Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujamai Teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Byloje kilo ginčas dėl pareikšto ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos, atsiradusios dėl teismų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

8. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo (ar jo dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jo teises bei teisėtus interesus, o tik deklaratyviai nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir atkartojo ieškinyje nurodytas ir jau pirmosios instancijos teismo aptartas aplinkybes.

9. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir sutinka su sprendime padarytomis išvadomis, todėl plačiau pasisako tik dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimu A. O. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209-3 straipsnio 4 dalį ir nubaudė 200,00 Lt bauda, konfiskavo neteisėtai gabentą kurą 65 1. 2011-09-24 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. O. nutarimą apskundė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi skundo netenkino ir paliko galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimą. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos teritorinė muitinė 2012 m. vasario 3 d. nutarimu A. O. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 209-3 straipsnio 4 dalį ir nubaudė 150,00 Lt bauda bei konfiskavo neteisėtai gabentą kurą 96 1. Sulaikytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. O. nutarimą apskundė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi skundo netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 25 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6145-642/2015 ieškovo A. O. ieškinį dėl savininko teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo atmetė, atsakovės UAB “Priekabos“ priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš A. O. 7113,79 Eur skolos už transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015-04-03 iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 292 Eur.

11. Ieškovas byloje nurodė, kad 2015 m. birželio 17 d. LVAT administracinėje byloje Nr. 1-5-442/2015 pripažino prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui muitinių lengvatų netaikymą kurui, esančiam privačios motorines transporto priemones degalų bake, kai keleivis per kalendorinį mėnesį į Lietuvos Respubliką atvyksta 6 ir daugiau kartų. Todėl ieškovo veika negalėjo būti vertinama kaip nusikalstama, o jam priklausančių automobilių priverstinis sulaikymas, transportavimas, saugojimas aikštelėje bei Klaipėdos teritorinės muitinės aukščiau paminėti nutarimai padarius ieškovą administracines teisės pažeidimus yra neteisėti. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad šiais neteisėtais veiksmais teismai jam padarė 7 507,15 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą.

12. Atsakomybę už žalą, kurią padaro teismas ar teisėjas, nagrinėjant civilines bylas, reglamentuoja CK 6.272 straipsnio 2 dalis. Analogiška CK nuostata taikoma ir teisėjams, nagrinėjantiems administracines bylas. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, atsakovo kaltė nėra preziumuojama, todėl įrodyti atsakovo kaltę turi ieškovas. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindų (CPK 178 straipsnis), ieškovui, siekiančiam civilinės atsakomybės valstybei taikymo, reikia įrodyti, kad patyrė žalą ir, kad tokios žalos atsiradimą priežastiniu ryšiu nulėmė konkretūs teismo neteisėti procesiniai veiksmai.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo nurodomi teismų procesiniai sprendimai buvo peržiūrėti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. žemesnės instancijos teismų sprendimų kontrolę vykdė aukštesnės instancijos teismai, jokių pažeidimų ar neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta. Įvertinus byloje esančius duomenis ir įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė teismų neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Teismų kaltė niekur nekonstatuota, apeliantas taip pat teismų kaltės byloje neįrodė. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes tam nėra teisinio pagrindo.

14. Teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodoma LVAT byla Nr. 1 -5-442/2015, kurioje LVAT pripažino prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui muitinių lengvatų netaikymą kurui, esančiam privačios motorines transporto priemones degalų bake, kai keleivis per kalendorinį mėnesį į Lietuvos Respubliką atvyksta 6 ir daugiau kartų, buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas 2015 m. birželio 17 d., tuo tarpu ieškovo nurodomi teismų procesiniai sprendimai priimti 2011 ir 2012 metais. Taigi šiuo atveju teismai, 2012 m. nagrinėdami administracinę bylą, rėmėsi Vyriausybės nutarimais, kurie nebuvo pripažinti kaip prieštaraujančiais Konstitucijai, todėl negalima sutikti, kad teismų veiksmai buvo neteisėti.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas tik deklaratyviai nurodė, kad teismai pažeidė Teismų įstatymo 5 straipsnio garantuojamą teisę į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtų padaryti ir konstatuoti minėti pažeidimai ir, kaip jau minėta, ieškovo nurodomi teismų procesiniai sprendimai buvo peržiūrėti įstatymų nustatyta tvarka ir jokių pažeidimų ar neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta.

16. Apeliantas teigia, kad teismai pažeidė Teismų Įstatymo 40¹ straipsnį ir jame nustatytas prievoles. Teismų įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės normas iškilo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis i kompetentingą ES teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad paminėtu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Taigi iš nurodytų teisės normų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į ESTT kreiptis privalo tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas. ESTT ne kartą pažymėjo, kad prejudicinis klausimas atspindi dviejų teismų dialogą, kurio pradėjimas visiškai priklauso nuo to, ar nacionalinis teismas nuspręs, kad prašymas dėl prejudicinio sprendimo yra tinkamas ir būtinas. Taigi tiek situacijos atitikties numatytoms išimtims vertinimas, tiek galutinis sprendimas dėl kreipimosi į ESTT priklauso nacionalinio teismo kompetencijai (byla Nr. 126/80, M. S. prieš G. P. and F. B. [1981] ECR 1563). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir Klaipėdos apygardos teismui nekilo klausimų ir nebuvo pareigos kreiptis į LVAT su prašymu kreiptis i Teisingumo teismą.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir vertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies – 91 Eur už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškovo apeliacinį skundą išnagrinėjus ir jį atmetus, iš ieškovo priteistina 91 Eur žyminio mokesčio dalis valstybei (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminį mokestį valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.