- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-160-579-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00186-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- A. Š., T. P.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Teisėja Aksinija Žemantauskienė Baudž. byla Nr. 1A-160-579/2012
2012 m. gegužės 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo A. Š. gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajai V. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo
A. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos, prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Nuteistasis įpareigotas per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajai dalį – 2600 Lt (du tūkstančius šešis šimtus litų) turtinės žalos ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat nuteistasis įpareigotas dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-04-29 iki 2010-04-30.
Nukentėjusiosios V. G. civilinis ieškinys tenkintas dalinai. Iš nuteistųjų A. Š. ir T. P. solidariai priteista nukentėjusiajai 5200 Lt (penki tūkstančiai du šimtai litų) turtinei žalai ir 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų) pripažinta proceso išlaidomis ir solidariai priteista iš nuteistųjų A. Š. ir T. P. nukentėjusiosios V. G. naudai.
Nuosprendžiu taip pat nuteistas T. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. kartu su T. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2010-04-28 apie 19 val. prie prekybos centro „Norfa“, esančio (duomenys neskelbtini) , veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaulės būdu įgyti nukentėjusiosios V. G. turtą, vykdant bendrą susitarimą, T. P. pasitinkant V. G. ir pastarąją palydint iki privačių garažų masyvų, piktnaudžiaudami pasitikėjimu, realiai neketindami įvykdyti įsipareigojimo, tai yra parduoti automobilį „Renault Megane Scenic“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai melagingai žadėdami už gautus pinigus parduoti automobilį ir taip ją suklaidinę, apgaule A. Š. paėmus iš nukentėjusiosios 5200 Lt, o įsipareigojimo parduoti automobilį nevykdžius, pinigų nukentėjusiajai negrąžino, tokiu būdu apgaule bendrai savo naudai įgijo nukentėjusiosios V. G. 5200 Lt.
Be to, A. Š. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2009 m. spalio 27 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) aikštėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini)m., t. y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, matant pašaliniams asmenims, be jokios pateinamos priežasties ir motyvo, tyčia ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiajam S. K. į galvos sritį bei koja spyrė vieną kartą nukentėjusiajam, nuo ko S. K. parkrito, gulinčiam nukentėjusiam spyrė du kartus į galvos sritį, padarydamas paviršinę muštinę žaizdą, krajosruvas ir nubrozdinimus veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Š. skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendį panaikinti, baudžiamąją bylą apelianto atžvilgiu nutraukti. Nuteistasis skunde teigia, jog BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo jis nepadarė, todėl mano, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas.
Apeliantas neneigia, kad teismo nurodytą dieną buvo susitikęs su nukentėjusiąja nuosprendyje nurodytoje vietoje ir paėmė nurodytą sumą pinigų, tačiau tikslo apgaulės būdu įgyti jos turtą teigia neturėjęs. Nurodo, kad pinigų negrąžino, nes prarado. Buvo pats apgautas.
Skunde nurodoma, jog teismas vadovavosi melagingais V. G. parodymais, kad ji į Vilkaviškį buvo atvykusi pirkti automobilio, nes šie parodymai, apelianto teigimu, nelogiški ir prieštarauja automobilio pirkimo procedūroms. Nesidomėta automobilio pagaminimo metais, technine būkle, kuro tipu, rida, rinkos verte, nereikalauta dokumentų ir pan. Apelianto teigimu, pagrįstas abejones dėl tikrosios V. G. atvykimo iš Plungės į Vilkaviškį priežasties teismui turėjo sukelti ir atvykimo laikas - apie 19 val., kai jokia įstaiga, tame trape ir VĮ „Regitra“ jau nebedirba, todėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti nebuvo jokios galimybės.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad V. G. praradusi pinigus ir suprasdama, kad negali nurodyti tikrosios atvykimo į Vilkaviškį priežasties (įsigyti kontrabandinių cigarečių) dėl tokių veiksmų baudžiamumo, policijai nurodė, kad atvyko pirkti automobilio ir buvo apgauta.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde taip pat nurodoma, jog tiek nukentėjusiosios, tiek ir jos liudytojų parodymai prieštaringi, nenuoseklūs ir kas kartą buvo pateikiami kitaip. Teismas visiškai nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nesivadovavo liudytojo A. P. parodymais, kuris patvirtino girdėjęs, kaip atvykusi moteris prisipažino atvykusi pirkti cigarečių.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia jo veiksmuose tyčios - tikslo apgauti nukentėjusiąją bei pasisavinti jos pinigus nebuvo, tikėjosi už paimtus pinigus nupirkti cigarečių, tačiau pažįstamas, paėmęs šiuos pinigus, neatvežęs cigarečių dingo. Supratęs, kad prarado V. G. pinigus, labai išsigando, prie jos automobilio grįžti bijojo, todėl pabėgo. Paimtus pinigus grąžinti neatsisako.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė LR BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos aplinkybes, pagrįstai A. Š. pripažino kaltu padarius LR BPK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nesilaikė teismų praktikoje įtvirtintų nuostatų dėl bylų nagrinėjimo tvarkos, paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-429/2007 nurodyta, kad BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Tai laikytina teisės spraga, tačiau teisės spragos buvimas negali trukdyti teismui vykdyti teisingumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose kasacinėse nutartyse Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 yra pateikti išaiškinimai, kaip turi vykti baudžiamasis procesas, kai paaiškėja, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, plėtodamas ankstesnėje konstitucinėje jurisprudencijoje vystytą doktriną apie vienodos teismų praktikos svarbą, pabrėžė, kad „teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami“. Tai reiškia, kad siekiant įgyvendinti teisingumo principą bylose, kuriose kyla BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo klausimai, kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 bei šia nutartimi turi būti remiamasi kaip teisės šaltiniais, kol įstatymų leidėjas nepašalins teisinio reguliavimo spragos.
Apibendrinusi kasacinėse nutartyse Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 pateiktus išaiškinimus, plenarinė sesija nutartyje 2K-P-429/2007 konstatavo, kad paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 straipsnio 1 punktas, 233 straipsnis); 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis pagal BK 38 straipsnį yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje suformuotos praktikos nesilaikė. Neprijungęs bylos Nr. 1-433-482/2009, kurioje A. Š. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos atleistas BK 38 straipsnio pagrindu, neatnaujinęs toje byloje įrodymų tyrimo, bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir galutinę subendrintą bausmę skyrė pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos duomenimis, kurie gauti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, todėl negali būti laikomos teisėtomis bei pagrįstomis. Tuo padarytas esminis BPK pažeidimą, sukliudęs teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl nuosprendis A. Š. atžvilgiu turi būti panaikintas ir priimamas naujas nuosprendis.
A. Š. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, realiai neketindamas vykdyti įsipareigojimo parduoti automobilį „Renault Scenic“, nukentėjusiajai melagingai žadėdamas už gautus pinigus parduoti automobilį ir taip ją suklaidinęs, paėmė iš nukentėjusiosios pinigus - 5200 Lt, įsipareigojimo parduoti automobilį nevykdė, pinigų nukentėjusiajai negrąžino, tokiu būdu apgaule bendrai su T. P. savo naudai įgijo 5200 Lt.
Nuteistasis neneigia, jog jis paėmė nurodytą sumą pinigų, tačiau teigia, jog tai buvo pinigai, skirti pirkti ne automobilį, o cigaretes. Nukentėjusiajai cigarečių neatvežė, nes nuteistąjį patį apgavo asmuo, žadėjęs šias cigaretes atvežti. Pas nukentėjusiąją be prekės bijojo grįžti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja jog kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes bei nuteistojo kaltę patvirtina išsamūs, detalūs, tarpusavyje sutampantys nukentėjusiosios V. G., liudytojų M. G., M. R., R. G. parodymai. Nors M. G. ir R. G. yra nukentėjusiosios vaikai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jų parodymai iš esmės sutampa, dėl esminių aplinkybių nekito viso baudžiamojo proceso metu, be to, iš dalies patvirtinami objektyviais bylos duomenimis, jie laikytini patikimais. Tuo tarpu nuteistųjų A. Š. ir T. P. parodymai vertintini kritiškai, nes nuteistieji nebuvo nuoseklūs, T. P. keitė parodymus baudžiamojo proceso metu, kas verčia abejoti jų tikrumu (patikimumu).
V. G., M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė visas konkrečias įvykio aplinkybes, detalią įvykių eigą bei kiekvieno iš kaltinamųjų elgesį. Savo parodymus jie patvirtino ir akistatų metu. Tiek V. G., tiek ir M. G. parodė, jog juos prie parduotuvės „Norfa“ pasitiko T. P., kuris buvo atvykęs „Audi Avant“ automobiliu, o su juo buvo dar vienas vaikinas (kaip nustatyta, A. P.). Būtent T. P. juos pasitiko, paklausė, ar nukentėjusioji atvyko pirkti automobilio, pasakė, kur važiuoti - į už parduotuvės esančius garažus. Nuvykus jiems į šią vietą, atvyko pardavėjas Dainius - A. Š., kuris atvarė automobilį „Renault Scenic“, paėmė 5200 Lt ir pasakė, kad važiuoja dar įdėti žieminių padangų, bet negrįžo. T. P. su „Audi Avant“ automobiliu taip pat išvažiavo. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad tai T. P. pasitiko nukentėjusiąją, o ne A. P., kaip nurodė nuteistasis, apibūdino konkretų automobilį, t. y. „Audi Avant“, kuris kaip paaiškėjo buvo A. Š., nukentėjusioji nurodė nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kuri buvo atlikta iš karto po įvykio, tą patį vakarą (t. 1, b.l. 71-72) ir šiuos parodymus nukentėjusioji patvirtino teisiamojo posėdžio metu bei akistatos metu. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad pasitiko būtent T. P., kuris buvo su automobiliu „Audi Avant“, kad T. P. parodė, kur vykti dėl automobilio, kad jis pasisveikino su M. R., taip pat nurodė ir M. G., apklausiamas iš karto po įvykio, bei liudytojas M. R., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b.l. 103-105). Šiuos savo parodymus tiek V. G., tiek ir M. G. patvirtino akistatų metu. Parodymų atpažinti metu tiek V. G., tiek ir M. G. būtent T. P. atpažino kaip tą asmenį, kuris laukė prekybos centro „Norfa“ aikštelėje su automobiliu „Audi Avant“, kaip asmenį, kuris palydėjo į garažų masyvą (t. 1, b.l. 83-84, 113-115). V. G., M. G. ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. R. parodė, jog apžiūrėjus automobilį ir davus pinigus, pardavėjas D. (A. Š.) nuvažiavo į garažų masyvą įdėti žiemines padangas. Analogiškas aplinkybės tiek V. G., tiek ir M. G. nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Šių asmenų parodymų nuoseklumas, detalumas, išsamumas, tai, kad jie visiškai sutampa tarpusavyje, duoda pagrindą juos laikyti patikimais bei jais remtis nustatant faktines veikos aplinkybes.
Kaip jau minėta, nuteistųjų parodymai nebuvo nuoseklūs, T. P. parodymus keitė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. P. įvykio aplinkybes nurodė tokias, kurios iš esmės atitiko nukentėjusiosios bei liudytojų M. G. bei M. R. parodymus, dar dagiau - nurodė, jog su A. ne tik buvo Marijampolės turguje „(duomenys neskelbtini)“, kur bandė pardavinėti automobilį „Renault Scenic“, tačiau buvo sutarę ir dėl konkretaus rankpinigių dydžio – 500 Lt. Nors T. P. teigia, jog šie parodymai buvo išgauti prievarta, kad jis sakė tai, ką jam liepė apklausoje dalyvavę pareigūnai, tačiau tokie duomenys byloje nepasitvirtino. Tai, kad T. P. nurodė aplinkybę dėl rankpinigių, apie kurią nukentėjusioji nebuvo davusi jokių parodymų (taigi apie tai nebuvo žinoma ir pareigūnams), detaliai nurodė, kaip ir ką veikė turguje (žaidė automobilyje kompiuterinius žaidimus), kaip tik duoda pagrindą abejoti T. P. vėlesnių parodymų tikslumu. Liudytoja apklausta tyrėja E. J. patvirtino, jog T. P. parodymus davė savo noru, juos perskaitė ir pasirašė.
Be to, nuteistųjų teisme pateikta įvykio versija neatitinka įvykių sekos bei prieštarauja logikai. Teisiamojo posėdžio metu tiek A. Š., tiek ir T. P. nurodė, jog cigarečių reikėjo būtent T. P., būtent jo prašymu šių cigarečių ir ieškojo A. Š.. Nors T. P. kažkam neva tai ieškojo kontrabandinių cigarečių, tačiau pats ketino iš miesto išvykti. Jis pasiskolino automobilį iš A. Š., palikdamas pastarąjį be automobilio, tačiau prašo suorganizuoti tris dėžes cigarečių. Tuo pačiu T. P. nenurodo, kaip ir iš kur gauti automobilį A. Š., su kuriuo jis atvežtų tas cigaretes. Dar daugiau, T. P. iš miesto neišvyksta ir vietoj to, kad susisiektų su A. Š., neva tai paskambina trečiam asmeniui - A. P., kuris pasirodo neaiškiomis aplinkybėmis atsidūręs būtent ten, kur neva tai turėjo būti perduotos cigaretės. Be to, nors T. P. organizuoja cigarečių gavimą, nes į jį buvo kreiptasi, tačiau nuvykęs pas A. P. į tą vietą, kur neva tai turėjo būti perduotos cigaretės, apie perdavimą nieko neklausia, nieko nesiteirauja, A. Š. neskambina. Nenurodo, kad nuvykus prie „Norfa“ pas A. P., iš viso būtų buvusi kalba apie cigaretes. A. Š. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dėl cigarečių teiravosi T. P., nors prašė trijų dėžių cigarečių, tačiau pats T. P. išvyko pasiskolinęs būtent A. Š. automobilį. A. Š. paaiškino, kad T. P. sakė, jog yra užsiėmęs ir prašė perduoti cigaretes atvykusiems žmonėms, tačiau teisiamojo posėdžio metu A. Š. nenurodė, kad T. P. būtų pasakęs, kur tie žmonės lauks, kas jie ir kaip jie atrodo. Tačiau A. Š. paprašo A. P., palikto kažkur tai mieste be automobilio, palydėti kažkokius tai asmenis iki kebabinės prie parduotuvės „Norfa“. A. P. nors ir patvirtino, kad jo prašė palydėti žmones prie „Norfa“, tačiau šie jo parodymai kelia pagrįstų abejonių, nes jam nebuvo nurodyta, kokius asmenis reikės lydėti. Visos šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog nuteistųjų versija nelogiška bei akivaizdžiai prieštarauja nukentėjusiosios bei M. G. parodymams, kurie kategoriškai nurodė, kad juos prie „Norfa“ pasitiko būtent T. P., atvykęs „Audi Avant“ automobiliu, jį atpažino, galėjo apibūdinti išvaizdą, ūgį ir pan. Be to, pažymėtina, jog iš karto po neva tai neįvykusio cigarečių pardavimo sandorio nuteistieji pasikeitė (atsikeitė) automobiliais. Tai kolegijos manymu, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, tik patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes bei aplinkybę, kad buvo nuteistųjų tarpusavio susitarimas dėl nusikalstamo sumanymo apgaulės būdu pasisavinti V. G. pinigus neva siūlant parduoti automobilį, kad jis buvo organizuotas bendrais veiksmais ir paneigia nuteistųjų versiją dėl neįvykusio cigarečių pardavimo sandorio. Be to, nors A. Š. nurodė, jog jį apgavo ir cigarečių neperdavė Marius, tačiau detalesnių šio asmens duomenų nuteistasis negalėjo nurodyti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji taip pat nenurodė ir iš kur gavo nukentėjusiosios telefono numerį.
Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų parodymai nenuoseklūs, nelogiški, nepatvirtinami jokiais kitais patikimais bylos duomenimis, jie vertintini kritiškai.
Nukentėjusiosios V. G., M. G., M. R., R. G., E. G. parodymais nustatyta, jog V. G. važiavo į Vilkaviškį ketindama pirkti automobilį. Tai patvirtinama ne tik nuosekliais šių asmenų parodymais, tačiau ir liudytojos I. S. parodymais. Nuteistojo nurodytą versiją, jog V. G. vyko pirkti cigarečių taip pat paneigia ir daiktų - automobilio „VW Golf“, kuriuo atvažiavo nukentėjusioji kartu su trimis vaikais - R. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. G. (g. (duomenys neskelbtini)) ir E. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei M. R., apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog automobilio bagažinėje įrengtas 40 litrų talpos dujų balionas, specialių slėptuvių nerasta, automobilis standartinės komplektacijos; salone jokių papildomų slėptuvių nerasta; automobilyje sėdint penkiems žmonėms yra nedidelė tikimybės sutalpinti tris dėžes cigarečių. (t. 1, b.l. 63-66). Be to, nukentėjusioji nurodė, jog būtent tokio tipo automobilis (minivenas) buvo reikalingas šeimai, nes ji slaugo ir prižiūri neįgalų V. G.. Tai patirtina byloje esantys duomenys - Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma, (t. 1, b.l. 54), nutartis (t. 1, b.l.55), darbingumo lygio pažyma (t. 1, b.l. 56). Tai patvirtino ir minėti liudytojai. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji nei įvykio dieną, nei šiuo metu dar neturi vairuotojo pažymėjimo, atsižvelgiant į visus kitus anksčiau aptartus duomenis, nepaneigia tos aplinkybės, kad V. G. tarėsi pirkti ir vyko pirkti būtent automobilio, o ne cigarečių. Analogiškai vertintina ir aplinkybė, kad į Vilkaviškį nukentėjusioji nuvyko apie 19 val., nes perregistruoti automobilį galima ir kitą dieną. Byloje taip pat yra duomenys, kad V. G. namuose buvo rasta 35 pakelių cigarečių „Bond street“, tačiau administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant V. G. veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, cigaretės nukentėjusiajai grąžintos. Įvertinus nuoseklius bei išsamius V. G. ir M. G. parodymus bei kitų aptartų liudytojų parodymus, bei įvertinus aplinkybę, kad mažai tikėtina, jog būtų tilpę trys dėžės cigarečių į tą automobilį, kuriuo važiavo nukentėjusioji, darytina išvada, jog V. G. ketino pirkti ir į Vilkaviškį vyko pirkti būtent automobilio. Nors V. G. negalėjo nurodyti automobilio pagaminimo metų, nesidomėjo rida, kitais techniniais parametrais, tai nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusioji ieškojo ir ketino pirkti būtent minimą automobilį, nes nukentėjusioji parodė, jog ji automobilį apžiūrėjo, jis jai tiko, nes buvo galima įrengti pakėlėją, kas aktualu vežant neįgalų asmenį..
Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, nustatyta, jog A. Š. bendrininkaudamas su T. P. sutarė su nukentėjusiąja V. G. dėl automobilio pardavimo (tai patvirtina nukentėjusiosios V. G. parodymai, o taip pat iš dalies M. G. bei M. R. parodymai, R. G., E. G. parodymai), iš anksto žinodamas, kad to automobilio neperduos (automobilis net nepriklausė nuteistiesiems, buvo skolintas iš A. P. pasinaudoti, nuvažiavus A. Š. su „Renault Scenic“, iš įvykio vietos pasišalino ir T. P., vėliau automobilius nuteistieji atsikeitė – „Audi Avant“ T. P. grąžino A. Š., o „Renault Scenic“ buvo grąžintas A. P.) sutartoje vietoje paėmė iš V. G. pinigus-5200 Lt ir piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu - nurodydamas, kad už tą pačią kainą važiuoja įdėti dar žiemines padangas, nuvažiavo, automobilio neperdavė ir pinigų negrąžino, t. y. apgaule pasisavino svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. G. 5200 Lt turtinę žalą.
Nuteistasis A. Š., veikdamas su T. P., jau sutardamas dėl automobilio pardavimo bei pieš paimdamas pinigus neketino automobilio perduoti. Tai patvirtina aukščiau aptartos aplinkybės, todėl darytina išvada, jog A. Š. veikė tiesiogine tyčia. A. Š. veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuota pagal šį straipsnį teisingai.
Kadangi A. Š. naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus metams laiko po to, kai Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-11-05 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, šiuo nuosprendžiu A. Š. bausmės skiriamos už BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Skiriant bausmę už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsižvelgiama į tai, kad šį tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuriuo pažeista viešoji tvarka, A. Š. padarė būdamas anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas už įvairių administracinės teisės pažeidimų padarymą, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino žalą, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nukentėjusiojo atsiprašė. Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijos vidurkis.
Skiriant bausmę už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamo padarymą, atsižvelgiama į tai, kad padarytas tyčinis turtinis apysunkis nusikaltimas, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad šią nusikalstamą veiką A. Š. padarė nepraėjus nei metams po to, kai Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-11-05 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, yra baustas administracine tvarka. Dėl visa to, kas išvardinta, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos apeliantas nebuvo nuteistas, kad šeimoje charakterizuojamas teigiamai, seniūnija skundų pastabų dėl A. Š. elgesio nėra gavusi, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, paskirtos bausmės vykdymą atidedant bei skiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 4, 7 punktuose. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą bei pasekmes, šie įpareigojimai laikytini labiausiai atitinkantys bausmės tikslus.
V. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti nusikaltimu padarytą tiesioginę turtinę žalą - 5200 Lt, 250 Lt turėtų papildomų išlaidų globojamo asmens priežiūrai, 1000 Lt kelionės išlaidų, 150 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir 20 000 Lt neturtinei žalai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog V. G. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiosios V. G., liudytojų M. G., M. R. parodymais, iš dalies nuteistųjų parodymais, neabejotinai įrodyta, jog nuteistieji apgaulės būdu pasisavino 5200 Litų, kuriuos paėmė iš V. G. ir jų negrąžino, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys pilnai įrodytas, pagrįstas, todėl tenkinamas. Civilinio ieškinio reikalavimai dalyje dėl kelionės išlaidų ir 250 litų globojamo asmens priežiūrai neįrodyti, todėl šie reikalavimai atmetami. Civilinės ieškovės pateikti duomenys apie tai, kad V. G. paskirta V. G. rūpintoja, kad V. G. neįgalus, jam nustatyta nuolatinės slaugos poreikis bei duomenys dėl socialinės pašalpos skyrimo, ypač įvertinus tai, kad už V. G. priežiūrą V. G. gauna 1400 litų, nepakankami įrodyti faktiškai turėtas išlaidas dėl V. G. slaugos. V. G. pateiktas automobilio „VW Golf“ techninės apžiūros talonas bei registracijos liudijimas nepagrindžia ir neįrodo faktiškai turėtų išlaidų dėl dalyvavimo procese.
Civilinio ieškinio reikalavimas dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstas ir įrodytas atstovavimo sutartimi (t. 2, b.l. 123), pinigų priėmimo kvitu (t. 2, b.l. 114). Teisėjų kolegijos manymu šios išlaidos pagrįstos, pripažįstamos proceso išlaidomis visa apimtimi ir priteistinos iš nuteistųjų solidariai.
Nors byloje T. P. atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas, tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatyta, jog apylinkės teismas neteisingai išspendė civilinio ieškinio – proceso išlaidų klausimą. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiojo V. G. prašė priteisti 150 Lt atstovavimo išlaidų, dėl šios sumos pagrįstumo pasisakė ir teismas, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje proceso išlaidos nurodytos didesnės - 250 Lt, kurias nuspręsta solidariai priteisti iš T. P. ir A. Š.. Tai akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nuosprendis šioje dalyke keistinas ir T. P. atžvilgiu (BPK 328 str. 4 p.)
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).
Vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji nurodė, jo dėl nusikaltimo ji jautė pažeminimą, moralinius pergyvenimus, nepatogumu, dvasinius išgyvenimus, jai teko skolintis pinigų tam, kad atiduotų nusikaltimo metu prarastus pinigus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįstas iš dalies. Dėl nusikaltimo nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą, turėjo nepatogumų, ypač atsižvelgiant į tai, kad šeimai skirta socialinė pašalpa, nukentėjusioji viena augina du nepilnamečius vaikus, prižiūri neįgalų asmenį. Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį (turtinis nusikaltimas), pavojingumą (apysunkis, padarytas bendrininkų grupėje), kaltę (tyčinis) bei faktinius nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, turtinę nuteistųjų padėtį, jauną amžių, darytina išvada, jog labiausiai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atitiktų 500 litų dydžio piniginė kompensacija.
A. Š. atžvilgiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendis naikinamas ir jo atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis dėl teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, T. P. atžvilgiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendis keistinas dėl netinkami išspręsto proceso išlaidų atlyginimo klausimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 4 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 330 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Š. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., 284 str. 1 d., paskirta subendrinta bausmė bei bausmės vykdymas atidėtas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.
A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, laisvės apribojimo bausmę pakeitus 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (BK 65 str. 1 d.), bausmes iš dalies sudėti, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. Š. per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajai dalį – 2600 Lt (du tūkstančius šešis šimtus litų) turtinės žalos ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, o taip pat pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.
Bausmės atlikimo atveju į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-04-29 iki 2010-04-30.
Nukentėjusiosios V. G. civilinį ieškinį tenkinti dalinai.
Solidariai V. G. iš A. Š. ir T. P. priteisti 5200 Lt (penkis tūkstančius du šimtus litų) turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi V. G. turėtas išlaidas - 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) advokato paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas V. G. solidariai iš A. Š. ir T. P..
Kitoje dalyje V. G. civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – telefonus „Nokia 6300“, „Nokia 1600“, saugomus pas kaltinamąjį T. P., grąžinti nuteistajam.