarė išvadas dėl šių pažeidimų sudėties buvimo bei atitikimo administracinio teisės pažeidimo sąvokai, nurodytai ATPK 9 straipsnyje. Jokių naujų įrodymų pareiškėjas šioje byloje nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo kitaip vertinti vairuotojų mokymo bei mokymo sutarčių sudarymo aplinkybes.

Teismas nustatė, kad šiai administracinei bylai svarbus fakto nustatymas, kad mokymas vykdytas neturint nuosavos ar kitokiais teisėtais pagrindais naudojamos mokymo patalpos ir (ar) vairavimo mokymo aikštelės, kurių ekspertizė neatlikta. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatytas faktas, kad mokymai vyko Biržuose, Rotušės g. 2A, todėl ekspertizės atlikimo klausimas spręstinas dėl šitos patalpos. Reikalavimų aprašo nuostata dėl mokymo patalpos keitimo yra kilusi iš to, kad teisė vykdyti pirminį vairuotojų mokymą suteikiama tik esant teigiamai ekspertizės išvadai (Reikalavimų aprašo 37 p.).

Remdamasis Reikalavimų aprašo 46 ir 47 punktais, teismas padarė išvadą, kad 2012 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2B-109 „Dėl poveikio priemonių ūkio subjektams“ priėmė kompetentingas subjektas. Vadovaudamasis Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo 16 punktu, konstatavo, kad vairavimo mokyklos 2011 m. birželio 6 d. tikrinimo aktas pagrįstai perduotas Inspekcijai. Remdamasis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų 8.20 punktu, Reikalavimų aprašo 45 punktu, teismas nusprendė, kad, atliekant patikrinimą, renkama visa su galimai padarytais pažeidimais surinkta medžiaga, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pareigūnai neturėjo teisės reikalauti iš vairavimo mokyklos klientų paaiškinimų, juos apklausinėti.

Dėl pernelyg griežtos sankcijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra padaręs net du Reikalavimų aprašo 49 punkte išvardintus pažeidimus, kurie lemia teisės mokyti vairuotojus panaikinimą. Reikalavimų aprašo III skyriuje išdėstyti detalūs reikalavimai vairavimo mokyklų mokymo patalpoms nustatyti dėl visuomeniškai svarbaus siekio tinkamai parengti vairuotojus, kad būtų išvengta eismo įvykių padaromos žalos. Reikalavimų svarbą atspindi mokymo sąlygų UAB „Sanila“ naudotoje mokymo patalpoje Biržuose esančių sąlygų, kaip tai išdėstyta Panevėžio miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje tirtuose įrodymuose, skirtingumas nuo tų, kurios reikalaujamos Reikalavimų apraše. Teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad reikalavimas dėl mokymo klasės ekspertizės yra perteklinis. Mokymo sutarčių nesudarymas iki mokymo pradžios taip pat yra suprantamas reikalavimas ir negali būti laikomas pernelyg formaliu. Nebuvo nustatyta, kad Reikalavimų aprašo 49 punktas prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, todėl kreiptis dėl šiame teisės akte išdėstytų teisės normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitiems įstatymams teismas nematė teisinio pagrindo.

Nepagrįstu laikytas ir bendrovės argumentas, kad Inspekcija, priimdama Įsakymą vairavimo mokyklai, vadovavosi reikalavimais vežėjams. Pažymėta, kad pareiškėjui buvo pateiktas tik Įsakymo išrašas, susijęs su UAB „Sanila“ teisėmis ir pareigomis. Iš Inspekcijos Pažeidimų prevencijos komisijos posėdžio protokolo matyti, kad į posėdį buvo kviestos ir kitos įmonės, todėl 2012 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 2B-109 poveikio priemonės turėjo būti taikytos ne tik pareiškėjui, bet ir kitoms įmonėms.

Teisės vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą sustabdymo terminas nenurodytas, kadangi Įsakymu UAB „Sanila“ teisė vykdyti vairuotojų mokymo veiklą nebuvo sustabdyta. Šiuo atveju pareiškėjui buvo panaikinta teisė vykdyti vairuotojų mokymą, kuri panaikinama neterminuotai.

III.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Sanila“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 71–74) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

Pirmosios instancijos teismo sprendime pareiškėjui inkriminuotas dar vienas kaltinimas: „nustatyta, kad bendrovės direktorius įpareigojimo iki 2011-06-10 parašyti paaiškinimą ir pateikti priemonių planą jiems šalinti reikalavimo neįvykdė“. Tačiau iš tikrųjų paaiškinimas buvo parašytas tuoj po Inspekcijos Panevėžio regiono departamento pareigūnų apsilankymo (patikrinimo) 2011 m. gegužės 23 d. Rotušės g. 2A, Biržuose, bet pareiškėjas negavo jokio įpareigojimo iki 2011 m. birželio 10 d. pateikti ir priemonių planą jiems šalinti. Tai gali būti Inspekcijos Panevėžio regiono departamento klastotė. Dėl nedalyvavimo Inspekcijos Pažeidimų prevencijos komisijos posėdyje paaiškina, kad visi posėdžio dalyviai tik Inspekcijos tarnautojai, savo elgesiu varžantys ir pažeidžiantys pareiškėjo atstovo teises, nevengia arogancijos ir nepagarbos, neobjektyvūs ir šališki bei turintys asmeninį išankstinį nusistatymą, nėra geranoriškos darbo aplinkos, vyksta teismo spektaklis, nes niekam neįdomu išsiaiškinti, išklausyti, neleidžiama pasisakyti. Todėl pareiškėjo atstovas šiame posėdyje ir nedalyvavo. Inspekcijos pareigūnai tiek vykdydami patikrinimą, tiek minėto Komisijos posėdžio metu (ir kitais atvejais) veikė ne pagal jiems suteiktas teises. Pagal 2005 m. lapkričio 15 d. Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 2B-330 patvirtintą Inspekcijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų etikos kodeksą (toliau – ir Kodeksas) Inspekcijos veikloje pastebima daugybė Inspekcijos tarnautojų pažeidimų: tai viešieji interesai (Kodekso 5.1 p.); nusižengimai šiems profesinės etikos principams: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principui (Kodekso 8.1.1-8.1.3 p.), 2) teisingumo principui (Kodekso 8.2.2 p.), 3) padorumo principui (Kodekso 8.3.2, 8.3.4 p.), 4) sąžiningumo principui (Kodekso 8.4.1 p.), 5) nesavanaudiškumo principui (Kodekso 8.5.2 p.), 6) nešališkumo principui (Kodekso 8.6.1 p.), 7) asmeninės atsakomybės principui (Kodekso 8.9.1 - 8.9.3 p.); reikalavimo vengti veiksmų ar neveikimo, kurie kenktų kitų tarnautojų ar valstybės valdžios institucijų ir įstaigų bei vietos savivaldos institucijų autoritetui, juos kompromituotų, pažeidimas (Kodekso 10.5 p.); reikalavimo vengti elgesio, kuris gali būti suprastas kaip reikalavimas duoti kyšį, pažeidimas (Kodekso 10.7 p.).2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 2B-520 patvirtintame Teisės vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo tvarkos aprašo pažeidimų, dėl kurių sustabdoma teisė vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą, sąraše Reikalavimų aprašo 40 punktas ir Mokymo tvarkos aprašo 20.1 punktas nėra įvardinti kaip pažeidimai. Be to, netiesa, kad mokymas vykdytas, neturint nuosavos ar kitokiais teisėtais pagrindais naudojamos mokymo patalpos ir (ar) vairavimo mokymo aikštelės, kurių ekspertizė neatlikta (Reikalavimų aprašo 49.6 p.). Mokyklos mokymo patalpą ir aikštelę pagal visus reikalavimus pareiškėjas turi Panevėžyje, joms yra atlikta ekspertizė. Taip pat aplinkybės, dėl kurių mokiniai buvo renkami Biržuose, aiškiai ir detaliai išdėstytos skunde. Mokymas nebuvo pradėtas, todėl reikalavimo, nustatyto Mokymo aprašo 20.1 punkte, nesilaikymas konstatuotas visiškai nepagrįstai.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2011 m. gruodžio 7 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Šioje nutartyje neatskleistas (nepripažintas) mokytojo R. Ž. neteisingų parodymų, taip pat liudytojo S. S. parodymų apie susitikimų trukmę faktas, o tai suteikia pagrindą manyti, kad Panevėžio apygardos teismas buvo šališkas. Iš tikrųjų per 3 mokinių rinkimo ir sutarčių pasirašymo dienas mokytojas su kandidatais į kursus sugaišo apie 4-5 valandas. Taip pat Panevėžio apygardos teismui buvo nurodyta ir daugiau konkrečių faktų. Tačiau šis teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytos situacijos aplinkybes. Nors Panevėžio apygardos teismo nutartis ir yra neskundžiama, tačiau ji yra neteisinga ir naikintina. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo taip pat nevisapusiškai, iš esmės rėmėsi Panevėžio teismų nutartimis, nors Panevėžio teismai sprendė tik baudos klausimą, o Vilniaus apygardos administracinis teismas – suteiktos teisės vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą panaikinimo pagrįstumą. Šis teismas į pareiškėjo konkrečius, detalius paaiškinimus, aiškius ir logiškus mokymo veiklos sprendimus neatsižvelgė, todėl teismo sprendimas yra naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 88–89) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

Pareiškėjas iš esmės nepateikia jokių teisiškai reikšmingų argumentų bei pagrindų, dėl kurių turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas bei Inspekcijos viršininko 2012 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. 2B-109.Apeliantas kvestionuoja pačių pažeidimų, už kuriuos buvo panaikinta suteikta teisė vykdyti vairuotojų pirminį mokymą buvimą. Tačiau pareiškėjo skunde minimų pažeidimų klausimas išsamiai visapusiškai ir objektyviai yra išnagrinėtas teisminėse institucijose ir dėl jų priimtas neskundžiamas ir galutinis sprendimas, dėl jų taip pat visiškai aiškiai, objektyviai ir motyvuotai pasisakė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, todėl pareiškėjo skunde dėstomi argumentai visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Kaltinimai Inspekcijos pareigūnams viršijant savo įgaliojimus ir veikiant ne savo kompetencijos ribose, arogancija, šališkumu yra visiškai niekuo nepagrįsti ir nemotyvuoti ir išreiškia tik subjektyvią ir priešišką pareiškėjo poziciją. Inspekcijos pareigūnai veikia jiems teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribose, jokių pažeidimų šioje srityje nenustatė ir pirmosios bei apeliacinės instancijos Panevėžio teismai, nagrinėdami pareiškėjo skundus bei tikrindami surinktų įrodymų bei priimtų sprendimų teisėtumą. Poveikio priemonių taikymas taip pat reglamentuotas atitinkamais teisės aktais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog nesutinka su paties jam inkriminuoto pažeidimo, už kurį jam paskirta poveikio priemonė – panaikinta teisė vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą – padarymo faktu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Vertinant byloje pagrindinį pareiškėjo argumentą, jog teisės pažeidimo, kurį nustatė atsakovo pareigūnai (Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 40 punkto reikalavimo (vairavimo teorijos mokymo patalpai atlikti ekspertizę ir turėti teisę šioje patalpoje vykdyti vairavimo mokymą) pažeidimas bei Mokymo tvarkos aprašo 20.1 punkto reikalavimo (vykdyti vairavimo mokymą tik sudarius mokymo sutartis) pažeidimas), jis nepadarė, todėl jam neteisėtai ir nepagrįstai panaikinta teisė vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą, svarbu pažymėti, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtų pažeidimų buvimas nustatytas įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-58-768/2011 (Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-316-134/2011 palikta nepakeista), todėl ABTĮ 58 straipsnio prasme nustatytų pažeidimų faktas laikomas prejudiciniu šioje administracinėje byloje ir iš naujo neįrodinėjamas, juo labiau, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui jokių naujų įrodymų dėl pažeidimo padarymo fakto nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis vairuotojų mokymo bei mokymo sutarčių sudarymo aplinkybėmis, kadangi jų pagrindu ir buvo priimtas skundžiamas Įsakymas.

Tai, jog pareiškėjas nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. galutine ir neskundžiama nutartimi, nedaro šios nutarties negaliojančia bei nepaneigia šioje nutartyje ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartyje nustatytų faktų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, kadangi įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. 1 d., ABTĮ 14 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiamu Įsakymu bei pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai taip pat atmestini, remiantis tiek bylos duomenimis, tiek teisės aktų, taikytinų šioje byloje, nuostatomis.

Pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pareiškėjas kaltinamas ir Inspekcijos įpareigojimo iki 2011 m. birželio 10 d. parašyti paaiškinimą ir pateikti priemonių planą jiems šalinti reikalavimo neįvykdymu, nors paaiškinimą buvo parašęs tuoj po Inspekcijos Panevėžio regiono departamento pareigūnų patikrinimo 2011 m. gegužės 23 d. Rotušės g. 2A, Biržuose, ir negavo jokio įpareigojimo iki 2011 m. birželio 10 d. pateikti ir priemonių planą jiems šalinti, nepagrįstas, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog Inspekcijos pareigūnai pareiškėjo neplaninį patikrinimą atliko 2011 m. birželio 6 d., jo pagrindu tą pačią dieną surašė Vairavimo mokyklos tikrinimo aktą Nr. KPA-V-11-5, kuriame ir nurodytas reikalavimas pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus bei iki 2011 m. birželio 10 d. pateikti Inspekcijos Panevėžio regiono departamentui paaiškinimą dėl nustatytų pažeidimų ir priemonių planą nustatytiems pažeidimams pašalinti (b. l. 37-41). Pažymėtina, jog šiame akte pasirašė pareiškėjo direktorius A. V., patvirtindamas, kad su patikrinimo medžiaga susipažino bei gavo akto kopiją.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiai administracinei bylai svarbus nustatymas fakto (kuris ir buvo nustatytas įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi), kad ekspertizė neatlikta būtent mokymo patalpai Rotušės g. 2A, Biržuose, todėl pareiškėjo argumentas, kad vairavimo mokykla mokymo patalpą ir aikštelę pagal visus reikalavimus turi Panevėžyje, joms yra atlikta ekspertizė, neturi reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, kadangi mokymo faktas buvo nustatytas būtent pareiškėjo patalpose Rotušės g. 2A, Biržuose, kurioms ekspertizė nebuvo atlikta.

Be to, tai, kad Teisės vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 2B-520, Pažeidimų, dėl kurių sustabdoma teisė vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą, sąraše Reikalavimų aprašo 40 punktas ir Mokymo tvarkos aprašo 20.1 punktas nėra įvardinti kaip pažeidimai, neturi teisinės reikšmės, kadangi Pažeidimų, dėl kurių stabdoma teisė vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą, sąraše nurodyti tik tie pažeidimai, už kuriuos taikoma sankcija – teisės vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą sustabdymas. Tačiau teisės vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą panaikinimas, kuris ir buvo pritaikytas pareiškėjui skundžiamu Įsakymu, numatytas Reikalavimų aprašo 49 punkte.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyti galimi Inspekcijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų etikos kodekso pažeidimai vertintini kaip pareiškėjo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta objektyviais duomenimis, yra abstraktaus pobūdžio, kadangi niekaip nėra susieti su nagrinėjamu ginču, kalbama apie abstrakčią Inspekcijos pareigūnų veiklą, juo labiau, kad tiek administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję Panevėžio teismai, tiek pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje Inspekcijos pareigūnų atliktų pažeidimų, tikrinant būtent pareiškėjo vairavimo mokyklą ir skiriant administracinę nuobaudą pareiškėjo direktoriui bei vėliau sankciją pačiam pareiškėjui, nenustatė.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ištirtais duomenimis bei įvertintais įrodymais, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, tinkamai rėmėsi administracinių teismų praktika, t. y. priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sanila“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas