Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratorės E. G. prašymą dėl L. K. ir M. K. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. K. ir L. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys P. B. OU Lietuvos filialas, P. C. AS, uždaroji akcinė bendrovė „J. I.“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, VšĮ „Klaipėdos butai“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, DNSB „Smiltis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. B. J., antstolis A. S., antstolė B. T., antstolė R. V., antstolė A. R. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kreditorių nepritarimas mokumo atkūrimo planui nėra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti šį planą tvirtinti. Pagal FABĮ nuostatas galutinio sprendimo teisė dėl pateikto plano patvirtinimo/nepatvirtinimo tenka fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris šį klausimą turi išspręsti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti siekiančio atkurti mokumą asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-313/2018). Taigi, fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti bei įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per pirmiau nurodytą fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t.y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises.

Nagrinėjamu atveju, kreditorius P. C. AS nesutinka su padidinta suma bankrutuojančių asmenų būtinosioms išlaidoms ir jos pagrindimu. Kreditoriaus vertinimu, bankrutuojantys asmenys įrodymai nepagrindė, dėl kokių priežasčių per mažiau nei dvi savaites (nuo 2021 m. sausio 13 d. MAP projekto sudarymo dienos) 155 Eur „išaugo“ komunaliniams mokesčiams, transportui, telefonui ir internetui skirtos išlaidos, 95 Eur padidėjo higienos priemonėms bei vaistams skirtina suma, išaugo kitos plane numatytos išlaidos. Tačiau teismo vertinimu, kreditoriaus nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą dėl bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos). FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl būtinųjų išlaidų pagrindimo, yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t.y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Kitaip tariant, išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti, kurios viršija 1/2 dalį minimalios mėnesinės algos, turi būti pagrįstos.

Vertindamas mokumo atkūrimo plane numatytų pareiškėjų asmeniniams poreikiams tenkinti skirtų būtinųjų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga sudaro 642 Eur, todėl remiantis šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika, taip pat FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir CPK 736 straipsnio nuostatomis, papildomo įrodinėjimo nereikalaujančia vieno asmens būtinųjų išlaidų suma laikytina 321 Eur suma. Pažymėtina, kad kita minėtą sumą viršijanti būtinųjų išlaidų dalis turėtų būti pagrįsta įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Pareiškėjai mokumo atkūrimo plano 6 punkte nurodė, kad kiekvieną mėnesį pareiškėjų ir jų vaikų būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 1 765 Eur suma. Šią sumą sudaro: išlaidos maistui – 600 Eur, vaikų poreikiai 285 Eur, komunaliniai mokesčiai, transporto, telefono ir interneto išlaidos – 605 Eur, higienos priemonės, vaistai – 155 Eur, ortodontinis gydymas – 120 Eur. Pažymėtina, kad 1 765 Eur sumą planuojama skirti šešių asmenų, t.y. pareiškėjų ir keturių jų išlaikomų vaikų, būtinųjų poreikių tenkinimui, todėl vienam asmeniui tenkanti suma - 294,17 Eur. Pareiškėjai nurodė, kad visiems keturiems vaikams vyksta nuotolinis mokymas, reikalinga ryšio įranga, interneto tiekimas tam, kad būtų užtikrinamas kiek pagal aplinkybes įmanomas normalus ugdymas. Teismo vertinimu pareiškėjai pagrindė savo padidėjusius poreikius, o mokumo atkūrimo plane nurodoma 1 765 Eur reikalinga pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti suma nėra per didelė, nes neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytos ½ dalies minimalios mėnesinės algos dydžio, tenkančio vienam asmeniui (1 765 Eur/6 asmenų), kurio, vadovaujantis šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika, taip pat FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir CPK 736 straipsnio nuostatomis, papildomai įrodinėti nereikia. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pareiškėjai taip pat mokumo atkūrimo planu nustatė didesnę sumą ir kreditorinių reikalavimų tenkinimui dėl ko, teismo vertinimu, mokumo atkūrimo planas nepažeis kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros. Tokiu būdu labiau suvaržyti pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų turtinę padėtį ir mažinti išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti nėra pagrindo. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato reikalavimo bankrutuojantiems asmenims mokumo atkūrimo plane pateikti įrodymus, pagrindžiančius būtiniems poreikiams patenkinti reikalingas lėšų sumas, todėl nėra pagrindo sutikti su kreditoriaus argumentais, kad bankrutuojantys asmenys privalo pateikti būtinąsias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme imperatyviai įtvirtinta teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, jei nebuvo nustatyta procedūrinių pažeidimų, arba jo netvirtinti, jei nustatoma, jog buvo pažeista mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo tvirtinti procedūra, reglamentuota Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje. FABĮ 8 straipsnio 8 dalis numato teismui teisę patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Susipažinus su bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano turiniu, matyti, jog mokumo atkūrimo plano projekte yra nurodyti ir aptarti FABĮ 7 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, išanalizuota pareiškėjo galimybė jį įvykdyti pagal esamą situaciją, mokumo atkūrimo plane yra nurodytos kiekvieną mėnesį pareiškėjų poreikiams tenkinti būtinos lėšos, numatomos išlaidos bankroto procedūroms atlikti ir atlyginimo administratoriui dydžiai, numatomos priemonės pareiškėjo mokumui atkurti, pateikiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, taip pat duomenys apie pareiškėjų sudarytas sutartis, nemokumo priežastys. Taigi susipažinus su pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektu, pripažintina, jog FABĮ reikalavimai, keliami mokumo atkūrimo planui, nėra pažeisti.

Bankroto administratorės 2021 m. sausio 20 d. išvadoje dėl bankrutuojančių asmenų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo nurodyta, kad M. K. ir L. K. mokumo atkūrimo planas yra realus ir įgyvendinamas, todėl turėtų būti tvirtinamas. Bankroto administratorė pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į tai, kad tai yra šešių asmenų šeima, vienam vaikui nustatytas neįgalumas, specialūs poreikiai. Vaikai yra augantys, jų poreikiai – didėjantys, taip pat atsiradus papildomam poreikiui – ortodontiniam gydymui šiam tikslui taip pat turi būti skiriamos lėšos. Pažymėtina, kad teikdami pareiškimą pareiškėjai buvo nurodę, kad jų būtinieji poreikiai siekia būtent 1 700 Eur per mėnesį, tik tokios sumos pajamų tuo metu jie negavo; mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metu jie dės visas pastangas atsiskaitymui su kreditoriais. Bankroto administratorės nuomone, galima pritarti bankrutuojančių fizinių asmenų pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui.

Teismas, įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad bankroto administratorės E. G. pateiktas bankrutuojančių L. K. ir M. K. mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, atitinka nemokių fizinių asmenų bei jų kreditorių interesų pusiausvyrą, pagal FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalis pažeidimų nenustatyta, todėl bankroto administratorės E. G. prašymas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo tenkintinas ir mokumo atkūrimo plano projektas tvirtintinas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6, 8 dalimis, teismas

nutaria:

patvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų L. K. ir M. K. 2021 m. sausio 18 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.