Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-02-17 · Administracinė byla Nr. eI2-322-505/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
eI2-322-505/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02128-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-322-505/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02128-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 51.4; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo J. J. skundas atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriuo prašoma panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 150-10920 „Atsisakyti įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą arba išbraukti iš jo“ bei įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjui leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis 2020 m. liepos 13 d. atsakovei pateikė prašymą įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina valstybės siena, sąrašą, tačiau atsakovė 2020 m. liepos 22 d. ginčijamu sprendimu atsisakyti įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą arba išbraukti iš jo Nr. 150-10920 prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad pareiškėjui tais kalendoriniais metais paskirta administracinė nuobauda už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo arba teistumą už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną.

Akcentavo, jog jis su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikalus (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypui nustatytos valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos, taip pat jo sutuoktinė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytos valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos, bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir šiam žemės sklypui nustatytos valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos, taip pat žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytos valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos. Pažymėjo, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip ir kiti jo ir sutuoktinės sklypai, patenka į valstybės sienos apsaugos zoną, 2012 metais buvo parengtas Miškotvarkos projektas 2012–2021 metams, pagal kurį privalu šį žemės sklypą tvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka. Teigė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2016 m. spalio 4 d. jau buvo pateikusi pranešimą jo sutuoktinei, kad šiame žemės sklype nustatyti mišku apaugę ir (ar) apaugantys ne miško žemės plotai – 1,42 ha, todėl juos reikėjo pašalinti ir nuolat prižiūrėti, kad žemės ūkio paskirties sklypas nebūtų toliau apaugantis krūmais. Pareiškėjo įsitikinimu, pagal teisinį reglamentavimą, nustatyti ribojimai patekti į valstybės sienos apsaugos zoną neturi būti taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims, kurie gyvena ar dirba valstybės sienos apsaugos zonoje, yra joje esančio nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai. Jis yra nekilnojamojo turto, esančio valstybės sienos apsaugos zonoje, savininkas ir naudotojas, todėl mano, jog atsakovės sprendimas neišduoti jam leidimo būti sienos apsaugos zonoje prieštarauja teisiniam reglamentavimui bei pažeidžia jo konstitucinę teisę nekliudomai naudotis nuosavybe – negavęs leidimo, jis negali prižiūrėti šeimos nekilnojamojo turto, jo valdyti, disponuoti juo. Pareiškėjo nuomone, priimdama ginčijamą aktą atsakovė privalėjo išnagrinėti visas aplinkybes, elgtis protingai ir proporcingai, atsižvelgdama į aplinkybes, kurių pagrindu negalima atsisakyti išduoti leidimo. Prašė skundą patenkinti, t. y. panaikinti ginčijamą sprendimą bei įpareigoti atsakovę išduoti leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje arba kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą teigė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 9 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zona – nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos priežiūrai užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės tarnybos priemonės ir į specialiais ženklais pažymėtą Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zoną patekti galima tik gavus tarnybos leidimą, t. y. vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, asmuo gali būti įtrauktas į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą ir tik būdamas sąraše gali lankytis Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zonoje, kitaip tariant joje negali būti kas nori ir kada nori. Šiose teritorijose tarnybos pareigūnai naudoja vaizdo stebėjimo sistemą, kitas technines priemones siekdami užtikrinti efektyvią sienos apsaugą. Pažymėjo, jog siekiant išvengti sienos apsaugos užtikrinimo nesklandumų asmenų prašymai dėl patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zoną principingai vertinami pagal Įstatymo 14 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant ir į asmenį apibūdinančias aplinkybes, siekiant įsitikinti, kad asmuo, būdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zonoje, nekels grėsmės viešosios tvarkos ar pasienio teisinio režimo efektyviam užtikrinimui ar kitokiais savo veiksmais negalės padaryti žalos valstybės interesams, taip pat kad asmuo, kuris lankysis šioje zonoje, nereikalaus papildomos jo priežiūros, bus patikimas ir neblaškys dėmesio saugant valstybės sieną.

Paaiškino, kad pareiškėjas tyčines nusikalstamas veikas vykdo nuo 2005 metų, paskutinė nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio l dalį (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis) buvo įvykdyta 2018 metais, skirta bausmė – bauda ir turto konfiskavimas. Akcentavo, jog pareiškėjas turi teistumą ir jo teistumas neišnykęs, taip pat, turimais duomenimis, pareiškėjas sistemingai pažeidinėja viešąją tvarką ignoruodamas visuomenei nustatytas įstatymo elgesio taisykles, t. y. nepaiso Kelių eismo taisyklių (automobilio vairavimas neturint teisės, vairavimas be automobilio ženklo, vairavimas neįregistruoto automobilio, vairavimas neatlikus techninės apžiūros, pasikartojantys leistino greičio viršijimai ir kt.), 2018 metais neteisėtai buvo pasienio ruože ir taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 536 straipsnio 1 dalį (valstybės sienos kirtimas ir patikrinimas arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas), o 2017 metais buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 7 dalį (akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką). Atsakovės įsitikinimu, darant teisės pažeidimus daugeliu atvejų pareiškėjo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti pažeidimai susiję ir su akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, laikymo, gabenimo, naudojimo nustatytos tvarkos pažeidimu, ir su pasienio teisinio režimo pažeidimu, pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos bei taikyta administracinė atsakomybė parodo asmens neatsakingumą, negerbimą valstybės nustatytų viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimo reikalavimų, ignoravimą pasienyje nustatytos tvarkos. Teigė, kad nors pareiškėjas 2020 m. liepos 13 d. pateikė prašymą įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą, nurodydamas pageidavimą būti A. B. pasienio užkardos veikimo teritorijoje (duomenys neskelbtini), siekiant patekti į gyvenamąją vietą ar nuosavybės teise disponuojamą ar naudojamą nekilnojamąjį turtą, būti valstybės zonoje ir užsiimti žemės ūkio veikla, nes yra nuosavybė, tačiau jokių papildomų paaiškinimų bei dokumentų nepateikė. Pažymėjo, kad, turimais duomenimis, pareiškėjas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ši teritorija nepatenka į Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zoną, o (duomenys neskelbtini) nėra pareiškėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto, taip pat nėra duomenų, kad šiuose kaimuose pareiškėjas užsiims žemės ūkio veikla. Pažymėjo, kad atsakovė neįgaliota atlikti tyrimo tikrinant pareiškėjo šeimos narių, giminių ar asmens duomenų, turimo nekilnojamojo turto ir pan., tačiau asmuo turi motyvuotai pateikti prašymą vadovaudamasis Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-590 „Dėl Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, III skyriuje nustatyta tvarka.

Atsakovės vertinimu, išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą prašymą ir atsižvelgus į teisinį reglamentavimą (fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens filialui, atstovybei bei juridinio asmens statuso neturinčiam asmeniui tais kalendoriniais metais paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo arba teistumą už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną) bei įvertinus pareiškėjo individualias savybes ir tai, kad pats pareiškėjas neturi Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zonoje nekilnojamojo turto, 2020 m. liepos 22 d. priimtas teisėtas sprendimas Nr. 150-10920 ir apie sprendimą pareiškėjas informuotas 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. 14 Var-2280 „Dėl sprendimo atsisakyti įrašyti į sąrašą“. Pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsakovė vertino kaip teisiškai nepagrįstą, todėl prašė jo netenkinti, taip pat prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 150-10920 „Atsisakyti įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą arba išbraukti iš jo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniai įrodymai – valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai – patvirtina, jog pareiškėjas su sutuoktine J. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjo sutuoktinė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytiems žemės sklypams nustatytos valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos.

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas J. J. 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyrių su prašymu įrašyti jį į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą, nurodydamas pageidavimą būti (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje (duomenys neskelbtini), t. y. patekti į gyvenamąją vietą ar nuosavybės teise disponuojamą ar naudojamą nekilnojamą turtą, būti valstybės sienos apsaugos zonoje ir užsiimti žemės ūkio veikla, nes yra nuosavybė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti viršininko funkcijas, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. liepos 13 d. prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktu, atsisakė pareiškėją įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą, priimdama 2020 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 150-10920 „Atsisakyti įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą arba išbraukti iš jo“.

Pareiškėjas apie priimtą 2020 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 150-10920 buvo informuotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. 14 Var-2280 „Dėl sprendimo atsisakyti įrašyti į sąrašą“ (toliau- ir Raštas), kuriame nurodoma, kad pareiškėjo prašymas netenkinamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu. Taip pat nurodyta, kad nors prašyme nurodoma, jog buvimo tikslas valstybės sienos apsaugos zonoje yra patekti į gyvenamąją vietą ar nuosavybės teise disponuojamą ar naudojamą nekilnojamąjį turtą, tačiau pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje pareiškėjo turimas nuosavos žemės sklypas su statiniais nepatenka į valstybės sienos apsaugos zoną.

Pareiškėjas skunde pagrindiniu argumentu panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 150-10920 „Atsisakyti įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą arba išbraukti iš jo“ nurodė, kad jis yra nekilnojamojo turto, esančio valstybės sienos apsaugos zonoje, savininkas ir naudotojas (naudoja sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausantį turtą), todėl atsakovės sprendimas neišduoti jam leidimo būti sienos apsaugos zonoje prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 4 daliai bei pažeidžia jo konstitucinę teisę nekliudomai naudotis nuosavybe.

Nagrinėjamu atveju taikytini Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas (akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau- ir Įstatymas) bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-590 patvirtintas Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo tvarkos aprašas (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 01 01) (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, leidžiama būti ar verstis ūkine, komercine veikla asmenims, įrašytiems į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Tvarkos aprašo I skyriaus 3 punkte, kuriame nurodyta, jog fiziniai, juridiniai asmenys, juridinio asmens filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys gali būti ar verstis ūkine, komercine veikla valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, tik tuomet, jei jie įrašyti į sąrašą, kurį sudaro Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Tvarkos aprašo II skyriaus 4 punktas numato, kad motyvuotu prašymu gali būti įrašomi į sąrašą juridiniai asmenys, juridinio asmens filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys, ketinantys valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, vykdyti ūkinę, komercinę ar visuomeninę veiklą.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, į Sąrašą gali būti įrašyti visi motyvuotą prašymą pateikę fiziniai ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys, neturintys teistumo už tyčines nusikalstamas veikas arba tais kalendoriniais metais paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už kontrabandą arba akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką.

Tvarkos aprašo IV skyriaus 18 punkte nurodyta. kad teikiant prašymą Valstybės sienos apsaugos tarnybos statutiniam valstybės tarnautojui, karjeros valstybės tarnautojui, darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, pateikiami 18.1 - 18.6 papunkčiuose nurodyti dokumentai. Vienas iš jų - leidimas verstis ūkine, komercine ar kitokia veikla valstybės sienos apsaugos zonoje ir/ar pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, jeigu toks leidimas teisės aktų nustatytais atvejais yra būtinas (Tvarkos aprašo 18.4 p.).

Pagal Tvarkos aprašo IV skyriaus 20 punktą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, priimdamas pateiktą prašymą, turi sutikrinti jame nurodytus duomenis su duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose, ir pasirašyti tam skirtoje prašymo vietoje (pasirašo tik raštu pateikiamus prašymus).

Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimas atsisakyti įrašyti fizinius ir juridinius asmenis, juridinių asmenų filialus, atstovybes bei juridinio asmens statuso neturinčius asmenis į sąrašą gali būti priimamas, kai: 1) fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo, pateikdamas prašymą, jame sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis; 2) fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo pateikė ne visus reikiamus dokumentus, nurodytus sąrašo sudarymo tvarkos apraše; 3) fizinis ir juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė bei juridinio asmens statuso neturintis asmuo kartu su prašymu pateikė negaliojančius ar suklastotus dokumentus; 4) fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens filialui, atstovybei bei juridinio asmens statuso neturinčiam asmeniui tais kalendoriniais metais paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo arba teistumą už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną; 5) asmuo, kurio buvimas valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Šio straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyti ribojimai netaikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims, kurie gyvena ar dirba valstybės sienos apsaugos zonoje, yra joje esančio nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai (Įstatymo 14 str. 4 d.).

Pagal Tvarkos aprašo V skyriaus 27 punktą, pareiškėjas turi teisę apskųsti sprendimą dėl įrašymo į sąrašą ar sprendimą atsisakyti įrašyti į sąrašą Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėtina tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., toliau – ir VAĮ) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 str., 2 str. 4 d.).

Pagal VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

Vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra objektyvumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).

Pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014).

Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra tos šių principų nuostatos, kurios yra skirtos administracinių aktų, priimamų viešojo administravimo srityje, teisėtumui reglamentuoti, o būtent, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Reikalavimas administracinius aktus, susijusius su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, grįsti įstatymais reiškia, kad viešojo administravimo srityje priimami sprendimai, kurie yra susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, turi būti ne tik kad grindžiami teisės normomis, bet ir šių sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus. Todėl tais atvejais, kai viešojo administravimo srityje priimto sprendimo turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis yra pripažįstamas neteisėtu ir paprastai turi būti panaikintas.

Tais atvejais, kai tikrinamas viešojo administravimo subjekto sprendimas VAĮ 8 straipsnio aspektu, turi būti nustatyta (jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų), ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) leistų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kaip viešojo administravimo subjektui, o kartu ir ginčijamam jos priimtam administraciniam aktui taikytini minėti iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio viršenybės ir objektyvumo principų bei iš Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies kylantys reikalavimai. Todėl konstatuotina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nagrinėdama pareiškėjo 2020 m. liepos 13 d. prašymą ir dėl jo priimdama ginčijamą sprendimą, turėjo objektyviai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, t. y. išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės prašymui objektyviai išnagrinėti, ir kritiškai, nešališkai jas įvertinti bei sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato.

Nagrinėjamu atveju Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginčijamą sprendimą grindė tik Administracinių nusižengimų registro duomenimis, jog fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens filialui, atstovybei bei juridinio asmens statuso neturinčiam asmeniui tais kalendoriniais metais paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo arba teistumą už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną (Įstatymo 14 str. 3 d. 4 p.), tačiau jokių faktinių duomenų ir argumentų šiam teisiniam pagrindui pagrįsti nei ginčo sprendime, nei Rašte atsakovė nenurodė ir šių duomenų nevertino pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl konstatuotina, kad atsakovė nepagrindė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme numatytų pagrindų atsisakyti pareiškėją įrašyti į minėtą sąrašą (Įstatymo 14 str. 3 d. 3 p., 4 d.) (Tvarkos aprašo 25 p.).

Kaip jau aukščiau minėta, pareiškėjo pateikti į bylą valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypui nustatytos valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos; pareiškėjo sutuoktinė J. J. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos; žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) ir jame esančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypui nustatytos valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos; (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytos valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos, ir kaip teigia pareiškėjas skunde, 2012 metais buvo parengtas Miškotvarkos projektas 2012-2021 metams, pagal kurį privalu šį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka. O būtent Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2016 m. spalio 4 d. jau buvo pateikusi pranešimą pareiškėjo sutuoktinei, kad šiame žemės sklype nustatyti mišku apaugę ir (ar) apaugantys ne miško žemės plotai - 1,42 ha. Todėl juos reikėjo pašalinti ir nuolat prižiūrėti, kad žemės ūkio paskirties sklypas nebūtų toliau apaugantis krūmais.

Bylos duomenys patvirtina, kad nors atsakovė, informuodama pareiškėją apie šioje administracinėje byloje ginčijamą 2020 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 150-10920, 2020 m. liepos 24 d. rašte Nr. 14 Var-2280 „Dėl sprendimo atsisakyti įrašyti į sąrašą“ pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme buvo nurodyta, jog buvimo tikslas valstybės sienos apsaugos zonoje yra patekti į gyvenamąją vietą ar nuosavybės teise disponuojamą ar naudojamą nekilnojamąjį turtą, tačiau pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje pareiškėjo turimas nuosavos žemės sklypas su statiniais nepatenka į valstybės sienos apsaugos zoną, tačiau jokiais argumentais ir faktiniais duomenimis (įrodymais) tai nebuvo pagrįsta nei skundžiamame sprendime, nei Rašte, t. y. nėra suprantama, kuris konkretus pareiškėjo ar jo sutuoktinės nuosavybės teise disponuojamas ar naudojamas nekilnojamasis turtas nepatenka į valstybės sienos apsaugos zoną, todėl konstatuotina, kad atsakovė nepagrindė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme numatytų pagrindų atsisakyti pareiškėją įrašyti į minėtą sąrašą (Įstatymo 14 str. 3 d. 3 p., 4 d.) (Tvarkos aprašo 25 p.).

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektui, keliami VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko) šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės veiksmai, kai atsakovės darbuotojas, priimdamas pateiktą pareiškėjo prašymą, nesutikrino jame nurodytų duomenų su duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose (nagrinėjamu atveju duomenis apie nuosavybės disponavimą ar naudojimąsi nekilnojamuoju turtu, leidimą užsiimti ūkine veikla, kuriuos privalėjo pateikti pareiškėjas)(Tvarkos parašo 18 p., 20 p.), nedera su gero administravimo ir išsamumo principais ir neatitinka individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, mažina visuomenės pasitikėjimą valdžios įstaigomis.

Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui dėl išdėstytų argumentų ginčijamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 150-10920 „Atsisakyti įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą arba išbraukti iš jo“ yra priimtas pažeidus minėtus iš įstatymo viršenybės ir objektyvumo, gero administravimo principų bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies kylančius reikalavimus, o tai akivaizdžiai nesuderinama ir su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimais. Nustatyti ginčijamo akto trūkumai pripažintini esminiais, nes nenurodyti administracinio akto priėmimo pagrindiniai faktai, įrodymai ir individuali argumentacija, kurie pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, kad asmuo galėtų ir turėtų suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tai yra pagrindas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 150-10920 „Atsisakyti įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą arba išbraukti iš jo“ panaikinti, nustačius, kad šis administracinis sprendimas yra nemotyvuotas bei nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) (VAĮ 8 str.), todėl teismui yra pasunkėjusios galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ginčo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo pripažinimui teisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylas, pvz., 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1132-629/2019, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1402-629/2019).

Pareiškėjas skundu prašo teismo įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjui leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje.

Teismui konstatavus, kad atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pažeisdama VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl minėtas pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. J. 2020 m. liepos 13 d. prašymą įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą, nes tokio pobūdžio sprendimų priėmimas yra išimtinai viešojo administravimo subjekto (atsakovės) kompetencija.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad jis yra nekilnojamojo turto, esančio valstybės sienos apsaugos zonoje, savininkas ir naudotojas, todėl atsakovės sprendimas neišduoti jam leidimo būti sienos apsaugos zonoje prieštarauja teisiniam reglamentavimui bei pažeidžia jo konstitucinę teisę nekliudomai naudotis nuosavybe, todėl prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; kt.). Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjo iškeltų abejonių dėl minėto teisinio reguliavimo neatitikimo Konstitucijai turi būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 150-10920 „Atsisakyti įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą arba išbraukti iš jo“.

Įpareigoti atsakovę Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. J. 2020 m. liepos 13 d. prašymą įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaJanina Vitunskienė