Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Irena Beliačic, uždaroji akcinė bendrovė „Taurus fondas“ (išieškotojas), uždaroji akcinė bendrovė „Baltų tinklo prekyba“ (skolininkas), uždaroji akcinė bendrovė „Citadele Factoring“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjas yra gavęs antstolės 2024 m. balandžio 19 d. patvarkymą Nr. S-24-11-14239 (toliau – 2024 m. balandžio 19 d. patvarkymas), kuriuo pareikalauta nedelsiant pervesti visas neapmokėtas sumas pagal skolininko nuo 2022 m. spalio 28 d. pareiškėjui išrašytas sąskaitas faktūras į antstolės depozitinę sąskaitą, neviršijant bendros išieškomos skolos 2 001 785,61 Eur sumai. Pareiškėjas pateikė 2024 m. balandžio 25 d. skundą dėl 2024 m. balandžio 19 d. patvarkymo, nes: 1) visas savo reikalavimo teises į pareiškėją skolininkas yra perdavęs UAB „Citadele Factoring“ (toliau – finansuotojas) pagal faktoringo sutartį; 2) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.909 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo sumokėti pinigų sumas finansuotojui, jeigu skolininkas yra gavęs iš kliento arba finansuotojo rašytinį pranešimą apie piniginio reikalavimo perleidimą finansuotojui ir pranešime nurodytas piniginis reikalavimas bei finansuotojas, kuriam turi būti įvykdyta prievolė (pareiškėjas yra gavęs pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą, kurio kopija pridedama); 3) mokėjimus pagal skolininko nuo 2022 m. spalio 28 d. iki šios dienos pareiškėjui išrašytas sąskaitas faktūras pareiškėjas turi atlikti tik finansuotojui; ir 4) pareiškėjas nėra skolingas skolininkui. Antstolė pareiškėjo 2024 m. balandžio 25 d. skundo dėl 2024 m. balandžio 19 d. patvarkymo netenkino, 2024 m. balandžio 19 d. patvarkymą ir vykdomąją bylą persiuntė teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė. Vilniaus apylinkės teismas skundą priėmė (2024 m. gegužės 9 d. nutartis).

4. Pareiškėjas yra gavęs antstolės 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymą Nr. S-24-11-15123 (toliau – 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymas), kuriuo pareikalauta informuoti antstolę apie visas nuo 2022 m. spalio 28 d. šiai dienai neapmokėtas sumas pagal skolininko pareiškėjui išrašytas sąskaitas faktūras bei pateikti informaciją apie visų nuo 2022 m. spalio 28 d. neapmokėtų skolininko pareiškėjui išrašytų sąskaitų faktūrų, dėl kurių reikalavimo perleidimo pareiškėja buvo informuota trečiųjų asmenų.

6. Antstolė pareiškėjo 2024 m. balandžio 30 d. skundo dėl 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymo netenkino, 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymą ir vykdomąją bylą persiuntė teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė. Vilniaus apylinkės teismas skundą priėmė (2024 m. gegužės 7 d. nutartis).

7. 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymu antstolė įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis, kurie yra pareiškėjo ir finansuotojo komercinė paslaptis. Pareiškėjas nurodė, kad neišsprendus 2024 m. balandžio 25 d. skundo dėl 2024 m. balandžio 19 d. patvarkymo (taip pat ir susijusio 2024 m. balandžio 30 d. skundo dėl 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymo), tolimesni vykdymo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nėra galimi, kadangi visi trys patvarkymai yra neatsiejamai susiję. Pažymėjo, kad antstolė, vykdydama savo pareigas, viršijo jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir, nepaisydama iš pareiškėjo gautos informacijos, kad po reikalavimų perleidimo finansuotojui, skolininkas nebėra kreditorius pareiškėjo atžvilgiu (faktoringo sutarties pagrindu įvyko cesija – reikalavimo teisę į pareiškėją įgijo finansuotojas), bei pateiktų skundų dėl 2024 m. balandžio 19 d. patvarkymo ir 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymo, kurie šiai dienai teismo nėra išspręsti, nepagrįstai reikalauja pateikti duomenis apie pareiškėjo ir finansuotojo santykius. Antstolės veiksmai turėtų būti pripažinti antstolės veikimu ultra vires (virš galių) ir teisėtumo principo pažeidimu, o skundžiamas 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymas turėtų būti panaikintas.

8. Antstolė Irena Beliačic 2024 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S-24-11-18850 netenkino pareiškėjo skundo. Patvarkyme nurodė, kad antstolė Irena Beliačic vykdo vykdomąsias bylas dėl hipoteka užtikrinto skolinio reikalavimo iš skolininko UAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditoriaus UAB „Taurus fondas“ naudai. Nuo 2022 m. spalio 28 d. (imtinai) UAB „Taurus fondas“ (išieškotojas) ir UAB „Baltų tinklo prekyba“ (skolininkas) sudarė 8 sutartinio įkeitimo sutartis. Skolininkas, kaip įkaito davėjas, įkeitė visas savo reikalavimo teises į visas ir bet kokias sumas, gautinas pagal bet kokius su esamais ir busimais kontrahentais sudarytus sandorius ar sutartis. Viešame sutarčių ir teisių suvaržymų registre buvo ir yra įregistruoti šie įkeitimo sandoriai: 2022 m. spalio 28 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000120695688), 2023 m. birželio 13 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000128089951), 2023 m. birželio 13 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000128087965), 2023 m. rugsėjo 12 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000130720433), 2023 m. rugsėjo 12 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000130723208), 2023 m. rugsėjo 12 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000130704041), 2023 m. rugsėjo 12 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000130704033), 2023 m. rugsėjo 12 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000130704038). Aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose antstolė Irena Beliačic areštavo visą skolininko turimą turtą ir banko atsiskaitomąsias sąskaitas. Tokiu būdu buvo pakartotinai viešai apribotas bet koks skolininko turto, tame tarpe ir reikalavimo teisių į UAB „Kesko Senukai Lithuania“, judėjimas ir disponavimas juo. Antstolės Irenos Beliačic žiniomis, skolininkas yra išrašęs sąskaitų faktūrų UAB „Kesko Senukai Lithuania“ už pateiktas prekes ir/ar paslaugas, kurios šiai dienai nėra apmokėtos. Kadangi visos šios sumos / reikalavimo teisės į jas yra įkeistos išieškotojui UAB „Taurus fondas“ ir yra pradėtas išieškojimas iš įkeisto skolininko turto, 2024 m. gegužės 13 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-24-11-16605, kuriuo paprašė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateikti informaciją. 2024 m. gegužės 27 d. gautas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ skundas, kurį patvarkymu antstolė netenkino.

9. Antstolė patvarkyme pažymėjo, kad UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nepateikė jokių konkrečių duomenų (įrodymų), kurie pagrįstų, kad reikalaujama pateikti informacija sudaro UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir UAB „Citadele Factoring“ komercinę paslaptį, ji neatitinka komercinės paslapties informacijos požymių. Nei pati antstolė, nei kreditorius nėra suinteresuoti atskleisti kokią nors su verslu susijusią paslaptį, atskleisti prekių savikainos, prekių kiekius ir t. t. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Nagrinėjamu atveju patvarkymu prašomos informacijos gavimas niekaip neįtakos UAB „Kesko Senukai Lithuania“ verslo ir pardavimų, nesukurs jokio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius, informacija nebus atskleista tretiesiems asmenims ar jų naudai. Informacija reikalinga vykdant vykdomąsias bylas dėl hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo, tikslu nustatyti, kiek ir kokia apimtimi skolininkas išrašė sąskaitas faktūras, kokia apimtimi sąskaitos liko neapmokėtos, tikslu nustatyti skolininko UAB „Baltų tinklo prekyba“ turtinę padėtį.

11. Suinteresuotas asmuo UAB „Taurus fondas“ pažymėjo, kad kreditoriaus naudai buvo įkeistos reikalavimo teisės. Atitinkamai, antstolė vykdė procesus, kad būtų surastas visas kreditoriaus naudai įkeistos reikalavimo teisės ir ėmėsi teisėtų veiksmų siekiant įkeisto turto realizavimui, todėl pradėjo ieškoti bet kokių kitų būdų, siekiant įvykdyti išieškojimą kreditoriaus naudai. Antstolė veikdama intra vires (pagal suteiktas įgaliojimus), pateikė patvarkymą dėl informacijos apie egzistuojančias skolininko reikalavimo teises (įkeistą turtą) į pareiškėją su tikslu, kad būtų kuo greičiau ir efektyviau vykdomos vykdomosios bylos. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad skolininko reikalavimo teisės į pareiškėją buvo perleistos kitiems asmenims. Pagal byloje esančius dokumentus nėra aišku, kokiu pagrindu buvo perleistos reikalavimo teisės ir nėra pateikta perleidimą patvirtinančių dokumentų. Antstolei neturint jokių duomenų apie neva perleistas skolininko reikalavimo teises į pareiškėją, ši pagrįstai laikėsi pozicijos, kad skolininkas turi galiojančių reikalavimo teisių į pareiškėją. Tuo pagrindu ir buvo priimtas patvarkymas dėl informacijos apie reikalavimo teises pateikimo. Tuo tarpu pareiškėjas visiškai nepagrįstai atsisako teikti informaciją apie skolininko reikalavimo teises į jį, nurodė, kad reikalavimo teisės į pareiškėją buvo perleistos, nors jos negalėjo būti perleistos, nes tai draudžia viešai įregistruoti kreditoriaus įkeitimo sandoriai. Kreditoriaus įkeitimų sandoriuose buvo nustatyta, kad įkeičiamas turtas (įskaitant ir reikalavimo teises į pareiškėją) negali būti perleidžiamas be kreditoriaus sutikimo (Kreditoriaus įkeitimo sandorių 3 punktas). Kreditorius patvirtina, kad iki šios dienos niekada nedavė jokių sutikimų dėl įkeistų reikalavimo teisių perleidimo bet kokiems tretiesiems asmenims, įskaitant ir pareiškėjo nurodomą UAB „Citadele Factoring“. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais dėl reikalavimo teisių perleidimo, nes tokie sandoriai yra niekiniai nuo jų sudarymo momento. Net jei skolininko reikalavimo teisių į pareiškėją perleidimas būtų pripažintas teisėtu, kreditoriaus įkeitimų sandoriais atliktas įkeitimas šioms reikalavimo teisėms galioja, todėl antstolė galėjo sužinoti visą informaciją apie skolininko egzistuojančias reikalavimo teises į pareiškėją ir tuo pagrindu pateikė patvarkymą.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. liepos 22 d. 13:00 val. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant bei įteikiant 2024 m. liepos 2 d. nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510, 512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie suponuoja, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Dėl antstolio teisės gauti informaciją

15. Iš civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0011/24/867, 0011/24/00868, 0011/24/00869, 0011/24/00870, 0011/24/00871, 0011/24/00872, 0011/24/00873 ir 0011/24/00920 pagal notaro vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymus dėl sumų išieškojimo iš skolininko UAB „Baltų tinklo prekyba“ išieškotojui UAB „Taurus fondas“. Antstolė priėmė 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymą, kuriuo prašė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateikti informaciją. Pareiškėjas pateikė skundą dėl minėto patvarkymo, antstolė 2024 m. birželio 3 d. patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų Nr. S-24-11-18850, atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė spręsti teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ skundo dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 25 d. Pareiškėjas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateikė antstolei informaciją.

16. Pažymėtina, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas, vadovaudamasis Antstolių įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (1 dalis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (2 dalis).

17. Antstolių profesinės etikos kodekso 15 dalyje nustatyta, kad antstolis be teisinio pagrindo neatskleidžia vykdomosios bylos vykdymo metu gautos konfidencialios informacijos, vykdymo proceso dalyvių asmeninio gyvenimo ar komercinių paslapčių ir užtikrina, kad jos neatskleistų kiti antstolių kontoros darbuotojai, kuriems ši informacija tapo žinoma darbo antstolių kontoroje metu. Antstolis, naudodamas savo darbe kompiuterines duomenų bazes, privalo pasirūpinti reikalingomis apsaugos priemonėmis, kad pašaliniai asmenys neturėtų galimybės pasinaudoti jose sukaupta informacija.

18. Antstolis gavęs iš skolininko duomenis ar kitą informaciją, reikalingą vykdymo procese, vadovaudamasis Antstolių įstatymo, Antstolių etikos kodekso normomis, pasirūpina gautos informacijos saugumu. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, atlikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.

19. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių straipsnio 22 straipsnio 1 dalis). CPK 645 straipsnio 1 dalyje yra numatyta skolininko pareiga antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Remiantis CPK 645 straipsnio 3 dalimi už CPK 645 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki dviejų tūkstančių litų dydžio baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų. Jeigu antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą nevykdo juridinis asmuo, CPK 645 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti atsakingo juridinio asmens vadovui (CPK 645 straipsnio 2 dalis).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, neturi teisės atsisakyti ją teikti, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga ir ar ji bus pagal įstatymus panaudota. Antstolio reikalavimas pateikti informaciją pripažintinas teisėtu, jei informacija renkama apie turtą, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas arba nėra aiškaus draudimo išieškoti iš turto. Jeigu prašoma pateikti informacija renkama apie turtą, į kurį neabejotinai negali būti nukreipiamas išieškojimas, toks antstolio reikalavimas būtų pripažintas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-270/2011).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0011/24/867, 0011/24/00868, 0011/24/00869, 0011/24/00870, 0011/24/00871, 0011/24/00872, 0011/24/00873 ir 0011/24/00920 pagal notaro vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymus dėl sumų išieškojimo iš skolininko UAB „Baltų tinklo prekyba“ išieškotojui UAB „Taurus fondas“. Nuo 2022 m. spalio 28 d. (imtinai) UAB „Taurus fondas“ (išieškotojas) ir UAB „Baltų tinklo prekyba“ (skolininkas) sudarė 8 sutartinio įkeitimo sutartis. Skolininkas, kaip įkaito davėjas, įkeitė visas savo reikalavimo teises į visas ir bet kokias sumas, gautinas pagal bet kokius su esamais ir busimais kontrahentais sudarytus sandorius ar sutartis. Viešame sutarčių ir teisių suvaržymų registre buvo ir yra įregistruoti šie įkeitimo sandoriai: 2022 m. spalio 28 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000120695688), 2023 m. birželio 13 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000128089951), 2023 m. birželio 13 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000128087965), 2023 m. rugsėjo 12 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000130720433), 2023 m. rugsėjo 12 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000130723208), 2023 m. rugsėjo 12 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000130704041), 2023 m. rugsėjo 12 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000130704033), 2023 m. rugsėjo 12 d. sutartinis įkeitimas (identifikavimo Nr. 30000130704038).

22. Antstolė priėmė 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymą, kuriuo prašė UAB „Kesko Senukai Lithuania“: 1) pateikti antstolei visų nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymo dienos skolininkas pareiškėjui išrašytų sąskaitų faktūrų kopijas; 2) jeigu pareiškėjas atliko mokėjimus ar kitu būdu sumažino skolas pagal skolininko išrašytas sąskaitas faktūras ne skolininkui, raštu informuoti antstolę, kokiam asmeniui buvo atliekami mokėjimai ar kokie atitinkami skolos mažinimo veiksmai buvo atliekami bei pateikti dokumentus; 3) pateikti antstolei visų nuo 2022 m. spalio 28 d. pagal sąskaitas faktūras atliktų ir gautų mokėjimų / įskaitymų / nurašymų suvestinę; ir 4) pateikti visų veiksmų atlikimą pagrindžiančių dokumentų kopijas. Pareiškėjas atsisakė pateikti duomenis, nurodęs, kad tai yra pareiškėjo ir finansuotojo komercinė paslaptis, nes visas savo reikalavimo teises į pareiškėją skolininkas yra perdavęs UAB „Citadele Factoring“. Mokėjimus pagal sąskaitas faktūras pareiškėjas turi atlikti tik finansuotojui ir jis nėra skolingas skolininkui.

23. Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymu antstolis įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis, kurie yra pareiškėjo ir finansuotojo komercinė paslaptis. Aiškindamas CK 1.116 straipsnio 1 dalies normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacijos slaptumo ir jos vertingumo kriterijai aiškintini kartu, kadangi informacija turi komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Informacijos vertė pirmiausia suprantama kaip ekonominė (komercinė) nauda ją turinčiam subjektui, kuri gali būti reali (nauda gaunama realiai) arba potenciali (nauda iš informacijos gausima ateityje). Ekonominę (komercinę) naudą turinti informacija yra bet kokia informacija, kuri jos turėtojui sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos subjektus. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos ekonominė vertė kyla iš to, jog ši informacija yra itin reta ir jai būdingas slaptumo požymis. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

24. Kasacinis teismas jau yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.

25. Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas konstatuoja, kad informacija apie UAB „Kesko Senukai Lithuania“ iš skolininko gautas sąskaitas faktūras ir likusias neapmokėtas sumas nekvalifikuojama kaip komercinę paslaptį sudaranti informacija. Pareiškėjas savo skunde neįrodė, kad antstolės reikalaujama informacija sudaro UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir UAB „Citadele Factoring“ komercinę paslaptį. Aiškindamas CK 1.116 straipsnio 1 dalies normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Pareiškėjas neįrodė, kad minėtai informacijai yra taikomi šie reikalavimai, kad yra dedamos pastangos, nukreiptos šios informacijos išsaugojimui. Priešingai, antstolės prašomos pateikti informacijos gavimas niekaip neįtakos UAB „Kesko Senukai Lithuania“ verslo ir pardavimų, nesukurs jokio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius, informacija nebus atskleista tretiesiems asmenims ir jų naudai. Tuo labiau, kad antstolė yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas, ji nėra privatus asmuo, vykdantis ūkinę, komercinę veiklą, konkuruojantis su pareiškėju ar kitais ūkio subjektais. Antstolių profesinės etikos kodekso 15 dalyje nustatytas draudimas antstoliui be teisinio pagrindo neatskleisti vykdomosios bylos vykdymo metu gautos konfidencialios informacijos, vykdymo proceso dalyvių asmeninio gyvenimo ar komercinių paslapčių. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad antstolis turi užtikrinti, kad šios informacijos neatskleistų ir kiti antstolių kontoros darbuotojai, kuriems ši informacija tapo žinoma darbo antstolių kontoroje metu. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad antstolis, gavęs komercinę paslaptį sudarančią priemonę, imasi priemonių pagal įstatymą tokiai informacijai apsaugoti ir jos neatskleisti kitiems asmenimis, jam už tai gali būti taikoma atsakomybė. Byloje nustatyta, kad antstolė nereikalauja iš pareiškėjo pateikti visų duomenų apie visas apmokėtas sąskaitas faktūras, todėl neprašoma perteklinės informacijos, kad ji nesusijusi su vykdymo procesu, ar kad neproporcinga siekiamam tikslui. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino UAB „Kesko Senukai Lithuania“ skundo dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 25 d., o pareiškėjas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateikė antstolei prašomą informaciją. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas neįrodė, kad antstolės prašoma pateikti informaciją sudaro komercinę paslaptį, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

26. Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus teismas konstatuoja, kad antstolė Irena Beliačic nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

27. Į esminius pareiškėjo skundų motyvus atsakyta. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

29. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

30. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

31. Suinteresuotas asmuo UAB „Taurus fondas“ prašo priteisti 1 625,03 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, skundą atmetus, suinteresuotas asmuo turi teisę į prašomų priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą – suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjo priteisiama 1 625,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ 2024 m. gegužės 24 d. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ naudai 1 625,03 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 03 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.