Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. (A. O.) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujamai Teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas, sutikslinęs reikalavimus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymu, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.272 straipsniu prašo: 1) Priteisti iš Lietuvos valstybės ieškovo A. O. naudai 7507,15 eurų turtinės žalos; 2) Priteisti iš Lietuvos valstybės ieškovo A. O. naudai 1000 eurų neturtinės žalos; 3) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2012-02-03 Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius ieškovui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už to paties Reglamento pažeidimą. Minėtu pagrindu prekių sulaikymo protokolu Nr. ILK 1000899, muitinės poste buvo sulaikyta transporto priemonė, t.y. automobilis VW Passat. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinė muitinė 2012-03-20 priėmė nutarimą kuriuo A. O. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 209-3 str. 4 d. ir paskirta 150,00 Lt (43,44 Eur) bauda, bei konfiskuotas neteisėtai gabentas kuras 96 1. Ieškovas nutarimą apskundė, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-15 nutartimi skundą atmetė, ir pasisakė dėl kritikuoto poįstatyminio akto teisėtumo. Padavus skundą Klaipėdos apygardos teismas 2012-07-25 nutartimi skundo netenkino ir atsisakė tirti poįstatyminio akto atitikimo Tarybos Reglamentui.

Ieškovui nutarus susigrąžinti jam priklausančius automobilius: VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo buvo pareikalauta atlyginti su priverstiniu transporto priemonių nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jų saugojimu susijusias išlaidas. Nepavykus susitarti ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas įpareigoti UAB „P.“' bei Klaipėdos teritorinę muitinę besąlygiškai, t.y. neatlyginant su priverstiniu transporto priemonių nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jų saugojimu susijusių išlaidų, grąžinti jam automobilius: VW Passat. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti A. O. naudai 8.920,30 eurų nuostolių atlyginimui ir visas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-25 sprendimu A. O. ieškinį atmetė, o atsakovės UAB „P.“ priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš A. O. 7113,79 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme datos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 92 Eur dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. A. O. priteistą 7113,80 Eur sumą UAB „Priekabos“ sumokėjo 2015-11-16.

Civilinės bylos dėl transporto priemonių grąžinimo nagrinėjimo metu, ieškovui tapo žinoma, kad 2015-06-17 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) išnagrinėjo administracinę bylą ir savo sprendime pripažino prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui muitinių lengvatų netaikymą kurui, esančiam privačios motorinės transporto priemonės degalų bake. kai keleivis per kalendorinį mėnesį į Lietuvos Respubliką atvyksta 6 ir daugiau kartų. Tokiu būdu ieškovo A. O. veika negali būti traktuojama kaip nusikalstama, o jam priklausančių automobilių priverstinis sulaikymas, transportavimas, saugojimas aikštelėje bei Klaipėdos teritorinės muitinės 2011-11-30 ir 2012-03-22 nutarimai, kuriais pripažinta padarius ieškovą administracinės teisės pažeidimus yra neteisėti. Todėl ieškovas apsisprendė, kad dėl jo žalos kalta teismų sistema, kadangi pagal įstatymą teismai- sudedamoji Lietuvos Valstybės dalis ir pareiškė atsakovei ieškinį dėl žalos atlyginimo, kur nurodė, kad buvo padaryta turtinė 7113,80 Eur žala, susidariusi už automobilių aikštelę ir neturtinė 1000 Eur žala, kadangi tiek metų bylinėjosi, buvo žeminamas, vadinamas nusikaltėliu, sistemiškai darančiu pažeidimus.

Paaiškino, kad administracinėse bylose dėl proceso atnaujinimo nesikreipė, nes yra suėjusi senatis, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-25 sprendimo neskundė, nes nusivylė teismų sistema. Pagal Teismų įstatymo 40¹ straipsnį numatytas teismų kreipimasis į Europos Sąjungos teismines institucijas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo sprendimuose visada pabrėždavo, kad Europos sąjungos norminis aktas turi viršenybės principą – hierarchiją ir negali būti poįstatyminis aktas prieštaraujančiu hierarchijai. Nagrinėjant administracines bylas buvo keltas klausimas dėl poįstatyminio akto prieštaravimo, bet teismai netyrė ir žala atsirado todėl, kad nebuvo padaryta tai, kas privalėjo būti padaryta. Ir tai tiesioginė teismų kaltė.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau - Teismų įstatymas) 3 str. teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Vadovaujantis Teismų įstatymo 1 str. 3 d. bylose teismų sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Žemesnės instancijos teismų sprendimų kontrolę vykdo aukštesnės instancijos teismai, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, todėl Teisingumo ministerija neturi teisinio pagrindo nesutikti su įsiteisėjusiais ir instancine tvarka peržiūrėtais teismų sprendimais. Tačiau Teisingumo ministerija pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teismo neteisėtus veiksmus, kadangi nei viename teismų priimtame procesiniame dokumente, iš kurių ieškovas kildina neteisėtus teismo veiksmus nekonstatuoti teismo neteisti veiksmai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo nurodoma byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas 2015-06-17. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit, jis išvestas iš Konstitucijos 7 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos, kad „galioja tik paskelbti įstatymai”. Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iš jį sudarančių elementu - teisinio saugumo reikalavimu. Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai).(LR KT 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Pažymėjo, kad šiuo atveju kaip prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui buvo pripažintas ne Įstatymas, o poįstatyminis teisės aktas, t.y. Vyriausybės nutarimais patvirtintos taisyklės, o Įstatymo leidėjo numatyta tam tikrais atvejais grįžtamoji galia gali būti nustatyta tik įstatymo formos aktams. Todėl iki LVAT 2015-06-17 priimto sprendimo, teismai 2012 m. nagrinėdami administracinę bylą, rėmėsi Vyriausybės nutarimais, kurie nebuvo pripažinti kaip prieštaraujančiais Konstitucijai, todėl laikytina, kad teismo neteisėtų veiksmų nėra.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė Nr. 2-6145-642/2015 jau po LVAT priimto sprendimo. Ieškovo suformuluotas ginčo pagrindas ir dalykas buvo savininko teisių gynimas ir nuostolių atlyginimas, klausimas dėl antikonstituciniais pripažintų poįstatyminių aktų taikymo byloje keliamas nebuvo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinę bylą išnagrinėjo būtent ieškovo ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu ir ieškovo nurodytam atsakovui. Todėl Teisingumo ministerija mano, kad minėtoje civilinėje byloje teismo veiksmų neteisėtumas nekonstatuotas.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu atveju esminis dalykas yra teisėjų kaltės klausimas. Teisėjo kaltė „nustatoma, jeigu įrodomos šios aplinkybės: 1) pradiniu sprendimu pažeista taisyklė buvo pakankamai aiški ir žinoma priimant tą sprendimą, ir 2) teismas, priimdamas neteisingą sprendimą, padarė akivaizdžiai nepateisinamą klaidą, atsižvelgiant į informaciją, kuri jam buvo prieinama” (V an G. n W„ L. J., L. P. T. L. Oxford and Portland, Oregon: H. P., 2000. P. 388, cit. pgl. S. S.-D. “Valstybės deliktinės atsakomybės raidos tendencijos”, daktaro disertacija, 2008, Vilnius). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Nagrinėjamu atveju, nei nagrinėjant administracinę bylą, nei civilinę bylą, teismų kaltė niekur nekonstatuota ir ieškovas teismo kaltės neįrodė, kadangi jos nėra. Šiuo atveju ieškovas kaip įrodymus nurodo administracinių ir civilinės bylos eigą ir medžiagą, teigia, kad nepalankūs teismų sprendimai minėtose bylose yra pagrindas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Tai yra tik subjektyvi ieškovo nuomonė, nepagrįsta įrodymais, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į tai ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos, atsiradusios dėl teismų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2011-11-30 priėmė nutarimą kuriuo A. O. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 209-3 str. 4 d. ir nubaudė 200,00 Lt (57,92 Eur) bauda, bei konfiskavo neteisėtai gabentą kurą 65 1. 2011-09-24 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 1LK003377, sulaikytas automobilis VW Passat, valst. Nr (duomenys neskelbtini) grąžintas. A. O. nutarimą apskundė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-02 nutartimi skundo netenkino ir paliko galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2011-11-30 nutarimą. Apeliaciniu skundu apskundus nutartį, Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-11 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nutartį paliko nepakeistą (administracinė byla II-11-795/12).

Klaipėdos teritorinė muitinė 2012-02-03 priėmė nutarimą kuriuo A. O. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 209-3 str. 4 d. ir nubaudė 150,00 Lt (43,44 Eur) bauda, bei konfiskavo neteisėtai gabentą kurą 96 1. Sulaikytas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas. A. O. nutarimą apskundė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-15 nutartimi skundo netenkino. Apeliaciniu skundu apskundus nutartį, Klaipėdos apygardos teismas 2012-07-25 nutartimi skundo netenkino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nutartį paliko nepakeistą (administracinė byla II-98-718/12).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-25 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6145-642/2015, kuriuo ieškovo A. O. ieškinį dėl savininko teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo atmetė, atsakovės UAB “P.“ priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš A. O. 7113,79 Eur skolos už transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015-04-03 iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 292 Eur. Sprendimas įsiteisėjo, jo pagrindu pradėtas išieškojimas, 2016-01-20 vykdomasis raštas grąžintas pilnai įvykdytas (civilinė byla Nr. 2-6145-642/2015).

Ieškovas įrodinėja, jog teismai savo neteisėtais veiksmais jam padarė 7507,15 eurų turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalą.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad „civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“.

Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taigi valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Pažymėtina, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų ir kaltų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 str. įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 str.); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis Nr. 3K-3-207/2011).

Ieškovas teismų neteisėtus veiksmus sieja su priimtomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-02, Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-11, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-15 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-25 nutartimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėti teismų sprendimai buvo peržiūrėti įstatymų nustatyta tvarka, jokių pažeidimų, neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta, priimtos nutartys yra teisėtos, galioja, įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintos. Motyvuodamas teismų neteisėtus veiksmus ieškovas remiasi LVAT 2015-06-17 administracinėje byloje Nr. I-5-442/2015 priimtu sprendimu. Nurodo, jog remiantis minėtu sprendimu ieškovo veika negali būti traktuojama kaip nusikalstama, o jam priklausančių automobilių priverstinis sulaikymas, transportavimas, saugojimas aikštelėje bei Klaipėdos teritorinės muitinės 2011-11-30 ir 2012-03-22 nutarimai yra neteisėti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d. nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Ši Konstitucijos nuostata reiškia, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti. Demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų. Konstitucijos 7 str. 2 d. taip pat atsispindi svarbus teisės principas lex retro non agit, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Remiantis minėtu principu, negalima iš asmens reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką ir todėl negalėjus žinoti būsimų reikalavimų. Taigi, įstatymai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą. Šiuo atveju Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimai priimti 2011 ir 2012 metais, Klaipėdos miesto apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų nutartys priimtos 2012 metais, o sprendimas, kuriuo remiasi ieškovas priimtas LVAT 2015-06-17, tai yra po trijų metų, kas paneigia teismų neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 1998-03-25, 2001-01-11 nutarimas), šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad prieštaraujančiu konstituciniam teisės principui pripažintas poįstatyminis teisės aktas, šis principas netaikytinas. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog teismai pažeidė teisinę pareigą priimti teisingą sprendimą. Tai kartu reiškia, jog neįrodytas valstybės veikos neteisėtumas (CPK 178 straipsnis).

Teismo veiksmų neteisėtumas neįrodytas ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6145-642/2015. Iš bylos medžiagos matyti, kad sprendimas minėtoje byloje buvo priimtas 2015-09-25, t. y. jau po LVAT 2015-06-17 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5-442/2015. Tačiau nagrinėjant minėtą civilinę bylą klausimas dėl poįstatyminio teisės akto prieštaravimo konstituciniam teisinės valstybės principui nebuvo keliamas, nors pats ieškovas teigia, kad jam buvo žinoma apie priimtą LVAT 2015-06-17 sprendimą. Be to ieškovas šio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-25 sprendimo neskundė ir pilnai įvykdė.

Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, šiuo atveju – ieškovu) (CPK 178 str.). CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Ieškovas,, tvirtindamas, kad ieškinyje nurodyti teismų ir teisėjų priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti veiksmai, lėmę žalos jam atsiradimą, turėjo pagrįsti ne tik šių veiksmų neteisėtumą, bet ir jų priežastinį ryšį su patirta žala. Civilinė atsakomybė negalima neįrodžius bent vienos iš nurodytų sąlygų. Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, atsakovo (t.y. valstybės) kaltė nėra preziumuojama, todėl įrodyti atsakovo kaltę tenka šias aplinkybes teigiančiai šaliai, t.y. apeliantui (ieškovui). Taigi įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilines bylas tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė nei teismų sprendimų neteisėtumo, nei jo procesinių teisių pažeidimo, nagrinėjant tiek aukščiau paminėtas administracines bylas, tiek civilinę bylą, teismas ieškinį atmeta, konstatuodamas, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta atsakovo veikos neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp įrodinėjamos žalos (CPK 178, 185 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos atsakovo naudai (CPK 93 straipsnis). Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo A. O. (A. O.) ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.