- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-132-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33156-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- O. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos pakeitimo, uzufrukto nustatymo, taip pat pagal atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei O. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1822-1019/2018 pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos pakeitimo, uzufrukto nustatymo, taip pat pagal atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei O. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
2. Ieškovė O. B. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 3, 4 punktų, kadangi atsakovas nevykdo sprendimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad D. B. visada tinkamai vykdė savo įsipareigojimą ir teikė nepilnamečio sūnaus M. B. naudai išlaikymą nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio imtinai. Iš atsakovo mokėjimų pavedimų išrašų kopijos matyti, jog D. B. savo nepilnamečio sūnaus naudai iš viso yra sumokėjęs 5000 Eur sumą. Atsakovas nurodė, jog, priešingai nei teigia ieškovė, būtent ji nevykdo teismo patvirtina taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo ir nesudaro jam sąlygų tinkamai bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi. Faktas, jog atsakovas tinkamai vykdo savo įsipareigojimą teikti išlaikymą nepilnamečio sūnaus naudai, yra puikiai žinomas ieškovei, kadangi šios lėšos šalių susitarimo pagrindu buvo mokamos į O. B. banko sąskaitą. Nepaisant to, ieškovė vis tiek kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, pateikdama žinomai melagingą informaciją. Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, egzistuoja pakankamas pagrindas, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, pripažinti, kad O. B. piktnaudžiavo procesinėmis teisinėmis priemonėmis ir skirti jai baudą, kurios dydis parinktinas teismo nuožiūra. Atsakovas D. B. taip pat nesutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovas nevykdo savo pareigos mokėti į ieškovės asmeninę banko sąskaitą kas mėnesį 200 Eur dydžio piniginę kompensaciją būsto nuomai. Pažymėjo, jog D. B. šį įsipareigojimą vykdė tinkamai nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio imtinai ir iš viso ieškovės naudai sumokėjo 2800 Eur sumą. Šių mokėjimų tikslinė paskirtis buvo ieškovės būsto nuomos kompensacija, todėl atsakovas šiuos mokėjimus atlikdavo tik ieškovei pateikiant informaciją apie jos nuomojamą būstą, būsto nuomai patiriamas išlaidas ir pan. Ieškovei nebeteikiant minėtų duomenų, D. B. turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog šių mokėjimų reikalingumas objektyviai yra išnykęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi tenkino ieškovės O. B. prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir išdavė ieškovei O. B. vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies:
„3. Šalys susitaria pakeisti išlaikymo vaikui dydį ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. atsakovas D. B. įsipareigoja teikti po 250 eurų išlaikymą iki sūnaus pilnametystės, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant tokias lėšas į asmeninę O. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor banke.
4. Šalys susitaria, kad D. B. moka į O. B. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor banke, kas mėnesį po 200 eurų piniginę kompensaciją būsto nuomai iki kol bus įvykdytas 2017 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017 4.6 punktas.“
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 3, 4 punktais atsakovas įsipareigojo kas mėnesį teikti išlaikymą sūnui po 250 Eur iki sūnaus pilnametystės, taip pat kas mėnesį mokėti po 200 Eur piniginę kompensaciją būsto nuomai. Teismas iš bylos šalių pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad išlaikymas ir kompensacija už būsto nuomą nėra mokama kas mėnesį, kaip numatyta taikos sutartyje; kompensaciją už būsto nuomą atsakovas mokėjo iki 2019 m. birželio mėnesio.
6. Teismas nurodė, kad neturi teisinės reikšmės atsakovo paaiškinimai, kad jis mokėjo kompensaciją po 200 Eur už būsto nuomą iki 2019 m. birželio mėnesio, nes, pasak atsakovo, negavo iš ieškovės duomenų apie nuomojamą būstą, nuomai patiriamas išlaidas. Teismas pažymėjo, kad taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad atsakovas moka kompensaciją už būsto nuomą iki kol bus įvykdytas 2017 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017 4.6 punktas („4.6. Siekdamas papildomai užtikrinti nepilnamečio sūnaus gerovę, per dviejų metų terminą po santuokos nutraukimo (teismo nutarties/sprendimo įsiteisėjimo) D. B. įsipareigoja sūnui M. B. nupirkti ir padovanoti butą, neviršijantį 30 000 Eur sumos. Pareiškėjas pasilieka teisę valdyti nurodytą turtą 5 proc. (t. y. teisinę turto registraciją atliekant tokia proporcija – 95 proc. registruojant sūnaus vardu, 5 proc. - pareiškėjo vardu“). Teismas konstatavo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad sprendimo 4.6 punktas yra įvykdytas (CPK 178 straipsnis).
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. B. pažeidė taikos sutarties sąlygas (3, 4 punktus), nes prievolė teikti išlaikymą ir mokėti kompensaciją už būsto nuomą nėra vykdoma laiku, sprendė, kad pagrindo neišduoti vykdomojo rašto nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti išduoti ieškovei O. B. vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Tik tuomet, kai viena šalis nevykdo taikos sutarties, kita šalis įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašo išdavimo. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo gavo 2019 m. spalio 21 d. Šiame prašyme buvo nurodyta, jog D. B. piktybiškai nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties, tame tarpe ir susitarimo dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. B. teikimo. Ginčijamas teismo sprendimas buvo priimtas 2019 m. lapkričio 13 d., tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendimo priėmimo metu atsakovas taikos sutartį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui teikimo buvo visiškai įvykdęs, dėl ko teismas neturėjo pagrindo spręsti apie tai, kad atsakovas taikos sutartį vykdo netinkamai. Tiek iš atsakovo pateikiamo banko sąskaitos išrašo nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d., tiek iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog teismo sprendimo priėmimo dieną D. B. buvo atlikęs visus mokėjimus pagal taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo. Nors atsakovas ir neginčija aplinkybės, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui nebuvo teikiamas itin preciziškai, tačiau šiuo atveju didesnė reikšmė turi būti teikiama faktui, jog atsakovas finansiškai pagal taikos sutartį yra visiškai atsiskaitęs.
8.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nurodė, jog neturi teisinės reikšmės atsakovo paaiškinimai, kad jis mokėjo kompensaciją po 200 Eur už būsto nuomą iki 2019 m. birželio mėnesio dėl to, kad jis negavo iš ieškovės duomenų apie nuomojamą būstą, nuomai patiriamas išlaidas. Šiuo atveju teismas netinkamai vertino šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas. Taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė dėl 200 Eur dydžio piniginės kompensacijos būsto nuomai, iki kol bus įvykdytas 2017 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017, 4.6. punktas. Vertinant taikos sutarties sąlygą, kuria atsakovas D. B. įsipareigojo mokėti į O. B. asmeninę banko sąskaitą kas mėnesį po 200 Eur piniginę kompensaciją būsto nuomai, pažymėtina, jog taikos sutarties sudarymo metu šalys tarėsi išimtinai dėl kompensacinio pobūdžio mokėjimo. Ieškovė ir atsakovas, įvertinę aplinkybę, kad vienintelis šalių turėtas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui, priėmė sprendimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo kompensuoti ieškovės išlaidas tik gyvenamojo būsto nuomai. Atsakovas sąžiningai laikėsi savo įsipareigojimo ir kompensavo ieškovės išlaidas būsto nuomai nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. birželio mėnesio imtinai. Ieškovei nebeteikiant duomenų apie jos patiriamas išlaidas būsto nuomai, atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog tokių mokėjimų reikalingumas yra išnykęs. Priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet ieškovė, nepatirdama jokių išlaidų, susijusių su būsto nuoma, galėtų piktybiškai naudotis atsakovo teikiama kompensacija, ją panaudojant asmeniniams interesams, taip tiesiogiai paneigiant šalių susitarimo esmę.
Atsiliepimas
2. Ieškovė O. B. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Atsakovas sistemingai vengia arba nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3, 4 punktų arba mokėjimus atlieka netinkamu laiku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, <...> turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo teikiami rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, šie įrodymai priimami.
Dėl atsakovo atskirojo skundo.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
5. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos ir nevykdomos taikos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 4 punktas).
7. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
8. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1822-1019/2018 pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos pakeitimo, uzufrukto nustatymo, taip pat pagal atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei O. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Kadangi minėta nutartis įsiteisėjo, ji jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu. Byloje taip pat nustatyta, kad teisme 2019 m. spalio 21 d. buvo gautas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 3, 4 punktų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir išdavė ieškovei O. B. vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies: „3. Šalys susitaria pakeisti išlaikymo vaikui dydį ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. atsakovas D. B. įsipareigoja teikti po 250 eurų išlaikymą iki sūnaus pilnametystės, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant tokias lėšas į asmeninę O. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor banke. 4. Šalys susitaria, kad D. B. moka į O. B. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor banke, kas mėnesį po 200 eurų piniginę kompensaciją būsto nuomai iki kol bus įvykdytas 2017 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017 4.6 punktas.“ Atsakovas D. B., nesutikdamas su minėta 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
9. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad nutarties priėmimo metu atsakovas taikos sutartį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui teikimo buvo visiškai įvykdęs, dėl ko teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas taikos sutartį vykdo netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
10. Kaip jau byloje nustatyta, teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė pakeisti išlaikymo vaikui dydį ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. atsakovas D. B. įsipareigojo teikti po 250 eurų išlaikymą iki sūnaus pilnametystės, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant tokias lėšas į asmeninę O. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor banke. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui privalo būti užtikrinamas nuolatinis, reguliarus, pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Pačios šalys minėtu taikos sutarties 3 punktu taip pat aiškiai sulygo, kad sutartas 250 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui turi būti mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Paties atsakovo teismui pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog atsakovas išlaikymą už 2018 m. gruodžio mėnesį sumokėjo 2019 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu, nors išlaikymas už gruodžio mėnesį turėjo būti mokamas 2019 m. sausio mėnesį. Atsakovas 2019 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymais sumokėjęs išlaikymą už 2018 m. gruodžio mėnesį ir 2019 m. sausio mėnesį, jokių išlaikymo mokėjimų neatliko net tris mėnesius, t. y. sekantis mokėjimas po 2019 m. vasario 14 d. atliktų mokėjimų, buvo atliktas tik 2019 m. gegužės 15 d., kuomet sumokėtas išlaikymas už 2019 m. vasario mėnesį, tuo tarpu išlaikymas už 2019 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius buvo sumokėtas tik 2019 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymais. Išlaikymas už 2019 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius buvo sumokėtas tik 2019 m. spalio 24 d., t. y. jau po to, kai ieškovė O. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Iš šių nustatytų aplinkybių, akivaizdu, jog sutartas 250 Eur dydžio išlaikymas nėra teikiamas reguliariai, t. y. išlaikymas nėra mokamas kas mėnesį, kaip numatyta taikos sutarties 3 punkte. Laikytina, jog tokiu būdu atsakovas nuolat pažeidinėja taikos sutarties 3 punktą. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats atsakovas savo atskirajame skunde nurodydamas, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui nebuvo teikiamas itin preciziškai.
11. Taip pat teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad D. B. moka į O. B. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor banke, kas mėnesį po 200 eurų piniginę kompensaciją būsto nuomai iki kol bus įvykdytas 2017 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017 4.6 punktas. Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad atsakovas kompensaciją būsto nuomai mokėjo iki 2019 m. birželio mėnesio imtinai. Atsakovas pats pripažįsta, jog šios kompensacijos nebemoka, o tokį savo elgesį motyvuoja tuo, kad jis įsipareigojo kompensuoti ieškovės išlaidas tik gyvenamojo būsto nuomai, tačiau ieškovei nebeteikiant duomenų apie jos patiriamas išlaidas būsto nuomai, atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog tokio mokėjimo reikalingumas yra išnykęs. Atsakovo manymu, priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet ieškovė, nepatirdama jokių išlaidų, susijusių su būsto nuoma, galėtų piktybiškai naudotis atsakovo teikiama kompensacija, ją panaudojant asmeniniams interesams, taip tiesiogiai paneigiant šalių susitarimo esmę. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su šiais atsakovo argumentais neturi pagrindo.
12. Atkreiptinas dėmesys, jog taikos sutarties 4 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 200 Eur dydžio kompensaciją būsto nuomai iki kol bus įvykdytas 2017 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017 4.6 punktas. Duomenų, kad minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo 4.6 punktas yra įvykdytas, į bylą nėra pateikta, todėl atsakovo pareiga mokėti kompensaciją būsto nuomai nėra išnykusi. Jokių kitų aplinkybių, leidžiančių atsakovui nemokėti taikos sutartimi sulygtos kompensacijos, taikos sutarties 4 punktas nenumato.
13. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai vertino šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra vertinamos taikos sutarties sąlygos. Tuo atveju, jei atsakovui kyla klausimų dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų taikymo ir aiškinimo, taikos sutarties vykdymo, jis turi teisę kreiptis į taikos sutartį patvirtinusį teismą dėl procesinio sprendimo išaiškinimo CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka.
14. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog D. B. pažeidė taikos sutarties sąlygas (3, 4 punktus), prievolė teikti išlaikymą ir mokėti kompensaciją už būsto nuomą nėra vykdoma laiku, dėl ko pagrįstai sprendė, kad pagrindo neišduoti vykdomojo rašto nėra.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
16. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.